- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- eB2-297-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00167-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., A. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Algio baldai“ nemokumo administratorės A. M. pareiškimą dėl BUAB „Algio baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. Ž., A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. BUAB „Algio baldai“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorė A. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Algio baldai“ bankrotą tyčiniu, nes įmonės nemokumą nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas akcininko ir vadovo elgesys (neveikimas) valdant įmonę.
2. Procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė nurodė, kad suinteresuoti asmenys V. Ž. ir A. S., nors įmonė buvo tapusi nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytos pareigos pagal kompetenciją kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jų elgesys neatitiko jiems įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu ir atitinka tyčinio bankroto požymį.
3. Kadangi įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas A. S. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės įsipareigojimus, toks jo veikimas turi būti vertinamas kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonei tapus faktiškai nemokiai, o akcininkų bei kreditorių interesams išsiskyrus, įmonės vadovas turėjo pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus ir siekti, kad jų teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą būtų apsaugotos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nurodė, kad įmonės įsipareigojimai jau 2017 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir jau tada Bendrovė buvo nemoki, nes Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, rėmėsi aplinkybėmis, kad UAB „Algio baldai“: nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nevaldo; jos vardu yra registruoti du automobiliai, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, o vertė neženkli; nepilnai mokėjo privalomas mokėti įmokas į valstybės bei savivaldybės biudžetus ir buvo skolinga virš 11 tūkst. Eur; nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66, 2.82, 2.87 straipsniuose numatytos pareigos kasmet pateikti finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui ir yra pateikusi finansinę atskaitomybę tik už 2017 metus; pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą į jį įrašyto turto vertė buvo 7046 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 744 Eur.
5. Paaiškino, kad, vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, akcininkas turi būti laikomas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, jei jis apie įmonės finansinę padėtį nežinojo anksčiau. Jei vienasmenis akcininkas nevykdo savo išimtinės teisės tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jis turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Be to, bendrovės savininkas (dalyvis) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi ir yra atsakingas kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Suinteresuotas asmuo V. Ž. yra vienintelis UAB „Algio baldai“ akcininkas, bet jis nesirūpino, kad būtų sudaromi ir pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.
6. Nemokumo administratorės vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB „Algio baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu yra pagrindas ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį - apgaulingą ir (ar) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Suinteresuotas asmuo A. S., kaip įmonės administracijos vadovas, privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, jai tinkamai atstovauti, jis atsakė už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir turėjo veikti taip, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina aplinkybė, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui suinteresuotas asmuo A. S. sąmoningai neperdavė (paslėpė, prarado ir pan.) įmonės apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai) ir neįrodė svarbių priežasčių, lėmusių apskaitos dokumentų neperdavimą. Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2017 finansinius metus, todėl negalima nustatyti finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo, o Bendrovės vadovas pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintas pareigas. Kad būtų įvykdytas šis teisės aktų įpareigojimas veiksmų nesiėmė ir suinteresuotas asmuo akcininkas V. Ž.. Todėl nemokumo administratorė vertina, kad tokiais savo veiksmais Bendrovės vadovas siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis bei netinkamo valdymo aplinkybes, dėl ko turi būti konstatuoti teisės aktų pažeidimai ir tyčinio bankroto požymiai.
7. Paaiškino, kad pagrindas šios įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes įmonė buvo tyčia blogai valdyta, buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, padaryta esminių apskaitos tvarkymo pažeidimų, galimai buvo pasisavintos lėšos. Pagal 2018 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 12 000 Eur žalą, nes UAB „Algio baldai“, iš fizinio asmens įsigijusi automobilį (duomenys neskelbtini) už 12 000 Eur, nepraėjus nei pusei metų 2018 m. lapkričio 7 d. jį pardavė kitam fiziniam asmeniui už 6 000 Eur, kurie Bendrovei nesumokėti, automobilis negrąžintas, nors Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. teismo sprendimu minėta sutartis nutraukta ir automobilį restitucijos pagrindu buvo nutarta grąžinti Bendrovei. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1892-608/2021 pagal BUAB „Algio baldai“ ieškinį atsakovei UAB „Egli“ dėl skolos priteisimo paaiškėjo, kad į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos UAB „Egli“ už broko taisymą UAB „Algio baldai“ pateikta 2019 m. sausio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EJ18003 6 250 Eur ir 2019 m. spalio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EJ18004 5 097,68 Eur. Suinteresuotas asmuo A. S., VMI prie LR FM pateikė duomenis jau po minėtų sąskaitų išrašymo, bet 2019 m. vasario 8 d. anketoje nurodė, kad UAB „Egli“ yra Bendrovės debitorė 17 348,30 Eur, nors šios skolos nebuvo, ką konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1628-340/2021. Be to, suinteresuotas asmuo A. S. priėmė iš UAB „Egli“ 6 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau nėra duomenų, jog jie būtų įnešti į kasą ar panaudoti įmonės veikloje.
8. Todėl nemokumo administratorė tvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. S. BUAB „Algio baldai“ vadovo pareigas atliko nesąžiningai, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtinus pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
9. Suinteresuotas asmuo BUAB „Algio baldai“ direktorius A. S. ir akcininkas V. Ž. atsiliepimo į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir turimos informacijos, galinčios turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, nepateikė. Abiem suinteresuotiems asmenims teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo buvo siunčiami visais teismui žinomais iš viešų registrų ir teismų informacinės sistemos Liteko sužinotais darbo, gyvenamosios, deklaruotos vietos adresais laikantis CPK 123-124 straipsniuose numatytų reikalavimų, taip pat apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Tačiau iš suinteresuotų asmenų negauta nei atsiliepimo, nei siūlytos pateikti informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kadangi bankroto byla UAB „Algio baldai“ iškelta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir suinteresuotų asmenų V. Ž. ir A. S. veiksmai, kuriais įrodinėjami tyčinio bankroto požymiai, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo, byloje taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
11. Teismo vertinimu, remiantis BUAB „Algio baldai“ nemokumo administratorės pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti BUAB „Algio baldai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
12. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, t. y. turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ar) nuosekli veiksmų eiga, kuria sistemingai objektyviai patvirtinamas blogas įmonės valdymas, privedęs prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).
Žemesnės instancijos teismas
14. ĮBĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu <...> administratoriaus prašymu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai <...> ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; <...> 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <..>.
15. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Algio baldai“ šiame registre įregistruota 2017 m. lapkričio 10 d., jos pagrindinė veikla - baldų gamyba. Bendrovės akcininku nuo 2017 m. lapkričio 10 d. yra suinteresuotas asmuo V. Ž., o bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo suinteresuotas asmuo A. S..
16. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-93-544/2021 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d., UAB „Algio baldai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. M.. 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. kovo 5 d. teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 26 308,49 Eur vertės finansiniai reikalavimai. 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2021 m. spalio 28 d. teisėjos rezoliucija įmonės likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. kovo 1 d.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą
17. Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
18. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu neįrodytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo A. S. vadovo pareigas atliko nesąžiningai, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtinus pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus.
19. Nemokumo administratorė nurodė, kad suinteresuotieji asmenys nevykdė BAĮ 21 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies, 2.66, 2.82, 2.87 straipsniuose numatytos pareigos kasmet pateikti finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui. Nustatyta, kad Bendrovės akcininkas ir vadovas tikrai nesiėmė priemonių patvirtinti finansinę atskaitomybę už 2018 metus ir ją pateikti Juridinių asmenų registrui. Tačiau minėtas suinteresuotų asmenų neveikimas, teismo vertinimu, yra nepakankamas ir pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu su įrodinėjama veika dėl tyčinio bankroto (CK 6.246, 6.247 straipsniais) ir pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu neįrodo.
20. Nemokumo administratorė tvirtina, kad, pradėjus didėti Bendrovėms skolos ir vyrauti kreditorių interesams, įmonės direktorius A. S. ir akcininkas V. Ž. nevykdė jiems ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytos pareigos pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad tai yra viena iš aplinkybių, privedusių Bendrovę prie tyčinio bankroto.
21. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, svarbu nustatyti Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.eB2-93-544/2021 dėl UAB „Algio baldai“ bankroto įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra patvirtinti 26 308,49 Eur vertės kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) 7 464,33 Eur VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas, susidaręs už 2018 m. balandžio - 2019 m. liepos mėnesius, priverstinio poveikio priemonės buvo taikomos nuo 2018 m. gegužės 23 d.; 2) 13 692,66 Eur VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas, susidaręs už 2018 m. spalio – 2019 m. liepos mėnesius, iš kurio 10 371,37 Eur nuo 2019 m. balandžio 2 d. buvo išieškomi priverstine tvarka antstolių kontoroje; 3) 3 704,50 Eur UAB „Verslo idėja“ kreditorinis reikalavimas pagal 2019 m. balandžio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-4228-940/2019 pagal 2018 m. gruodžio 27 d., lapkričio 29 d., spalio 30 d., rugsėjo 27 d., liepos 31 d. PVM sąskaitas faktūras, priverstinai vykdomas nuo 2019 m. birželio 14 d.; 4) apie 4 119 Eur UAB „Sadiras“ kreditorinio reikalavimo pagrindą ir atsiradimo laiką duomenų nepateikta; 5) 5 711,69 Eur „Circle K Lietuva“ kreditorinis reikalavimas pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-43255-918/2018 pagal 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitas faktūras, turto areštas taikomas nuo 2019 m. vasario 22 d.; 6) 1 775,68 Eur „IF Concept“ kreditorinis reikalavimas pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-10125-400/2018 pagal 2018 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, priverstinai vykdoma nuo 2019 m. vasario 21 d.; 7) 7 187,68 Eur UAB „Instreita“ kreditorinis reikalavimas pagal 2018 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą; 8) 8 372 Eur UAB „LB Glass“ kreditorinis reikalavimas, apie kurio susidarymo laiką ir pagrindą duomenys į bylą nepateikti (2020 m. sausio 14 d. DOK-263); 9) 1 280,95 Eur UAB „Milesija“ kreditorinis reikalavimas pagal 2019 m. balandžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų įsakymą Nr.eL2-3842-956/2019 pagal 2018 m. kovo 29 d., balandžio 27 d., gegužės 22 d., birželio 28 d. PVM sąskaitas faktūras. Minėta, kad pagal 2017 metų duomenis Bendrovės turtą sudarė 7 046 Eur, registruoto nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, o du įmonės vardu registruoti automobiliai yra senų pagaminimo metų ir nėra labai vertingi.
23. Teismo vertinimu, šios bylos (22 punktas), Panevėžio apygardos teismo bankroto bylos Nr.eB2-187-544/2021, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys apie bylas dėl skolų priteisimo kreditoriams iš UAB „Algio baldai“ rodo, kad Bendrovės finansinė padėtis esminiai pablogėjo ir tapo labiau kritinė 2019 metų vasario – balandžio mėnesiais, kada mokėjimo terminai kreditoriams tapo pradelsti vis ilgesnį laiką, kai ne pavieniai, bet daugumą kreditorių kreipėsi dėl skolų priteisimo, buvo išduoti vykdomieji dokumentai ir pradėti priverstiniai skolų išieškojimai. Todėl yra aukšta tikimybė, kad aptariamu laikotarpiu įmonė tapo nemoki arba jos finansiniai sunkumai tapo rimti ir ilgalaikiai, o suinteresuotiems asmenims (jos vadovui ir dalyviui) atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
24. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius įspėjo Bendrovę dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta per nustatytą terminą, ir 2019 m. liepos 16 d. pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Bendrovės direktorius ir akcininkas, įmonei esant nemokumo būsenoje, nepateisinamai ilgai ir tokiu lygiu nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tai galima būtų pripažinti neveikimu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad nuo įmonės tapimo faktiškai nemokia momento iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo padaryta žala bendrovei ar kreditoriams dėl išaugusių kreditorinių reikalavimų, turto sumažėjimo ar praradimo ir kt.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą
25. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tas, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai <...> ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
26. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Kadangi esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, būtina nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo bei įvertinti, ar konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Aptariamu atveju nemokumo administratorė minėtame punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį grindė tuo, kad: 1) pagal 2018 m. birželio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį Bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 12 000 Eur žalą, nes UAB „Algio baldai“, iš fizinio asmens įsigijusi automobilį (duomenys neskelbtini) už 12 000 Eur, nepraėjus nei pusei metų 2018 m. lapkričio 7 d., jį pardavė kitam fiziniam asmeniui už 6 000 Eur, ir, nors Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. teismo sprendimu minėta sutartis nutraukta ir automobilį restitucijos pagrindu buvo nutarta grąžinti Bendrovei, automobilis negrąžintas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1892-608/2021 pagal BUAB „Algio baldai“ ieškinį atsakovei UAB „Egli“ dėl skolos priteisimo paaiškėjo, kad į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos UAB „Egli“ už broko taisymą UAB „Algio baldai“ pateiktos 2019 m. sausio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 6 250 Eur ir 2019 m. spalio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 5 097,68 Eur, o įmonės vadovas ir suinteresuotas asmuo A. S. klaidingai nurodė, kad UAB „Egli“ yra Bendrovės debitorė 17 348,30 Eur, be to, jis iš UAB „Egli“ priėmė 6 000 Eur grynaisiais pinigais ir nėra duomenų, jog jie būtų įnešti į įmonės kasą ar panaudoti įmonės veikloje.
28. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1892-608/202 (Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos apeliacine tvarka bylos Nr. e2A-1628-340/2021) pagal ieškovės BUAB „Algio baldai“ ieškinį atsakovei UAB „Egli“ dėl skolos priteisimo. Šių bylų duomenys rodo, kad BUAB „Algio baldai“ nemokumo administratorė, pagal įmonės apskaitos duomenis nustačiusi, kad UAB „Egli“ turi 17 348,30 Eur debitorinį įsiskolinimą Bendrovei, pareiškė ieškinį dėl minėtos skolos priteisimo, kurią sumažino iki 11 348,30 Eur, kai gavo iš UAB „Egli“ kasos pajamų orderį apie 6 000,00 Eur sumokėjimą. Atsakovė UAB ,,Egli“ prašė ieškinį atmesti, nes pagal 2018 m. kovo 16 d. šalių sudarytą rangos sutartį už pagamintus baldus Bendrovei turėjo sumokėti 72 878,30 Eur, tačiau sumokėjo 11 347,68 Eur mažiau, nes šalys susitarė, kad ši suma bus skirta pagamintų baldų defektams pašalinti atsakovės pajėgumais, abi šalys pasirašė sąskaitas dėl broko taisymo, ir tokiu būdu šalių susitarimu rangos sutartis buvo įvykdyta. Tokie duomenys rodo, kad Bendrovė pagal minėtą sutartį gavo virš 60 tūkst. Eur pajamų. Darbų priėmimo metu nustatyti gaminių defektai, dėl kurių taisymo buvo sumažinta kaina, nėra išskirtinė aplinkybė, viršijanti normalią verslo riziką. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtas sandoris prisidėjo prie nemokios įmonės turinės padėties esminio pabloginimo ar lėmė įmonės nemokumą.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2A-1628-340/2021, be kitų aplinkybių, konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju įskaitymas įvyko kur kas anksčiau, nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla, t. y. šalių veiksmai dėl įskaitymo buvo atlikti 2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 1 d. <...> ieškovei bankroto byla iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-93-544/2021). <...> vadovaujantis ginčo santykių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (šiame tarpe – ir įskaitymus), neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi įstatymų leidėjo numatyti apribojimai bendrovėms vykdyti finansines prievoles yra visų pirma sietini ne su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe dėl ieškovės nemokumo, egzistavusio jau 2017 metais (kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas), bet su bankroto bylos iškėlimo momentu. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atliekant įskaitymą apeliantas buvo nesąžiningas, o atliktu įskaitymu buvo paneigta kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą“. Taigi, dėl to, kokį procesinį sprendimą priimti (tenkinti (pilnai ar iš dalies) ar atmesti ieškinį) išsiskyrė net teismų nuomonės. Todėl vertinti, kad suinteresuotas asmuo A. S., sudarydamas sandorį, teikdamas duomenis apie jį ir jo vykdymą nemokumo administratorei, atliko veiksmus, turinčius tyčinio bankroto požymių, nėra pakankamo pagrindo.
30. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. spalio 22 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-8459-1137/2020, kurioje 2020 m. spalio 22 d. sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovės BUAB „Algio baldai“ ieškinys, nutraukta 2018 m. lapkričio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės BUAB „Algio baldai“ ir atsakovės T. M., pagal kurią buvo pirktas automobilis (duomenys neskelbtini), taikyta restitucija, nutarta grąžinti nuosavybės teise ieškovei BUAB „Algio baldai“ turtą: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
31. Šioje byloje Nr. e2-8459-1137/2020 buvo priimtas sprendimas už akių, o tai reiškia, kad buvo atliktas tik formalus byloje esančių įrodymų tyrimas (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą) ir teismui įsitikinus, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Teismas, atlikęs formalų įrodymų tyrimą, nustatė, kad 2018 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Algio baldai“ iš fizinio asmens įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) už 12 000 Eur, bet jį po penkių mėnesių 2018 m. lapkričio 7 d. pardavė T. M. už perpus mažesnę kainą, t. y. 6000 Eur, ir šių pinigų pagal sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.ALB0004 Bendrovė negavo. Nesant jokių duomenų apie automobilio rinkos vertę sandorių sudarymo metu, nėra pagrįsto pagrindo spręsti, kad kuris nors iš sandorių buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas Bendrovei dėl nepagrįstai mažos kainos ar kitokių aplinkybių. Nemokumo administratorė neįrodė, kad automobilis Bendrovės vardu buvo pirktas ar parduotas ne rinkos kaina dėl suinteresuoto asmens neteisėto veikimo siekiant įmonę priversti prie tyčinio bankroto, o ne kitų, su suinteresuotu asmeniu nesusijusių priežasčių (intensyvaus eksploatavimo, gedimo, avarijos, paslėpto defekto ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad minėti 6 000 Eur nėra panaudoti įmonės veikloje ir jos interesais. Jeigu yra priešingai, nemokumo administratorė šias lėšas gali išsireikalauti iš atsakingo asmens pareikšdama atitinkamą ieškinį, ir taip tinkamai apginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.
32. Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. spalio 22 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8459-1137/2020 nebuvo gautas, tačiau iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinės bylos Nr. 2VP-4524-1137/2021 bei Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-270-544/2021 duomenų nustatyta, kad, priėmus vykdyti vykdomąjį raštą dėl automobilio grąžinimo, atsirado kliūtis realiam teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nei teismo sprendime už akių, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nenurodyta, kad atsakovė T. M. yra įpareigojama grąžinti ieškovei BUAB „Algio baldai“ minėtą automobilį. Antstolis vykdomąjį raštą turi vykdyti taip, kaip pažodžiui nurodyta jo rezoliucinėje dalyje. Be to, buvo nustatyta, kad teismo sprendimas už akių priėmimo metu 2020 m. spalio 22 d. minėta transporto priemonė atsakovei T. M. nuosavybės teise nebepriklausė, kadangi ji 2019 m. spalio 2 d. automobilį pagal pirkimo pardavimo sutartį, kuri pagal bylos duomenis nenuginčyta ir galioja, pardavė J. D. S.. Šis faktas buvo žinomas (turėjo būti žinomas) tiek teismui, tiek bylos šalims, nes 21020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartys areštuoti atsakovės T. M. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakytos įregistruoti Turto arešto aktų registre kaip tik dėl to, kad nutartyje nurodyti areštuojamos kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininko duomenys neatitinka Kelių transporto priemonių registro duomenų.
33. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad byloje nenustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus, nuostolingus, didelę finansinę naštą įmonei sukeliančius sandorius ir Bendrovės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, taip pat nenustatyta, kad kuris nors iš aptartų sandorių lėmė įmonės nemokumą.
Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte
34. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių, įvardijo atvejus kuomet teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
35. Nemokumo administratorė tvirtina, jog netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina aplinkybės, kad: buvęs įmonės direktorius A. S. nevykdė teismo nutarties įpareigojimo ir jai sąmoningai neperdavė (paslėpė, prarado ir pan.) įmonės apskaitos dokumentų bei neįrodė svarbių priežasčių, lėmusių apskaitos dokumentų neperdavimą; Bendrovės vadovas pažeidė ir ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintas pareigas, atitinkamų veiksmų nesiėmė ir akcininkas, todėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui buvo pateikti tik už 2017 finansinius metus, dėl ko negalima nustatyti finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl nemokumo administratorė vertina, kad tokiais savo veiksmais Bendrovės vadovas siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis bei netinkamo valdymo aplinkybes, dėl ko turi būti konstatuoti teisės aktų pažeidimai ir tyčinio bankroto požymiai.
36. Teismo vertinimu, konstatuoti BUAB „Algio baldai“ tyčinio bankroto požymių pagal aptariamą teisės normą taip pat nėra pagrindo dėl šių motyvų.
37. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą bei gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą atsako įmonės vadovas.
38. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
39. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
40. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-93-544/2021 duomenys rodo, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Algio baldai“ buvusiam direktoriui A. S. buvo nustatytas laikotarpis ne ilgiau kaip 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį jis privalo perduoti įmonės bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėto įpareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau buvęs direktorius minėto įstatymo reikalavimo ir teismo nurodymo neįvykdė. Dėl to BUAB „Algio baldai“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo buvusiam įmonės vadovui. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi skirti baudą suinteresuotam asmeniui A. S. buvo atsisakyta, nes, sprendžiant su fizinio asmens atsakomybe susijusį klausimą, nebuvo įsitikinta, kad apie įpareigojimą ir prašymo nagrinėjimą fiziniam asmeniui bent kartą yra pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 skirsnyje numatyta tvarka. Administratorė nepateikė duomenų, kad jos siųstas reikalavimas perduoti įmonės turtą ir dokumentus buvusiam įmonės direktoriui įteiktas. Šios aplinkybės paneigia nemokumo administratorės tvirtinimą, kad suinteresuotas asmuo A. S. sąmoningai neperdavė (paslėpė, prarado ir pan.) įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai) ir neįrodė svarbių priežasčių, lėmusių apskaitos dokumentų neperdavimą.
41. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
42. Pagal šiuo metu byloje pateiktą informaciją, buvęs įmonės vadovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nemokumo administratorei perdavė įmonės dokumentus ir ji juos tikrina (civilinės bylos Nr.eB293-544/2021 2020 m. rugsėjo 18 d. DOK-4347). Tačiau nemokumo administratorė prašyme Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu nedetalizavo ir nepagrindė, kokie ir ar visi finansinės apskaitos dokumentai perduoti, įskaitant ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, jei ne visi – tai ar be jų negalima nustatyti finansinės padėties pasikeitimų nuo 2017 metų iki bankroto bylos iškėlimo, ar dėl to negalima išsiaiškinti Bendrovės bankroto priežasčių, ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
43. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad įmonės kreditoriai, debitoriai, jos vardu registruotas turtas nemokumo administratorei buvo žinomi, finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai egzistavo, kreditorių reikalavimai buvo pateikti teismui tvirtinti, kreditorių susirinkimui 2019 m. lapkričio 8 d. nemokumo administratorė parengė veiklos ataskaitą ir ją kreditorių susirinkimas patvirtino. Taip pat teisme nemokumo administratorė buvo pareiškusi ieškinius dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagal nemokumo administratorės prašymą įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
44. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir įmonės dokumentų savalaikiu neperdavimu buvo padaryta žalos kreditoriams, buvo siekiama nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą, galimą jų iššvaistymą, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, kad tai sukliudė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, kreditorius ir debitorius, pareikšti ieškinius teisme ginant Bendrovės ir kreditorių interesus, kas sudarytų pagrindą Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
45. Teismas, įvertinęs bylų duomenis, sprendžia, jog byloje neįrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) suinteresuotų asmenų veiksmais, jiems nevykdant nustatytų pareigų, sudarius aptartus sandorius bei aplaidžiai ir (ar) apgaulinga tvarkant buhalterinę apskaitą, o ne dėl verslo nesėkmės, UAB „Algio baldai“ buvo privesta prie tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta prašymą pripažinti BUAB „Algio baldai“ bankrotą tyčiniu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti BUAB „Algio baldai“ nemokumo administratorės prašymą BUAB „Algio baldai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.eB2-93-544/2021 dėl BUAB „Algio baldai“ bankroto.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.