Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui S. J. S. dėl kapavietės įrengimo darbų sutarties nutraukimo, sumokėtos sumos priteisimo, įpareigojimo atstatyti kapavietę į pradinę padėtį, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. D. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu (CBP-14484) prašė: nutraukti tarp jos ir atsakovo S. J. S. (toliau – ir atsakovas) 2020 m. spalio 21d. sutartį dėl kapavietės įrengimo darbų; priteisti iš atsakovo 5 700 Eur sumokėtą sumą už atliktus kapavietės tvarkymo darbus; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kapavietę į pradinę padėtį, t. y. išsivežti iš kapavietės savo gaminius, sutvarkyti (duomenys neskelbtini) esančią kapavietę taip, kaip buvo iki pradedant kapavietės įrengimo rangos darbus, o to nepadarius, leisti ieškovei savo lėšomis atlikti šiuos darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pagal žodinę 2020 m. spalio 21 d. kapavietės įrengimo darbų sutartį atsakovas įsipareigojo už 5 700 Eur demontuoti seną kapavietės apvado ir paminklo pamatą, išlieti naują pamatą ir ant jo montuoti granito plokštes pagal pateiktą ieškovės pavyzdį, suformuoti 25×25 cm angas gėlėms, kurios būtų bedugnės, kad ateityje būtų galima laidoti urnas. Atsakovas darbus atliko nekokybiškai, kapavietė paaukštinta nors dėl tokių darbų nebuvo tartasi, o darbų rezultatas neatitiko nurodytos vizualizacijos. Atsakovas su dalimi ieškovės nurodytų defektų nesutiko, o kitus defektus jam pašalinti nepavyko. Atsakovo atlikti kapavietės įrengimo darbų kokybės trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, dėl ko yra būtina kapavietėje sumontuotas medžiagas išmontuoti bei atlikti darbus naujai, naudojant naujas granito plokštes bei mūrijant naują kapavietės pamatą.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2022 09 05 DOK-110802) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas atsakovo atžvilgiu, taip pat nėra pagrindų nutraukti 2020 m. spalio 21 d. tarp šalių sudarytos kapavietės įrengimo sutarties, nes nebuvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas sutiko pašalinti daugumą ieškovės nurodytų trūkumų ir atsisakė atlikti tik tuos trūkumų šalinimo darbus, kurie: nebuvo šalių kapavietės įrengimo darbų sutarties objektas, atsirado ne dėl atsakovo kaltės, gali būti ištaisomi alternatyviomis priemonėmis

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT, išvadą teikianti institucija) pateiktoje išvadoje (2022 08 22 Nr. DOK-105332) palaikė išdėstytą poziciją 2022 m. liepos 15 d. VVTAT nutarime, kuriuo buvo atmestas vartotojos (šioje byloje ieškovės) reikalavimas rangovui (šioje byloje atsakovui) dėl kapavietės ir jos įrengimo darbų galimai netinkamos kokybės, ir tuo pagrindu vartotojos keliamo reikalavimo įpareigoti rangovą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus 5 700 Eur bei atstatyti kapavietę į pradinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. spalio 21 d. sudarytą sutartį dėl kapavietės įrengimo darbų; priteisė ieškovei iš atsakovo 5 700 Eur sumokėtą atliktų kapavietės įrengimo darbų kainą; įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kapavietę į pradinę padėtį - išsivežti iš kapavietės savo gaminius, sutvarkyti kapavietę taip, kaip buvo iki pradedant kapavietės įrengimo darbus, o to nepadarius, leisti ieškovei savo lėšomis atlikti šiuos darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė ieškovei iš atsakovo 5 970 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 45 Eur žyminį mokestį.

7. Dėl sutartimi numatytų atlikti darbų apimties. Ieškovė teigė, kad buvo susitarta ir sumokėta dėl naujo kapavietės pamato įrengimo, o ne seno pamato paaukštinimo, dėl kapavietės uždengimo vientisa granito plokšte, o ne padalinta į dalis, dėl šešių angų gėlynams išpjovimo paliekant atviras angas, tinkamas urnų laidojimui. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl naujo kapavietės pamato išliejimo. Sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl išimtinio pobūdžio darbo - didelių matmenų, vientisos, visą kapavietę dengiančios granito plokštės montavimo. Angų gėlynams ir urnoms laidoti tinkamas suformavimas granito plokštėse ir po ja atsakovo iniciatyva išlietame betono sluoksnyje įėjo į sutartimi sutartus darbus.

8. Dėl atliktų darbų trūkumų. Dėl kapavietės pamato. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytus pamato rekonstrukcijos atlikimo metu padarytus trūkumus, nenurodė, kaip atliko pamato paaukštinimo darbus, nes pats jų neatliko, darbų atlikimą pavedė pažįstamam asmeniui A. K., neturinčiam jokių profesinių žinių statybos darbų srityje, kuris darbus atliko savo nuožiūra, neprižiūrimas ir nekontroliuojamas atsakovo. Apžiūros metu ekspertas nustatė, kad yra įtrūkęs tiek pamato betonas, tiek tinkas; nenustatė, kad seno ir naujo betono sandūros įrengimui būtų naudota armatūra; įtrūkimo priežastis – netinkamai įrengta sandūra tarp seno ir naujo betono.

9. Dėl granito plokščių. Ekspertas nustatė, kad kapavietės pilko granito plokščių nuolydžiai įrengti į kapavietės vidų. Siekiant ištaisyti šį defektą reikia nuimti visas pilko granito plokštes, jas nuvalyti ir perklijuoti, suformuojant tinkamą nuolydį.

10. Dėl kapavietės apvado (tvorelės). Ekspertizės metu nustatyta, kad tvorelės elementų aukštis kampuose yra nevienodas, nustatyti iki 1,9 mm aukščio skirtumai, kurie matyti vizualiai. Atsakovas, darbo defekto neneigė, nurodė, kad trūkumas yra neesminis, aukščių skirtumai – leistinos paklaidos ribose, lygiai išpjauti ir suleisti plokščių kampus yra sudėtinga. Teismas su atsakovo argumentais nesutiko, nes atsakovo kompetencijos stoka nesudaro pagrindo defektą laikyti mažareikšmiu, nešalintinu.

11. Dėl plokščių jungimo siūlių. Apžiūros metu nustatyta, kad granito plokščių siūlės kai kuriose vietose ištrupėjusios, skirtingų atspalvių. Ekspertas nustatė, kad plokščių jungimo siūlių ištrupėjimo priežastis – netinkamai įrengtos siūlės ir (arba) panaudotos netinkamos medžiagos. Atsakovas darbo defekto neneigė, nurodė, kad trūkumas yra neesminis, kodėl ištrupėjo siūlių užpildas, paaiškinti negalėjo.

12. Dėl angų gėlynams. Apžiūros metu nustatyta, kad angų gėlynams (urnoms) betono briaunos nelygios. Atsakovo paaiškinimai, kad angoje palikta plytelė per klaidą, kad betono sluoksnyje angų diametrų nematavo, pats šių darbų neatliko ir neprižiūrėjo, kad darbai būtų atlikti tinkamai bei ieškovės pateikta po plokščių nuėmimo 2021 m. kovo 21 d. fotonuotrauka, iš kurios matyti statybinio laužo elementai ant kapavietės, dar kartą patvirtina atsakovo nekompetenciją, darbo kultūros stoką.

13. Dėl dekoratyvinių spindulių. Ekspertizės metu nustatyta, kad dekoratyviniai spinduliai kapavietėje įrengti nevienodos formos, nevienodo išlinkimo. Faktiškai spindulių išlinkimas yra šiek tiek kitoks, nei suderintoje vizualizacijoje: viršutinis spindulys ties viduriu yra žymiai siauresnis, nei ties paminklu (Ekspertizės akto 7.8 pav.), išlinkimas vizualiai atrodo mažesnis, negu suderintoje vizualizacijoje (Ekspertizės akto 7.9 pav.), apatinis spindulys (plane) faktiškai yra platesnis, kitokios formos (išlinkimo), negu viršutinis (Ekspertizės akto 7.9 pav.). Norint, kad dekoratyvinių spindulių forma atitiktų suderintoje vizualizacijoje pateiktą formą, reikėtų dekoratyvinius spindulius pagaminti iš naujo (iš naujos plokštės). Ekspertizės metu vizualiai lyginant nustatyta, kad kapavietėje faktiškai įrengtų spindulių išlinkimas neatitinka nė vienos vizualizacijos, kuri pateikta civilinėje byloje.

14. Sutartyje šalys nesusitarė, kad ieškovė pateiks atsakovui kapavietės įrengimo projektą, todėl atsakovas, būdamas profesionalus paslaugos teikėjas, gavęs iš ieškovės pageidaujamos įrengti kapavietės fotografiją, turėjo parengti kapavietės projektą, brėžinį ar kitą rašytinį dokumentą su tiksliais kiekvieno elemento išmatavimais, kuris nekeltų jokių abejonių dėl kapavietės elementų formos, išdėstymo vietos ir kitų svarbių estetinių bei funkcionalių elementų ir su juo supažindinti ieškovę.

15. Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo teismas sprendė, kad nustatytų atsakovo atliktų kapavietės įrengimo darbų trūkumų visuma ir pobūdis neleidžia naudoti atlikto darbo rezultato pagal įprastinę paskirtį (kapavietės pamatas trūkęs, neatliktas naujo pamato montavimo darbas, dėl kurio šalys susitarė, granito plokštės sumontuotos netinkamu nuolydžiu, urnoms laidoti skirtos angos netinkamų matmenų, dekoratyviniai elementai išpildyti netinkamai) ir sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Trūkumų šalinimas galimas, tačiau tai reiškia, kad kapavietės įrengimo darbai turi būti atliekami iš naujo. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą reikalauti sutarties nutraukimo ir visos sumokėtos kainos grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovas 2024 m. vasario 8 d. apeliaciniu skundu (DOK-17275) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1 Sprendimas priimtas pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principus, teismui nukrypus nuo teismų praktikos, pažeidus apelianto teisę rinkti įrodymus, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16.2 Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotas taisykles vertinant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis ir kiek sutarties neįvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Byloje nebuvo nustatyta esminio sutarties pažeidimo, kadangi ieškovė užsakė įrengti kapavietę pagal ieškovės ir apelianto suderintą vizualizaciją, suderintas medžiagas, už suderintą bendrą kainą. Ieškovė kapavietės įrengimui iš esmės gavo tai, kas buvo užsakyta. Aplinkybė, kad kapavietė turėjo ištaisomų trūkumų, kurių dalis net nebuvo laikomi trūkumais, negali būti laikoma pakankamu pagrindu sutarties nutraukimui.

16.3 Daikto trūkumai buvo mažareikšmiai, dėl ko pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.6334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nepagristai nutraukė sutartį. Esant situacijai, kada dalis ieškovės ieškinio yra neįrodyta (dėl vientisos plokštės, dėl naujo pamato įrengimo ir gėlynų betonavimo), dalis ieškovės deklaruojamų kapavietės defektų, išvis nėra defektai (akmens korozija, neva nenuvalomos dėmės, kas paaiškėjo, kad tai yra žvakių vaškas ir sakai), dalis defektų neištaisyti, nes jų neįmanoma įvykdyti dėl pačios ieškovės elgesio, t. y. trukdymo jį ištaisyti (ieškovės pageidaujamo spindulių kampo matmenų nepateikimas apeliantui), o dalis defektų yra mažareikšmiai, teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties nutraukimas yra tinkamas ieškovės teisių gynimo būdas.

16.4 Teismo sprendimas nutraukti kapavietės įrengimo sutartį po faktinio sutartų darbų įgyvendinimo, kai šalių sutartas vizualizacijoje numatytas rezultatas iš esmės buvo pasiektas, su ištaisomais trūkumais, kurie netrukdo naudotis rangos rezultatu, nagrinėjamu atveju netenkina teismų praktikoje nustatytų būtinųjų sutarties nutraukimo pagrindų, yra neprotingas ir neproporcingas apelianto teisių ir interesų atžvilgiu.

16.5 Kapavietės tvorelės apvadų aukščiai nėra reglamentuojami. Ekspertas nenurodė, kad šie aukščiai neleistini, nepagrindė, kad tokie nuokrypiai neatitinka reikalavimų (nei kokių reikalavimų). Statybos normos nenumato dangų nuokrypių normatyvų kapavietėms, kuriomis įprastai nėra vaikščiojama. Tai mažareikšmis skirtumas, kuris netrukdo naudoti kapavietės. Teismas nepagrįstai tokį trūkumą nepripažino mažareikšmiu.

16.6 Teismas nepagrįstai pripažino tarp šalių buvus susitarimą dėl naujo pamato ir gėlyno angų betonavimo ir angų matmenų. Aplinkybė, kad pamatą reikėjo aukštinti tam, kad plokštės neliestų žemės, savaime neįrodo šalių susitarimo dėl būtent naujo pamato įrengimo. Apie naują pamatą ieškovė pradėjo kalbėti tik atlikus darbą, ir nei susirašinėjime iki darbų pradžios, nei kiti rašytiniai įrodymai ieškovės teiginių nepatvirtino. Dėl gėlynų angų šalys buvo sutarę tik dėl jų išpjovimo plokštėse, o ne betone, dėl ko ši aplinkybė negali būti laikoma darbo trūkumu. Ekspertas nenustatė (nematavo) angų matmenų neatitikimo, jis tik konstatavo, kad į kelias angas yra įmesta plytų nuolaužų. Taip pat, ekspertas nurodė, kad toks defektas ištaisomas už 121,75 Eur. Gėlynų angoms nėra keliami normatyviniai reikalavimai. Angų briaunuotumas yra paslėptas dalykas, netrukdantis naudoti gėlynų. Apie gėlynų išbetonavimą ieškovė pradėjo kalbėti tik atlikus darbą, ir nei susirašinėjime iki darbų pradžios, nei kiti rašytiniai įrodymai ieškovės teiginių nepatvirtino.

16.7 Teismas, pasisakydamas dėl nuolydžio nebuvimo, neatsižvelgė į apelianto pateiktą video medžiagą iš kurios matyti, kad vanduo ant kapavietės neužsilaiko. Ekspertas nurodė, kad konkretūs reikalavimai kapaviečių nuolydžiams netaikomi, nurodė, kad jos turi atitikti bendruosius reikalavimus – tiesiog kapavietėje turi neužsistovėti vanduo. Tokiu būdu, apelianto pateikta medžiaga aiškiai įrodė, kad ekspertas savo išvadoje nurodė neteisingus duomenis.

16.8 Šalys nebuvo susitarę dėl konkretaus spindulių išlenkimo kampo, kas lemia, kad spinduliai turi atitikti šalių susitarimą – įrengti vizualizacijoje numatytoje vietoje, būti išlenkti į aptartą pusę, turėti lenkimą. Šiuos reikalavimus apeliantas išpildė. Vizualizacijoje spindulio matmenų nėra, ir nėra konkrečių detalių (tikslių apvadų, plokščių kiekių, tarpų tarp gėlynų, gėlynų apvadų storio, atstumų tarp spindulių ir plokštės kraštų, spindulių radiuso). Šalys suderino tik bendrą vizualinį vaizdą – spalvos, plokštės, gėlynų kiekį ir išdėstymą, spindulių kiekį ir pasukimą, tai yra įvykdyta. Jei ieškovei buvo svarbus konkretus išlinkimo radiusas, ji turėjo ir konkrečiai nurodyti, koks jis turi būti. Apeliantas sutiko perdaryti spindulį pagal ieškovės nurodytą matmenį, tačiau ieškovė matmens nepateikė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad spinduliai neištaisyti dėl pačios ieškovės kaltės.

16.9 Apeliantas pateikė į bylą video medžiagą iš ekspertizės atlikimo, kurioje užfiksuota, kad ekspertizę iš esmės atliko ne teismo paskirtas ekspertas, o kartu su ekspertu S. M. atvykęs asmuo, kuris prisistatė, kaip A., pavardės nepasakė, ekspertas ekspertizėje nurodė, kad ekspertizę atlikti padėjo darbuotojas A. J.. A. J. neturi teisės atlikti statinių ekspertizių, neturi tokios kvalifikacijos, jam nesuteiktas tai patvirtinantis atestatas. A. J. taip pat yra neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Iš pateiktų video įrašų matyti, kad A. J. nurodinėja ekspertui, kaip ir iš kur imti duomenis, naudoja savo prietaisus, pats atvėrinėja ginčo objektą, pats matuoja, fotografuoja objektą.

16.10 Ekspertas ekspertizėje nurodo naudotus metodus ir priemones (13 lapas), nurodo, kad naudota ruletė, gulsčiukas, tarpumatis. Šių priemonių metrologinių patikrų dokumentai – nepateikti, kas lemia, kad ekspertizės atlikimui naudotos metrologiškai nepatikrintos priemonės. Ši aplinkybė itin svarbi dėl to, kad milimetrai šioje byloje turi reikšmę. Ekspertizei buvo naudotos eurų monetos, peilis. Nors šių priemonių ekspertas nemini ekspertizėje, peilis akivaizdžiai matyti filmuotoje medžiagoje (3 įrašas 3 min. 11 sek.) matuojant spindulio kampą.

16.11 Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 218 straipsniu, kuris leidžia teismui nesivadovauti ekspertizėmis. Teismo sprendimas vadovautis nepatikimo dokumento duomenimis lėmė sprendimo nepagrįstumą dėl spindulių radiuso neatitikimo, tvorelės aukščių neatitikimo. Ekspertas posėdyje negalėjo pagrįsti/apginti savo išvadų ir teiginių, pradinių duomenų, atsakinėjo abstrakčiai, teikė naujus papildymus raštu (nes negalėjo atsakyti žodžiu), kas papildomai įrodo, jog šis asmuo ekspertizės atlikime dalyvavo fiktyviai. Taip pat ekspertas negalėjo pagrįsti, kodėl vadovavosi tik ieškovės į bylą pateikta vienintele sąmata, o neatsižvelgė į apelianto pateiktas kelias sąmatas, negalėjo paaiškinti, kaip parengtos sąmatos, kodėl pasirinkta darbo sąnaudų apskaičiavimui laiptų apdaila granito plokštėmis (kas lemia daug didesnį įkainį dėl didelio plokščių pjaustymo poreikio, ir tam skirtino laiko), nors sąmata skaičiuojama kapavietei.

16.12 Pirmos instancijos teismas kompensacijos nustatymui rėmėsi tik ieškovės pateikta medžiaga ir paaiškinimais, nepagrįstai nesivadovavo apelianto pateikta video medžiaga ir paaiškinimais dėl ekspertizės abejotinumo, nepagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti papildomą ekspertizę, nieko nepasisakė dėl apelianto prašymo taikyti senatį byloje. Vertindamas surinktus įrodymus byloje, sprendimą motyvavo išimtinai ieškovei palankiais motyvais taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą.

16.13 Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl apelianto prašymo taikyti senatį. Ieškovė patvirtino teismui, kad jos suvokimu, kapavietės trūkumus matė ir laikė juos trūkumais nuo 2020 m. gruodžio vidurio, o 2021 kovo mėn. pati uždraudė apeliantui toliau taisyti trūkumus. Ekspertas nurodė, kad plokštėms, jų gamybai netaikomi statybos norminiai reikalavimai, tai nelaikoma statybos produktu. Iš esmės plokščių kaina yra daug didesnė nei jų pjovimo kaina, kas lemia, kad plokštėms taikytina CK 6.645 straipsnio 4 dalis, ir iš to seka, kad ieškovė ieškinio reikalavimus, susijusius su spindulio išpjovimu, sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktu privalėjo pateikti per 6 mėnesius, t. y. iki 2021 m. gegužės 15 d.

17. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-25975) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

17.1 Teismas, spręsdamas buvus tarp šalių susitarimui dėl naujo pamato įrengimo, pagrįstai rėmėsi ieškovės, jos sutuoktinio ir A. D. parodymais. A. D. paliudijo, kad kapavietės tvorelės pamatas buvo ištrupėjęs, jo kampuose jau buvo skylės, nuo jo įrengimo per 20 metų pamatas nebuvo rekonstruotas ar remontuotas. Ieškovė, jos sutuoktinis, kuris dalyvavo šalims tariantis dėl darbų apimties, nurodė, jog būtent atsakovas pirminio susitikimo metu atkreipė dėmesį į prastą pamato būklę, nurodė, kad būtina išlieti naują betono pamatą, dėl ko darbų kaina padidėjo nuo 5 000 iki 5 700 Eur. Pats atsakovas kapavietės įrengimo darbų neatliko, juos vykdė byloje liudytoju apklaustas A. K., kuris šiuos pamato aukštinimo darbus atliko išimtinai savo nuožiūra. Atsakovas 2020 m. gruodžio 19 d. pripažino, jog buvo sutarta ne pamato rekonstrukcija, nes į ieškovės teiginį: „Mes kalbėjom apie naują pamatą, o ne aukštinimą“, atsakė: „O skirtumas koks, jei mes už jį garantuojame?“. Atsakovas neperspėjo ieškovės, kada pradės vykdyti darbus, kad darbai vykdomi ieškovė sužinojo tik 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos. 2020 m. gruodžio 20 d. ieškovė išreiškė atsakovui pretenziją šiuo klausimu. Teismo ekspertas patvirtino ieškovės teiginius, jog yra įtrūkęs pamato betonas ir tinkas dėl netinkamai įrengtos sandūros tarp seno ir naujo betono. Taigi, atsakovas ne tik kad atliko pamato rekonstrukciją, dėl kurios šalys nesitarė, bet ir ją atliko nekokybiškai.

17.2 Teismas pagrįstai nurodė, jog angų gėlynams ir urnoms laidoti tinkamas suformavimas granito plokštėse ir po jomis atsakovo iniciatyva išlietame betono sluoksnyje įėjo į sutartimi sutartus darbus. Liudytojas A. K. parodė, kad jis užliejo betono sluoksniu visą kapavietę, jam iš atsakovo buvo žinoma, kad turi būti paliktos vietos urnų laidojimui, todėl išdaužė angas. Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos patvirtina, kad iškapotos betone angos – nelygiais kraštais, neatitinka granito sluoksnyje išpjautų angų pjovimo matmenų ir yra mažesnės nei šalių susitarto ploto. Atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad gėlynų angos buvo skirtos ne tik gėlių sodinimui, bet ir galimam urnų laidojimui, taigi, angos turėjo būti suformuotos ne tik viršutinėje plokštėje, tačiau ir po ja esančiame betono sluoksnyje.

17.3 Atsakovas neįrodė, kad suteikė informaciją ieškovei, jog gėlynų angos betono sluoksnyje bus iškirstos, o kapavietės tvorelės buvęs senas pamatas bus rekonstruotas ant jo prilipdant naują pamato paaukštinimą. Atsakovas pats šios informacijos neturėjo ir nežinojo, nes ne jis vykdė kapavietės įrengimo darbus, jų vykdymo metu kapavietėje nebuvo, jokių nurodymų šiais klausimais darbininkui A. K. nedavė. Atsakovas nesuteikė ieškovei informacijos apie kapavietės įrengimo darbų pradžią, dėl ko ji, negalėjo stebėti atliekamų darbų. Atsakovas ieškovei nepateikė sutarties nei savo iniciatyva, nei ieškovei prašant. Atsakovas taip pat neparengė ir nepateikė ieškovei iki sutarties sudarymo darbų sąmatos ar kito dokumento, kur būtų numatyti visi atliktini darbai, medžiagos bei vertė, kiti su atliekamu darbu susiję reikšmingi duomenys, kapavietės projektas ar brėžinys, pagal kurį bus atliekami darbai, tikslūs kiekvienos sudedamosios dalies išmatavimai, dekoravimo elementų, angų, antkapio montavimo vietos.

17.4 Plokščių spalvos pokytis, priešingai atsakovo pozicijai, yra kapavietės defektas, kurį nulėmė nekokybiškas rangovo darbas – granito plokščių sumontavimas nesuformuojant nuolydžio. Ekspertas nurodė, kad viena iš plokščių spalvos pokyčių priežasčių yra nuosėdos, susidariusios išdžiūvus nenubėgančiam vandeniui dėl netinkamai suformuotų nuolydžių. Atsakovas į bylą pateikė trūkumų šalinimo išlaidų sąmatas, kuriose užfiksuota, jog vienkartinis esamų plokščių atnaujinimas (klijų, nuosėdų nuvalymas, geltonų dėmių plovimas) kainuotų nuo 550 Eur (Failas 3/23 psl.) iki 620 Eur.

17.5 Ne ieškovei (užsakovei) kilo pareiga pateikti rangovui vizualizacijoje suderintų spindulių matmenis, dėl ko 2021 m. kovo 27 d. atsakovas jų iš ieškovės reikalavo nepagrįstai. Atsakovas iš anksto neinformavo ieškovės, jog iš plokščių spinduliai nebus pjaunami tiksliai pagal vizualizaciją. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus vizualizaciją rengusį ir rangos darbus atlikusį liudytoją A. K., šis paaiškino, kad vizualizacija buvo parengta su programa SketchUp, kurioje liudytojas pasirinko fiksuoti tik ilgio ir pločio matmenis, tačiau jokiais matmenimis nefiksavo spindulio kreivumo laipsnio.

17.6 Atsakovas, tvirtindamas, kad kapavietės tvorelės apvadų aukščių skirtumai ir neatitikimai yra mažareikšmiai, nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų – tik savo paties nuomonę, kad tokie nuo 0,6 mm iki 1,9 mm aukščių skirtumai yra leistini. Ieškovė, tvirtindama, kad tokie tvorelės apvadų aukščių skirtumai neatitinka kokybės reikalavimų, rėmėsi bylos rašytine medžiaga – tiek Komisijos 2022 m. gegužės 4 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvada Nr. 1RV-9, kurioje nustatyta, kad „Kapavietės apvadai (sąmatoje tvorelė) jungimo vietose ir kampuose nevienodų aukščių“, tiek Ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog „tvorelės elementų aukštis kampuose yra nevienodas“. Ekspertas paaiškino, kad kadangi statybos apdailos darbams statybos techniniuose reglamentuose nėra numatyta konkrečių reikalavimų, dėl ko taikomos CK 6.663 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tokie apdailos darbai turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

17.7 Atsakovo pateikti vaizdo įrašai yra neleistini įrodymai, neatskleidžiantys visos ekspertizės objekto apžiūros eigos, atsakovas filmavo ekspertizės objekto apžiūrą slapta, apie tai neįspėjęs kitų dalyvių ir negavęs jų sutikimo. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad vanduo ant plokščių neužsistovi. Atsakovas į bylą nepateikė jokios kvalifikuoto specialisto išvados, kuri paneigtų ekspertizės akte padarytą išvadą, kad vanduo ant antkapio kaupiasi dėl netinkamai suformuotų nuolydžių.

17.8 Atsakovo argumentų dėl ekspertizės nepatikimumo nepatvirtina jo pateikti vaizdo įrašai, šią interpretaciją paneigia faktas, kad teismo ekspertas S. M., turintis 16 metų darbo teismo ekspertu stažą, pats dalyvavo ekspertinio objekto apžiūroje, davė nurodymus matavimus padedančiam atlikti specialistui, vėliau surašė ekspertizės aktą, dalyvavo apklausoje, kurioje atsakė į visus proceso dalyvių klausimus bei 2023 m. liepos 13 d. pateikė ekspertizės akto paaiškinimą, papildymą ir pakeitimą. Teismo eksperto apklausos metu jam atsakovo atstovė uždavė klausimą dėl priemonių metrologinės patikros, į ką teismo ekspertas paaiškino, jog vadovaujasi teismų praktika ir minėtų patikrų dokumentų pateikti į bylą neprivalo, patvirtino, kad ekspertizės metu naudoti matavimo prietaisai buvo tvarkingi. Euro monetas panaudojo orientacijai, o po to pasiėmė tarpumatį ir pamatavo tarpumačiu, taip pat nurodė, jog peilio spindulio kreivumo laipsniui matuoti nenaudojo, nes spindulio faktišką neatitikimą vizualizacijai detaliai aprašė ekspertizės akte, nurodydamas, kad apžiūros metu nustatyta, jog dekoratyviniai spinduliai įrengti nevienodos formos, nevienodo lenkimo – tai matyti užfiksuotose nuotraukose. Teismo ekspertas defektų šalinimo išlaidas apskaičiavo vadovaudamasis programine įranga SĄMATA.

17.9 Ieškovė pagrįstai pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytą užsakovo teisių gynybos būdą. Ieškovė siekė gauti kokybiškai atliktus ir sutartos apimties darbus, kurių negavo. Atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimas kainuotų 5 860,59 Eur sumą. Jų šalinimas iš esmės reiškia darbo atlikimą iš naujo. Atsakovas konkrečiai nenustatytu laiku (laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 31 d.) bandė pašalinti dalį atliktų kapavietės įrengimo darbų trūkumų, tačiau jam nepavyko. Rangovas nėra pajėgus kokybiškai pašalinti atliktų darbų trūkumus, juos siekia paslėpti šlifuodamas plokštes, jas poliruodamas, aptinkuodamas pamatą ar iš naujo pertepdamas siūles, tačiau nesiima esminių trūkumų šalinimo darbų, t. y. atsisako naujai pjauti dekoratyvinius spindulius, atsisako išmūryti naują kapavietės pamatą, atsisako naujai išpjauti ir išlieti gėlynų angas, atsisako numontuoti ir, suformuojant nuolydį, naujai sumontuoti kapavietės plokštes. Taigi, tai yra savarankiškas CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytas sutarties nutraukimo pagrindas.

17.10 Prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio atmetimo šiuo pagrindu atsakovo atstovė pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovė replikų metu nurodė, kad toks atsakovo atstovės prašymas pareikštas pavėluotai. Pagal CPK 14 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu, o teismas savo iniciatyva neturi teisės taikyti ieškinio senaties instituto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl kapavietės įrengimo darbų sutarties nutraukimo, sumokėtos sumos priteisimo, įpareigojimo atstatyti kapavietę į pradinę padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. 2020 m. spalio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta žodinė kapavietės įrengimo darbų sutartis, darbų kaina 5 700 Eur.

21. Ieškovė atsakovui už darbus 2020 m. spalio 21 d. sumokėjo 1 000 Eur. Likusią 4 700 Eur sumą atsakovui sumokėjo AS „Inbank filialas“ pagal 2020 m. spalio 21 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMY01021TPPA (CBP-14484 priedai).

22. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovui (CBP-14484 priedas).

23. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 13 d. nurodė, kad ieškovės reikalavimo nevykdys (CBP-14484 priedas).

24. Ieškovė kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą žodinę rangos sutartį, grąžinti sumokėtą 5 700 Eur kainą bei atstatyti kapavietę į pradinę padėtį (CBP-14484 priedas).

25. Komisijai sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, 2022 m. gegužės 6 d. buvo atlikta kapavietės apžiūra, surašyta Gaminio/paslaugos vertinimo išvada Nr. 1RV-9, kurioje nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad: „<...>Kapavietės pamatas padengtas tinko sluoksniu, tinko sluoksnis suskilinėjęs (sąmatoje yra įrašas - pamato rekonstrukcija). Kapavietės apvadai (sąmatoje - tvorelė) jungimo vietose ir kampuose nevienodų aukščių. Kapavietės apvado ištepimo klijais neužfiksuota. Kapavietės priekinės dalies granito plokštė turi nuolydį į kapavietės vidurinę dalį, lietaus vanduo kaupiasi vidurinėje granito plokštės dalyje. Vandens kaupimosi vietose granito plokštė pakeitusi spalvą. Kapavietę dengiančioje granito plokštėje yra išpjautos gėlynams skirtos angos, po plokšte esančiame betoniniame sluoksnyje - iškirstos. Vartotojos prašyme nurodoma, kad, nesilaikant vizualizacijos, išpjautas netaisyklingos formos spindulys, t. y. spindulio formos plokštės turėjo būti labiau išlenktos. Taip pat nurodoma, kad buvo numatyti trys spinduliai. Apžiūros metu nebuvo pateiktas kapavietės statinių projektas ar brėžinys su matmenimis, spindulio formos plokštės išlenkimu, pozicija ir/ar centravimu kapavietėje. Kapavietės viduryje yra du spinduliai, t. y. dvi spindulio formos plokštės. Sąmatoje nėra išskirtos atskiros pinigų sumos už granito plokštės spindulius. Klijais išteptų kapavietės sudedamųjų dalių nenustatyta. Plokščių ir apvadų sujungimo vietose klijų siūlės nekokybiškos (klijų vietos nevienalytės), apvadai sujungimo vietose ne vienoje plokštumoje. Paminklo pamatas nesumontuotas. Kapavietės užteršimo senomis statybinėmis atliekomis nenustatyta <...> Komisija Gaminio/ paslaugos vertinimo išvadoje nurodė, kad: „apžiūrėjus kapavietės įrengimo darbus, nustatyta, kad faktinės aplinkybės konstatuotos Gaminio/paslaugos vertinimo išvados nustatomojoje dalyje. Kapavietė atitinka vizualizaciją su dviem granito plokštės spinduliais. Kapavietės rangos darbai turi nustatytus kokybės trūkumus. Sąmatoje nurodytas paminklo pamatas nesumontuotas“.

26. 2022 m. liepos 15 d. Komisija priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu atmesti bei nurodė, jog vartotoja turi teisę į 2022 m. gegužės 4 d. Gaminio/ paslaugos vertinimo išvadoje nurodytų defektų pašalinimą (CBP-14484 priedai).

27. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir 2023 m. balandžio 13 d. atlikta kapavietės įrengimo darbų teismo ekspertizė, Teismo ekspertizės aktas Nr. 23-25, teismo ekspertizės akto papildymas 2023 m. liepos 13 d. Nr. 23-25a. Ekspertizę atlikto teismo ekspertas prof. Dr. S. M. (2023 04 13 Nr. DOK-45930, 2023-07-13 Nr. DOK-86427).

28. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 12 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotas taisykles vertinant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, ir kiek sutarties neįvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės, tokiu būdu, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Taip pat nurodo, kad daikto trūkumai buvo mažareikšmiai, dėl ko pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.6334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nepagristai nutraukė sutartį. Esant situacijai, kada dalis ieškovės ieškinio yra neįrodyta (dėl vientisos plokštės, dėl naujo pamato įrengimo ir gėlynų betonavimo), dalis ieškovės deklaruojamų kapavietės defektų, išvis nėra defektai (akmens korozija, neva nenuvalomos dėmės, kas paaiškėjo, kad yra žvakių vaškas ir sakai), dalis defektų neištaisyti, nes jų neįmanoma įvykdyti dėl pačios ieškovės elgesio, t. y. trukdymo jį ištaisyti (ieškovės pageidaujamo spindulių kampo matmenų nepateikimas apeliantui), o dalis defektų yra mažareikšmiai, teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties nutraukimas yra tinkamas ieškovės teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

30. Sutarties privalomumo principas, apibrėžtas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina norminę taisyklę, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – sutarties nutraukimas.

31. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka apibrėžtos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali būti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

32. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

33. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje aktualu, ar egzistuoja 1 punkte numatyta sąlyga - nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

34. CK 6.680 straipsnis nustato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę ginant pažeistas teises.

35. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino tarp šalių buvus susitarimą dėl naujo pamato ir gėlyno angų betonavimo ir angų matmenų. Aplinkybė, kad pamatą reikėjo aukštinti tam, kad plokštės neliestų žemės, savaime neįrodo šalių susitarimo dėl būtent naujo pamato įrengimo. Dėl gėlynų angų šalys buvo sutarę tik dėl jų išpjovimo plokštėse, o ne betone, dėl ko ši aplinkybė negali būti laikoma darbo trūkumu. Ekspertas nenustatė (nematavo) angų matmenų neatitikimo, jis tik konstatavo, kad į kelias angas yra įmesta plytų nuolaužų. Taip pat ekspertas nurodė, kad toks defektas ištaisomas už 121,75 Eur. Gėlynų angoms nėra keliami normatyviniai reikalavimai. Angų briaunuotumas yra paslėptas dalykas, netrukdantis naudoti gėlynų.

36. CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju rašytinė sutartis nebuvo pateikta ieškovei, kaip ir nebuvo pateikta iki darbų atlikimo pradžios darbų sąmata.

38. Kapavietės vizualizaciją atsakovui pateikė ieškovė pagal „Smėlio harmonija“ puslapyje esamą vaizdinį. Atsakovas 2020 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei kapavietės vizualizaciją, kurią šalys suderino. Daugiau jokių kitų duomenų, be žodinių paaiškinimų, apie tai, kaip buvo įvykdyta informavimo apie užsakomus darbus pareiga, atsakovas nepateikė – jis tik žodžiu nurodė, jog su ieškove buvo aptartos visos užsakymo/darbų detalės.

39. Ieškovė faktiškai iš karto laikėsi pozicijos, jog buvo tartasi dėl naujo pamato įrengimo ir dėl šešių angų gėlynams ir urnoms laidoti suformavimo. Rangovas (atsakovas), neatskleidęs ieškovei informacijos apie pamato paaukštinimo (o ne naujo pamato įrengimo) darbus, angų gėlynams ir urnoms laidoti įrengimo specifiką (betono sluoksnyje iškertant o ne išpjaunant angas) kad ji šioje konkrečioje situacijoje būtų neabejotinai suprantama vartotojai, netinkamai įvykdė informavimo pareigą, o atlikto darbo savybės neatitinka tokių, kokias vartotoja turėjo omenyje, pateikdama užsakymą, dėl naujo pamato įrengimo.

40. Atsakovas neneigė, kad gėlynų angos buvo skirtos ir galimam urnų laidojimui. Šalių susirašinėjime 2020 m. spalio 29 d. užfiksuota, kad ieškovė, gavusi kapavietės vizualizaciją, klausia atsakovo „Ar čia apvadas bus jau 25 cm ar tik skylė <...>“. Atsakovas nurodė, kad 25 cm bus skylė, taigi, šalys susitarė, jog gėlynų anga bus 25x25 cm matmenų, tuo tarpu faktiškai šie matmenys nėra išlaikyti, nes betono sluoksnyje angos nelygiai iškirstos. Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos patvirtina, kad iškapotos betone angos – nelygiais kraštais, neatitinka plokščių pjovimo matmenų ir yra mažesnės, nei susitarto ploto. Nors apeliantas nurodo, kad angų briaunuotumas yra paslėptas dalykas, netrukdantis jas naudoti gėlynams, tačiau nepateikė įrodymų, kad angas betono sluoksnyje netolygiai iškertant ir nesilaikant 25x25 matmenų, jos bus tinkamos urnų laidojimui. Taigi, angos turėjo būti suformuotos ne tik viršutinėje plokštėje, tačiau ir po ja esančiame betono sluoksnyje tolygiai.

41. Ieškovė paaiškino, liudytojas R. D. parodė, kad susitikimo su atsakovu prie kapavietės metu atsakovas nurodė pirminę kapavietės įrengimo kainą be pamato išliejimo 5 000 Eur, o pamato išliejimo kaina buvo nurodyta papildoma – 700 Eur. Atsakovas 2020 m. gruodžio 19 d. tarp šalių vykusiame susirašinėjime į ieškovės teiginį: „Mes kalbėjom apie naują pamatą, o ne aukštinimą“, atsakė: „O skirtumas koks, jei mes už jį garantuojame?“ Taigi, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovui atlikus darbus, kilo diskusija dėl to, kodėl atsakovas neišliejo naujo pamato, o paaukštino senąjį bei, kodėl atsakovas, pakeitęs darbų apimtį, apie tai nepranešė ieškovei. Vykusiame susirašinėjime atsakovas neneigė aplinkybės, kad buvo susitarta dėl naujo pamato išliejimo.

42. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalys susitarė dėl angų gėlynams ir urnoms laidoti suformavimo granito plokštėje ir po ja atsakovo iniciatyva išlietame betono sluoksnyje bei naujo kapavietės pamato išliejimo, o ne seno pamato rekonstravimo ant jo pribetonuojant papildomo aukščio pamatą.

43. Iš liudytojų R. D., A. D. parodymų nustatyta, kad pamatas buvo 48-50 m. senumo. VVTAT 2022 m. gegužės 6 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1RV-9 nurodyta, kad kapavietės pamatas padengtas tinko sluoksniu, tinko sluoksnis suskilinėjęs. Apžiūros metu ekspertas praardė pamatą dviejose vizualiai matomo įtrūkimo vietose ir nustatė, kad yra įtrūkęs tiek pamato betonas, tiek tinkas (Ekspertizės akto 2.1, 2.2 pav.); įtrūkimo priežastis – netinkamai įrengta sandūra tarp seno ir naujo betono. Pamato rekonstrukcijos darbus atliko A. K., kuris neturi jokių profesinių žinių statybos darbų srityje, darbus atliko savo nuožiūra.

44. Minėta, gėlynų angos buvo skirtos ir galimam urnų laidojimui. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad buvo susitarta, jog gėlynų anga bus 25x25 cm matmenų. Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos patvirtina, kad iškapotos betone angos – nelygiais kraštais, neatitinka plokščių pjovimo matmenų ir yra mažesnės nei susitarto ploto, kai kur matosi plytų liekanos, betono gabalai angose (Ekspertizės akto 9.1, 9.2 pav.). Atsakovas nurodė, kad angoje palikta plytelė per klaidą, kad betono sluoksnyje angų diametrų nematavo, pats šių darbų neatliko ir neprižiūrėjo. Nors apeliantas nurodė, kad angų briaunuotumas yra paslėptas dalykas, netrukdantis jas naudoti gėlynams, tačiau nepateikė įrodymų, kad angas betono sluoksnyje netolygiai iškertant ir nesilaikant 25x25 matmenų, jos bus tinkamos urnų laidojimui.

45. Apelianto vertinimu, teismas, pasisakydamas dėl nuolydžio nebuvimo, neatsižvelgė į apelianto pateiktą video medžiagą, iš kurios matyti, kad vanduo ant kapavietės neužsilaiko. Ekspertas nurodė, kad konkretūs reikalavimai kapaviečių nuolydžiams netaikomi, kad jos turi atitikti bendruosius reikalavimus – tiesiog kapavietėje turi neužsistovėti vanduo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie apelianto argumentai nepaneigia jo atliktų darbų trūkumų. Apelianto argumentus paneigia žemiau nustatytos aplinkybės.

46. VVTAT 2022 m. gegužės 6 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1RV-9 nurodyta, kad kapavietės priekinės dalies granito plokštė turi nuolydį į kapavietės vidurinę dalį, lietaus vanduo kaupiasi vidurinėje granito plokštės dalyje. Ekspertizės metu ekspertas nustatė, kad kapavietės pilko granito plokščių nuolydžiai įrengti į kapavietės vidų (Ekspertizės akto 4.1, 4.2 pav.). Užpylus vandens ant plokščių, dalis jo susikaupė ties kapavietės viduriu, nenutekėjo. Apžiūros metu nustatyta, kad ant plokščių yra nuosėdų, spalvos pokyčių, kurie atsiradę dėl netinkamai suformuotų nuolydžių (Ekspertizės akto 4.3 pav.). Liudytojas A. K. parodė, kad prieš montuodamas granito plokštes, kapavietę užbetonavo, nuolydžio nedarė.

47. Apeliantas nurodo, kad kapavietės tvorelės apvadų aukščiai nėra reglamentuojami, tai mažareikšmis skirtumas, kuris netrukdo naudoti kapavietės, todėl teismas nepagrįstai tokį trūkumą nepripažino mažareikšmiu. Ekspertas nenurodė, kad šie aukščiai neleistini, nepagrindė, kad tokie nuokrypiai neatitinka reikalavimų (nei kokių reikalavimų). Statybos normos nenumato dangų nuokrypių normatyvų kapavietėms, kuriomis įprastai nėra vaikščiojama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

48. VVTAT 2022 m. gegužės 6 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1RV-9 nurodyta, kad kapavietės apvadai jungimo vietose ir kampuose nevienodų aukščių. Ekspertizės akte nustatyta, kad tvorelės elementų aukštis kampuose yra nevienodas, nustatyti iki 1,9 mm aukščio skirtumai. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atsakovo kompetencijos stoka nesudaro pagrindo defektą laikyti mažareikšmiu, nešalintinu.

49. Apelianto teigimu, šalys nebuvo susitarę dėl konkretaus spindulių išlenkimo kampo, kas lemia, kad spinduliai turi atitikti šalių susitarimą – įrengti vizualizacijoje numatytoje vietoje, būti išlenkti į aptartą pusę, turėti lenkimą. Šiuos reikalavimus apeliantas išpildė. Vizualizacijoje spindulio matmenų nėra, ir nėra konkrečių detalių (tikslių apvadų, plokščių kiekių, tarpų tarp gėlynų, gėlynų apvadų storio, atstumų tarp spindulių ir plokštės kraštų, spindulių radiuso). Šalys suderino tik bendrą vizualinį vaizdą – spalvos, plokštės, gėlynų kiekį ir išdėstymą, spindulių kiekį ir pasukimą, tai yra įvykdyta. Jei ieškovei buvo svarbus konkretus išlinkimo radiusas, ji turėjo ir konkrečiai nurodyti, koks jis turi būti. Apeliantas sutiko perdaryti spindulį pagal ieškovės nurodytą matmenį, tačiau ieškovė matmens nepateikė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad spinduliai neištaisyti dėl pačios ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais apelianto argumentais nesutinka.

50. Minėta, kapavietės vizualizaciją atsakovui pateikė ieškovė pagal „Smėlio harmonija“ puslapyje esamą vaizdinį. Atsakovas 2020 m. spalio 29 d. pateikė ieškovei kapavietės vizualizaciją, kurią šalys suderino.

51. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog dekoratyvinės kapavietės detalės – du spinduliai, jų forma pagaminti ne tokie kaip pateiktoje vizualizacijoje, yra per tiesūs, neturi spindulio formos. Ekspertizės metu, apžiūrint minėtus elementus, nustatyta, kad dekoratyviniai spinduliai kapavietėje įrengti nevienodos formos, nevienodo išlinkimo (Ekspertizės akto 7.8, 7.9 pav.). Faktiškai spindulių išlinkimas yra šiek tiek kitoks, nei suderintoje vizualizacijoje: viršutinis spindulys ties viduriu yra žymiai siauresnis, nei ties paminklu (Ekspertizės akto 7.8 pav.), išlinkimas vizualiai atrodo mažesnis, negu suderintoje vizualizacijoje (Ekspertizės akto 7.9 pav.). Apatinis spindulys (plane) faktiškai yra platesnis, kitokios formos (išlinkimo), negu viršutinis (Ekspertizės akto 7.9 pav.).

52. Atsakovo ieškovei pateiktoje vizualizacijoje nepateikti jokie dekoratyvinių spindulių matmenys. CK 6.645 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Todėl ieškovė (užsakovė) neturėjo pareigos pateikti rangovui vizualizacijoje suderintų spindulių matmenis.

53. Atsakovas iš anksto neinformavo ieškovės, jog iš plokščių spinduliai nebus pjaunami tiksliai pagal vizualizaciją. Liudytojas A. K. parodė, kad vizualizacija buvo parengta su programa SketchUp, kurioje liudytojas pasirinko fiksuoti ilgio ir pločio matmenis, vizualizacijai parengti jis neturėjo spindulio matmenų, atsakovas jų neperdavė, vizualizacija be matmenų buvo nusiųsta įmonei, kuri išpjovė spindulius.

54. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas ieškovei žadėjo dekoratyvinį spindulį nuimti ir padidinti lenkimą. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų, kad nuvykus į UAB „Blyksnis“, paaiškėjo, kad nors atsakovas buvo pažadėjęs, tačiau nėra pjaunami nauji du spinduliai, nes bandoma pataisyti senųjų spindulių lenkimą; įmonės darbuotojai ieškovei paaiškino, jog iš senų plokščių ieškovės pageidaujamo dekoratyvinių spindulių kreivumo spindulio (laipsnio) išgauti nėra galimybių.

55. Be to, ekspertas nurodė, kad norint, jog dekoratyvinių spindulių forma atitiktų suderintoje vizualizacijoje pateiktą formą, reikėtų dekoratyvinius spindulius pagaminti iš naujo (iš naujos plokštės).

56. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad sutartyje šalys nesusitarė, kad ieškovė pateiks atsakovui kapavietės įrengimo projektą, todėl atsakovas, būdamas profesionalus paslaugos teikėjas, gavęs iš ieškovės pageidaujamos įrengti kapavietės fotografiją, turėjo parengti kapavietės projektą, brėžinį ar kitą rašytinį dokumentą su tiksliais kiekvieno elemento išmatavimais, kuris nekeltų jokių abejonių dėl kapavietės elementų formos, išdėstymo vietos ir kitų svarbių estetinių bei funkcionalių elementų ir su juo supažindinti ieškovę.

57. Nors apeliantas teigia, kad teismo sprendimas nutraukti kapavietės įrengimo sutartį, kai šalių sutartas vizualizacijoje numatytas rezultatas iš esmės buvo pasiektas, su ištaisomais trūkumais, kurie netrukdo naudotis rangos rezultatu, nagrinėjamu atveju yra neprotingas ir neproporcingas apelianto teisių ir interesų atžvilgiu, tačiau nustatyti rangovo atlikti darbų kokybės trūkumai yra esminiai, jų šalinimui reikalingos didelės išlaidos, dėl ko, ieškovei reikalaujant nutraukti sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą tenkino pagrįstai.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybėmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokių trūkumų, kurie kliudo panaudoti tą darbo rezultatą tai paskirčiai, kuri numatyta sutartyje, arba įprastinei paskirčiai. Atlikti darbai vertintini kaip visuma, apimanti galutinį darbų rezultatą, o ne kiekvienas darbo elementas atskirai.

59. Vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, pripažįstama, jog yra būtina atsižvelgti į rangos darbų trūkumų įtaką tiek sukurto statybos objekto (gaminio) funkcinei paskirčiai, tiek estetinės funkcijos atlikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-910/2020).

60. VVTAT 2022 m. gegužės 6 d. Gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1RV-9 nustatytų darbų trūkumų apeliantas nepaneigė. Taip pat Ekspertizės akte pateikta išvada, jog kapavietė negali būti naudojama pagal paskirtį dėl šių priežasčių: 1) jos estetinis vaizdas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų (įtrūkis pamate); 2) lietaus ir sniego tirpsmo vanduo nenubėga nuo granito plokščių dėl netinkamai suformuotų nuolydžių (dėl to atsiranda nuosėdos, kurias reikia nuolat valyti); 3) dėl netinkamų matmenų negalima tinkamai naudoti angų gėlynams ir urnoms.

61. Taigi, vertinant visą įrengtos kapavietės būklę, jos estetinį vaizdą, kurį tikėjosi pagal sutartį gauti ieškovė, akivaizdu, kad darbai atlikti nekokybiškai, o nustatyti kokybės trūkumai yra esminiai.

62. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentais ir vertinti juos priešingai, kad nustatytų atsakovo atliktų kapavietės įrengimo darbų trūkumų visuma ir pobūdis neleidžia naudoti atlikto darbo rezultato pagal įprastinę paskirtį (kapavietės pamatas trūkęs, neatliktas naujo pamato montavimo darbas, dėl kurio šalys susitarė, granito plokštės sumontuotos netinkamu nuolydžiu, urnoms laidoti skirtos angos netinkamų matmenų, dekoratyviniai elementai išpildyti netinkamai) ir sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Dėl teismo ekspertizės patikimumo

63. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 218 straipsniu, kuris leidžia teismui nesivadovauti ekspertizėmis. Teismo sprendimas vadovautis nepatikimo dokumento duomenimis lėmė sprendimo nepagrįstumą dėl spindulių radiuso neatitikimo, tvorelės aukščių neatitikimo. Ekspertas posėdyje negalėjo pagrįsti/apginti savo išvadų ir teiginių, pradinių duomenų, atsakinėjo abstrakčiai. Apelianto pateiktoje video medžiagoje iš ekspertizės atlikimo, užfiksuota, kad ekspertizę iš esmės atliko ne teismo paskirtas ekspertas, o kartu su ekspertu S. M. atvykęs asmuo, padėjėjas A. J.. Ekspertizėje nurodomų naudotų priemonių (ruletė, gulsčiukas, tarpumatis) metrologinių patikrų dokumentai nepateikti. Taip pat ekspertizei buvo naudotos eurų monetos, peilis, tačiau šios priemonės neminimos.

64. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir 2023 m. balandžio 13 d. atlikta kapavietės įrengimo darbų teismo ekspertizė, Teismo ekspertizės akto Nr. 23-25, teismo ekspertizės aktos papildymas 2023 m. liepos 13 d. Nr. 23-25a. Ekspertizę atlikto teismo ekspertas prof. Dr. S. M. (2023-04-13 Nr. DOK-45930, 2023-07-13 Nr. DOK-86427).

65. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

66. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad, abejodamas ekspertizės išvadų patikimumu, teikė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad toks prašymas buvo pateiktas tik 2023 m. gruodžio 14 d. vykusio paskutinio teismo posėdžio metu. Pirmos instancijos teismas šio prašymo pagrįstai netenkino, kadangi jis pateiktas nesavalaikiai. Kita vertus, CPK 219 straipsnio 2 dalis nustato, kad pakartotinę ekspertizę teismas gali paskirti, jeigu jam kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad teismui būtų kilę abejonių dėl eksperto S. M. išvadų pagrįstumo.

67. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, eksperto paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais apelianto argumentais. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis neteikia pagrindo abejoti byloje atliktos ekspertizės patikimumu ir ją vertinti priešingai nei vertino pirmos instancijos teismas.

Dėl pagrindo taikyti ieškinio senatį

68. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nieko nepasisakė dėl apelianto prašymo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė patvirtino teismui, kad jos suvokimu, kapavietės trūkumus matė ir laikė juos trūkumais nuo 2020 m. gruodžio vidurio, o 2021 kovo mėn. pati uždraudė apeliantui toliau taisyti trūkumus. Ieškovė ieškinio reikalavimus, susijusius su spindulio išpjovimu, sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktu, privalėjo pateikti per 6 mėnesius, t. y. iki 2021 m. gegužės 15d.

69. Nagrinėjamu atveju prašymas taikyti ieškinio senatį pareikštas tik 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu (garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 51 s.). Nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas tokio prašymo nereiškė.

70. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

71. Atsižvelgiant į apelianto prašymo taikyti ieškinio senatį pareiškimo momentą, teismų praktiką šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškinio senaties taikymo/netaikymo.

Dėl įrodymų vertinimo

72. Apelianto teigimu, sprendimas priimtas netinkamai pritaikius įrodymų vertinimo taisykles, pažeidus apelianto teisę rinkti įrodymus, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

73. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ar pažeidė apelianto teisę rinkti įrodymus. Atsakovo argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

75. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

77. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

79. Apeliantas prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024-05-07 DOK-11040).

80. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

81. Ieškovė prašo priteisti 2 000 Eur patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitą (2024-02-28 DOK-25975).

82. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad ieškovė pateikė tik grynųjų pinigų priėmimo kvitą, su juo nepateikta jokia sąskaita – faktūra ar paslaugų ataskaita, iš kurios teismas ir apeliantas galėtų įsitikinti, kad ieškovė savo atstovei sumokėjo nurodytą pinigų sumą būtent už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės atstovė pateikė negaliojantį kvitą. Lietuvos Advokatūros Taryba 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 126² patvirtino naują grynųjų pinigų priėmimo kvito formą ir nuo 2024 m. vasario 1 d. panaikino Lietuvos Advokatūros 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sena grynųjų pinigų kvito forma. Kitaip tariant, senos formos grynųjų pinigų priėmimo kvitai nebegalioja nuo 2024 m. vasario 1 d., t. y. negali būti išrašomi, naudojami apyvartoje, traukiami į apskaitą.

83. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi, visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta, ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

84. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022).

85. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

86. Ieškovės prašyme (2024-02-28 DOK-25975) nurodyta, kad išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2024 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris įrodo, kad išlaidos patirtos realiai (yra ieškovės ir jos atstovės parašai, patvirtinantys pinigų sumokėjimo ir gavimo faktą), šis dokumentas yra bendrojo naudojimo, patvirtintas Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu. Advokatų taryba 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 126 patvirtino naujos redakcijos grynųjų pinigų priėmimo kvito formą. Naujos redakcijos kvitai išduodami nuo 2023m. liepos 1 d. Nors nuo 2024 m. vasario 1 d. panaikinta Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtinta Pinigų priėmimo kvito forma, tačiau ieškovės pateiktas pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad išlaidos patirtos realiai, ir ši aplinkybė nepaneigia šalies teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pinigų priėmimo kvitą išrašė turintis tam teisę ir pareigą asmuo - ieškovės atstovė advokatė A. K., todėl nėra pagrindo abejoti šiame dokumente nurodytų duomenų patikimumu. Sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties išrašas, pasirašytas advokatės, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis teikiamų teisinių paslaugų faktą. Suteiktas paslaugas patvirtina ir byloje pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą.

87. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

88. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas 1,3 dydžio koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

89. Įvertinus, kad pagal pinigų priėmimo kvitą išlaidos apmokėtos 2024 m. vasario 26 d., atitinkamai taikomas 2023 m. III ketvirčio – bruto 2 018,20 Eur, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis gali būti 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur * 1,3= 2 623,66 Eur).

90. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.