Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atstovui advokato padėjėjui Eidijui Snicoriui,

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Šulcienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

4. Nors byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bylą perdavus BUAB „Kontmena“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ši byla nagrinėjama kaip byla dėl kreditorinio reikalavimo.

5. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. sudarė Turto nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo visą turtą, t. y. 1) 16 butų Nidoje (pastate, adresu (duomenys neskelbtini)); 2) nekilnojamąjį turtą (pastatus ir inžinerinius statinius), adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai; 3) nekilnojamąjį turtą (pastatus ir inžinerinius statinius), adresu (duomenys neskelbtini); 4) nekilnojamąjį turtą (garažo patalpas ir sandėlį), adresu (duomenys neskelbtini); 5) kilnojamąjį turtą - įvairius senus baldus, techniką, įrangą, esančius įmonės nekilnojamojo turto objektuose Kėdainiuose; 6) transporto priemones ir įsipareigojo iki 2018 m. birželio 11 d. imtinai turtą perduoti už fiksuotą 3200 Eur per mėnesį nuomos mokestį UAB „Kontmena“ laikinai valdyti ir naudotis pagal priėmimo-perdavimo aktus, kurių forma buvo patvirtinta kaip Nuomos sutarties priedas.

6. 2018 m. birželio 11 d. šalys pasirašė Nuomos sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriame susitarė, jog turto perdavimo terminas yra pratęsiamas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

7. Iš 2018 m. gegužės 30 d. Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-18-2062, kuris buvo surašytas prieš perduodant nuomininkui turtą pagal Nuomos sutartį, matyti, kad antstolis konstatavo, kad 2018 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajone BUAB „Laugina“ administratorė Raisa Trimailienė perdavė naujajam ieškovės administratoriui Vidmantui Rutkauskui, atstovautam S. P., ieškovės kilnojamąjį turtą, tame tarpe ir transporto priemonę – betonvežį MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš protokole esančių nuotraukų matyti, kad betonvežio MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulas ir važiuoklės dalys nėra apgadinti.

8. Iš 2022 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-22-18 matyti, kad antstolis, vadovaudamasis ieškovės pavedimu, (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes – nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus perimtą iš atsakovės ieškovės turtą. Antstolis konstatavo, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje kartu su kitomis transporto priemonėmis buvo ir betonvežė MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole konstatuota, kad betonvežio dešinės pusės kabinos veidrodėlis nudaužtas, sulankstyta kabina, nėra stiklo dešinėje pusėje, priekinis stiklas sudaužytas, priekinis dešinės pusės rato sparnas sudaužytas (po autoįvykio), neperduotas techninis pasas ir raktas, techninė būklė nenustatyta.

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

11. Byloje kilęs ginčas, ar 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 buvo nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, kad ieškovė atsakovei perdavė ginčo transporto priemonę.

12. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).

14. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Prejudiciniai faktai, kaip ir res judicata galią turintys sprendimai, negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis. Teismo sudėties tapatumas tuo atveju, kai pagrįstai remiamasi prejudicine ankstesnio teismo sprendimo galia, nesuponuoja pagrindo konstatuoti teismo (teisėjo) šališkumo, išankstinės nuomonės (nusistatymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 42 punktas).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

16. Įrodinėjimo procese tinkamas rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis galimas tik tinkamai apibrėžus nagrinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Ši išvada išplaukia iš teismų praktikos dėl prejudicinių aplinkybių sąlygų viseto, be kita ko, kad aplinkybė turi būti įrodinėjimo dalyko dalimi abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Išanalizavęs 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021, teismas sprendžia, kad šiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.

18. Pirmiausia byloje dalyvauja tos pačios bylos šalys. Antra, aukščiau nurodytose bylose buvo sprendžiamas ginčas, ar ieškovė perdavė visą išnuomotą turtą pagal 2018 m. gegužės 30 d. sudarytą Turto nuomos sutartį. 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 16 punkte nurodė, kad UAB „Kontmena“ reikalavimas įpareigoti perduoti visą 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutartyje numatytą turtą yra nepagrįstas ir netenkintinas dėl to, kad: pirma, po Turto nuomos sutarties pasirašymo beveik dvejus metus UAB „Kontmena“ nereiškė jokių pretenzijų dėl neperduoto turto. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad arba visas turtas buvo perduotas, arba tas turtas UAB „Kontmena“ neaktualus. Antra, UAB „Kontmena“ nepateikė nei vienos pretenzijos dėl nuo BUAB „Laugina“ išrašomų ir UAB „Kontmena“ kas mėnesį siunčiamų 3200 Eur dydžio sąskaitų faktūrų už nuomą. Trečia, byloje surinkti įrodymai: turto priėmimo perdavimo aktas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, patvirtina, kad visas nemokumo administratoriaus Vidmanto Rutkausko perimtas BUAB „Laugina“ turtas po 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties sudarymo faktiškai buvo perduotas UAB „Kontmena“. Nurodytas aplinkybes patvirtina: 1) UAB „Kontmena“ inicijavo Nuomos sutarties sudarymą ir pati parengė šios sutarties projektą. Būtent UAB „Kontmena“ parengė Nuomos sutarties priedus, kuriuose išvardintas išnuomojamas BUAB „Laugina“ turtas. Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Nuomos sutartis, t. y. 2018 m. gegužės 30 d., antstolis faktinių aplinkybių protokole užfiksavo BUAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą Kėdainiuose bei jame esantį kilnojamąjį turtą bei transporto priemones - Antstolio Irmano Gaidelio 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apžiūrint šį turtą dalyvavo ir UAB „Kontmena“ atstovas – J. K.. Iš antstolio faktinių aplinkybių protokole pateiktų nuotraukų matyti, kad administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiek baldai, tiek biuro įranga, kurių UAB „Kontmena“ teigia, kad yra faktiškai neperėmusi. Ketvirta, po Turto nuomos sutarties pasirašymo beveik dvejus metus UAB „Kontmena“ ne tik nereiškė BUAB „Laugina“ jokių pretenzijų dėl neperduoto turto, tačiau net sudarinėjo BUAB „Laugina“ turto (ne tik butų Nidoje, bet ir transporto priemonių) subnuomos sutartis. BUAB „Laugina“ 2020 m. kovo 4 d. pranešimu informavo UAB „Kontmena“, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. kovo 3 d. UAB „Kontmena“ 2020 m. kovo 5 d. pateikė pranešimą dėl nesutikimo su 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties nutraukimu bei prašymą šalių susitarimu atnaujinti nuomos sutarties galiojimą. Šiame pranešime UAB „Kontmena“ neužsiminė apie neperduotą turtą, o priešingai teigė atlikusi BUAB „Laugina“ sunkiasvorių transporto priemonių pagerinimus. Akivaizdu, kad transporto priemonių pagerinimų neįmanoma atlikti šio turto faktiškai neperėmus.

19. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad UAB „Kontmena“ net ir 2020 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teisme pareiškusi ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu suformulavo tik abstraktų reikalavimą: „Įpareigoti B UAB „Laugina“ nemokumo administratorių per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perduoti ieškovei UAB „Kontmena“ visą iki šiol neperduotą turtą pagal Turto nuomos sutartį“. 2021 m. sausio 12 d. ieškinio reikalavimų patikslinime reikalauja jai perduoti žymiai daugiau turto objektų, įskaitant ir tuos, kuriuos teigia esant pagerintus bei pripažįstamus kaip savo pačios subnuomojamus tretiesiems asmenims. Byloje pateiktas 2021 m. sausio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad UAB „Kontmena“ atstovas advokatas Valdemaras Stančikas turi raktus nuo BUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, nors tvirtina, kad šis turtas neperduotas.

20. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs aukščiau minėtą bylą apeliacine tvarka 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties 43 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir detaliai susipažinęs su pateiktais įrodymais pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad nuomojamas turtas UAB „Kontmena“ buvo perduotas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Kontmena“ per visą Nuomos sutarties galiojimo laiką galėjo faktiškai naudotis išnuomotu turtu ir tai darė. Kaip minėta, nekilnojamojo turto, esančio Neringoje, perdavimas šalių patvirtintas perdavimo priėmimo aktu. Faktą, kad nekilnojamas turtas, esantis Kėdainiuose yra perduotas UAB „Kontmena“, patvirtina, 2020 m. gruodžio 7 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad UAB „Kontmena“ atstovas turi raktus nuo minėto turto teritorijos vartų. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ir tai, kad nekilnojamo turto objekte, esančiame Kėdainiuose, yra išnuomotas kilnojamas turtas, nurodytas Nuomos sutarties priede Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad UAB „Kontmena“ yra sudariusi nekilnojamojo turto, esančio Kėdainiuose, stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį su saugos tarnyba. Tuo tarpu tam, kad UAB „Kontmena“ galėtų perimti nuomojamas transporto priemones, kurias UAB „Laugina“ buvo perdavusi UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Laugina“ 2018 m. liepos 9 d. išdavė UAB „Kontmena“ atstovui įgaliojimą, suteikiantį teisę perimti Nuomos sutarties Priede Nr. 3 išvardintas transporto priemones, pažymėtina, kad dalis šio turto buvo subnuomota. Įvertinus šiuos BUAB „Laugina“ pateiktus įrodymus manytina, kad jie yra pakankami faktui, kad Nuomos sutarties objektu esantis turtas yra perduotas UAB „Kontmena“, konstatuoti.

21. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties 44 punkte konstatavo, jog aplinkybę, kad nuomojamas turtas UAB „Kontmena“ buvo perduotas neginčijamai įrodo ir pačios UAB „Kontmena“ elgesys sutartiniuose santykiuose – ji nesutiko su Nuomos sutarties nutraukimu, dėjo pastangas siekdama tęsti nuomos santykius. Be to nutarties 46 punkte teismas nurodė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nė viename iš UAB „Laugina“ pateiktų raštų UAB „Kontmena“ nekėlė reikalavimo perduoti jai visą nuomojamą turtą. Priešingai 2020 m. kovo 10 d. susitarimo dėl 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties vykdymo Nr. 1, 6 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji gavo sutartyje nurodytą turtą arba įgaliojimus perimti nuomotojo neperduotą turtą iš trečiųjų asmenų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties 47 punkte nurodė, kad trečiojo asmens S. P. kartu su atsiliepimu į UAB „Kontmena“ ieškinį pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Laugina“ ne kartą ragino UAB „Kontmena“ pasirašyti nuomojamo turto perdavimo – priėmimo aktus (2019 m. rugpjūčio 20 d. elektroninio laiško kopija), tačiau būtent UAB „Kontmena“ vengė juos pasirašyti. Apibendrindama aptartas aplinkybes bei pažymėdama, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Kontmena“ naudojosi CK 6.484 straipsnyje nustatytais savo teisių gynimo būdais (pvz., reikalavusi perduoti patalpas, atsisakiusi sutarties) ar ginčijo pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad BUAB „Laugina“ perdavė UAB „Kontmena“ Nuomos sutarties prieduose išvardintus daiktus, o UAB „Kontmena“ šių aplinkybių nepaneigė.

22. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, t. y. juose nustatytos aplinkybės, kad ginčo betonvežė buvo perduota atsakovei. Nors atsakovė teigia, kad betonvežės perdavimo faktas nebuvo įrodinėjimo dalykas aukščiau nurodytose bylose, teismas su tokia išvada nesutinka. Priešingai aukščiau minėtose bylose atsakovė įrodinėjo, kad ne visas turtas pagal 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutartį buvo perduotas atsakovei, tačiau teismas konstatavo, kad buvo perduotas visas sutarties prieduose nurodytas turtas. Todėl laikytina, kad aplinkybė, jog ginčo betonvežis buvo perduotas atsakovei yra įrodyta.

23. Pažymėtina, ir tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtose civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 atsakovė ginčijo turto perdavimą, teigdama, kad buvo perduotas ne visas turtas, tačiau tarp neperduoto turto ginčo betonvežio ji nenurodė, kas iš dalies taip pat patvirtina, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovei.

24. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės pateikti įrodymai, kad betonvežė MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų buvo be techninės apžiūros ir negalėjo dalyvauti eisme. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad visas turtas, tarp jų ir ginčo betonvežė, buvo perduotas atsakovei. Be to, byloje esantys antstolių protokolai patvirtina, kad ji buvo apgadinta laikotarpyje tarp 2018 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. vasario 15 d., kas rodo, kad ji dalyvavo eisme arba buvo apgadinta atsitrenkus į ją stovinčią.

Dėl žalos padarymo

25. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.524 straipsnį nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

26. Turto nuomos sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja nuomos laikotarpiu prižiūrėti ir saugoti ir perduotą turtą, užtikrinti jo naudojimą pagal paskirtį. Sutarties 7.6 punktu atsakovė įsipareigojo pasibaigus šalių sutartam nuomos terminui, grąžinti nuomotojui turtą ne blogesnės būklės nei gavo nuomos laikotarpio pradžioje, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą.

27. Teismas įvertinęs 2018 m. gegužės 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-18-2062, kuriame nebuvo užfiksuoti jokie betonvežės MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, t. y. iš betonvežės MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų matyti, kad jos kėbulas nėra apgadintas ir 2022 m. kovo 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-22-18, kuriame konstatuota, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje buvo ir betonvežė MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dešinės pusės kabinos veidrodėlis nudaužtas, sulankstyta kabina, nėra stiklo dešinėje pusėje, priekinis stiklas sudaužytas, priekinis dešinės pusės rato sparnas sudaužytas, sprendžia, kad nors nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent atsakovė apgadino šią transporto priemonę, tačiau labiau tikėtina, kad ji buvo apgadinta nuomos metu ir dėl to atsakinga atsakovė. Kaip jau minėta, Turto nuomos sutartis sudaryta 2018 m. gegužės 30 d., būtent tą dieną darytos nuotraukos patvirtina, kad transporto priemonė yra be sugadinimų, o 2022 m. vasario 15 d. antstolio apžiūros metu, t. y. dar galiojant šalių sudarytai Turto nuomos sutarčiai ji jau buvo apgadinta. Visa tai rodo, kad už betonvežės apgadinimą atsakinga atsakovė.

28. Atsakovė Sutarties 7.6 punkte įsipareigojo pasibaigus šalių sutartam nuomos terminui, grąžinti nuomotojui turtą ne blogesnės būklės nei gavo nuomos laikotarpio pradžioje, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą, tačiau šią pareigą pažeidė – grąžino turtą apgadintą, todėl turi atlyginti padarytą žalą.

29. Ieškovė padarytos žalos dydį grindžia Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 221052, kurioje detaliai nurodyti visi betonvežei MAN 35.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai, jų remonto darbai, darbų bei detalių kainos, pateiktos remonto sąmatos, apskaičiuotas transporto priemonės nuvertėjimas ir padarytas 12 232,70 Eur nuostolis bei reikalingi papildomi 1 796,76 Eur vertės darbai, nes betonvežės betono maišymo talpoje paliktas ir sukietėjęs betonas. Atsakovė su tokiu žalos paskaičiavimu nesutinka ir teigia, kad remonto kaina yra pernelyg padidinta ir neatitinka realios kainos, nes vertinimas buvo atliktas 2022 metais.

30. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 177 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė teigdama, jog remonto darbų kainos ženkliai padidintos ar neatitinka dabartinių rinkos kainų, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos.

31. Nesant kitų įrodymų dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, teismas vadovaujasi vieninteliu byloje esančiu objektyviu įrodymu - Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 221052 ir sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog apgadinus betonvežę ir joje palikus betoną ieškovei buvo padaryta 15 530,24 Eur žala, kuri priteistina iš atsakovės.

Dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo

32. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 450 Eur išlaidų, susijusių su patirtų nuostolių įvertinimu. Ji nurodė, kad pirminis nuostolio nustatymas kainavo 250 Eur, o patikslintas nuostolio nustatymas (dėl betonvežyje sustingusio betono) kainavo dar 200 Eur. Vėliau tuo pagrindu buvo pateiktas patikslintas ieškinys.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

34. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos 450 Eur išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, atitinka aukščiau paminėtus kasacinio teismo nurodytus nuostolių požymius. Ieškovė šias išlaidas patyrė siekdama įvertinti jai padarytą žalą, jos buvo priverstinės, būtinos, ginčo dėl šių išlaidų atitikimo protingumo kriterijui byloje nekilo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 450 Eur nuostolių.

35. Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2023 m. rugsėjo 18 d. Kadangi byla iškelta po to, kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkinamas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamas ieškovės papildomas 15 980,24 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro žalos suma ir nuostoliai, BUAB „Kontmena“ nemokumo (bankroto) byloje Nr. eB2-593-880/2024, tenkintinas antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu. Nors ieškinys pateiktas praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, tačiau terminas praleistas nežymiai, dėl nemokumo administratorių didelės kaitos jis buvo ne kartą pratęstas, teismas byloje nenustatė, kad LUAB „Laugina“ būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis, todėl jis atnaujintinas ir tvirtintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad jos patirtas 1350 Eur bylinėjimosi išlaidas, sudaro 600 Eur užmokestis advokato padėjėjui už ieškinio parengimą; 250 Eur užmokestis advokato padėjėjui už patikslinto ieškinio parengimą; 250 Eur užmokestis advokato padėjėjui už susipažinimą su byla ir suteiktas konsultacijas; 250 Eur užmokestis advokato padėjėjui už atstovavimą teisme. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymais.

39. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

40. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti papildomą likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“, j. a. k. 261411420, 15 980,24 Eur (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 24 ct) finansinį reikalavimą, kurį sudaro žalos suma ir nuostoliai, BUAB „Kontmena“, j. a. k. 304708672, nemokumo (bankroto) byloje Nr. eB2-593-880/2024, tenkintiną antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ administravimui skirtų lėšų likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ naudai 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.