- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- AN2-236-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00127-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022, kuria atmestas R. P. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba, Institucija) 2021 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1116-2021, kuriuo R. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 430 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1116-2021 R. P. nubausta už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriui 2020 m. lapkričio 27 d., 8.40 val., atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje (žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 47ŽN-98-(14.47.78) nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas už sklypo ribos, t. y. užimtas 0,0452 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinės žemės plotas aptvertas medine tvora su pamatu, jame pastatytas ūkio pastatas (10,30x6,00). Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė R. P. skundą ir skundžiamą Institucijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja paties pažeidimo fakto neginčija, pripažįsta, kad ji įsiterpė tvora į dalį valstybinio žemės sklypo, tikėdamasi, jog įsigis šį greta jos sklypo esantį žemės sklypą. Pareiškėja, tapusi žemės savininke ir matydama (žemės sklypo planas yra žemės sandorio sudedamoji dalis), kad prie jos sklypo yra jai nepriskirta žemės dalis, neturėjo teisės ja naudotis, t. y. statyti tvoros ar malkinės dalies. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kokiu tikslu statė šią tvorą. Svarbu tai, kad tvora ir malkinės dalis yra valstybinės žemės plote, o pareiškėja tokios teisės nėra įgijusi, t. y. naudojasi žeme neteisėtai. Anot apylinkės teismo, šioje byloje keliamas klausimas ne dėl neteisėto tvoros pastatymo ar malkinės dalies, ar jų nuosavybės, bet dėl neteisėto žemės naudojimo. Tvoros ar malkinės teisėtumo klausimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Teismo vertinimu, tokiu būdu R. P. neteisėtai naudodamasi valstybine žeme padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai pagrįstai skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Dėl alternatyvaus pareiškėjos prašymo – pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Ukmergės) padalinio priimtą sprendimą ir sudaryti taikos sutartį su R. P. (arba įgalioti Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių tokią taikos sutartį sudaryti aptartomis sąlygomis), nutartyje pažymėta, kad toks prašymas atmestinas, nes ANK 642 straipsnis imperatyviai nurodo apylinkės teismo sprendimo byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priimamą vieną iš 1–6 punktuose nurodytų sprendimų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, suteikiant galimybę R. P. bet kokiu būdu (ar aukciono keliu, ar ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dėl ginčo sklypo keliu, ar valstybei žalos atlyginimo ir aukciono sąlygų numatymo keliu) išspręsti klausimą iš esmės, negriaunant statinių. Nesant galimybės panaikinti skundžiamą nutartį, ją pakeisti ir paskirti R. P. švelnesnę nuobaudą (baudą), atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
3.1. Anot apeliantės, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant pačios Nacionalinės žemės tarnybos raštu 2021 m. rugsėjo mėnesį R. P. pateiktą pasiūlymą parengti taikos sutarties projektą ir jį pateikti derinti Nacionalinei žemės tarnybai. R. P. šį reikalavimą įvykdė. Todėl, apeliantės vertinimu, tokia raštu išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija akivaizdžiai rodo, kad R. P. atveju yra įmanomas taikus susitarimas, jog padarytas pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad statinių (tvoros ir dalies malkinės) nugriovimas, kaip to reikalauja Nacionalinė žemės tarnyba, nors pati tuo pat metu siūlo taiką, nėra vienintelė galima išeitis. Skunde pažymima, kad valstybiniame žemės sklype neįmanoma de facto jokia statyba, taigi šis R. P. iniciatyva formuojamas valstybinis žemės sklypas tampa neįdomus jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Anot apeliantės, nors formaliai ji padarė pažeidimą, tai yra tverdama savo rankomis tvorą, ją išplėtė ir už savo sklypo ribų, nesulaukusi sprendimo dėl valstybinės žemės pardavimo (tvoros tvėrimo metu neturėjo teisių į jos pačios iniciatyva suformuotą valstybinį žemės sklypą), skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, faktinės situacijos, kuri geriausiai matoma būnant vietoje (t. y. matant tiek valstybinio, tiek R. P. žemės sklypo ribas, tiek ir atstumą iki kelio, kuriuo vyksta gan intensyvus eismas, taip pat ir matant teorinę galimybę naujai suformuotame valstybiniame žemės sklype įterpti gyvenamąjį statinį). Be to, pasak apeliantės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad kiekvienu atveju situaciją, kai konkrečiu etapu neturint žemės savininko sutikimo/leidimo (šiuo atveju – Lietuvos valstybės) valstybiniame žemės sklype yra pastatomi ar pradedami statyti statiniai, reikia vertinti itin individualiai, įvertinant visas tokio veiksmo priežastis ir pasekmes.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo asmenį, kurio nepažįsta R. P. ir kuris niekaip nėra susijęs su nagrinėjama situacija: „Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirta 430 Eur bauda“.
3.3. Apeliantė skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. P. inicijavo sklypo formavimo procedūrą, tačiau nevertino R. P. ir jos atstovės raštu ir žodžiu pateiktų paaiškinimų, kad R. P. neginčija pažeidimo, jį pripažįsta ir sutinka dvigubai ar net trigubai atlyginti valstybei padarytą žalą, tai yra R. P. neketina nusišalinti nuo atsakomybės dėl neteisėto žemės naudojimo, todėl prašo įvertinus šią realią situaciją, atsižvelgti į bylos aplinkybes, o ne formaliai taikyti teisę. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog užstatytas valstybinės žemės sklypas yra mažas, jog jame de facto negalima jokia statyba, jis yra greta magistralinio kelio. Apeliantės vertinimu, teismas, pripažindamas anksčiau minėtą R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skundžiamoje nutartyje pats sau prieštarauja konstatuodamas, kad: „Už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą R. P. skirta 430 Eur bauda, kas atitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkį, kuris skiriamas kai nėra asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių“. Apeliantės nuomone, tokiu atveju teismas bent jau turėjo sumažinti baudą, esant lengvinančioms aplinkybėms. Be to, teismas nevertino tos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad R. P. nuo pat pradžių, nuo pat pirmojo 2021 m. kovo 1 d. rašto, kai buvo kviečiama atvykti dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo, bendradarbiavo su Nacionaline žemės tarnyba, teikė paaiškinimus, padėjo, išsiaiškinti priežastis, kodėl vienas ar kitas veiksmas (aptvėrimas) buvo atliktas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė Maja Valentina Tursienė (toliau – Institucijos atstovė) prašo netenkinti apeliantės skundo, nes pirmosios instancijos teismas priėmė argumentuotą ir teisingą sprendimą.
4.1. Institucijos atstovė atsiliepime nurodo, kad, anot apeliantės, teismas nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, bei administracinio nusižengimo byloje kelia civilinius reikalavimus, tai yra „neesant galimybės panaikinti skundžiamo sprendimo – pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Ukmergės) padalinio priimtą sprendimą ir sudaryti taikos sutartį su R. P. (arba įgalioti Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrių tokią taikos sudaryti aptartomis sąlygomis)“, tačiau teismas yra saistomas ANK 642 straipsniu, kuris imperatyviai nurodo, jog dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš ANK 642 straipsnio 1–6 punktuose nurodytų sprendimų. Dėl taikos sutarties pažymi, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, tačiau teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Pasak Institucijos atstovės, tokio turinio (kokio siūlo R. P.) taikos sutartį, kuri prieštarauja teisės aktų (atsiliepime nurodomų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų) nuostatoms, pagal kurias aukciono būdu negali būti parduodami ir (ar) nuomojami žemės sklypai, kuriuose yra kitiems asmenims priklausantys statiniai ir (ar) įrenginiai, teismas turėtų atsisakyti tvirtinti. Be to, tarp šalių vykstančios derybos dėl taikos sutarties sudarymo savaime neįpareigoja tokį procesą užbaigti taikos sutartimi. Pasak Institucijos atstovės, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi prašymą ir taikos sutarties projektą, nenustatė teisinio pagrindo bylą užbaigti taikiai, todėl pasinaudojo procesine teise nutraukti derybas.
4.2. Taip pat atsiliepime pažymima, kad apeliantė skunde nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodo asmenį, kurio nepažįsta R. P. ir kuris niekaip nėra susijęs su nagrinėjama situacija: „Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirta 430 Eur bauda.“ Institucijos nuomone, čia yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas priimant nutartį, nepranešus proceso šalims. Apeliantė, kiek jiems žinoma, tiesiogiai dėl šios klaidos ištaisymo nesikreipė į skundžiamą nutartį priėmusį teismą.
4.3. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju žemės naudojimo patikrinimas atliktas tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta ir administracinė nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai. Nutarimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimais ir pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Atsiliepime pažymima, kad R. P. tiek surašant protokolą su nurodymu (sumokėti 150 eurų, t. y. pusę minimalios baudos, nurodytos ANK 110 straipsnyje, įvertinus lengvinančią aplinkybę – sklypo pardavimo aukcione inicijavimą), tiek nagrinėjant bylą Ukmergės skyriuje, kuomet buvo priimtas nutarimas skirti baudą – sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 430 eurų, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, kad žinodama savo sklypo ribų posūkio koordinates, kurios pažymėtos riboženkliais, neturėdama žemės sklypo (valstybės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, pastatė tvorą ir malkinę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė aiškiai suformulavo klausimus – ar buvo sukalti riboženkliai ir prieš tverdama tvorą apeliantė žinojo savo sklypo ribas; ar tvora atliktų tą pačią – vaikų apsaugos funkciją, jeigu būtų pastatyta apeliantei priklausančio žemės sklypo ribose; ar apeliantė sutinkanti, jog įvykdė nusižengimą, kurio požymiai numatyti ANK 110 straipsnyje – savavališką žemės naudojimą. Į visus šiuos klausimus apeliantė atsakė „Taip“. Paklausus, ar yra išduotas valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas naudoti valstybinį žemės plotą, atsakė „Ne“.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, nėra ginčijama R. P. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, keliamas klausimas dėl galimybės išspręsti klausimą iš esmės negriaunant statinių, taip pat nesutinkama su R. P. skirta bauda. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į reiškiamus prašymus ir skundo esmę, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
6. R. P. Institucijos nutarimu, kuris paliktas nepakeistas skundžiama apylinkės teismo nutartimi, pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nubausta už savavališką valstybinės žemės užėmimą, tai yra už tai, kad neturėdama jokios teisės naudotis ir žinodama, kad ši žemės dalis jai nepriklauso, užėmė valstybinės žemės dalį (0,0452 ha ploto), esančią šalia jos žemės sklypo, pasistatydama joje dalį tvoros ir ūkinio pastato. Už minėto administracinio nusižengimo padarymą, kurio, kaip minėta anksčiau, apeliantė neginčija, R. P. paskirta 430 Eur bauda. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde R. P. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nepagrįstai siejamas su jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios tvoros ir ūkinio pastato, kurie įsiterpia (tvora ir aptveria) į valstybinę žemę, nenugriovimu. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (šiuo atveju savavališko valstybinės žemės užėmimo) galimas padarymas ir jo vertinimas, o ne savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo (statybos padarinių šalinimo) klausimas. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčija padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, už šio nusižengimo padarymą jai paskirta 430 Eur bauda, nei Institucijos nutarimu, nei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įpareigojimas jai nugriauti iš dalies valstybiniame žemės sklype esančius jai priklausančius statinius nėra nustatytas, o apeliaciniame skunde keliami civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie šiuo atveju turi būti sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz. civilinio proceso tvarka, apeliacinio skundo prašymas panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, suteikiant galimybę R. P. bet kokiu būdu (ar aukciono keliu, ar ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dėl ginčo sklypo keliu, ar valstybei žalos atlyginimo ir aukciono sąlygų numatymo keliu) išspręsti klausimą iš esmės, negriaunant statinių, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas (nesusijęs su šia byla) ir su juo susiję skundo argumentai bei skunde nurodomos aplinkybės detaliau nenagrinėjamos ir nevertinamos.
7. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad skundžiamoje nutartyje (nutarties 1 puslapis, aprašomosios dalies 2 pastraipa) nurodomas visiškai nesusijęs su šia byla asmuo – A. M., nurodant, kad „Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirta 430 Eur bauda“. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismo nutartyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai nurodant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei vieną iš jam inkriminuotų ANK straipsnių. ANK 638 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė dėl šios klaidos ištaisymo nesikreipė į skundžiamą nutartį priėmusį teismą ir pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs jokios atskiros nutarties dėl minėtos klaidos ištaisymo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, siekdamas pašalinti bet kokius neaiškumus, ištaiso minėtą aiškų rašymo apsirikimą, kuris nekeičia nutarties esmės, teisingai nurodydamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį – R. P., bei jai inkriminuotą ANK straipsnį.
8. Apeliaciniu skundu R. P. nesutinka ir su jai skirta bauda. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji inicijavo sklypo formavimo procedūrą, tačiau nevertino R. P. ir jos atstovės raštu ir žodžiu pateiktų paaiškinimų, jog R. P. neginčija pažeidimo, jį pripažįsta ir sutinka atlyginti valstybei padarytą žalą, kad nuo pat pradžių R. P. bendradarbiavo su Nacionaline žemės tarnyba, teikė paaiškinimus, padėjo išsiaiškinti priežastis, kodėl vienas ar kitas veiksmas (aptvėrimas) buvo atliktas, taip pat nevertino ir tos aplinkybės, jog užstatytas valstybinės žemės sklypas yra mažas, jog jame de facto negalima jokia statyba. Pasak apeliantės, dėl šių lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas turėjo sumažinti R. P. skirtą baudą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su šiais teiginiais sutinka.
9. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 300 iki 560 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba nutarimu administracinio nusižengimo byloje, nustačiusi vieną R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačiusi jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė R. P. 430 Eur dydžio baudą, tai yra ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. inicijavo valstybinio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo aukcione procedūras, todėl Institucija nutarimu šią aplinkybę pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija pagrįstai nenustatė. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė, arba padėjimas išaiškinti šį nusižengimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors R. P. nesutinka atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypą (nesutinka nugriauti statinių), tačiau tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu (sumokėti 150 Eur, tai yra pusę minimalios ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos), tiek nagrinėjant bylą Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriuje, tiek pirmosios instancijos teisme ji neginčijo padaryto pažeidimo, pripažino, kad tverdama tvorą ją išplėtė už savo sklypo ribų, nesulaukusi sprendimo dėl valstybinės žemės pardavimo, taip pat ji nuo pat pradžių bendradarbiavo su Nacionaline žemės tarnyba, teikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti nusižengimą, inicijavo taikos sutarties sudarymą ir pan. Tokios pačios pozicijos R. P. laikosi ir apeliaciniame skunde. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, R. P. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad vis tik yra pagrindas jos atžvilgiu pripažinti dar vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad ji prisipažino padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie R. P. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus patvirtina, kad R. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, be to, administracine tvarka apskritai yra bausta vos kelis kartus už kitos rūšies nusižengimus, anksčiau skirtas baudas yra sumokėjusi. Apygardos teismo manymu, atsižvelgus į pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, į tai, kad nustatytos dvi R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (viena nustatyta Institucijos, kita – apeliacinės instancijos teismo) ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas sumažinti Institucijos nutarimu R. P. skirtą baudą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus jai minimalią ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis keistina, pakeičiant Institucijos nutarimą ir sumažinant juo R. P. skirtą baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022.
Pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1116-2021 ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. P. skirtą baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Pripažinti R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-6-675/2022 padarytą rašymo apsirikimą ir nutarties aprašomosios dalies (1 puslapis, 2 pastraipa) žodžius „Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirta 430 Eur bauda.“ pakeisti žodžiais „Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu R. P. skirta 430 Eur bauda.“
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.