Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinys atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl žalos atlyginimo ir patvirtintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ papildomas finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ bankroto byloje, trečiasis asmuo M. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-11-555/2024). Nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Krupavičius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

25. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

27. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės LUAB „Laugina“ ieškinys ir BUAB ,,Kontmena“ bankroto byloje patvirtintas papildomas ieškovės antrosios eilės 15 980,24 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas atsakovei išnuomotos transporto priemonės remonto kaštais. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės žalą už išsinuomotos transporto priemonės sugadinimą, ar teisėtai ir pagrįstai patvirtino LUAB „Laugina“ papildomą finansinį reikalavimą BUAB ,,Kontmena“ bankroto byloje.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

31. Bylos duomenimis, ieškovė (nuomotoja) LUAB „Laugina“ ir atsakovė (nuomininkė) BUAB „Kontmena“ 2018 m. gegužės 30 d. sudarė turto nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkė išsinuomojo nuomotojos nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir transporto priemones (ieškinio priedas Nr. 3). Be kitų transporto priemonių, atsakovei buvo išnuomotas ir ginčo betonvežis MAN 35.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), WIN (duomenys neskelbtini).

32. 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris buvo parengtas prieš perduodant nuomininkei turtą pagal nuomos sutartį, antstolis konstatavo, kad 2018 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajone buvusi ieškovės administratorė R. T. perdavė naujajam ieškovės administratoriui Vidmantui Rutkauskui, atstovautam S. P., ieškovės kilnojamąjį turtą, tarp jo – ir ginčo betonvežį. Betonvežio fotonuotraukose nematyti kėbulo, važiuoklės dalių, kitų agregatų pažeidimų (sugadinimų).

34. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas.

35. Nurodytais teismų procesiniais sprendimais išspręstas šalių ginčas dėl tinkamo pareigų, įtvirtintų šalis siejusioje 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartyje, įvykdymo, t. y. nuomotojo pareigos perduoti išnuomotus daiktus nuomininkui bei atitinkamai nuomininko priešpriešinės pareigos – laiku ir tinkamai sumokėti nuomos sutartyje nustatytus mokesčius.

37. Iš 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad apžiūrimoje teritorijoje tarp kitų transporto priemonių buvo ir ginčo betonvežis. Protokole konstatuota, kad betonvežio dešinės pusės kabinos veidrodėlis nudaužtas, sulankstyta kabina, nėra stiklo dešinėje pusėje, priekinis stiklas sudaužytas, priekinis dešinės pusės rato sparnas sudaužytas (po autoįvykio), neperduotas techninis pasas ir raktas, techninė būklė nenustatyta.

38. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nemokumo administratorius M. Krupavičius, atstovaudamas LUAB „Laugina“, 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės BUAB „Kontmena“ priteisti 15 530,24 Eur žalą, patirtą dėl 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartimi išnuomoto betonvežio sugadinimo. Žalos dydžiui įrodyti pateikė 2022 m. spalio 24 d. kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – vertinimo ataskaitą.

Dėl termino kreditorių finansiniams reikalavimams nemokumo byloje pateikti ir ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti bei apelianto nurodyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus dėl kreditorių reikalavimų nemokumo procese tvirtinimo, atsižvelgiant į jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą. Pirma, yra kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, yra kreditorių reikalavimai, pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, yra nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas ir jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).

44. Pagal JANĮ 15 straipsnio, reglamentuojančio nemokumo bylų teismingumą ir pareiškimų nagrinėjimą, 2 dalį nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo išimtis. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą (JANĮ 29 straipsnio 4 dalis).

45. CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. CPK 166 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.

46. Atsakovei BUAB „Kontmena“ bankroto byla iškelta 2023 m. kovo 24 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarčiai. Ieškovė LUAB „Laugina“ 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Kontmena“ žalą, kildinamą iš šalių sudarytos 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties netinkamo vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovei BUAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla, 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-18880-987/2023 sustabdė ir perdavė atsakovės BUAB „Kontmena“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr. eB2-593-880/2024).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas atskiroje civilinėje byloje, atsakovės BUAB „Kontmena“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs jam perduotą sustabdytą civilinę bylą, turėjo ją atsinaujinti ir išnagrinėti bendrąja ginčo teisenos tvarka, dėl ginčo esmės priimdamas procesinį dokumentą – sprendimą, o ne nutartį (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai ar iš dalies, atsirastų pagrindas patvirtinti ieškovo kaip kreditoriaus finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje.

48. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo tai, kad šios bylos šalių ginčo dėl žalos atlyginimo išsprendimas priimant ne sprendimą, o nutartį, nenustačius, jog apskųstu procesiniu sprendimu neteisingai išspręsta, savaime nėra pakankamas pagrindas panaikinti dėl ginčo esmės priimtą procesinį sprendimą, nes iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį draudžiama panaikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs proceso pirmosios instancijos teisme eigą, konstatuoja, kad teismas, nurodęs, jog bylą nagrinėja kaip bylą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, ją nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, suteikdamas atsakovei, trečiajam asmeniui galimybes pateikti atsiliepimą į ieškovės reikalavimą, teikti įrodymus nesutikimui su ieškovės reikalavimu pagrįsti, bylos nagrinėjimas iš esmės vyko žodinio proceso tvarka, išklausant dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, suteikiant proceso dalyviams teisę užduoti vieni kitiems klausimus.

50. Nenustačius bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka taisyklių pažeidimo, vien ta aplinkybė, kad dėl šalių ginčo esmės pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, bet nutartį, nesuponuoja pagrindo panaikinti apskųstą nutartį.

53. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl trečiojo asmens (apelianto) prašymo ieškinį atmesti kaip pareikštą reikalavimo teisės neturinčio asmens, kurį trečiasis asmuo grindė argumentais, jog pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo finansinius reikalavimus galėjo pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, o praleidus šį terminą reikalavimo teisė pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas atnaujinti LUAB „Laugina“ praleistą terminą papildomam finansiniam reikalavimui BUAB „Kontmena“ bankroto byloje pateikti, nes terminas prakleistas nedaug, buvo didelė nemokumo administratorių kaita, nenustatyta kreditorės piktnaudžiavimo teise požymių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procesinio termino praleidimo priežasčių vertinimo ir išvadai dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

54. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo, dalyvaujantis atsakovės pusėje (buvęs bendrovės vadovas, vadovavęs atsakovei nuomos sutarties galiojimo ir jos nutraukimo metu), be kita ko, prašė ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl ieškovės reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino nepasisakė.

55. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

56. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Viena iš bendrojo termino išimčių numatyta CK 1.125 straipsnio 9 dalyje – reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

57. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

58. Reikalavimą atsakovei ieškovė kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, vykdant šalių sudarytą turto nuomos sutartį, t. y. kad atsakovė sugadino jai išnuomotą transporto priemonę, tai, ieškovės įsitikinimu, suteikia jai teisę reikalauti žalos, apskaičiuotos pagal sugadintos transporto priemonės remonto kaštus, atlyginimo. Įvertinus ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir suformuluotą ieškinio dalyką, ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo, ir tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

59. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

60. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jam atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

61. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė, nustačiusi, jog atsakovė (nuomininkė) netinkamai vykdo turto nuomos sutartimi prisiimtas pareigas ir laiku nemoka mokesčių, 2020 m. sausio 27 d. pranešimu įspėjo BUAB „Kontmena“ apie susikaupusią nuomos mokesčio skolą, nustatė terminą skolai padengti ir nurodė, kad, nepadengus skolos, turto nuomos sutartis bus nutraukta. Per nustatytą terminą skola nebuvo padengta, todėl LUAB „Laugina“ 2020 m. kovo 4 d. pranešimu informavo BUAB „Kontmena“, kad turto nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. kovo 3 d. BUAB „Kontmena“, nesutikdama su turto nuomos sutarties nutraukimu, siekdama sutartinių santykių tęstinumo, 2020 m. kovo 5 d. pateikė pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl tolesnio sutarties vykdymo. Šalys 2020 m. kovo 10 d. sudarė susitarimą dėl 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties vykdymo Nr. 1, kuriame susitarė laikyti negaliojančiu 2020 m. kovo 4 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, BUAB „Kontmena“ įsipareigojo sumokėti LUAB „Laugina“ 10 000 Eur per tris darbo dienas, o iki 2020 m. balandžio 10 d. suderinti skolos likutį. LUAB „Laugina“ 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu įspėjo nuomininkę BUAB „Kontmena“ apie susikaupusią 50 950,94 Eur nuomos mokesčio skolą, nustatė terminą iki 2020 m. birželio 8 d. skolai padengti ir nurodė, kad iki nustatyto termino nepadengus skolos turto nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. birželio 9 d.

62. Atsakovė BUAB „Kontmena“ nuomos mokesčio skolos nesumokėjo, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama LUAB „Laugina“ įspėjimą apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 BUAB „Kontmena“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

63. Pažymėtina tai, kad, ieškovei nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukus turto nuomos sutartį, o 2021 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nuomininkės UAB „Kontmena“ ieškinys dėl nuomos sutarties tęstinumo atmestas, atsakovei kilo pareiga grąžinti nuomotojai visą pagal turto nuomos sutartį išsinuomotą turtą. Kadangi šios pareigos atsakovė neįvykdė, ieškovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius nutarė perimti turtą vienašališkai ir pasitelkė antstolį turto perėmimo faktinėms aplinkybėms konstatuoti. Antstolis 2022 m. kovo 6 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo atsakovei išnuomoto turto perėmimą iš atsakovės valdymo.

64. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apie išnuomotam ginčo betonvežiui padarytą žalą ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, sužinojo (turėjo sužinoti) atsakovei išnuomoto turto vienašalio perėmimo dieną, taigi ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl betonvežio sugadinimu padarytos žalos atlyginimo pareikšti prasidėjo 2022 m. kovo 6 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos, grindžiamos betonvežio sugadinimais, atlyginimo į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 18 d., t. y. nepraleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Dėl to trečiojo asmens (apelianto) reikalavimas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti taikant ieškinio senatį yra nepagrįstas.

65. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl trečiojo asmens (apelianto) reikalavimo taikyti ieškinio senatį, ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą ir nustatė, kad ji neturi įtakos apskųsto procesinio sprendimo dėl šalių ginčo esmės teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, nes ieškinio senaties terminas nepraleistas ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinys negali būti atmestas (CPK 328 straipsnis). Susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje nekonstatuotinas apelianto nurodytas absoliutus apskųstos nutarties negaliojimo dėl išspręstų ne visų byloje pareikštų reikalavimų pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

66. Apeliantas (trečiasis asmuo) atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 nustatyta prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turinti aplinkybė, jog, šalims sudarius turto nuomos sutartį, ieškovė atsakovei perdavė ir ginčo betonvežį. Apelianto teigimu, nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta, kad ginčo betonvežis buvo realiai perduotas atsakovei, nenustatyta, kas ir kokiu būdu jį perdavė atsakovei.

67. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, jog tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 38 – 39 punktai).

69. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021, turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

70. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios ginčo šalys – LUAB „Laugina“ ir BUAB „Kontmena“. Antra, išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimti aptariami teismų procesiniai sprendimai, atsakovė BUAB „Kontmena“, gindamasi nuo ieškovės LUAB „Laugina“ reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolą, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė neperdavė jai viso turto nuomos sutarties prieduose įvardyto turto. Dėl to aplinkybė, ar atsakovei buvo perduotas visas nuomos sutarties prieduose įvardytas turtas, tarp jo – ir ginčo betonvežis, buvo įrodinėjimo dalyko išnagrinėtoje kitoje tų pačių šalių byloje dalis. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendime, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė BUAB „Kontmena“ po turto nuomos sutarties pasirašymo beveik dvejus metus nereiškė jokių pretenzijų dėl jai neperduoto turto, nepateikė nė vienos pretenzijos dėl LUAB „Laugina“ išrašomų sąskaitų už nuomą. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad visas nemokumo administratoriaus V. Rutkausko perimtas LUAB „Laugina“ turtas po turto nuomos sutarties sudarymo faktiškai buvo perduotas BUAB „Kontmena“. Tokią išvadą teismas grindė ir tuo, kad tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta turto nuomos sutartis, antstolis faktinių aplinkybių protokole užfiksavo LUAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą Kėdainiuose, taip pat jame esantį kilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Apžiūrint šį turtą dalyvavo ir BUAB „Kontmena“ atstovas. Be to, LUAB „Laugina“ 2020 m. kovo 4 d. pranešimu informavo BUAB „Kontmena“, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. kovo 3 d., tačiau BUAB „Kontmena“ 2020 m. kovo 5 d., pateikusi pranešimą dėl nesutikimo su nuomos sutarties nutraukimu bei prašymą šalių susitarimu atnaujinti nuomos sutarties galiojimą, neužsiminė apie neperduotą turtą, priešingai, teigė atlikusi LUAB „Laugina“ sunkiasvorių transporto priemonių pagerinimus. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė jai neperdavė viso turto ir prašė įpareigoti ieškovę tai padaryti, tačiau atsakovės suformuluotas reikalavimas buvo abstraktaus pobūdžio, konkrečiai neįvardyta, koks turtas jai nebuvo perduotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms ir išvadai, kad atsakovei BUAB „Kontmena“ buvo perduotas visas turto nuomos sutartyje, jos prieduose nurodytas turtas.

71. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 nustatytos aplinkybės dėl turto pagal ginčo šalių sudarytą turto nuomos sutartį perdavimo turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, t. y. išnagrinėtoje kitoje tų pačių šalių civilinėje byloje yra nustatyta, jog ginčo betonvežis buvo perduotas atsakovei (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl viso pagal turto nuomos sutartį atsakovei išnuomoto ieškovės turto, o ne konkrečiai dėl ginčo betonvežio perdavimo, tai nesudaro pagrindo betonvežio perdavimo fakto nagrinėjamoje byloje nustatinėti iš naujo, nes aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose išnagrinėtos aplinkybės dėl viso atsakovei BUAB „Kontmena“ nuomos pagrindu perduoto LUAB „Laugina“ turto, tarp jo – ir ginčo betonvežio. Pabrėžtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 atsakovė ginčijo turto dalies perdavimą, teigdama, jog jai buvo perduotas ne visas turtas, tačiau tarp neperduoto turto ginčo betonvežio ji nenurodė. Tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, papildomai patvirtina, kad ginčo betonvežis buvo perduotas atsakovei.

72. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad trečiasis asmuo (apeliantas), kvestionuodamas ginčo betonvežio perdavimo UAB „Kontmena“ pagal turto nuomos sutartį perdavimo faktą, nagrinėjamoje byloje nepateikė į bylą papildomų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti prejudicinę galią turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose išnagrinėtoje kitoje ginčo šalių civilinėje byloje. Dėl to aptariama aplinkybė nagrinėjamoje byloje negali būti nustatinėjama iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog ginčo betonvežis buvo perduotas atsakovei, pirmosios instancijos teismo yra nustatyta nepažeidus įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

74. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 15 980,24 Eur žalos atlyginimą. Nuspręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, teismas vadovavosi ieškovės į bylą pateikta kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – remonto kaštų įvertinimo ataskaita.

75. Apeliantas (trečiasis asmuo) atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo bei nenustatė nė vienos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos.

77. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, atsižvelgęs į tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi kompetenciją taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas tiek fakto, tiek teisės taikymo klaidas, pasisako dėl atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (ne)buvimo.

79. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas būtinas sąlygas – sutartinės prievolės pažeidimą (neteisėtus veiksmus) (CK 6.246 straipsnis), žalos (nuostolių) faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (nuostolių) priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) – turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

80. Ginčo šalių sudarytos turto nuomos sutarties 7.1 papunktyje šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja nuomos laikotarpiu prižiūrėti ir saugoti perduotą turtą, užtikrinti jo naudojimą pagal paskirtį. Atsakovė sutarties 7.6 papunktyje įsipareigojo, pasibaigus šalių sutartam nuomos terminui, grąžinti nuomotojui turtą ne blogesnės būklės nei gavo nuomos laikotarpio pradžioje, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą.

81. Bylos duomenimis, ieškovė, prieš perduodama nuomininkei (atsakovei) turtą pagal turto nuomos sutartį, kreipėsi į antstolį, kuris 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokole užfiksavo, kad Kėdainių rajone LUAB „Laugina“ administratorė R. T. perdavė naujajam LUAB „Laugina“ administratoriui V. Rutkauskui, atstovautam S. P., ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą, tarp jo – ir ginčo transporto priemonę, t. y. betonvežį. Protokolo surašymo metu apžiūrėta transporto priemonė buvo nufotografuota, nuotraukos pridėtos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Betonvežio nuotraukose nematyti kėbulo, kitokių sugadinimų (ieškinio priedas Nr. 5). Jau nurodyta, kad prejudicinę galią turinčiame Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 nustatyta, jog atsakovei buvo perduotas visas turto nuomos sutartyje, jos prieduose įvardytas turtas, taigi – ir ginčo betonvežis.

82. Ieškovei LUAB „Laugina“ vienašališkai nutraukus turto nuomos sutartį dėl atsakovės BUAB „Kontmena“ netinkamai vykdyto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas atsakovės reikalavimas dėl nuomos santykių tęstinumo, atsakovė negrąžino ieškovei viso nuomoto turto, grąžino tik šio turto dalį. Dėl to ieškovės nemokumo administratorius negrąžintą turtą perėmė vienašališkai, pasitelkęs antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti. Antstolio 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje buvo ir ginčo betonvežis, kurio dešinės pusės kabinos veidrodėlis nudaužtas, sulankstyta kabina, nėra stiklo dešinėje pusėje, priekinis stiklas sudaužytas, priekinis dešinės pusės rato sparnas sudaužytas.

83. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors į bylą nepateikta tiesioginių įrodymų, jog būtent atsakovė sugadino šią transporto priemonę, tačiau dėl betonvežio sugadinimų yra atsakinga atsakovė, nes ši transporto priemonė buvo apgadinta būtent atsakovės valdymo momentu (CK 6.499 straipsnio 1, 3 dalys).

84. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog pagal turto nuomos sutartį ginčo betonvežis buvo perduotas atsakovei, ji mokėjo šalių sulygtą nuomos mokestį, taigi turėjo galimybę juo naudotis. Antra, 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad turto perdavimo dieną (2018 m. gegužės 30 d.) betonvežis buvo be sugadinimų, o turto atsiėmimo dieną betonvežis buvo apgadintas. Trečia, atsakovė turto nuomos laikotarpiu nereiškė ieškovei pretenzijų dėl perduoto netinkamo (sugadinto) turto, taip pat neinformavo ieškovės apie negalėjimą naudotis išsinuomotu betonvežiu dėl netinkamos jo būklės.

85. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovė (nuomininkė) pažeidė turto nuomos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą grąžinti ieškovei (nuomotojui) turtą ne blogesnės būklės nei gavo nuomos laikotarpio pradžioje, dėl to yra atsakinga už betonvežio sugadinimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

86. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

87. Nagrinėjamu atveju ieškovei padarytos žalos faktą įrodo pirmiau aptartuose dviejuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (iš kurių vienas parengtas prieš perduodant atsakovei turtą pagal turto nuomos sutartį, o kitas – po nuomos santykių pasibaigimo) užfiksuoti duomenys, kad, pasibaigus nuomos santykiams, atsakovė ginčo betonvežio neperdavė ieškovei, o ieškovės nemokumo administratoriui nuvykus vienašališkai perimti negrąžinto turto ginčo betonvežis buvo rastas su pažeidimais, kurių nebuvo sudarant turto nuomos sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

88. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinti betonvežio sugadinimai ir apskaičiuoti jų remonto kaštai, atsižvelgus į šios transporto priemonės nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės į bylą pateiktą remonto kaštų įvertinimo ataskaitą laikė objektyviu įrodymu reikalaujamos atlyginti žalos dydžiui pagrįsti.

89. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovė, trečiasis asmuo neteikė į bylą konkrečių įrodymų apie kitokius ginčo betonvežio sugadinimų pašalinimo kaštus, jų deklaratyvūs teiginiai dėl per didelių ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytų remonto kaštų negali būti laikomi pagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje apskaičiuotą žalos dydį, sukeltų abejonių dėl jo pakankamo pagrįstumo (CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Darytina išvada, kad ieškovė įrodė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 15 530,24 Eur (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

90. Pirmosios instancijos teismas ieškovei taip pat priteisė 450 Eur išlaidas, patirtas siekiant įvertinti padarytą žalą. Pažymėtina tai, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nurodytos ieškovės išlaidos atitinka nuostolių, numatytų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistos pagrįstai.

91. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos buvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, ginčo betonvežis buvo apgadintas tuo metu, kai jis buvo atsakovės žinioje, negrąžintas ieškovei kaip nuomotojai. Antstolis 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė betonvežio apgadinimus, kurių nebuvo sudarant 2018 m. turto nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti betonvežio sugadinimo aplinkybių, tačiau tai nepaneigia atsakovės atsakomybės. Atsakovė, turto nuomos sutarties pagrindu gavusi valdyti bei naudoti ir ginčo betonvežį, tol, kol jis nebuvo grąžintas ieškovei (nuomotojai), privalėjo užtikrinti šios transporto priemonės apsaugą nuo pažeidimų, užtikrinti, kad transporto priemonė ieškovei būtų grąžinta tokios būklės, kokios buvo perduota atsakovei, atsižvelgiant į normalų transporto priemonės nusidėvėjimą, tačiau šią pareigą pažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus sutartinę pareigą išsaugoti išsinuomotos transporto priemonės būklę, ir ieškovės reikalaujamos žalos, grindžiamos ginčo betonvežio sugadinimų remontu, yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

92. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumas – kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šioje teisės normoje įtvirtinta taip vadinama objektyvioji (griežtoji) verslininko (įmonės) atsakomybė – atsakomybė be kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalių sutartiniuose nuomos teisiniuose santykiuose atsakovė veikė kaip verslininkė. Dėl to, nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą ir atsakovei neįrodžius, kad ji sutartyje įtvirtintos pareigos neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, taip pat neįrodžius, kad jos veiksmai buvo teisėti pagal sutartį ar įstatymų nuostatas, atsakovei sutartinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės.

93. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CK176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantas (trečiasis asmuo) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš atsakovės 15 980,24 Eur žalos atlyginimą teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

94. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, kuriuo trečiojo asmens M. K. atskirasis skundas atmestas, tiek trečiojo asmens M. K., tiek atsakovės BUAB „Kontmena“, kuri prašė patenkinti trečiojo asmens atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

96. Ieškovė LUAB „Laugina“ pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

97. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

98. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme patirtos 2024 m. vasario 10 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2023 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 018,2 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 807,28 Eur.

99. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, įvertinus tai, kad ieškovės išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, ieškovei iš trečiojo asmens M. K. priteisiama 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš trečiojo asmens M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.