Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis, II-6-675/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-10
Bylos Nr.: II-6-675/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00127-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą atmesti.

Teisėjas: Regina Nenortienė (pirm.)
Pažeidėjas: R. P.
Institucija: Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyrius,
Advokatai: Marija Stonytė Dargužienė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-675-2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00127-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 21.8.4; 21.10.4

ROIK: 21131862761(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 10 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., jos atstovei advokato padėjėjai Marijai Stonytei Dargužienei,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Majai Valentinai Tursienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-06-11 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1116-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021m. birželio 11 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1116-2021 R. P. nubausta už tai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui 2020 m. lapkričio 27 d. 8 val. 40 min. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimą vietoje surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-98-(14.47.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas už sklypo ribos, t.y. užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00). Šie R. P. veiksmai kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 str.1 d. , 2 ir 7 p. pažeidimas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 str. 1 d.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 str. 1 d. skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 str. 1 d. skirta 430 Eur bauda. Taip pat nurodyta R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė , kad inicijavo sklypo suformavimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

R. P. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. O neesant galimybės panaikinti skundžiamo sprendimo - pakeisti NŽT teritorinio (Ukmergės) padalinio priimtą sprendimą ir sudaryti taikos sutartį su R. P. (arba įgalioti NŽT Ukmergės skyrių tokią taikos sutartį sudaryti aptartomis sąlygomis), atitinkamai numatant, jog pareiškėjai priklausantys ir valstybiniame naujai suformuotame žemės sklype iš dalies esantys statiniai (t.y. dalis tvoros ir malkinės) nebūtų griaunami iki to momento, kol paaiškės, kas vis tik įsigyja nuosavybės teise naujai suformuotą su pareiškėjos sklypu besiribojantį valstybinį žemės sklypą, aukciono sąlygose numatant pareiškėjos aiškų įsipareigojimą ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites savo jėgomis ir lėšomis išgriauti valstybiniame žemės sklype stovinčius statinius tuo atveju, jei nuosavybės į šį valstybinį žemės sklypą teisė, paskelbus aukciono rezultatus atiteks trečiajam (su pareiškėja nesusijusiam) asmeniui.

Pareiškėja skunde nurodė, kad formaliai pareiškėja R. P. padarė LR teisės aktų pažeidimą - t.y. tverdama savo rankomis tvorą, ją išplėtė ir už savo sklypo ribų, nesulaukusi sprendimo dėl valstybinės žemės pardavimo. Faktinė situacija geriausiai yra matoma būnant vietoje (t.y. matant tiek valstybinio ir R. P. žemės sklypo ribas, tiek ir atstumą iki kelio, kuriuo vyksta gan intensyvus eismas, o taip pat ir matant teorinę galimybę naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype įterpti gyvenamąjį statinį. Tvoros tvėrimo metu neturėjo teisių į jos pačios iniciatyva suformuotą valstybinį žemės sklypą. Be to 2021-04-16 pareiškėja R. P. pateikė NŽT Ukmergės skyriui siūlymą sudaryti taikos sutartį ir išsamiai šiame siūlyme nurodė visas jai žinomas faktines aplinkybes, kurios ir sąlygojo būtent tokį pareiškėjos veiksmą - dalies tvoros ir malkinės įterpimą į valstybinį žemės sklypą. 2021-05-18 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė R. P. atsakymą Nr. 47SD-1602- (14.47.137E.) “Dėl taikos sutarties sudarymo”. Skundžiamame sprendime Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius nurodė, kad mano, jog sudaryti taikos sutarti negali, kaip motyvus, be kita ko, nurodė, jog aukciono būdu įsigyjant suformuotą valstybinį žemės sklypą, toks sklypas neturi būti apsunkintas kitiems asmenims priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tuo tarpu, R. P. savo Prašyme nurodė, jog tuo atveju, jei įvyktų taip, kad minėtąjį valstybinį žemės sklypą aukcione įsigytų ne ji ar su ja susiję asmenys, pareiškėja įsipareigoja (raštu iki aukciono pradžios, tai numatant ir aukciono taisyklėse) statinius (t.y. tvoros dalį, esančią valstybinio žemės sklypo dalyje, ir malkinę, taip pat esančią valstybinio žemės sklypo dalyje) savarankiškai nugriauti iš anksto sutartu trumpu terminu, pvz., per 2 (dvi) kalendorines savaites; atitinkamas sąlygas aiškiai numatant ir aukciono sąlygose. Tokio draudimo, t.y. numatyti konkrečias konkretaus žemės sklypo įsigijimo aukcione sąlygas, teisės aktuose nėra, juo labiau, kad kiekvienas žemės sklypas yra vis kitoks: reljefo, landšafto, gretimai esančių.

Taip pat R. P. 2021-04-16 buvo įteiktas administracinis nurodymas ir 2021 m. gegužės mėn., pareiškėjai R. P. neįvykdžius administracinio nurodymo ir nesumokėjus pusės minimalios baudos (150 EUR), buvo numatyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data: 2021-06-11, bei tame pačiame rašte numatyta papildomo patikrinimo dėl statinių nugriovimo data: 2021-08-06. R. P. administracinio nurodymo neįvykdė dėl tos priežasties, jog toks įvykdymas užkirstų jai kelią ginčyti NŽT Ukmergės skyriaus įpareigojimą nugriauti statinius, iš dalies įsiterpusius į naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą. R. P. 2021-06-11 dalyvaujant administracinės bylos nagrinėjime pagal LR ANK 110 str., buvo padidinta bauda už administracinį nusižengimą nuo 150 EUR iki 430 EUR ir paliktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus įpareigojimas nugriauti statinius (t.y. dalį tvoros ir malkinės) iki kito patikrinimo, t.y. iki 2021-08-06 imtinai. Pareiškėja paties pažeidimo fakto neginčija taip, ji įsiterpė tvora į dalį valstybinio žemės sklypo, tikėdamasi, jog jos pačios pradėta (inicijuota) valstybinio žemės sklypo, esančio dviejų kelių sankirtoje, kurio plotas yra tokio dydžio, jog negalima jokia papildoma statyba (nekalbant jau apie gyvenamąjį namą), ir per kurio (sklypo) vidurį dar yra ir servitutas (tą naujai formuojamą žemės sklypą padalinantis kone pusiau), jog įsigis šį žemės sklypą, esantį prisišliejusį greta jos sklypo nuosavybės teise ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, užbėgdama įvykiams už akių, pasistatė tvorą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius įpareigojo iki 2021 m rugpjūčio pradžios tvorą ir malkinę nugriauti; tada būtų inicijuota šio valstybinio žemės sklypo įsigijimo aukciono keliu procedūra; nors formaliai aukcione dalyvauti gali bet kuris asmuo, tačiau dėl šio sklypo specifikos, vadovaujantis elementaria verslo logika, tokio sklypo įsigijimas trečiajam asmeniui neatneštų jokios naudos, tad prieš tai tvorą ir malkinę nugriovusi (grynai dėl formalių pagrindų) p. R. P., tame pačiame žemės sklype iš naujo turėtų statyti (pratęsti) tą pačią tvorą ir toje pačioje vietoje - tą pačią malkinę. Toks veiksmas yra visiškai nelogiškas esamoje situacijoje. Pareiškėja akcentuojame esamą situaciją, nes R. P. ne šiaip sau prasitęsė tvorą į dalį valstybinio žemės sklypo, kuriame galimai būtų kitas gyvenamasis namas ar kitos paskirties objektas. Ji tai atliko, nes turėjo teisėtus lūkesčius, jog jos pačios iniciatyva suformuotas valstybinės žemės sklypas, be kita ko, labai mažo ploto Ir su numatomu servitutiniu keliu (patekimu į pareiškėjos žemės sklypą) bus parduodamas aukciono būdu ir ji, dalyvaudama aukcione, galės teisėtai jį įsigyti. Statiniams, kuriuos pastatė pareiškėja, nereikalingas statybos leidimas. Pareiškėja mano, kas dėl per sklypo vidurį esančio servitutinio kelio jame neįmanoma pastatyti gyvenamojo namo, nes kelias reikalingas įvažiuoti į pareiškėjos sklypą. Naujai suformuotas žemės sklypas yra 0,0512 ha, iš kurių 0,0077 ha yra kelio servitutas, einantis per sklypo vidurį ir 0,0135 ha elektros tinklų apsaugos zona. Tai reiškia, kad sklypo plotas yra 0,03 ha (t.y. labai mažas) -statyba negalima. Pareiškėja nurodė, kad kyla klausimas ar tikrai naujai suformuotam sklypui negali būti taikomas „įsiterpusio sklypo“ statusas. Be to sklypo negalima formuoti, nes jis dar ir yra kelio apsaugos zonoje. Be to pažymėjo, kad tik įsigijusi savo žemės sklypą, nuolat tvarkė ir šienavo dabar jau suformuotą sklypą ir jų prižiūrėjo. Mano, jog pareiškėjos padarytas nusižengimas yra tokio pobūdžio , kad įvertinus visas lengvinančias aplinkybes , priežastis, bei esamą situaciją-žalą valstybei pareiškėja gali atlyginti sumokėdama baudą, o ne griaudama tvorą, kurią vėliau teks atstatyti dėl tų pačių mažamečių vaikų.

Šalies argumentai

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti pilna apimtimi, nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta faktinė situacija, kuri užfiksuota Patikrinimo akte, kad žemės naudojimo pažeidimai nepašalinti. Patikrinimo akto kopija 2021-09-16 raštu Nr. 47SD-2913-(14.47.137) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ buvo pateikta pareiškėjai. Be to informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas Nr. 692) 2.1 papunktyje reglamentuoja, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais (toliau - nauji žemės sklypai; žemės sklypai) laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nauji kitos paskirties valstybiniai žemės sklypai aukciono būdu parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai aukciono būdu parduodami ar išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis. Taigi, norint parduoti naują kitos paskirties žemės sklypą aukcione, jame neturi būti statinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informavo, kad kol žemės sklypas nėra atlaisvintas, tol Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo pardavimo aukcione. Atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės sklypas buvo formuojamas numatant jį parduoti aukciono būdu, o kad tai būtų galima atlikti, žemės sklype turi būti pašalinti nustatyti pažeidimai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad iki kol žemės sklypas nėra atlaisvintas, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcione. Atsižvelgdami į tai, kad valstybinės žemės sklypas buvo užimtas neteisėtai ir kad aukciono būdu negali būti parduodami ir (ar) nuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ar įrenginiai, informavo pareiškėją, kad sutikti su prašymu ir prie jo pateikta taikos sutartimi negali. R. P. turėtų nedelsiant atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypą, nusikelti / nugriauti jame įrengtą tvorą su pamatu, pastatytą ūkio pastatą. Tik tada valstybinės žemės sklypas galės būti parduodamas ar nuomojamas aukcione. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo išdavusi sutikimo pareiškėjai statyti statinius, todėl daro išvadą, kad statiniai - tvora ir malkinė valstybinėje žemėje buvo pastatyti savavališkai, t.y. neteisėtai. Pažymėtina, kad pareiškėja savavališkai užėmė valstybinę žeme, tokie jos veiksmai neatitiko nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, todėl ji prisiėmė padarinių, kylančių dėl šių savo veiksmų, riziką. Tai, be kita ko, lemia ir taisyklės - iš neteisės teisė nekyla - taikymą, ir šiuo atveju leidžia pripažinti, kad pareiškėjos lūkesčiai išsaugoti savavališkai užimtame valstybinės žemės sklype pastatytą tvorą su pamatu ir ūkio pastatą - malkinę nėra teisėti, todėl negali būti saugomi. Nesant teisėtai pastatytų statinių, pareiškėja negali įgyti teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, kadangi toks sprendimas įteisintų savavališkai užimtos valstybinės žemės neteisėtą naudojimą, taip pat galimai apsunkintų tolimesnį Nacionalinės žemės tarnybos interesų gynimą teismine tvarka. Bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas pažymėta, Nacionalinė žemės tarnyba nepriims jokių sprendimų bei nesudarys jokių susitarimų (įskaitant ir taikos sutartis), kuriais būtų sudarytos prielaidos nesilaikyti imperatyvių įstatymų nuostatų ir kuriais būtų įteisintas savavališkai užimtos valstybinės žemės neteisėtas naudojimas.

Pareiškėja R. P. teismo posėdžio metu prašė jos skundą tenkinti ir nurodė, kad 2018 m. įsigijo sklypą ir kreipėsi dėl priekinės dalies, kur valstybinė žemė yra to plotelio įsigijimo. Kelias yra netoli namo. Jie turi vaikų, gyvūnų, todėl užtvėrė valstybinio plotelio dalį tvora. Taip pat ant polių pasistatė ūkinį pastatą-malkinę, nes neturėjo malkų kur susidėti. Kelio servitutas per valstybinį sklypą yra numatytas į pareiškėjos kiemą. Kitų suinteresuotų žmonių, kad pirkti šį valstybinį žemės sklypą ar vykdyti komercinę veiklą neturėtų būti. Suinteresuotas asmuo yra tik pareiškėjos šeima. Jei vyktų aukcionas, turbūt tik pareiškėja ir būtų jame dalyvaujanti. Ji neneigiame to, kad yra kalta, bet prašo leisti nenugriauti statinio. Pareiškėja pripažįsta, kad padarė pažeidimą. Skundžiame nutarimą todėl, kad yra įpareigojimas nugriauti statinius, prašome pasirašyti taikos sutartį.

Advokato padėjėja Marija Stonytė-Dargužienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pirmų dienų ir pirmų momentų pažeidimą pripažįsta, tačiau kaip ir nurodyta 2021 m. liepos 1 d dokumento 11,12,13,14 p. yra reikalavimas pastatų nugriovimui. Jei pareiškėja sumokėtų dalį baudos, ji turėtų ir nugriauti statinius. Dėl taikos sutarties vyko realios ir labai sunkios derybos, vykstant gyvai pokalbiuose. Dabar visos taikos sutartys Lietuvoje yra sustabdytos dėl Lietuvoje įvykusios skandalo. Kadangi nepavyko sudaryti taikos sutarties, prašo pakeisti sprendimą, nenurodant statinių nugriovimo. Galima tiesiog fiziškai nusiimti tvorą ir sudalyvauti aukcione. Kadangi nepavyko susitarti su Nacionaline žemės tarnyba, pareiškėja ir yra teisme. Vienas variantas būtų, kad aukcione laimi R. P. ir jai nebereikia nugriauti tvoros. Tas pats Administracinis teismas yra nurodęs, kad jei statinys stovi ant Valstybinės žemės, svarbu, kad negriaunant statinių išspręsti klausimą. Nugriovimas yra kraštutinė priemonė. R. P. nesutinka nugriauti statinio dėl jos padarytos klaidos.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Valentina Maja Tursienė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodo nieko, jos kaltė yra pripažinta. Prašo skundą atmesti pilna apimtimi. Nesutinka ir su atstovavimo išlaidomis. Buvo R. P. parašiusi raštą į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jai buvo atsakyta. Palaikė išdėstytus visus argumentus. Mano, kad skundas nepagrįstas. Atstovė netgi pacitavo teismo nutartį, kur parašyta „jeigu tik įmanoma-negriauti“. Tai įrodo, kad aukcione negali Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos parduoti žemės sklypo, kuriame yra statiniai. Žemė turi būti atlaisvinta ir tik tada aukcione galima arba parduoti, arba nuomoti žemę. Statiniai, esantys žemės sklype ir suponuoja tokį dalyką, kad niekas negalės ir nenorės dalyvauti aukcione, 5 arų žemės sklype galima būtų vykdyti kažkokią veiklą. Statinių buvimas užkerta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus skelbti aukcioną. R. P., pasistatydama statinius, prisiėmė atsakomybę. Ji žinojo, kad daro nusižengimą. Iš fotonuotraukų matyti, kad iš tų segmentų išbyrėtų akmenukai, bet advokato išlaidos yra didesnės, nei pašalinti tvorą.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką jų naudojimą. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal 110 straipsnio 1 dalį yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių žemės, miško, vandens telkinių naudojimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų R. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2018 m. matyti, kad organizuojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, paslaugos byla Nr. ZSFP-49160. Projekto tikslas – suformuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu pagrindiniu 0,1003 ha ploto žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), minėtas įsakymas nebuvo skundžiamas (b.l.29). Iš žemės sklypų formavimo sprendinių brėžinio ZSFP-58412, matyti, kad suformuotas 0,0512 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).(b.l.22). Iš aiškinamojo rašto ZSFP-58412 matyti, kad formuojamos teritorijos plotas 0,0512 ha, galimos paskirtys: vienbučių, blokuotų vienbučių pastatų, daugiabučių pastatų, komercinės tp9, K.1, inžinerinė infrastruktūros tp10,12. Numatytas projektuojamo sklypo Nr.1 tvarkymo ir naudojimo režimas: žemės sklypo plotas 0,0512 ha, žemės klypo paskirtis : kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas : vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Specialiose žemės naudojimo sąlygose nustatyta, elektros tinklų apsaugos zona (plotas 0,0125 ha), visoje teritorijoje įrengti melioraciniai įrenginiai. Be to siūlomas projektuojamas kelio servitutas -teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku 5 m. pločio, plotas 77 kv. m. (b.l.25-28). Iš bylos duomenų matyti, kad R. P.

inicijavo minėto valstybinio sklypo suformavimą, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pareiškėja paties pažeidimo fakto neginčija, pripažįsta, kad ji įsiterpė tvora į dalį valstybinio žemės sklypo, tikėdamasi, jog jos pačios pradėta (inicijuota) valstybinio žemės sklypo esančio dviejų kelių sankirtoje, kurio plotas, pareiškėjos nuomone, yra tokio dydžio, jog negalima jokia papildoma statyba (nekalbant jau apie gyvenamąjį namą), ir per kurio (sklypo) vidurį dar yra ir servitutas (tą naujai formuojamą žemės sklypą padalinantis kone pusiau), jog įsigis šį žemės sklypą, esantį prisišliejusį greta jos sklypo nuosavybės teise ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, užbėgdama įvykiams už akių, pasistatė tvorą. Tačiau tai nešalina jos atsakomybės dėl neteisėto žemės naudojimo. Asmuo įgydamas turtą, su juo įgyja ne tik šio turto teikiamus gėrius, bet ir su jo naudojimu susijusias pareigas bei nepatogumus. Pareiškėja, tapusi žemės savininke ir matydama (žemės sklypo planas yra žemės sandorio sudedamoji dalis), kad prie jos sklypo yra jai nepriskirta žemės dalis, neturėjo teisės ja naudotis, t.y. statyti tvoros ar malkinės dalies. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kokiu tikslu statė šią tvorą. Svarbu tai, kad tvora ir malkinės dalis yra valstybinės žemės plote, o pareiškėja tokios teisės nėra įgijusi, t.y. naudojasi žeme neteisėtai. Šioje byloje keliamas klausimas ne dėl neteisėto tvoros pastatymo ar malkinės dalies, ar jų nuosavybės, bet dėl neteisėto žemės naudojimo. Tvoros ar malkinės teisėtumo klausimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Tokiu būdu R. P. neteisėtai naudodamasi valstybine žeme, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 str. 1 d., už kurį jai pagrįstai skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 2 p ir 7 p. įpareigoja žemės savininkus ir naudotojus racionaliai naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Skundžiamu nutarimu R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Paskatos - tai teisės pažeidimo subjektyvinės pusės elementas, kurių chuliganiškas pobūdis pasireiškia aktyviais kaltininko veiksmais demonstruojant elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, aplinką ir pan. Savanaudiškos paskatos pasireiškia naudos siekiu.

Už ANK 110 str. 1 d. numatytą nusižengimą R. P. skirta 430 Eur bauda, kas atitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkį, kuris skiriamas kai nėra asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą nutarimą, o neesant galimybės panaikinti skundžiamo sprendimo - pakeisti NŽT teritorinio (Ukmergės) padalinio priimtą sprendimą ir sudaryti taikos sutartį su R. P. (arba įgalioti NŽT Ukmergės skyrių tokią taikos sutartį sudaryti aptartomis sąlygomis), atitinkamai numatant, jog pareiškėjai priklausantys ir valstybiniame naujai suformuotame žemės sklype iš dalies esantys statiniai (t.y. dalis tvoros ir malkinės) nebūtų griaunami iki to momento, kol paaiškės, kas vis tik įsigyja nuosavybės teise naujai suformuotą su pareiškėjos sklypu besiribojantį valstybinį žemės sklypą, aukciono sąlygose numatant pareiškėjos aiškų įsipareigojimą ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites savo jėgomis ir lėšomis išgriauti valstybiniame žemės sklype stovinčius statinius tuo atveju, jei nuosavybės į šį valstybinį žemės sklypą teisė, paskelbus aukciono rezultatus atiteks trečiajam (su pareiškėja nesusijusiam) asmeniui. Tokia pareiškėjos prašymo alternatyva atmestina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, kuris imperatyviai nurodo Apylinkės teismo sprendimo byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priimamą vieną iš 1-6 p. nurodytų sprendimų.

Pareiškėjos skundą atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1116-2021 palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Regina Nenortienė