Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus įgaliotosioms atstovėms vyriausiajai specialistei Majai Valentinai Tursienei, Daliai Andraitienei,

atsakovei R. P., atsakovų R. P., T. P. atstovei advokato padėjėjai Marijai Stonytei-Dargužienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajai atstovei Sigitai Narbutytei,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybė ir Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgaliotajai atstovei Vilijai Markauskienei,

specialistei Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Aldonai Tijūnelienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centras atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės Biudžetinės įstaigos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. P., T. P. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovų R. P., T. P. priešieškinį ieškovei Biudžetinei įstaigai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą 2024 m. sausio 29 d. patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, neteisėtai pastatytą tvorą ir ūkio pastatą (malkinę), esančius atsakovams priklausiančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarių krypties pusėje, nurodytuose taškuose: 1. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 2. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 3. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 4. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini). Atlaisvinus neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, jį sutvarkyti; 2) Visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų.

1.1. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad R. P. neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatė tvorą, kuri sudaro uždarą kontūrą su ieškovams (pagal priešieškinį) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tokiu būdu užėmė 0,0452 ha valstybinės žemės plotą. Tokie jos veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi, todėl jai tenka padarinių, kylančių dėl neteisėtų veiksmų, atsiradimo rizika.

1.2. Ieškovė akcentavo, kad atsakovams sutikimo vykdyti statybas (statyti tvorą ir ūkio pastatą) valstybinėje žemėje Tarnyba nėra išdavusi. Nekilnojamieji daiktai – tvora ir ūkio pastatas, daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovė paties pažeidimo fakto neneigia, t. y. nurodo, kad „aptvėrimą vykdžiau išimtinai saugumo tikslais – mūsų nuosavybės teise teisėtai valdomas žemės sklypas yra prie pat kelio, o mūsų šeimoje yra mažamečių vaikų (jauniausiajam jų – dveji metukai“, <...> „juo labiau, kad tikėjau, jog mano pačios iniciatyva suformuotas itin mažas valstybinės žemės sklypukas, esantis greta kelio, plius su per vidurį numatytu servitutu (kuris reikalingas tam, kad būtų galima patekti iki mūsų gyvenamojo namo) nebus niekam kitam reikalingas, galėsiu jį įsigyti iš valstybės nuosavybės teise ir jau galiu aplinką tvarkyti ne tik neatlygintinai prižiūrėdama valstybinį žemės sklypą, bet ir apsaugodama mūsų vaikus nuo kelio ir jų lekiančių automobilių“. Pažymėtina, kad tvora „vaikų saugumui“ atliktų tą pačią paskirtį, jeigu būtų pastatyta atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose. Atsakovė žinojo tverdama tvorą bei statydama statinius užtvertame valstybinės žemės plote, kad tai neteisėta, tačiau geranoriškai atlaisvinti žemės sklypą vengia.

1.3. Ieškovė pastebėjo, kad ir toliau atsakovė naudojasi užimta valstybine žeme aiškiai suprasdama, kad Lietuvos Respublika yra žemės savininkas, o patikėjimo teise žemę valdo Tarnyba.

1.4. Pažymėjo, jog nekilnojamieji daiktai – tvora ir ūkio pastatas (malkinė), daiktinės teisės ir juridiniai faktai į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

1.5. Nurodė, kad akivaizdu, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorą ir ūkio pastatą (malkinę), kadangi toks statytojo prašymo tenkinimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams ir dėl nurodytų priežasčių tvoros ir stoginės, kuri užima valstybinę žemę, teisinė registracija vis tiek turėtų būti panaikinta.

1.6. Ieškovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus specialistai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (galiojančiais iki 2023 m. gruodžio 31 d.), periodiškai nustatė valstybinio žemės sklypo naudojimo pažeidimus: atsakovė be teisėto pagrindo patikrinimo aktuose nurodyta tvora, ūkio pastatu (malkine) užima valstybinę žemę (žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina anksčiau minėti NŽT Ukmergės skyriaus: 2020 m. lapkričio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 6 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei konstatuota 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-89/2022.

1.7. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba raštais (2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo“, 2021 m. gegužės 18 d. raštu NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl taikos sutarties sudarymo“, taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, po pakartotinio patikrinimo 2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo pažeidimo“ informuodavo, primindavo, ragindavo atsakovę geranoriškai atlaisvinti valstybinį žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė taip pat buvo kviečiama atvykti į Ukmergės skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodine tvarka Tarnyboje.

1.8. Pažymėjo, jog, dar daugiau, aplinkybę, jog būtent atsakovai yra užėmę valstybinę žemę, grindžia ir tai, jog tvora, juosianti atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra vienas neatskiriamas inžinierinis statinys. Ši aplinkybė matyti iš 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo metu darytų nuotraukų (patikrinimo akto, pateikto su ieškiniu, priedo Nr. 1, nuotrauka Nr. 1). Be to, atsakovė administracinio nusižengimo byloje pripažino savo kaltę.

1.9. Ieškovė nurodė, kad norint parduoti naują kitos paskirties žemės sklypą aukcione jame neturi būti statinių. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kol žemės sklypas nėra atlaisvintas, tol Tarnyba neturi teisinio pagrindo inicijuoti (tęsti) žemės sklypo pardavimo aukcione procedūrų.

1.10. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ginčo teritorijoje nėra jokio suformuoto nuomai valstybinio žemės sklypo.

1.11. Paminėjo, kad nagrinėjamas ginčo atvejis nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse ir 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus atvejus (el. b. t. 2, l. 30–38).

2. Atsakovai 2023 m. spalio 24 d. atsiliepimu į ieškinį prašo: 1) Ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovus nugriauti statinius atmesti visa apimtimi; 2) Priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, l. 111–123).

3. Atsakovai 2024 m. sausio 8 d. priešieškiniu prašo: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dalyje dėl įpareigojimo R. ir T. P. nugriauti statinius atmesti visa apimtimi; 2) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos įvardinti (paskaičiuoti, nustatyti) konkrečią ir tikslią žalą Lietuvos valstybei (konkrečia finansine išraiška), kurią padarė R. ir T. P. dalimi statinių patekdami (statydami) ir ant valstybinio (dar net nesuformuto) sklypo ploto dalies; 3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos įvardinti (paskaičiuoti, nustatyti) konkrečią ir tikslią ginčo valstybinio žemės sklypo rinkos kainą ir įpareigoti R. ir T. P. ją įmokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą negriaunant jokių P. statinių (jų bet kokios dalies), atitinkamai kaip žalos valstybei atlyginimą ir (arba) kaip valstybinio sklypo pardavimo kainą; 4) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos organizuoti ginčo valstybinio žemės sklypo aukcioną jo sąlygose atitinkamai numatant, jog atsakovams priklausantys ir valstybiniame naujai suformuotame žemės sklype iš dalies esantys statiniai (t. y. dalis tvoros ir malkinės) nebūtų griaunami iki to momento, kol paaiškės, kas vis tik įsigyja nuosavybės teise naujai suformuotą su R. ir T. P. sklypu besiribojantį valstybinį žemės sklypą aukciono sąlygose numatant R. ir T. P. aiškų įsipareigojimą ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites savo jėgomis ir lėšomis nugriauti valstybiniame žemės sklype stovinčius statinius tuo atveju, jei nuosavybės į šį valstybinį žemės sklypą teisė paskelbus aukciono rezultatus atiteks trečiajam (su P. nesusijusiam) asmeniui, papildomai tokio būsimo įpareigojimo vykdymo uztikrinimui įnešant į Lietuvos valstybės atstovo (NŽT) pasirinkto antstolio depozitinę sąskaitą konkrečią pinigų sumą, kurios pakaktų tvoros dalį nugriauti, Prabišams numatytu terminu nevykdant reikalavimo nugriauti tvoros dalį ir nukelti malkinę; arba (alternatyvus prašymas); 5) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos sudaryti su atsakovais ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį maksimaliam Lietuvos Respublikos įstatymų leistinam terminui negriaunant esamų jame P. pastatytų statinių (t. y. dalies tvoros ir malkinės), nesavalaikį statinių pastatymo faktą ištaisant / kompensuojant valstybei baudos institutu ir tokiu būdu visa apimtimi atlyginant galimai padarytą žalą valstybei; 6) Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos R. ir T. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikti įstatymų numatytais terminais, jei šalims nepavyktų byloje sudaryti taikos sutarties.

3.1. Priešieškinyje yra nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo mėn. raštu išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija akivaizdžiai rodo, jog R. P. atveju, institucijos nuomone, buvo ir, atsakovų akimis, tebėra įmanomas taikus susitarimas, jog padarytas pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad statinių (t. y. dalies tvoros ir dalies malkinės) nugriovimas, kaip to ieškiniu reikalauja Nacionalinė žemės tarnyba, nors pati tuo pat metu siūlo taiką, tikrai nėra vienintelė galima išeitis.

3.2. Paaiškino, kad ši Nacionalinės žemės tarnybos pozicija (t. y. pačios institucijos pasiūlyta taika ir vėlesnis jos atsisakymas pakartotinio gyvo susitikimo su R. P. metu) atsirado tik 2021 m. gruodžio mėnesį, kai valstybiniu lygmeniu kilo rezonansas dėl galimos korupcijos Nacionalinei žemės tarnybai sudarant tam tikras taikos sutartis eigoje buvo pakeistas (pasikeitė) institucijos pagrindinis vadovas ir būtent šio rezonanso pasėkoje buvo sustabdytas ir R. P. klausimo dėl taikos sutarties sudarymo sprendimas (klausimas buvo paliktas atviras, vėliau gi institucijos pozicija kardinaliai pasikeitė).

3.3. Atsakovai pažymėjo, kad institucija nevertina (ir ieškiniu neanalizuoja) to fakto, jog pagal projektavimo dokumentus R. P. aptvertą valstybinės žemės lopinėlį (valstybinio sklypo dalį) perdavus (pardavus) bet kokiam kitam trečiajam asmeniui atsakovai neturėtų jokio patekimo į savo sklypą, gyvenamąjį namą ir per vos daugiau nei 4 m² ploto sklypo dalį (per patį vidurį, nes nėra kito patekimo į atsakovų sklypą) privalomai turėtų būti nustatomas servitutas, t. y. patekimas pėsčiomis ir transporto priemone į R. ir T. P. valdomą nuosavybę.

3.4. Akcentavo, kad kito patekimo į atsakovų turtą kitaip nei tik per ginčo valstybinį žemės sklypą paprasčiausiai nėra ir nebus: yra numatytas servitutas.

3.5. Pastebėjo, kad teismai išsamiai vertino bylos aplinkybes ir netgi kelis kartus sumažino R. P. taikytas administracinio poveikio priemones esant lengvinančioms nusižengimo padarymo aplinkybėms.

3.6. Nurodė, kad formaliai R. P. padarė Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimą, t. y. tverdama savo rankomis tvorą ją išplėtė ir už savo sklypo ribų, nesulaukusi institucijos sprendimo dėl valstybinės žemės pardavimo. Tokią klaidą atsakovė padarė vertindama, jog šioje vietoje ir tokioje lokacijoje bei tokio mažo dydžio žemės sklypo niekam nereikėjo ilgus metus, jis buvo apleistas ir valstybės visai neprižiūrimas (sklypą visą laiką tvarkė vien tik patys atsakovai, valstybinis sklypas net nebuvo valstybės šienaujamas), tad atsakovai, inicijavę šio žemės sklypo suformavimo procedūras ir ketindami jį įsigyti aukciono būdu, padarė klaidą ir apsitvėrė didesnę teritorijos dalį nei tuometinės jų sklypo ribos.

3.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad faktinė situacija, kuri geriausiai yra vis tik matoma būnant vietoje (t. y. matant tiek valstybinio ir atsakovų žemės sklypo ribas, tiek ir atstumą iki kelio, kuriuo vyksta labai intensyvus eismas, o taip pat ir teorinę galimybę naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype įterpti gyvenamąjį statinį), yra tokia: R. P. formaliai pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, neturėdama tvoros tvėrimo metu teisių į jos pačios iniciatyva suformuotą valstybinį žemės sklypą, tvėrimo veiksmus atliko, jų neginčija ir neneigia, visu laikotarpiu bendradarbiauja su institucijomis, teikia paaiškinimus administracinės ginčo teisenos teismuose ir prašo (tebeprašo) klausimą spręsti kitu būdu nei esamų statinių (kurių dalis yra valstybinėje žemėje nurodytoje lokacijoje) griovimas.

3.8. Atsakovai pažymėjo, kad R. P. savo Nacionalinės žemės tarnybai teiktame prašyme labai aiškiai nurodė, jog tuo atveju, jei įvyktų taip, kad minėtąjį valstybinį žemės sklypą aukcione įsigytų ne atsakovai ar su jais susiję asmenys, R. P. įsipareigoja (raštu iki aukciono pradžios, tai numatant ir aukciono taisyklėse) statinius (t. y. tvoros dalį, esančią valstybinio žemės sklypo dalyje, ir malkinę, taip pat esančią valstybinio žemės sklypo dalyje) savarankiškai nugriauti iš anksto sutartu trumpu terminu, pvz., per 2 (dvi) kalendorines savaites; atitinkamas sąlygas aiškiai numatant ir aukciono sąlygose. Tokio draudimo, t. y. numatyti konkrečias konkretaus žemės sklypo įsigijimo aukcione sąlygas, teisės aktuose nėra, juo labiau, kad kiekvienas žemės sklypas yra vis kitoks: reljefo, landšafto, gretimai esančių žemės sklypų, nustatytų ar nenustatytų servitutų, lokacijos miesto prasme, dydžio, galimybių statyti ir kt. prasmėmis. Tokio R. P. siūlymo, kaip supranta, Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius net nesvarstė.

3.9. Atsakovai vertina, kad atsakovai, kaip teisingai ieškinyje nurodo Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, paties pažeidimo fakto neginčija: atsakovai pripažįsta įsiterpę tvora (jos dalimi) į dalį valstybinio žemės sklypo dalį. Tačiau itin svarbi aplinkybė yra dėl tyčios buvimo ar nebuvimo. Atsakovai ne kartą nurodė, jog tai buvo padaryta ne tyčia, siekiant užimti valstybinės žemės dalį, o per žmogiškąjį suklydimą, tikintis, jog pačios atsakovės R. P. pradėta (inicijuota) valstybinio žemės sklypo, esančio dviejų kelių sankirtoje, kurio plotas yra tokio dydžio, jog negalima jokia papildoma statyba (nekalbant jau apie gyvenamąjį namą), ir per kurio (sklypo) vidurį dar yra nustatytinas ir servitutas (tą naujai formuojamą žemės sklypą padalinantis kone pusiau, nes nėra jokio kito patekimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą, kaip tik per vidurį naujai suformuoto valstybinio žemės sklypo), jog įsigis šį žemės sklypą, esantį prisišliejusį greta jos sklypo nuosavybės teise ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, užbėgdama įvykiams už akių, pasistatė tvorą (tvoros daliai įsiterpus į dalį atsakovų prašymu ir iniciatyva tuo metu formuojamo valstybinio žemės sklypo).

3.10. Pastebėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius įpareigojo atsakovę iki 2021 m rugpjūčio mėn. pradžios tvorą ir malkinę nugriauti ir teigė, jog būtent tik tada būtų inicijuota šio valstybinio žemės sklypo įsigijimo aukciono keliu procedūra. Nors formaliai tokiame aukcione dalyvauti gali bet kuris asmuo, tačiau dėl šio sklypo specifikos, vadovaujantis elementaria verslo logika, tokio sklypo įsigijimas trečiajam asmeniu neatneštų jokios naudos; tad prieš tai tvorą ir malkinę nugriovusi (grynai dėl formalių pagrindų) R. P., tame pačiame žemės sklype iš naujo turėtų statyti (pratęsti) tą pačią tvorą ir toje pačioje vietoje – tą pačią malkinę. Toks veiksmas yra visiškai nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas nagrinėjamoje situacijoje.

3.11. Pažymėjo, kad R. P. ne šiaip sau prasitęsė tvorą į dalį valstybinio žemės sklypo, kuriame galimai būtų kitas gyvenamasis namas ar kitos paskirties objektas. Ji tai atliko, nes turėjo teisėtus lūkesčius, jog jos pačios iniciatyva suformuotas valstybinės žemės sklypas, be kita ko, labai mažo ploto ir su numatomu servitutiniu keliu (patekimu į atsakovų žemės sklypą) bus parduodamas aukciono būdu ir atsakovai dalyvaudami aukcione galės teisėtai jį įsigyti.

3.12. Pastebėjo, kad juo labiau, jog tokiems statiniams, kokius pastatė atsakovė, bet kita ko, nėra reikalingas ir statybos leidimas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme.

3.13. Atsakovai nurodė, kad siekdami išnaudoti visas teisines galimybes, jog nereikėtų patirti dar daugiau papildomų finansinių nuostolių ir nugriovus statinius (t. y. tvoros dalį ir malkinę), vėliau juos vėl atstatyti (ką ne kartą pabrėžė Nacionalinei žemės tarnybai R. P.), atsakovai kaip alternatyvą tokiam valstybinio žemės sklypo (jo dalies) įsigijimui, jei šio sklypo įsigijimo procedūrų vis tik negalima (nebus galima) vykdyti nenugriovus atsakovės pastatytų statinių (t. y. dalies tvoros ir malkinės), kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių prašydami leisti išsinuomoti tą naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą maksimaliam įstatymų šiuo metu leidžiamam valstybinio žemės sklypo nuomos terminui, siūlydami keleriopai kompensuoti ir valstybei dėl sklypo dalies užtvėrimo padarytą žalą. Tokio leidimo ar sutikimo dėl kompensacijos atsakovai taip pat negavo.

3.14. Atsakovų nuomone, šis konkretus R. P. iniciatyva suformuotas valstybinis žemės sklypas, kurio įsigijimu ar nuoma yra suinteresuoti atsakovai, yra tokio dydžio ir perimetro, jog dėl per sklypo vidurį einančio nustatytino servitutinio kelio (kuris yra būtinas patekti į atsakovų nuosavybę tuo atveju, jei minėtąjį valstybinį žemės sklypą įsigytų tretieji asmenys) gyvenamojo namo statyba savo šiame valstybiniame žemės sklype savo esme yra negalima.

3.15. Paaiškino, kad pav. Nr. 1, kairėje pusėje, matoma tvoros dalis, patenkanti į valstybinį R. P. iniciatyva suformuotą žemės sklypą, dėl kurio įsigijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas aukciono būdu, tačiau nustačius tvoros dalį esant valstybiniame žemės sklype aukcionas buvo sustabdytas. Toliau pažymėta riba, iki kurios konkrečiai formuojamas (suformuotas) žemės sklypas (dešinėje apačioje raudoname fone įrašas ir matomos pažymėtos raudonos žymos).

3.16. Atkreipė dėmesį į tai, kad per sklypo vidurį esantis keliukas, įvažiavimas, išlieka kaip servitutas (0,0077 ha) formuojant valstybinį žemės sklypą, nes turi būti numatytas patekimas į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą tuo atveju, jei naujai suformuotas valstybinis žemės sklypas būtų įsigytas ne atsakovų, bet trečiųjų asmenų.

3.17. Atsakovų vertinimu, gan detali situacijos schema matoma iš žemiau pateikiamo pav. Nr. 2: žalia spalva yra pažymėtas šiuo metu atsakovams priklausantis nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame stovi ir sutuoktinių gyvenamasis namas; tuo tarpu raudona spalva yra pažymėtos naujai suformuoto žemės sklypo ribos, o per sklypo vidurį iki pareiškėjos žemės sklypo vedantis keliukas – būsimasis servitutinis keliukas, kurio plotis 0,0077 ha.

3.18. Papildomai pažymėjo ir tai, kad patekimas į žalia spalva paveikslėlyje Nr. 2 pažymėtą pareiškėjai R. P. priklausantį žemės sklypą vadovaujantis statybą (gyvenamojo namo) leidžiančiais dokumentais yra numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini), t. y. pro naujai suformuoto (pažymėto raudona spalva) valstybinio žemės sklypo servitutinį kelią; tuo tarpu patekimo (o ir faktinio kelio) iš magistralinės gatvės – (duomenys neskelbtini)– iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nėra.

3.19. Paminėjo, kad vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (su visais atitinkamais jo pakeitimais ir papildymais) 3 punkto reikalavimais, naujo pastato (namo) statyba galima tik tuo atveju, kai žemės sklypo plotas yra ne mažesnis kaip 4 arai: “<…> Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m²”. Tuo tarpu naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas tėra tik 0,0512 ha, iš kurių yra 0,0077 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), einantis per patį sklypo vidurį, ir 0,0135 ha elektros tinklų apsaugos zona. Tai reiškia, jog faktinis sklypo plotas yra 0,03 ha (t. y. labai mažas) – statyba negalima. Juo labiau, kad tokio ploto sklype net ir grynai teoriškai pagal aukščiau minėtąjį STR kalbant, “patenkant / įtelpant” į žemės sklypo plotą (pagal kvadratūrą), statyba negalima pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, nes nebus jokios net teorinės galimybės išlaikyti reikiamus įstatymo reikalaujamus atstumus nuo kitų statinių, būtų pažeistos apsaugos zonų ir kiti reikalavimai. Iš to seka išvada, jog vienintelis realus kandidatas į šio sklypo įsigijimą yra vis tik R. P..

3.20. Atsakovams natūraliai kyla pagrįsta abejonė, kokiu tikslu bet koks trečiasis asmuo tokios formos sklypą įsigytų nuosavybėn, kuriame net de facto negalima jokia statyba (nes nebus įmanoma išlaikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytų atstumų), kuris yra tokio mažo ploto ir apsunkintas per vidurį einančiu servitutu, tačiau tokiai teorinei galimybei, jog naujai suformuotą su pareiškėjos sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą galėtų įsigyti trečiasis asmuo, esant, R. P. ir pateikė 2021 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriui siūlymą susitarti taikiai numatant, jog visi bet kokie statiniai, patenkantys į valstybinį žemės sklypą, tuo atveju, jei jį įsigis ne pareiškėja ar su ja susiję asmenys, bus nugriauti įmanomai trumpiausiais iš anksto sutartais terminais.

3.21. Atkreipė dėmesį į tai, jog iš paveikslėlio 1 labai akivaizdu, kur yra vietinės reikšmės keliukas (žvyrkelis), ir kur yra magistralinis kelias, t. y. kokiu mažu atstumu nuo atsakovams priklausančio žemės sklypo jie yra (fotofiksacijoje matomas magistraliniu keliu važiuojantis autobusas), kas ir sudarė prielaidas pareiškėjai, inicijavusiai naujo greta jos žemės sklypo esančio valstybinio žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo procedūras, suklysti ir tvora įsiterpti į formuojamą valstybinį žemės sklypą.

3.22. Atsakovams taip pat kyla klausimas, ar naujai suformuotam valstybiniam žemės sklypui iš tiesų negalima suteikti “įsiterpusio sklypo” statuso (Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka) ir sklypo įsigijimo nuosavybėn procedūras vykdyti supaprastinto proceso tvarka, nes greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esantis naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas neturi “įsiterpusio sklypo” statuso tik todėl, kad viena jo kraštinė ribojasi ne su gretimu sklypu, bet su keliu ir kelio apsaugo zona ((duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog kelio apsaugos zonoje sklypo formavimas yra negalimas (R. P. priklausantis sklypas yra kraštinis arba, kitaip, pats pirmasis, žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini)), todėl esant tokiai situacijai, vėlgi, galėtų būti taikoma supaprastinta naujai suformuoto žemės sklypo įgijimo iš valstybės fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn procedūra.

3.23. Paaiškino, kad naujai suformuotas valstybinis žemės sklypas, esantis greta ir besišliejantis prie atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, neturi teisiškai vadinamo “įsiterpusio sklypo” statuso (vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais) vien tik dėl to, kad viena jo kraštinė ribojasi su greta magistralinio kelio esančia rekreacine zona (kurioje taip pat pagal bendrą planą niekada nebus jokių statinių).

3.24. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad visą laikotarpį nuo pat to momento, kai atsakovai įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, besiribojantį su naujai suformuotu valstybinės žemės sklypu, net ir tuo laikotarpiu, kai sklypas dar nebuvo formuojamas, R. P. juo nepertraukiamai rūpinosi: jį šienavo, prižiūrėjo, naikino kiečius ir kt. (pav. 3, 4, 5). Toks R. P. veiksmas niekam neužkliuvo, nors akivaizdu, jog valstybiniu žemės sklypu turi rūpintis ne gretimo sklypo savininkai, bet valstybės įgaliota institucija.

3.25. Atsakovai pridėjo foto fiksacijas, kaip atrodė valstybinės žemės sklypas 2022 m. birželio mėnesį, kai dėl objektyvių priežasčių juo daugiau kaip 2–3 sav. negalėjo rūpintis ir nesirūpino R. P.: sklypas yra visiškai apleistas ir paverstas “erkių veisykla”. Būtent dar ir dėl šios priežasties atsakovai mano, jog jų rūpestis valstybiniu žemės sklypu neatlygintinai, pačiai atsakovei inicijavus valstybinės žemės sklypo šioje vietoje suformavimo procedūras, yra dar viena prielaida svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes Lietuvos Respublikos teisės aktų prasme.

3.26. Atsakovai nurodė, kad atsakovai valstybiniame žemės sklype nepastatė statinio, kuriam yra reikalingas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta prasme statybos leidimas, taip pat nepraplėtė (nepadidino) savo gyvenamojo namo ploto, o tik pailgino tvorą (ir tai tvora yra nepabaigta, bet bent jau vaikai žino, kad iki tos tvoros eiti tegalima) ir pasistatė malkinę, nes atvirai laikomos malkos puvo, o atsakovų namai yra kūrenami kietu kuru (t. y. malkomis).

3.27. Atsakovų nuomone, atsakovų padarytas pažeidimas yra tokio pobūdžio, jog įvertinus visas lengvinančias aplinkybes, priežastis, esamą faktinę situaciją, žalą valstybei atsakovai gali (ir nori) atlyginti sumokėdami baudą, o ne griaudami tvorą (kurią vėliau reikės atstatyti dėl tų pačių mažamečių vaikų saugumo).

3.28. Pažymėjo, kad esant tokiai teisinei situacijai R. P. suvokia, jog vienintelis logiškas tokios situacijos sprendimas: taikos sutarties sudarymas. Juo labiau, kad šį klausimą ginčo šalims išsprendus taikiai jokia forma nenukentės nei pačios valstybės, nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei bet kokių trečiųjų asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai, nes situacija yra ne eilinė, o keletą metų iš eilės valstybiniu žemės sklypu besirūpinusi (t. y. jį šienavusi, pavojingus sveikatai kiečius savo jėgomis ir rankomis šalinusi, prižiūrėjusi ir estetiškai puoselėjusi) moteris, nors ir suklydusi (t. y. neturėdama tam leidimo kažkiek praplėtusi tvorą į ketinamą įsigyti valstybinį žemės sklypą), už tą klaidą sumokės ne ultima ratio (t. y. statinių nugriovimu, kuriuos, jau įsigijusi žemės sklypą, vėl turės iš naujo statyti tokius pat ir toje pat vietoje), bet tiek valstybei, tiek ir jai pačiai racionaliausiu būdu – taikiai susitardama teisiškai.

3.29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovams yra žinoma, kad siekiant įteisinti pastatytą nesudėtingąjį statinį (tvorą ar malkinę) valstybinėje žemėje reikia: (i) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį (Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos) dėl žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties (ar kitokios teisės aktuose numatytos valdymo ir naudojimo sutarties) sudarymo, numatant statinių (tvoros ir voljero) statybos galimybę; (ii) nustatyta tvarka parengti statinių projektą (projekto sprendiniais numatant ar tvora ir voljeras yra atskiri statiniai) ir gauti SLD, jei statinys, atsižvelgiant į jo kategoriją, patenka į teritoriją, kurioje pagal (duomenys neskelbtini) 3 priedo 1 punktą privaloma gauti SLD; (iii) atlikti statybos užbaigimo procedūrą, t. y. surašyti Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą. Šios deklaracijos rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 170–182).

4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą.

4.1. Atsiliepime į priešieškinį yra nurodyta, kad R. P. neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatė tvorą, kuri sudaro uždarą kontūrą su ieškovams (pagal priešieškinį) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tokiu būdu užėmė 0,0452 ha valstybinės žemės plotą. Tokie jos veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi, todėl jai tenka padarinių, kylančių dėl neteisėtų veiksmų, atsiradimo rizika.

4.2. Atsiliepime į prišieškinį argumentavo, kad neteisėtas valstybinės žemės užėmimas lemia ir taisyklės iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur) taikymą. Šiuo atveju pareiškėjos lūkesčiai išsaugoti savavališkai užimtame valstybinės žemės sklype pastatytą tvorą ir ūkio pastatą yra neteisėti, todėl R. P. negali reikalauti priešieškiniu, kad jie būtų ginami.

4.3. Akcentavo, kad žalos atlyginimo reikalavimo klausimas sprendžiamas išskirtinai paties žalą patyrusio (nukentėjusio dėl neteisėtų veiksmų) asmens pasirinkimu (jei to neįpareigoja teisės aktai), o ne teismo sprendimu. Žalą patyręs asmuo yra laisvas ir jei įsakmiai nenustato teisės aktai, pats sprendžia, kada ir kokiu būdu ginti savo pažeistas teises bei kokia apimtimi.

4.4. Pabrėžė, kad valstybinio žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Aukcione parduodamų ar išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Šių žemės sklypų pradinę pardavimo kainą sudaro žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, įskaitant žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas.

4.5. Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į aplinkybes, jog žemės sklypo formavimo projektas nėra įgyvendintas, nes R. P. neatlaisvina užimto žemės sklypo, žemės sklypas ir daiktinės (nuosavybės, patikėjimo) teisės į jį nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra galimybės apskaičiuoti dar nesuformuoto valstybinio žemės sklypo vertės (kainos), net jei ir tokį įpareigojimą duotų teismas.

4.6. Akcentavo, jog aukciono būdu negali būti parduodami žemės sklypai, kuriuose yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ar įrenginiai, todėl R. P. pasiūlyta geranoriškai atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikelti (nugriauti) joje neteisėtai įrengtą tvorą su pamatu ir pastatytą ūkio pastatą. Tik atlaisvinus neteisėtai užimtą valstybinę žemę galės būti formuojamas sklypas pardavimui ar nuomai aukcione. Valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras (2.2 papunktis). Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad aukciono būdu negali būti parduodami žemės sklypai, kuriuose yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ar įrenginiai.

4.7. Pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, jog neteisėtai įrengta tvora užimtame valstybinės žemės sklype yra atsakovės pastatyta malkinė. Negali būti formuojami ir nuomojami valstybinės žemės sklypai skirti laikiniems statiniams – tvoroms ar ūkiniams pastatams (malkinei) – eksploatuoti.

4.8. Nurodė, kad nustatytas žemės savininko, Lietuvos Respublikos, teisių pažeidimas į nuosavybes teise priklausančią žemę naudoti žemę griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik turint tam tikrą teisėtą pagrindą.

4.9. Darė išvadą, kad teismas negali įpareigoti atlikti veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktams (el. b. t. 2, l. 3–10).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 16 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo: 1) Tenkinti patikslintą ieškinį; 2) Atmesti priešieškinį.

5.1. Atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodyta, kad sklypų ribų tvirtinimas buvo sustabdytas, kol nebus pašalinti iš valstybinės žemės savavališki statiniai. Akcentavo, kad sklypo pardavimo ar nuomos aukcione procedūros net nebuvo pradėtos, nes iš sklypo iki šiol nėra pašalinti savavališkai pastatyti, neregistruoti statiniai.

5.2. Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės administracija sutinka su ieškovės išvada, jog norint parduoti naują kitos paskirties žemės sklypą aukcione jame neturi būti statinių. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kol žemės sklypas nėra atlaisvintas, tol ieškovė neturi teisinio pagrindo inicijuoti (tęsti) žemės sklypo pardavimo aukcione procedūrų.

5.3. Administracijos vertinimu, 0,0452 ha valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto užėmimo faktą įrodo ieškovės teismui pateikti patikrinimo aktai.

5.4. Akcentavo, kad aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo ar nuomos būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą ar išnuomotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo ar išnuomojimo būdas.

5.5. Priešingai nei teigiama priešieškinyje, inicijuoti valstybinės žemės sklypo pardavimą ar nuomą su jame esančiais neteisėtai pastatytais, neregistruotais statiniais, nėra jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, tokiu būdu būtų pažeistos Žemės įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatos (siekimas už parduotą ar išnuomotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą). Valstybinės žemės pardavimas su neteistais statiniais neabejotinai mažintų galimų aukciono dalyvių skaičių, turto vertę. Be to, tokios aukciono sąlygos prieštarautų principui, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

5.6. Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės administracija sutinka su ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, jog neįgyvendinus žemės sklypo formavimo projekto bei teisių į jį neįregistravus Nekilnojamojo turto registre nėra galimybės nustatyti žemės rinkos kainos ir įpareigoti atsakovus ją sumokėti. Be to, kaip visiškai teisingai ieškovė nurodo atsiliepime į priešieškinį, prašymas įpareigoti atsakovus atlyginti žalą negali būti tenkinamas, nes žalos atlyginimo reikalavimo klausimas sprendžiamas išskirtinai paties žalą patyrusio asmens pasirinkimu.

5.7. Administracijos vertinimu, atsakovai pagal ieškinį, ieškovai pagal priešieškinį negali įrodinėti teisėtų lūkesčių įsigyti valstybinės žemės sklypą, nes jie šiame žemės sklype neturėdami jokio teisėto pagrindo savavališkai pastatė ginčo statinius bei užėmė valstybinį žemės sklypą. Priešingu atveju būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais.

5.8. Kita vertus, kaip jau buvo pažymėta, nesant įregistruotam galimam parduoti aukciono būdu žemės sklypui nėra jokio pagrindo svarstyti sklypo pardavimo ar nuomos klausimų.

5.9. Be to, atmestini atsakovų pagal ieškinį, ieškovų pagal priešieškinį argumentai apie tai, kad neatsirastų valstybinio žemės sklypo pirkėjų dėl sklype nustatyto servituto. Priešingai nei teigiama, servitutas nėra nustatytas, jo vietą galima keisti savininkų sutarimu ar teismo keliu.

5.10. Taip pat paaiškino, kad tik techninio projekto metu gali būti sprendžiami klausimai dėl statinio buvimo vietos ar servituto vietos tikslinimo ar nustatymo. Dėl šių priežasčių niekuo nepagrįsti atsakovų pagal ieškinį, ieškovų pagal priešieškinį argumentai apie sklypo ploto netinkamumą statiniui. Tuo labiau, kad sklypas gali būti įsigytas ne vien gyvenamajam namui statyti.

5.11. Taigi, ieškovų pagal priešieškinį prašymai įpareigoti atsakovą pagal priešieškinį: paskaičiuoti žalą Lietuvos valstybei, nustatyti valstybinės žemės sklypo rinkos kainą, organizuoti ginčo valstybinio žemės sklypo aukcioną, sudaryti ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, prieštarauja teisės aktams, todėl negali būti tenkinami (el. b. t. 2, l. 126–131).

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės meras 2024 m. gegužės 30 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo priimti teismo sprendimą savo nuožiūra.

6.1. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad procedūra dėl aptariamo žemės sklypo formavimo buvo pradėta 2019 m. vasario 27 d. ir nebaigta iki 2024 m. sausio 1 d., todėl sklypo formavimo procedūros turi būti tęsiamos ir baigiamos iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.

6.2. Pažymėjo, kad teisminis procesas dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo pradėtas 2023 m. liepos 26 d., nebuvo išspręstas iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovė 2024 m. sausio 30 d. turėjo teisę teikti patikslintą ieškinį ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Savivaldybė kaip turto patikėtinė savarankiškų reikalavimų nereiškia.

6.3. Pastebėjo, kad valstybinės žemės sklypo formavimo procedūros metu šis sklypas neturint leidimo buvo užstatytas statiniais, todėl sklypų ribų tvirtinimas buvo sustabdytas, jų nepatvirtinus Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kol nebus pašalinti iš valstybinės žemės savavališki statiniai. Priešieškinio 23 punkte klaidingai nurodoma, kad buvo sustabdytas aukcionas. Akcentavo, kad, priešingai nei teigiama priešieškinyje, sklypo pardavimo aukcione procedūros nebuvo pradėtos. Pažymėjo, kad aptariamas valstybinės žemės sklypas šiuo metu negali būti nei nuomojamas, nei parduodamas aukcione ar paskaičiuojama jo vertė. Tokia išvada darytina, nes sklypas nebuvo suformuotas, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre.

6.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisę inicijuoti valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai pagal ieškinį, ieškovai pagal priešieškinį tokios teisės neturi.

6.5. Priešingai nei teigiama priešieškinyje, aptariamo sklypo formavimą inicijavo ne piliečiai R. ir T. P., o Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

6.6. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas (el. b. t. 3, l. 15–19).

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį, nesutiko su priešieškiniu. Paaiškino, kad atsakovai vilkina pašalinti statinius. Daiktai tebėra ant valstybinės žemės sklypo. Šis žemės sklypas atsakovams nebuvo perleistas. Atsakovai negali reikalauti daugiau už kitus asmenis, kurie ketina įsigyti valstybinį žemės sklypą. Aukcionas gali būti organizuojamas tik tada, kai valstybinis žemės sklypas yra laisvas, kadangi aukcione turi teisę dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, besiribojančių sklypų savininkai neturi pirmenybės teisės. Yra suprojektuotas (dar nesuformuotas) 512 m² žemės sklypas, tačiau nėra įgyvendintas, kadangi žemės sklypas nėra atlaisvintas. Nacionalinė žemės tarnyba iki patikslinto ieškinio pateikimo negavo iš atsakovų prašymo sudaryti nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas subjektas, kuris galėtų atsakyti į priešieškinio reikalavimą sudaryti nuomos sutartį. Išskirtiniais atvejais valstybiniai žemės sklypai nuomojami aukciono būdu. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės nuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu. Neleidžiama įrašyti į aukciono sąlygas priešieškinio reikalavimų ar matininkas nenubraižytų esamų statinių, kadangi tai būtų neskaidru, aukcionas yra viešas, organizuojamas Valstybės įmonės Registrų centras. Svarbu išardyti betoninį pamatą. Tvoros elementai yra pamatas, medinė konstrukcija, stulpai, tai yra visa konstrukcija, esanti valstybės žemės sklype. Per valstybinės žemės sklypo vidurį yra suprojektuotas servitutas patekimui iš šio žemės sklypo į gatvę. Kai nėra laisvo sklypo, nesuformuotas žemės sklypas, nėra galimybės nustatyti tarnaujančio servituto ir jį įregistruoti. Užimta 452 m². Į 512 m² žemės sklypą patenka 452 m² žemės sklypas. Neatitinka plotas ir ilgiai, todėl tai nėra įsiterpęs žemės sklypas. Servitutas neturi įtakos žemės sklypo plotui. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė taikos sutarties projekto atsakovams. Atsakovai nepateikė tokio taikos sutarties projekto, kuris būtų svarstomas Nacionalinėje žemės tarnybos komisijoje probleminiams klausimams nagrinėti. Nacionalinė žemės tarnyba nematė teisinių galimybių sudaryti taikos sutartį. Parduodant žemės sklypą aukciono būdu bus atliekamas individualus sklypo vertinimas. Sutvarkius žemė (duobės) turi būti sulyginti (el. b. t. 3, l. 23).

8. Atsakovė teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinį. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) tvoros reikėjo dėl vaikų saugumo, kadangi atklysdavo šunys, lapės iš laukų, automobiliai viršija didžiausią leistiną greitį, kyla triukšmas, be to, ir jų šunį kelyje nutrenkė automobilis. Padarė klaidą dėl nežinojimo. Tvėrėsi savo žemės sklypą. Tikėjosi tą valstybinį žemės sklypą įsigyti, kadangi jau buvo gavę sklypo formavimo patvirtinimo dokumentus, todėl užsitvėrė ir tame sklype. Tvoros atstumas iki (duomenys neskelbtini) apie 7 m. Neturėjo, kur laikyti malkų, briketų, todėl pasistatė ir karkasinę malkinę su stogine ant polių, „kabo“. Taikos sutarties projektą buvo pateikę atsakingiems asmenims. Atsakovai yra pasirengę atlyginti žalą valstybei. Jeigu statiniai būtų nugriauti, atsakovai nebedalyvautų aukcione (el. b. t. 3, l. 52–53).

9. Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją, nesutiko su priešieškiniu. Paaiškino, kad atsakovai kreipėsi dėl žemės sklypo suformavo, gavo teigiamus atsakymus. Atsakovė per suklydimą (nežinojimą) pastatė statinius valstybiniame žemės sklype. Dėl asmeninių priežasčių atsakovų šeima dėjo akmenėlius į tvoros segmentą. Buvo pateiktas taikos sutarties projektas. Sklypas yra bevertis, joje statyba neleidžiama. Komunikacijų apsaugos zonoje statyba yra negalima. Malkinei nereikalingi leidimai. Stoginė yra nukeliamas laikinas konstrukcijų statinys. Servituto keliukas jau buvo seniai. Servitutas yra numatytas per žemės sklypo vidurį, tai yra vienintelis patekimas į atsakovų žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) yra rekonstruojama. Iš (duomenys neskelbtini) patekimo nebus. Šiai dienai atsakovai neturi oficialaus servituto, kadangi sklypas dar nėra suformuotas. Po 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio atsakovai yra nuardę tvoros dalį prie malkinės (el. b. t. 3, l. 52–53).

10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoji atstovė Sigita Narbutytė sutiko su patikslintu ieškiniu, nesutiko su priešieškiniu. Malkinė (stoginė) galimai gali būti priskirta 2 grupės nesudėtingam statiniui. Tokiam statiniui yra reikalingi valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ir statybą leidžiantis dokumentas. Tvorai nereikėjo statybą leidžiančio dokumento, tačiau reikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo. Įstatymas numato draudimą įteisinti statinius valstybinėje žemėje, nebent yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Byloje nėra duomenų, kad buvo gauti šie dokumentai (el. b. t. 3, l. 67).

11. Specialistė Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Tijūnelienė paaiškino, kad miesto seniūnija prižiūrėjo 3–5 m šalia kelio, pakraščius, atsakovai neprašė tvarkyti šios teritorijos. Atsakovai per ŽPDRIS pateikė 2019 m. vasario 27 d. prašymą suformuoti žemės sklypą įsigijimui aukciono būdu. ŽPDRIS sistemoje buvo matyti, kad tai yra laisva valstybinė žemė. Buvo pripažinta, kad nurodytoje vietoje galima formuoti žemės sklypą nevykdant detaliojo plano, supaprastinta tvarka. Atsakovų prašymą įvertino administracijos direktorė ir savivaldybės vyriausiasis architektas. Po to buvo teiktas įsakymo projektas. Įsakymas buvo patvirtintas. Registruotu laišku atsakovai buvo informuoti, be kita ko, kad apie galimybę įsigyti žemės sklypą aukciono būdu jie bus informuoti atskiru raštu. Žemės valdos projekte buvo nurodyta, kad tai yra laisva valstybinė žemė su esamu išvažinėtu keliu, pažymėtą kaip servitutinis kelias. Aiškinamajame rašte ir sistemoje buvo nurodytos 0,512 ha žemės sklypo specialiosios sąlygos – melioracija (visam plotui), elektros apsaugos zona (0,135 ha, sąlyga požeminis elektros kabelis) ir esamas 5 m kelio servitutas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio apsaugos zonos nėra, kadangi tokia zona atsiranda prie gatvių, o šiuo atveju yra servitutinis pravažiavimas. Nuo Senosios g. nenustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Kelio apsaugos zona nepatenka į naujai formuojamą žemės sklypą, kadangi ten yra inžinerinės infrastruktūros koridorius. Buvo gauta teigiama išvada. Savivaldybės administracijos direktoriaus gruodžio 3 d. įsakymu buvo patvirtintas projektas su visomis specialiosiomis sąlygomis. Buvo pradėti rengti žemės sklypo kadastriniai matavimai tikslu, kad 0,512 ha plotas būtų patvirtintas VĮ Registrų centras. Įkėlus į sistemą Nacionalinė žemės tarnyba pastebėjo statinius laisvoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje. Šiai dienai VĮ Registrų centras nėra aptariamo valstybinio žemės sklypo, todėl aukcionas ar kita paskirtis negalimi. Sklypo projektas yra parengtas, tačiau nėra galimybės jo įteisinti dėl statinių. Atsakovai nepateikė prašymų leisti statyti statinius valstybinėje žemėje. Atsakovė po neteisėtų veiksmų atlikimo (akto surašymo) paskambino jai. Ji atsakovę žodžiu informavo, kad jokie statiniai negalimi valstybinėje žemėje be sutikimo. Statiniai yra pastatyti ESO apsaugos zonoje. Naujieji (įsigiję aukcionu) žemės sklypo savininkui pateikus prašymą melioracija būtų nurašyta, kadangi visame kvartale melioracijos sistema yra pažeista, nefunkcionuojanti. Pagal naujųjų savininkų prašymą galėtų būti panaikinta specialioji sąlyga, kadangi valstybės saugomi yra ne šio diametro melioracijos tinklai. Asmuo, norėdamas tvarkyti vandens nutekėjimą, turėtų tai daryti pagal techninį projektą (gyvenamojo namo statybos projektą), gavęs statybos leidimą. Servituto vieta irgi gali būti keičiama. Statyba tokiame sklype, 435 m² (512 m² – 77 m²) būtų galima. Statybos leidime būtų nurodyta galima statyba šiame sklype, būtų išspręsta dėl visų apsaugos zonų. Atsakovai patenka į savo žemės sklypą per faktinį servitutą (privažiavimą). Tai, ar atsakovai teisėtai patenka į savo žemės sklypą per šį pravažiavimą, priklauso nuo to, ar šis privažiavimas yra pažymėtas gyvenamojo namo techniniame projekte. Jeigu nekeičiama servituto vieta, nereikia jokio papildomo savivaldybės akto dėl servituto. Jeigu savivaldybė negalės pabaigti projekto, atsakovai turės kreiptis į savivaldybę dėl servituto nustatymo. Savivaldybės taryba 2024 m. vasario 24 d. patvirtino naują miesto bendrąjį planą. Šiai dienai yra formuojamas žemės sklypas vienbučių ir dvibučių namų statybai. (duomenys neskelbtini) turi savo viešą techninį projektą, kuriame yra numatyti dviračių pravažiavimo takas ir autobusų sustojimo stotelė. Už trijų valdų nuo atsakovų namų pravažiuojamoji gatvė nenumatyta. Ten bus inžinerinis infrastruktūros koridorius (paviršinio vandens, vandentiekio, ESO, ryšio linijų komunikacijos, dviračių takai, pagal savininkų prašymą nauja papildoma privažiuojamoji A kategorijos gatvė į atsakovų sklypą). Prie atsakovų namo atsiras 20 m autobuso privažiavimas, dviračių takas, žalioji zona. Raudona brūkšniuota zona yra (duomenys neskelbtini) planuojamas inžinerinės infrastruktūros koridorius (el. b. t. 3, l. 67–68).

12. Liudytojas UAB „ATERRA“ darbuotojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad UAB „ATERRA“ parengė projektą šio žemės sklypo suformavimui. Buvo numatytos specialiosios sąlygos formuojamam žemės sklypui papildomame brėžinyje. Visas sklypas pasidengia specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Kelio apsaugos zona netaikoma žemės sklypui, kadangi jis yra nutolęs. Visų komunikacijų (tarp jų ir kabelių, drenažų sistemų) vietą galima keisti parengus atitinkamus komunikacijų projektus, perprojektuoti. Kabelio pakeitimas yra paprastesnis nei drenažo sistemos pakeitimas. Buvo sutvarkyta drenažo sistema tam, kad veiktų ginčo valstybiniame žemės sklype drenažo sistema. Šios sistemos yra sujungtos. Neaišku, ar drenažo sistema veikia. Būtų galima statyba valstybiniame žemės sklype suderinus su valstybinės žemės patikėtiniu, naikinant ir gretimo sklypo savininku. Kainuoja tiek pačių komunikacijų keitimas, tiek rangos darbai. Elektros kabelių apsaugos zonose negali būti atliekamos statybos, auginami augalai. Negali būti pastatytas statinys ant apsaugos zonos, kabelio (el. b. t. 3, l. 139).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Dėl patikslinto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, jų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo teismui sprendžiant dėl šių sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje

13. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 25 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 4.98 straipsnio taikymo yra pateikti išaiškinimai, be kita ko:

14.1. “Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 28 punktas);

14.2. “Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-701/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

14.3. “Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

14.4. “Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-701/2024, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

14.5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad “savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-701/2024, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

14.6. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad “žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-701/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1003 ha, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams R. P. ir T. P. 2018 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklype yra atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Ieškovė buvo gretimo žemės sklypo, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, priklausančio valstybei, patikėtinė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Ukmergės rajono savivaldybei 2024 m. sausio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybei buvo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdomi savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai valdyti patikėjimo teise. Taigi, nuo 2024 m. sausio 24 d. ginčo žemės sklypo patikėtinis yra Ukmergės rajono savivaldybė (el. b. t. 2, l. 132–158). Žemės sklypo ribos yra matomos 2020 m. spalio 15 d. Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje (el. b. t. 3, l. 32–38), preliminarioje žemės sklypo ribų schemoje (el. b. t. 2, l. 160).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra užėmę dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, tai yra į šį sklypą yra įsiterpę atsakovų pastatyta tvoros dalis ir ūkio pastatas (stoginė ar malkinė). Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai, be kita ko:

17.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad Ukmergės skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. atliko patikrinimą. Nustatyta, kad yra užimama valstybinė žemė, t. y. (10,30 x 6,00 m) ūkio pastatas, medinė tvora su juostiniu pamatu pastatyta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarių krypties pusėje, patenka į valstybinę žemę. Tvora aptvertas ir naudojamas savo reikmėms 0,0452 ha valstybinės žemės plotas (el. b. t. 1, l. 16–28);

17.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad Tarnybos specialistė 2024 m. balandžio 10 d. atliko patikrinimą vietovėje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu atlikta fotofiksacija. Nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarių krypties pusėje, dalis tvoros pašalinta – demontuoti mediniai skydai, tačiau paliktas juostinis (betono) pamatas ir dvi metalinių segmentų, užpildytų akmenimis, tvoros dalys. Šiaurės vakarų ir pietryčių krypties pusėse mediniai skydai nepašalinti. Taip pat nepašalintas ūkio pastatas (malkinė). Valstybinėje žemėje naujai sodinamos gėlės, įrengtos sūpynės (el. b. t. 2, l. 119–125);

17.3. Iš byloje esančios Google Maps fotonuotraukos (el. b. t. 3, l. 45) ir atsakovų pateiktų fotonuotraukų (el. b. t. 2, l. 188–191) yra matyti šie pastatyti statiniai;

17.4. Ieškovės atstovė paaiškino, kad užimta 452 m² (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 20 sek., 1 val. 32 min. 50 sek., 1 val. 35 min. 20 sek.). Į 512 m² žemės sklypą patenka 452 m² žemės sklypas (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 36 min. 30 sek.).

18. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad valstybės kaip žemės sklypo savininkės teisės yra pažeidžiamos, nes valstybė, o kartu ir ieškovė kaip šio žemės sklypo patikėtinė, negali tinkamai naudotis šiuo nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį dėl ten esanių atsakovų pastatytų statinių (tvoros ir ūkio pastato). Taigi ieškovė prašydama teismo įpareigoti atsakovus pašalinti valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, neteisėtai pastatytą tvorą ir ūkio pastatą pareiškė negatorinį patikslintą ieškinį. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl antrosios negatorinio patikslinto ieškinio tenkinimo sąlygos – valstybės nuosavybės teisės pažeidimo egzistavimo.

19. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patikslintu ieškiniu siekia, kad būtų nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje esantys atsakovams priklausantys statiniai, daroma išvada, kad ieškovė negatoriniu patikslintu ieškiniu siekia atkurti iki valstybės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 26 punktas).

20. Teismas pažymi, kad, kaip minėta šio sprendimo 14.2 papunktyje, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo tik įrodyti, kad valstybė yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovams priklausantys statiniai, savininkė, o ieškovė yra šio žemės sklypo patikėtinė, o tokių statinių buvimas šiame sklype atsakovams neturint teisės naudotis sklypo dalimi pažeidžia valstybės ir ieškovės teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovai turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniams pastatyti ir naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 27 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimus dėl įpareigojimo statytojus pašalinti ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatytus statinius:

21.1. Teismas pažymi ir tai, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 29 punktas);

21.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 38 punktas);

21.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad “kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, statytojui gali būti leista nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3, 4 dalys, 7 dalies 1 punktas (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija). Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos ir statinio rekonstrukcijos leidimą <…> Pažymėjo, kad interesų derinimo ir proporcingumo principų taikymas reiškia, jog jeigu yra galima tokios paskirties naujo statinio statyba ir (arba) tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, be to, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, turi būti taikomi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyti padariniai, t. y. statytojui turėtų būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statinį, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas reikštų pirmiau nurodyto proporcingumo principo pažeidimą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika);

21.4. “Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 spalio 26 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl savavališkos statybos įteisinimo, tačiau jai buvo atsakyta, kad įteisinimo procedūra galės būti pradėta tuomet, kai statytojas įgis žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, valdymo teisę. Į atsakovės skundą dėl žemės grąžinimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. sausio 10 d. raštu atsakė, kad jai nuosavybės teisės į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atkurtos visiškai, be to, šis įstatymas numato galimybę grąžinti žemę tik prie nuosavybės teise turimų statinių, o ne prie savavališkai pastatytų. Nagrinėjant bylą teisme trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad žemės sklypas negali būti formuojamas, kol jame yra savavališkai pastatytas statinys. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad ir šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovei žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Minėta, byloje spręsta tik dėl galimybės suteikti atsakovei žemės sklypą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nesiaiškinta dėl kitų galimybių: įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Byloje nustatyta, kad savavališkas statinys stovi ant valstybei priklausančios žemės, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja trečiasis asmuo A. D., todėl, sprendžiant dėl žemės valdymo ir naudojimo teisės atsakovei, būtina derinti jos ir trečiojo asmens interesus, siekti, kad trečiojo asmens teisės būtų kuo mažiau apribotos, tačiau įvertinti ir tai, kad žemės grąžinimas natūra nėra vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik nustačius, jog nėra teisinių priemonių suteikti atsakovei žemės valdymo ir naudojimo teises prie jos neteisėtai pastatyto namo, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas pastato griovimas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

22. Teismas akcentuoja, kad ieškovė pareiškė negatorinį patikslintą ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimą nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje esančius atsakovams priklausančius statinius savarankišku pagrindu – savininko teisių pažeidimu (CK 4.98 straipsnis), o ne ieškinį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, kurio atveju būtų vertinama, ar statiniai buvo pastatyti savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas nagrinėja, ar atsakovų veiksmais yra pažeistos žemės sklypo savininko nuosavybės teisės. Šiuo atveju tai, ar statiniai yra pastatyti nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra tik viena iš aplinkybių, į kurią gali būti atsižvelgiama vertinant savininko pažeistų teisių gynimo būdus.

23. Šių skirtingų valdymo teisės gynimo būdų atskyrimą taip pat padeda suprasti ir šie kasacinio teismo išaiškinimai:

23.1. „Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovės materialusis subjektinis reikalavimas, konstatuoja, kad ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą: Tiek, kiek ieškovė savo reikalavimui pagrįsti nurodo šios nutarties 17.2 punkte išdėstytas aplinkybes, ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje. Tiek, kiek ieškinio reikalavimas grindžiamas 17.1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 18 punktas);

23.2. “Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad teismai nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio dalį, grindžiamą statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu (reljefo paaukštinimas, atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos laikymasis), turėjo kvalifikuoti pagal CK 4.103 straipsnį ir vertinti šio straipsnio taikymo sąlygas. Tuo tarpu ieškovės ieškinio dalis, grindžiama jos kaip savininkės nuosavybės teisės pažeidimais, nesusijusiais su galimai neteisėta statyba (grunto supylimas ieškovės sklype), turėjo būti kvalifikuojama pagal CK 4.98 straipsnį ir vertinamos šio straipsnio taikymo sąlygos” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

23.3. Šiame kontekste teismas paaiškina ir tai, kad kadangi patikslintas ieškinys yra pareikštas CK 4.98 straipsnio, o ne CK 4.103 straipsnio pagrindu, teismas nenustatinėjo, ar patys statiniai atitinka statybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog „[t]eisėjų kolegija konstatuoja, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas. Šio elemento egzistavimas suponuoja, kad teismas, esant prieštaravimų tarp skirtingų faktinių duomenų, ex officio privalo imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir (ar) pats rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju tokių procesinių veiksmų atlikimas turi būti nukreiptas į pirmiau nurodyto rezultato pasiekimą, t. y. bet į kokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių reikalavimo pagrindą, egzistavimo pašalinimą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 60 punktas); “Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo (šioje nutartyje jau minėtu) aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 62 punktas); “Aplinkybė, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas, nesudaro pagrindo teismui ex officio spręsti statybos teisėtumo klausimus ir taikyti pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus statybos civilines teisines pasekmes” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015).”; “Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo vertinant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoji atstovė paaiškino, kad malkinė (stoginė) galimai gali būti priskirta 2 grupės nesudėtingam statiniui (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 20 sek., 37 min. 00 sek., 38 min. 30 sek.). Tokiam statiniui yra reikalingi valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ir statybą leidžiantis dokumentas (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 15 sek.). Tvorai nereikėjo statybą leidžiančio dokumento, tačiau reikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 50 sek.).

24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

25. Nagrinėjamu atveju valstybės teisė yra pažeidžiama jos patikėtinei neturint galimybės laisvai disponuoti žemės sklypu.

26. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs tokio trukdymo reikšmę:

26.1. „Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato pastatymas (buvimas) žemės sklype tiesiogiai sietinas tiek su žemės sklypo savininko, tiek su šio sklypo valdytojų (inter alia (be kita ko), nuomininkų) galimybe įgyvendinti teises į žemės sklypą, inter alia, žemės sklypo nuomininkų teisę naudotis žemės sklypu. Todėl nuo savavališkos statybos pasekmių pašalinimo būdo (savavališka statyba bus įteisinta ar savavališkai pastatytas pastatas bus nugriautas) priklauso ir teisių naudotis žemės sklypu, kuriame yra (buvo) savavališkai pastatytas pastatas, apimtis” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-403/2022, 34 punktas);

26.2. “Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad, viena vertus, CK 4.103 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo statinių dalis, patenkančias į ieškovei priklausantį žemės sklypą, antra vertus, atsakovės nuosavybės teisė į šiuos statinius konkuruoja su ieškovės nuosavybės teise į žemės sklypą: atsakovė be teisinio naudojimosi užstatyta žeme pagrindo neturi galimybės visapusiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinius; ieškovės galimybė užsitikrinti visapusišką nuosavybės teisės į savo žemės sklypą įgyvendinimą ribojama tuo aspektu, kad jai priklausančio žemės sklypo dalis yra užstatyta svetimais daiktais” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 24 punktas).

27. Toliau teismas apžvelgs šio sprendimo 21 punkte nurodytas aplinkybes į kurias teismas atsižvelgia vertindamas, ar nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, tai yra spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo.

Dėl detaliojo plano, bendrųjų teritorijų planavimo dokumentų, specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų

28. Kaip minėta šio sprendimo 21.2 papunktyje, vienos iš aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia vertindamas, ar nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, tai yra sprendžiant dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, yra tai, ar statyba iš esmės yra galima pagal galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini).

29. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.

29.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad “pagal pirmiau minėtą Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą teisę statyti reglamentuojantį teisinį reguliavimą, statyba žemės sklype, esančiame teritorijoje, kuriai yra parengtas galiojantis detalusis planas, negali būti vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius. Be to, žemės sklype vykdoma statyba turi atitikti žemės naudojimo paskirtį ir būdą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023, 43 punktas);

29.2. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs numatomų darbų reikšmę: “Pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos faktas nereikšmingas, nepagrįsta – byloje nustatyta, kad savavališki statiniai yra valstybinėje žemėje, kurioje numatoma gatvės statyba” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013).

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra priimti Ukmergės miesto teritorijos bendrasis planas, be to, ginčo vietoje yra suformuotas žemės sklypas, parengti ir statybos projektai, apimantys ir teritoriją apie aptariamą žemės sklypą, todėl vertina, kad tai yra svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą įpareigoti nugriauti statinius:

30.1. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 27 d. prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui yra nurodyta, kad prašoma organizuoti apie 0,05 ha ploto teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Ukmergės mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (el. b. t. 3, l. 20);

30.2. Byloje yra 2019 m. kovo 1 d. ištrauka iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (el. b. t. 3, l. 39–40);

30.3. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, be kita ko, kad formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje šalia sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija ribojasi su privačiais žemės sklypais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš šiaurinės ir rytinės pusių. Pietinė ir vakarinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių žaliosiomis zonomis. Ukmergės miesto bendrasis planas patvirtintas Ukmergės rajono tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas formuojamas pardavimui ar nuomai aukciono būdu. Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (el. b. t. 3, l. 35–34);

30.4. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu dėl Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nustatyti planavimo tikslus Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimui, be kita ko: patikslinti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, įvertinti esamas ir nustatyti naujas plėtrai reikalingas teritorijas (2.2 papunktis); nustatyti miesto teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus (2.4 papunktis) (el. b. t. 3, l. 74–75);

30.5. Byloje yra 2020 m. spalio 15 d. Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys (el. b. t. 3, l. 32–38);

30.6. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio mėn. rašte yra nurodyta, kad Savivaldybės administracijos užsakymu 2021 m. pabaigoje buvo parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės ruožo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir (duomenys neskelbtini) gatvės jungiamųjų gatvių naujos statybos Ukmergės mieste techninis darbo projektas, kuriame numatytų statybos darbų tuometinė kaina buvo 7,33 milijonų eurų. Pagrindiniai projekto sprendiniai: <...> 3. Dėl per tankaus (duomenys neskelbtini) gatvėje esamų nuovažų skaičiaus projektuojamos jungiamosios gatvės, skirtos privažiuoti prie privačių sklypų. Tiesioginis patekimas į privačius sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės bus uždaromas. <...> Atsižvelgiant į projekto finansavimo problemą jo įgyvendinimo pradžia šiuo metu sunkiai prognozuojama (el. b. t. 1, l. 144–146; 152–155). Byloje yra situacijos schema (el. b. t. 1, l. 150);

30.7. Byloje yra Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimas, patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo/ų vietos fragmentas (el. b. t. 3, l. 70–72);

30.8. Byloje yra 2024 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir (duomenys neskelbtini) jungiamųjų gatvių naujos statybos Ukmergės mieste projekto fragmentas (el. b. t. 3, l. 73);

30.9. Specialistė paaiškino, kad savivaldybės taryba 2024 m. vasario 24 d. patvirtino naują miesto bendrąjį planą (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 15 sek.). (duomenys neskelbtini) turi savo viešą techninį projektą, kuriame yra numatyti dviračių pravažiavimo takas ir autobusų sustojimo stotelė (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 00 sek.). Už trijų valdų nuo atsakovų namų pravažiuojamoji gatvė nenumatyta. Ten bus inžinerinis infrastruktūros koridorius (paviršinio vandens, vandentiekio, ESO, ryšio linijų komunikacijos, dviračių takai, pagal savininkų prašymą nauja papildoma privažiuojamoji A kategorijos gatvė į atsakovų sklypą) (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 40 sek., 39 min. 50 sek.). Prie atsakovų namo atsiras 20 m autobuso privažiavimas, dviračių takas, žalioji zona (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 10 sek.).

Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo gavimo

31. Kaip minėta šio sprendimo 21.1 papunktyje, vienos iš aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia vertindamas, ar nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, yra: ar statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį); ar statytojas buvo sąžiningas; ar sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.

32. Teismas pažymi, kad pagrindinis atsakovų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra aplinkybė, jog prieš statydami ginčo statinius jie negavo ieškovės sutikimo. Byloje duomenų, kad atsakovai gavo tokį sutikimą, nėra, o kiti byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad sutikimas atsakovams nebuvo duotas (CPK 178 straipsnis).

33. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto 1 papunktyje yra nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

34. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pateikti išaiškinimai, kurie rodo, jog žemės sklypo, kuriame yra kitam asmeniui priklausantys statiniai, savininko sutikimas dėl šių statinių buvimo jo žemės sklype, yra itin svarbus:

35.1. „Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

35.2. “Teisėjų kolegija konstatuoja, kad analogiška įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė taikytina ir šios bylos atveju, t. y. jog atsakovė, nesikreipusi į ieškovus dėl ginčijamos tvoros statybos, manydama, kad dėl tvoros statybos tokio sutikimo nereikia, turi įrodyti, jog ginčijama tvora yra (buvo) tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra (nebuvo) privalomas (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 30 punktas). Tokią išvadą lemia tai, kad teisė statyti statinį be gretimo sklypo savininko sutikimo arčiau nei teisės aktų numatomi atstumai yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika);

35.3. “Nagrinėjamoje byloje vertinant kasatoriaus galimybę įteisinti ginčo priestatą nepaisant atsakovės, kaip gyvenamojo namo savininkės, nesutikimo, kad kasatorius įteisintų savavališką statybą jam nepriklausančioje namų valdoje, teisinę reikšmę turi tai, kad priestatas šiuo metu negali būti įteisintas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Jis gali būti įteisintas tik kaip atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis, taip sukuriant vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklausytų atsakovei ir kasatoriui. Ši aplinkybė nustatyta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ją taip pat pripažįsta ir kasatorius kasaciniu skundu. Dėl šios priežasties kasatoriui, siekiančiam įteisinti savavališką statybą – gyvenamojo namo priestatą, yra būtinas atsakovės sutikimas. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014);

35.4. “Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas ar naudotojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo nuosavybę kito neturinčio teisių į ją asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti tiek su statinio, tiek su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti statyboms (rekonstrukcijai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-674/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė tokio sutikimo kasatoriui neišduoda, o teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pirmiau nurodytais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nemato pagrindo suvaržyti atsakovės teises ir leisti įteisinti neteisėtą statybą be jos sutikimo, nes tokiu atveju atsakovė prieš jos valią būtų priversta tapti bendraturte su neteisėtai pastatyto priestato statytoju” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014);

35.5. “Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę, kad iki 1997 m. liepos 1 d. iš Alytaus miesto savivaldybės nuomotas žemės sklypas R. g. 2 ir jame buvę statiniai, įvykdžius pagal miesto teritorijos planą gatvių rekonstrukciją, neišliko, o po to kokių nors statinių statybai naujai suformuotame žemės sklype S. g. 71 nebuvo išduotas leidimas, teisingai kvalifikavo jame šiuo metu esančius statinius (sargo namelį ir kt.), kaip neteisėtai pastatytus” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2006);

35.6. “Bylą nagrinėję teismai, kitaip negu įrodinėjo ieškovė, nustatė, kad atsakovei priklausančių statinių, sudarančių šios bylos ginčo objektą, statyba yra teisėta, tačiau šių statinių dalimis užstatyta ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra naudojama be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, jog tokia faktinė situacija susiklostė dėl tos priežasties, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, netiksliai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo netinkamai suformuotas, todėl atsakovei priklausančių statinių dalys yra įsiterpusios į ieškovės žemės sklypą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 23 punktas);

35.7. “Nuosavybės teisė gali būti apribota įvairiais teisiniais pagrindais ir būdais, kraštutinė ir didžiausius neigiamus padarinius savininkui sukelianti ribojimo (tiksliau – netgi paneigimo, panaikinimo) priemonė yra įpareigojimas nugriauti (išardyti) statinį (jo dalį), t. y. sunaikinti nuosavybės teisės objektą. Šios priemonės taikymas paprastai yra siejamas su statinio neteisėta statyba (taip, kaip neteisėta statyba suprantama pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį), tačiau reikalavimas įpareigoti nugriauti statinį (ar jo dalį) gali būti pagrįstas ir kitais teisiniais pagrindais (pvz., CK 4.104, 4.105 straipsniai ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimui dėl įpareigojimo nugriauti atsakovei priklausančių statinių dalis pagrįsti būtent ir nurodė faktines aplinkybes, susijusias su šių statinių statybos teisėtumu, t. y. ieškovė įrodinėjo, jog ginčo statiniai pastatyti, neturint statybą leidžiančio dokumento, ieškovės ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimo (leidimo) juos įrengti” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 22 punktas).

36. Teismas pažymi, kad sutikimas iš esmės turėtų būti rašytinis. Teismas nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiamas rašytinio valstybinės žemės patikėtinio ir suinteresuotų asmenų tarpusavio veiksmų derinimo prioritetas:

36.1. “Taigi pirmiau nurodytame įstatymo lydimajame teisės akte įtvirtintas reikalavimas nukreiptas atraminės sienutės statybos interesą turinčiam suinteresuotam asmeniui reiškia, kad, gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, jis įgyja statymo teisę, kuri nėra ginčijama. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos ant žemės sklypo ribos, minėta, jis sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3,4 dalys)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011);

36.2. „Byloje nustatyta žemės sklypo plane, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, ieškovėms priklausantis ūkinis pastatas atvaizduotas kaip stovintis atsakovui formuojamame žemės sklype ir pažymėtas kaip planuojamas griauti pastatas, tačiau nurodymų plane ar jo aiškinamajame rašte dėl pastato griovimo terminų, sąlygų nėra. Tai rodo bylos šalių tarpusavyje suderintus ketinimus po valstybinės žemės sklypų įsigijimo spręsti dėl ginčo ūkinio pastato nugriovimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalių ketinimai buvo įtvirtinti rašytinės sutarties (susitarimo) ar kitokia forma, nurodant susitariančių asmenų teises ir pareigas, įsipareigojimus ir jų vykdymo tvarką bei terminus. Taigi žemės sklypų plane, prilygstančiame teritorijų planavimo dokumentui, ieškovėms priklausantis ūkinis pastatas pažymėtas griautinu, tačiau žyma plane teisėtai pastatyto statinio savininkui, nesant sutartimi ar aktyviais veiksmais išreikšto jo įsipareigojimo griauti statinį, negali sukurti jam pareigos tokį statinį griauti. Kita vertus, byloje nustatyti šalių veiksmai po valstybinės žemės sklypų pirkimo įrodo, kad jei šalių susitarimas dėl ūkinio pastato griovimo ir buvo žodžiu sudarytas, tai tokį susitarimą šalys savo valia pakeitė. Byloje teismų nustatyta, kad atsakovas R. J. 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti rekonstruoti pastatus, 2012 m. spalio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė prašymą leisti įteisinti ieškovėms nuosavybės teise priklausančio ginčo ūkinio pastato ir gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio šiam atsakovui, rekonstrukcijos projekto pakeitimus, 2014 m. liepos 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui raštu nurodė, kad neprieštarauja ginčo ūkinio pastato, pastatyto 1947 metais, buvimui jo žemės sklype. Minėta, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1434-406/2016 konstatavo, kad ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas, 2013 metais įsigydamas valstybinės žemės sklypą, žinojo apie tame sklype nuo 1947 metų stovintį ir 2011 m. baigtą rekonstruoti ieškovėms nuosavybės teise priklausantį ginčo ūkinį pastatą. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad pats atsakovas aktyviais veiksmais siekė ginčo ūkinį pastatą išsaugoti ir įteisinti, o reikalavimą griauti ūkinį pastatą pareiškė tik pasikeitus bylos šalių tarpusavio santykiams, kai ieškovės pareiškė reikalavimą dėl servitutų nustatymo” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020, 35, 36 punktai);

36.3. “Kasatoriai pirmiau nurodytame įstatymo lydimajame teisės akte įtvirtintą reikalavimą dėl rašytinio sutikimo laiko imperatyviuoju, t. y. jų nuomone, materialusis rezultatas, sukurtas, nesant išduoto rašytinio sutikimo, yra niekinis ir negali būti teisėtas daiktinių teisių objektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, yra konstatavusi, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Minėta, gretimo žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Šioje nutartyje nurodytas teisės aktas – STR 1.01.07:2002 - neturi įstatymo galios, jis yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Kita vertus, ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti apribojimai sandorio formos nesilaikymo atvejais turi atitinkamų išimčių, taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.93 straipsnis 1, 2, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje S. A. (S. A.) v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2011). Taigi nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinių apribojimų suinteresuotai šaliai taip pat ir liudytojų parodymais įrodinėti, o teismui nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad kasatoriai žodžiu buvo suteikę ieškovams atraminės sienutės statymo teisę ant žemės sklypo ribos” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011).

37. Apžvelgus byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tarp šalių vykusią komunikaciją, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai turėjo ieškovės sutikimą vykdyti statybas arba galėjo pagrįstai, patikimai tikėtis, kad ieškovė neprieštaraus. Vien tai, kad atsakovė gavo žemės sklypo formavimo dokumentus, tai nereiškia, kad jai buvo leidžiama statyti ginčo statinius:

37.1. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 27 d. prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui yra nurodyta, kad prašoma organizuoti apie 0,05 ha ploto teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Ukmergės mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (el. b. t. 3, l. 20);

37.2. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme yra nurodyta, kad organizuoja naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, Ukmergės m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto tikslas – suformuoti naują, apie 0,05 ha ploto, kitos paskirties žemės sklypą (el. b. t. 2, l. 159–163);

37.3. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas naujo valstybinės kitos paskirties žemės sklypo Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (el. b. t. 2, l. 164–167, el. b. t. 3, l. 28–31);

37.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2021 m. sausio 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad sklypas bus parduodamas aukcione, todėl negali būti užstatytas statiniais. Dėl valstybines žemes užgrobimo yra pradėta procedūra (el. b. t. 2, l. 168–169);

37.5. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo atsakovę, kad <...> patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas už sklypo ribos, t. y. tikėtina, kad užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00), tuo galbūt pažeistos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos <...> informavo, kad 2021 m. balandžio 2 d., 10 val. 00 min., numatytame administracinio nusižengimo tyrime dėl nustatyto pirmiau minėto galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo (el. b. t. 1, l. 13–15);

37.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius 2021 m. rugsėjo 6 d., 9 val. 00 min., atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pakartotinį naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pažeidimai nepašalinti, t. y. minėtas žemės sklypas naudojamas už sklypo ribos, užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00 m), tuo pažeistos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos (el. b. t. 1, l. 29–30);

37.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimas atliktas 2021 m. rugsėjo 6 d.) nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. nustatyti pažeidimai nepašalinti. Nustatyta, kad užimtas 0,0452 ha valstybinis žemės plotas (el. b. t. 1, l. 31–37);

37.8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 430 Eur bauda;

37.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022 buvo atmestas R. P. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

37.10. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-891/2022, be kita ko, pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022. Pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. P. skirta bauda sumažinta iki 300 Eur. Pripažinta R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (el. b. t. 1, l. 38–43);

37.11. Ieškovės atstovė paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė taikos sutarties projekto atsakovams (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 5 sek.). Atsakovai nepateikė tokio taikos sutarties projekto, kuris būtų svarstomas Nacionalinėje žemės tarnybos komisijoje probleminiams klausimams nagrinėti (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 20 sek.). Nacionalinė žemės tarnyba nematė teisinių galimybių sudaryti taikos sutartį (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 10 sek.);

37.12. Atsakovė paaiškino, kad padarė klaidą dėl nežinojimo. Tvėrėsi savo žemės sklypą. Tikėjosi tą valstybinį žemės sklypą įsigyti, kadangi jau buvo gavę sklypo formavimo patvirtinimo dokumentus, todėl užsitvėrė ir tame sklype (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 50 sek., 1 val. 00 min. 00 sek.). Taikos sutarties projektą buvo pateikę atsakingiems asmenims (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 50 sek.);

37.13. Atsakovų atstovė paaiškino, kad atsakovai kreipėsi dėl žemės sklypo suformavo, gavo teigiamus atsakymus (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 20 sek., 39 min. 20 sek.). Atsakovė per suklydimą (nežinojimą) pastatė statinius valstybiniame žemės sklype (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 40 sek., 1 val. 12 min. 00 sek.). Buvo pateiktas taikos sutarties projektas (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 20 sek.);

37.14. Specialistė paaiškino, kad atsakovai per ŽPDRIS pateikė 2019 m. vasario 27 d. prašymą suformuoti žemės sklypą įsigijimui aukciono būdu (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 25 sek.). ŽPDRIS sistemoje buvo matyti, kad tai yra laisva valstybinė žemė (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 35 sek.). Buvo pripažinta, kad nurodytoje vietoje galima formuoti žemės sklypą nevykdant detaliojo plano, supaprastinta tvarka (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 45 sek.). Įsakymas buvo patvirtintas (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 15 sek.). Registruotu laišku atsakovai buvo informuoti, be kita ko, kad apie galimybę įsigyti žemės sklypą aukciono būdu jie bus informuoti atskiru raštu (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 20 sek.). Savivaldybės administracijos direktoriaus gruodžio 3 d. įsakymu buvo patvirtintas projektas su visomis specialiosiomis sąlygomis (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek.). Buvo pradėti rengti žemės sklypo kadastriniai matavimai tikslu, kad 0,512 ha plotas būtų patvirtintas VĮ Registrų centras (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 20 sek.). Įkėlus į sistemą Nacionalinė žemės tarnyba pastebėjo statinius laisvoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 45 sek.). Atsakovai nepateikė prašymų leisti statyti statinius valstybinėje žemėje (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 20 sek.). Atsakovė po neteisėtų veiksmų atlikimo (akto surašymo) paskambino jai. Ji atsakovę žodžiu informavo, kad jokie statiniai negalimi valstybinėje žemėje be sutikimo (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 10 sek., 57 min. 00 sek.).

Dėl valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlygų

38. Atsakovai priešieškinyje pažymėjo, kad jie kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių prašydami leisti išsinuomoti tą naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą maksimaliam įstatymų šiuo metu leidžiamam valstybinio žemės sklypo nuomos terminui, siūlydami keleriopai kompensuoti ir valstybei dėl sklypo dalies užtvėrimo padarytą žalą. Tokio leidimo ar sutikimo dėl kompensacijos atsakovai taip pat negavo (el. b. t. 1, l. 170–182). Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad šiuo metu ginčo teritorijoje nėra jokio suformuoto nuomai valstybinio žemės sklypo (el. b. t. 2, l. 30–38). Ieškovės atstovė paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba iki patikslinto ieškinio pateikimo negavo iš atsakovų prašymo sudaryti nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas subjektas, kuris galėtų atsakyti į priešieškinio reikalavimą sudaryti nuomos sutartį (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 40 sek.). Įstatymų leidėjas nenumato galimybės nuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 20 sek.).

39. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

40. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto 1 papunktyje yra nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

41.1. „Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 25 punktas).“;

41.2. “Pažymėtina, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą be aukciono, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 27 punktai);

41.3. “Pagal aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (ginčui spręsti aktuali redakcija) 13 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kitų šioje normoje išskirtų statinių, priskiriami statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai yra klasifikuojami ir aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (apylinkės teismo pastaba: 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. D1-279 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 12 punkte. Šios nuostatos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) patvirtina, kad tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, vadinasi, šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 32 punktas).

42. Atsakovų atstovė paaiškino, kad stoginė yra nukeliamas laikinas konstrukcijų statinys (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 45 sek.).

43. Teismo vertinimu, atsakovų pastatyti statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto 1 papunktyje nurodyti išimtį, kai valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, kadangi tai yra statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, be to, stoginė (malkinė) yra tik laikina.

44. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 4 punkte yra nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.

45. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 punkto 1 papunktyje yra nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

46. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovų pastatyti statiniai taip pat nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 punkto 1 papunktyje nurodyti išimtį, kai valstybinė žemė parduodama be aukciono, kadangi tai taipogi yra statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, o stoginė (malkinė) yra tik laikina.

47. Priešieškinyje yra nurodyta, kad siekiant įteisinti pastatytą nesudėtingąjį statinį (tvorą ar malkinę) valstybinėje žemėje reikia: (i) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį (Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos) dėl žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties (ar kitokios teisės aktuose numatytos valdymo ir naudojimo sutarties) sudarymo, numatant statinių (tvoros ir voljero) statybos galimybę; (ii) nustatyta tvarka parengti statinių projektą (projekto sprendiniais numatant, ar tvora ir voljeras yra atskiri statiniai) ir gauti SLD, jei statinys, atsižvelgiant į jo kategoriją, patenka į teritoriją, kurioje pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punktą privaloma gauti SLD; (iii) atlikti statybos užbaigimo procedūrą, t. y. surašyti Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą. Šios deklaracijos rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V152 (el. b. t. 1, l. 170–182).

48. Teismui nenustačius galimybių atsakovams išsinuomoti ar pirkti be aukciono valstybinę žemę atsakovų siūlymas yra nepagrįstas.

Dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant reikalavimą ginti nuosavybės teises

49. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

50. Nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises pasirinkta ultima ratio (kraštutinė priemonė) – siekia, kad būtų nugriauta tvora ir ūkio pastatas, esantys ieškovei priklausančiame žemės sklype.

51. Teismų praktikoje yra atvejų, kai statiniai nebuvo nugriaunami, pavyzdžiui:

51.1. „Atsakovei priklausančių statinių dalių buvimas ieškovės žemės sklype varžo jos nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes ji negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo statinių statyba yra teisėta, o šių statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą dėl tos priežasties, kad taip buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis įpareigojus atsakovę nugriauti jai priklausančių statinių dalis, įsiterpusias į ieškovei priklausantį žemės sklypą, būtų be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės paneigta (sunaikinant savininkui priklausančių daiktų dalį) atsakovės nuosavybės teisė į statinius. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės teisių nenaudai. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad savininkui priklausančių statinių įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl taip padarytų žemės sklypo kadastrinių matavimų per se (pats savaime) nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę. Šios priemonės taikymas vieno asmens nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti Konstitucijos 23 straipsnio prasme reikštų statinio savininko nuosavybės teisės į statinius suvaržymą peržengiant protingai suvokiamas ribas ir kartu būtų, inter alia, konstituciškai nepagrįstas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 26 punktas);

51.2. “Ginčo sandėlis yra valstybinėje žemėje, dėl kurios, bylos duomenimis, yra pateikti ieškovių dokumentai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad sandėlių, kaip komercinės paskirties pastatų, statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai neleidžiama. Teismai nustatė, kad komercinės paskirties pastatų statyba yra galima pagal galiojančius ginčo sandėlio buvimo teritorijos detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas; tam turi būti nustatytos ir vertinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje išdėstytos bei kitos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės. Ginčo sandėlis pastatytas 2002–2007 m. kaip nesudėtingas statinys, kuriems statyti teisės aktuose nereikalaujama statinio projekto ir statybos leidimo, tačiau kadangi jis viršijo aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 43-1639 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 12 punktuose bei 1-oje lentelėje nustatytą 80 kv. m maksimalų plotą, leistiną statiniams, kad jie būtų laikomi nesudėtingais, o jo bendrasis plotas yra 256,63 kv. m, dėl to šiam sandėliui turi būti parengta projektinė dokumentacija ir gautas statybos leidimas. Ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus teismai konstatavo, kad atsakovas buvo sąžiningas, įgydamas turtines teises į ginčo statinį, nes pastatė jį toje suteikto žemės sklypo vietoje, kurioje iš esmės galėjo tai padaryti pagal miesto valdžios nurodymus.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015);

51.3. “Kasacinis teismas bylos faktinių aplinkybių nenustato, todėl yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas ginčo aikštelės remonto aplinkybes, pažymi, kad ieškovai, teigdami apie aikštelės remonto nesuderinimą su jais kaip apie savo teisių pažeidimą, neįrodė dėl remonto darbų nederinimo atsiradusių konkrečių neigiamų padarinių, lemiančių pablogėjusias galimybes ieškovams įgyvendinti savo nuosavybės teises. Vien servituto turėtojo pareigos remontuoti tarnaujantįjį daiktą vykdymo nesuderinimas su šio daikto savininku, nekonstatavus dėl to kilusių konkrečių nuosavybės teisės suvaržymų, negali būti pakankamas pagrindas taikyti ultima ratio – įpareigoti nugriauti suremontuotą aikštelės dalį. Tokios priemonės taikymas prieštarautų ne tik proporcingumo, bet ir protingumo principui, nes atkūrus aikštelės ankstesnę būklę, buvusią iki jos remonto, servituto turėtojas, būdamas įstatymo įpareigotas remontuoti tarnaujantįjį daiktą, privalėtų vėl atlikti analogiškus darbus” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-701/2019, 41 punktas).

52. Kaip matyti iš šių pavyzdžių, kraštutinė priemonė nebuvo taikoma dėl nuo statytojų nepriklausančių priežasčių (netinkamai atliktų žemės sklypo matavimų), jų pagrįsto lūkesčio ateityje turėti žemės sklypą (pateikti ieškovių dokumentai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo), nereikšmingų priežasčių (aikštelės remonto nesuderinimo). Nagrinėjamu atveju, priešingai, teismas nenustatė panašių ar kitokių pateisinamų priežasčių nepašalinti aptariamų atsakovų statinių.

53. Atsakovai argumentuoja, kad vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (su visais atitinkamais jo pakeitimais ir papildymais) 3 punkto reikalavimais naujo pastato (namo) statyba galima tik tuo atveju, kai žemės sklypo plotas yra ne mažesnis kaip 4 arai: “<…> Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m²”. Tuo tarpu naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas tėra tik 0,0512 ha, iš kurių yra 0,0077 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), einantis per patį sklypo vidurį, ir 0,0135 ha elektros tinklų apsaugos zona. Tai reiškia, jog faktinis sklypo plotas yra 0,03 ha (t. y. labai mažas) – statyba negalima. Juo labiau, kad tokio ploto sklype net ir grynai teoriškai pagal aukščiau minėtąjį STR kalbant, “patenkant / įtelpant” į žemės sklypo plotą (pagal kvadratūrą), statyba negalima pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, nes nebus jokios net teorinės galimybės išlaikyti reikiamus įstatymo reikalaujamus atstumus nuo kitų statinių, būtų pažeistos apsaugos zonų ir kiti reikalavimai (el. b. t. 1, l. 170–182). Atsakovų atstovė paaiškino, kad komunikacijų apsaugos zonoje statyba yra negalima (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 20 sek.).

54. Dėl servituto teismas pastebi, kad oficialiai servitutas žemės sklype nėra nustatytas, tačiau yra faktinis patekimas (keliukas, privažiavimas) nuo (duomenys neskelbtini) iki atsakovų sklypo. Vis dėlto šis patekimas priklausys nuo statybos techninių sprendinių, be to, dabartinė patekimo vieta gali būti keičiama:

54.1. Fotonuotraukose yra matyti šis keliukas (el. b. t. 3, l. 44, 45);

54.2. Byloje yra matininko E. K. parengta 2024 m. liepos mėn. Žemės sklypui taikomų specialiųjų sąlygų ir servitutų (projektuojamų) schema, kurioje yra pažymėta, jog kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), Siūlomas / projektuojamas – 77 m²; elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) – 135 m²; melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis) – 512 m² (el. b. t. 3, l. 50);

54.3. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad formuojamas žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini), iš kurios yra įvažiavimas į formuojamą sklypą, tai pat per formuojamą sklypą privažiuoja gretimas sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Formavimo projekte projektuojamas / siūlomas kelio servitutas gretimo žemės sklypo privažiavimui. 215 Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 5 m pločio, plotas 77 m² (el. b. t. 3, l. 37);

54.4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad servitutas nėra nustatytas, jo vietą galima keisti savininkų sutarimu ar teismo keliu (el. b. t. 2, l. 126–131);

54.5. Ieškovės atstovė paaiškino, kad per valstybinės žemės sklypo vidurį yra suprojektuotas servitutas patekimui iš šio žemės sklypo į gatvę (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 50 sek., 1 val. 16 min. 50 sek.). Kai nėra laisvo sklypo, nesuformuotas žemės sklypas, nėra galimybės nustatyti tarnaujančio servituto ir jį įregistruoti (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 40 sek.);

54.6. Atsakovų atstovė paaiškino, kad servituto keliukas jau buvo seniai (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 25 sek.). Servitutas yra numatytas per žemės sklypo vidurį, tai yra vienintelis patekimas į atsakovų žemės sklypą (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 15 sek.). Šiai dienai atsakovai neturi oficialaus servituto, kadangi sklypas dar nėra suformuotas (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 15 sek.);

54.7. Specialistė paaiškino, kad servituto vieta irgi gali būti keičiama (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 30 sek.). Atsakovai patenka į savo žemės sklypą per faktinį servitutą (privažiavimą) (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 25 sek.). Tai, ar atsakovai teisėtai patenka į savo žemės sklypą per šį pravažiavimą, priklauso nuo to, ar šis privažiavimas yra pažymėtas gyvenamojo namo techniniame projekte (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 00 sek.). Jeigu nekeičiama servituto vieta, nereikia jokio papildomo savivaldybės akto dėl servituto (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 35 sek.). Jeigu savivaldybė negalės pabaigti projekto, atsakovai turės kreiptis į savivaldybę dėl servituto nustatymo (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 40 sek.).

55. Teismas pabrėžia, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti, jog valstybei priklausančiame žemės sklype bus negalima statyba, tai priklausys nuo statybos techninio projekto:

55.1. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad 106 Elektros tinklų apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (III skyrius, ketvirtas skirsnis), plotas 0.0135 ha. 121 Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis), plotas 0.0512 m² (el. b. t. 3, l. 38);

55.2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad tik techninio projekto metu gali būti sprendžiami klausimai dėl statinio buvimo vietos ar servituto vietos tikslinimo ar nustatymo (el. b. t. 2, l. 126–131);

55.3. Specialistė paaiškino, kad aiškinamajame rašte ir sistemoje buvo nurodytos 0,512 ha žemės sklypo specialiosios sąlygos – melioracija (visam plotui), elektros apsaugos zona (0,135 ha, sąlyga požeminis elektros kabelis) ir esamas 5 m kelio servitutas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio apsaugos zonos nėra, kadangi tokia zona atsiranda prie gatvių, o šiuo atveju yra servitutinis pravažiavimas (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 25 sek., 12 min. 00 sek., 23 min. 10 sek.). Nuo (duomenys neskelbtini) nenustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Kelio apsaugos zona nepatenka į naujai formuojamą žemės sklypą, kadangi ten yra inžinerinės infrastruktūros koridorius (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek.). Statiniai yra pastatyti ESO apsaugos zonoje (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 55 sek.). Naujieji (įsigiję aukcionu) žemės sklypo savininkui pateikus prašymą melioracija būtų nurašyta, kadangi visame kvartale melioracijos sistema yra pažeista, nefunkcionuojanti (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek.). Pagal naujųjų savininkų prašymą galėtų būti panaikinta specialioji sąlyga, kadangi valstybės saugomi yra ne šio diametro melioracijos tinklai (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 sek., 38 min. 50 sek.). Asmuo, norėdamas tvarkyti vandens nutekėjimą, turėtų tai daryti pagal techninį projektą (gyvenamojo namo statybos projektą), gavęs statybos leidimą (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 20 sek., 28 min. 30 sek.). Statyba tokiame sklype, 435 m² (512 m² – 77 m²) būtų galima (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 00 sek., 47 min. 50 sek.). Statybos leidime būtų nurodyta galima statyba šiame sklype, būtų išspręsta dėl visų apsaugos zonų (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 20 sek.). Šiai dienai yra formuojamas žemės sklypas vienbučių ir dvibučių namų statybai (2024 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 10 sek.);

55.4. Liudytojas E. K. parodė, kad visas sklypas pasidengia specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 40 sek.). Kelio apsaugos zona netaikoma žemės sklypui, kadangi jis yra nutolęs (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 00 sek.). Visų komunikacijų (tarp jų ir kabelių, drenažų sistemų) vietą galima keisti parengus atitinkamus komunikacijų projektus, perprojektuoti (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 50 sek., 17 min. 50 sek., 32 min. 10 sek.). Buvo sutvarkyta drenažo sistema tam, kad veiktų ginčo valstybiniame žemės sklype drenažo sistema (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 15 sek.). Šios sistemos yra sujungtos (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 00 sek.). Neaišku, ar drenažo sistema veikia (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 50 sek.). Būtų galima statyba valstybiniame žemės sklype suderinus su valstybinės žemės patikėtiniu (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 00 sek., 33 min. 00 sek.). Elektros kabelių apsaugos zonose negali būti atliekamos statybos, auginami augalai (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek.). Negali būti pastatytas statinys ant apsaugos zonos, kabelio (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 40 sek.).

56. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, ypač vertindamas tai, kad atsakovai jokiu teisėtu pagrindu nevaldo žemės sklypo, kuriame yra jų pastatyti statiniai, ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovams statyti statinius valstybei priklausančiame žemės sklype, atsakovė buvo nubausta administracine tvarka už šią statybą, šiame žemės sklype savivaldybė (administracija) ketina vykdyti statybos darbus, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą valstybės pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdą – ginčo statinių pašalinimą. Nurodytų aplinkybių, teisinio reguliavimo, teismų praktikos kontekste priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

57. Byloje yra žemės sklypo planas, kuriame yra pateiktas koordinačių žiniaraštis. Jame yra pateiktos patikslintame ieškinyje nurodytos koordinatės (el. b. t. 3, l. 41–42).

58. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovė paaiškino, kad svarbu išardyti betoninį pamatą (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 50 sek.). Tvoros elementai yra pamatas, medinė konstrukcija, stulpai, tai yra visa konstrukcija, esanti valstybės žemės sklype (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 35 sek.). Sutvarkius žemė (duobės) turi būti sulyginti (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 5 sek.). Atsakovų atstovė paaiškino, kad po 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio atsakovai yra nuardę tvoros dalį prie malkinės (2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 20 sek.).

59. Atsakovų atstovės pateiktose fotonuotraukose yra nurodyta, be kita ko, kad “šiaurės vakarų ir pietryčių krypties pusėse mediniai skydai nepašalinti – skydai sudaryti iš medinių lentų, kurios prisuktos medvaržčiais, o betoninis pamatas pakabinamas ant specialių laikiklių pritvirtintų tarp stulpų, juos demontuojami gana paprastai <…> Malkinė per visa statinio perimetrą pastatyta ant betoninių kolonų, kurios yra kas 2 m, t. y. nesudėtingas statinys, kuris turi galimybę būti nukeltas <…> visi beveik visi statiniai nesudetingi ir gana paprastai demontuojami (sudėtingiau su segmentiniais gabionais ir dalimi juostinio pamato esančio pietvakarių krypties pusėje)” (el. b. t. 2, l. 189–190). Taigi, teismo požiūriu, statinių nukėlimas nesudarys sunkumų ir didelių išlaidų juos nukelti. Į šią aplinkybę irgi atsižvelgiama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013).

60. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas 3 mėnesių terminas įvykdyti teismo sprendimą yra protingas, racionalus, atitinkantis tiek faktinę situaciją, tiek teismų praktiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešieškinyje yra nurodyta, kad R. P. savo Nacionalinės žemės tarnybai teiktame prašyme labai aiškiai nurodė, jog tuo atveju, jei įvyktų taip, kad minėtąjį valstybinį žemės sklypą aukcione įsigytų ne atsakovai ar su jais susiję asmenys, R. P. įsipareigoja (raštu iki aukciono pradžios, tai numatant ir aukciono taisyklėse) statinius (t. y. tvoros dalį, esančią valstybinio žemės sklypo dalyje, ir malkinę, taip pat esančią valstybinio žemės sklypo dalyje) savarankiškai nugriauti iš anksto sutartu trumpu terminu, pvz., per 2 (dvi) kalendorines savaites; atitinkamas sąlygas aiškiai numatant ir aukciono sąlygose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, priešieškinį atmetus iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas valstybei 109,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

62. Atsakovė sumokėjo 130,00 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, l. 183, 187).

63. Atsakovė sumokėjo atstovei 2 500,00 Eur (el. b. t. 3, l. 143).

64. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, priešieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65. Atsakovei grąžinama 21,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

66. Kadangi iš atsakovės priteistinas valstybei 54,50 Eur dydžio žyminis mokestis, jai grąžintina 21,00 Eur žyminio mokesčio dalis, teismas įskaito tarpusavyje šias sumas ir priteisia iš atsakovės valstybei 33,50 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

67. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 26,56 Eur, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus R. P. ir T. P. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, neteisėtai pastatytą tvorą ir ūkio pastatą (malkinę), esančius atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarių krypties pusėje, nurodytuose taškuose: 1. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 2. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 3. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini); 4. x -(duomenys neskelbtini), y -(duomenys neskelbtini). Atlaisvinus neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, jį sutvarkyti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. P. 33,50 Eur (trisdešimt trijų eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo T. P. 54,50 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės R. P. 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo T. P. 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Robertas Ročys