Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2604-1218/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-20
Bylos Nr.
1-2604-1218/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22260-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Kujalis
Kaltinamasis
O. K.
Nukentėjusysis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2604-1218/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22260-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam O. K.,nukentėjusiajai L. D.,vertėja Svetlanai Minakovai ir Olga Gumuliauskienė,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis, 2024 m. birželio 10 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, šalia „N.“ kiosko, du kartus spjovė nukentėjusiajai L. D. į veidą bei sudavė jai vieną kartą kumščių į veidą, po ko nukentėjusioji nukrito ant grindinio. Šiais savo veiksmais O. K. padarė nukentėjusiajai L. D. poodinę kraujosruvą dešinėje pakaušio pusėje, poodinę kraujosruvą ir muštines žaizdeles apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvas 21-23 ir 41-o dantų dantenose, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą,

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis O. K. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta. Birželio 9 d. sėdėjo kavinėje su savo mamos pažįstamų. Ten susipažino su užsieniečiu vardu I. Vėliau mamos pažįstamas išėjo savais reikalais, o užsienietis pasiūlė išgerti. I. žadėjo viską pastatyti už savo pinigus, norėjo, kad parodytų jam miestą. Tada nuėjo kartu į senamiestį. Nusprendė užeiti į barą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Kai jiems atnešė alkoholio, prie jų priėjo panelė vardu L., kuri pasiūlė prisėsti prie savo staliuko. Ji sėdėjo šalia baro su savo draugais. Kartu sėdėjo visą naktį ir gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu, kai jie gėrė, tiek L., tiek jos draugai pravardžiavo jį „gėjumi“. Tylėjo nieko nesakydamas, bet tai jį skaudino. Nenorėjo pyktis. Pasakė jiems, kad yra vedęs vyras ir nėra gėjus, bet jie juokėsi iš jo, sakė, kad jis „mylisi“ su tuo užsieniečiu. Jiedu atsakė, kad neseniai susipažino. Apie 3 val. baras užsidarė ir jie išėjo į lauką. Priėjo dar dvi moterys su kuriomis kalbėjo lauke. Vienu metu priėjo prie L. kažko tai pasiklausti, bet ji pasiuntė jį keiksmažodžiais, o jis pasimetęs atsitraukė. L. vėl priėjo prie jo, juokėsi, pravardžiavo ir tada jam trūko kantrybė. Vieną kartą jai spjovė. L. pradėjo jį šmeižti keiksmažodžiais antrą kartą. L. nuėjo pas savo draugą pasiguosti į glėbį, draugas ją laikė apkabinęs, o ji guodėsi ir verkė. Praėjus 3 min., ji bandė ištrūkti iš draugo glėbio, bet draugas vis tiek ją laikė. Galiausiai jai pavyko ištrūkti ir ji pradėjo bėgti į jo pusę 3-4 m. atstumu. Stovėjo tiesiai ištiesęs ranką ir suspaudęs kumštį. L. matydama, kad jis tiesiog stovi, vis tiek puolė, ko pasėkoje, gavosi tas smūgis. Norėtų pridurti, kad ranka neužsimojo, tik laikė ją tiesiai, suspaudęs kumštį. Po smūgio L. nukrito ant žemės, o jis atsitraukė. Vienas draugas ją pakėlė, o kitas – paklausė ar jis laimingas? Jis tik bandė apsiginti. L. su savo draugais pasiliko stovėti toje pačioje vietoje, o jis su užsieniečiu I. nuėjo link stoties pusės. Pakeliui užėjo dar į bariuką, ten pabuvo 20 min. ir išėjo. Nuėjo namo pas motiną, nes autobusai jau nevažinėjo, o užsienietis nuėjo pėstute į stoties pusę. Dar birželio 10 d., apie 17 val. pamatė „F.“, bet nežino kieno tiksliai, nes postas buvo anonimiškas, įkeltas nuotraukas ir aprašymą: „gal žinote šį asmenį, kur dirba, kur mokosi kur gyvena, nes jis sumušė jauną panelę ir pabėgo“. Praėjus 20-30 min., jau buvo paskelbtas jo „I.“ ir „F.“ pavadinimas. Komentaruose sulaukė daug grasinimų. Praėjus dviem dienoms su žmona nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl melagingo „posto“. Praėjus dar kokiai valandai, pastebėjo, kad „postas“ ištrintas ir dar po kurio laiko jam paskambino tyrėja, kuri paklausė apie įvykį tiriamą įvykį. Pasakė jai, kad nieko nemušė. Įvyko konfliktas, o vėliau smūgis. Tyrėja pasakė, kad su juo susisieks kitas pareigūnas. Stovėjo iškėlęs kumštį ir neužsimojo. Žinojo, kad L. bėgdama į jį galėjo jį parversti ant žemės ir jis truputi pasilenkė, kad jį nenusvertų ant žemės ir išlaikytų pusiausvirą. Įvyko smūgis, nuo kurio L. parkrito ant žemės ir pradėjo verkti. Jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Pagal savo pojūtį nepasakytų, kad smūgis buvo stiprus, nes neužsimojo. Smūgis stipresnis gavosi vien tik dėl to, kad L. buvo labai įsibėgėjusi. Bandė taikytis su nukentėjusiąja. Paskambino L. prisistatė ir atsiprašė. Kai paskambino trečią karta ji paprašė atlyginti 5-6 tūkst. Eur. Praėjus 2-3 min. gavo žinutę, kurioje reikalaujama 6 tūkst. Smūgį sudavė neatsargiai. Tai padarė neapgalvojęs savo veiksmų ir atsiprašo L. Nenorėjo, kad tą vakarą įvyktų kažkoks incidentas. Nėra piktybinis žmogus. Pripažįsta, kad yra kaltas, nes jam nereikėjo kreipti dėmesio į tas provokacijas, o tiesiog apsisukti ir išeiti. Dirba „S.“ konsultantu. Galėtų atlyginti žalą dalimis. Anksčiau nemokėjo, nes nežinojo kiek tai kainuos. Be to, tyrėja jam sakė nemokėti, kol nėra tikslios sumos pasakytos iš daktarų. Prieš tai buvo teistas ir priteistą žalą atlygino. Savo elgesį vertina blogai. Žino, kad yra pareikštas 5 500 Eur civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio nepripažįsta, bet pripažįsta kaltę dėl padarytos veikos. Dalinai nesutinka su civiliniu ieškiniu. Sutinka atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta medicinos specialistė J. B. parodė, kad apžiūros metu matė ir užfiksavo 21 danties pasvirimą. Pasislinkusi 21 dantis padėtis apžiūros metu buvo aprašyta, tačiau jį neįtraukta į išvadinę dalį kaip sužalojimo, nes yra sudėtinga nustatyti ar pasislinkimas iš tikrųjų įvyko tiriamo įvykio metu. Reikėtų peržiūrėti nukentėjusiosios odontologinius įrašus prieš įvykį, kad įsitikinti ar tas dantis tikrai nebuvo jau iki to pasislinkęs ir tada bandyti spręsti ar tai galėjo būti susiję. Neatmeta tikimybės, kad pasislinkimas galėjo būti susijęs su įvykiu, tačiau reikėtų patikimesnių įrodymų. Pirmiausiai būtina pažiūrėti radiologinių tyrimų rezultatus. Galimai juose bus aprašyti danties vainiko ar šaknies lūžiai. Reikėtų įsitikinti, ar yra patologinių pakitimų rentgenogramose atliktose po įvykio. Jeigu bus nustatyti lūžiai, tai tada tas sužalojimas bus siejamas su įvykiu, o jeigu sužalojimo nėra, tai tada reikia įsitikinti, ar tas dantis nebuvo pasislinkęs iki įvykio, nes gali būti ir tokia situacija. Sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, net jei reikėtų tą dantį pašalinti. Pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles, vieno nuolatinio danties netekimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikriausiai ta 21 danties patologija nereikalauja visų dantų gydymo, bet jeigu ortodontas gydo dantis, tai jis neužsiims tik 1 danties gydymu, o tvarko visą burnos ertmę. Danties atstatymas reikalauja tų visų veiksmų, kurie aprašyti gydymo plane. Nelabai įsivaizduoja, kaip galima mechaniškai atstatyti tik vieną dantį. Numatyti viršutiniai ir apatiniai žandikaulio briketai yra susiję su sąkandžio gydymu, bet ne to danties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė D. V. parodė, kad jau po pirmos konsultacijos matė bendrą poreikį atlikti ortodontinį gydymą, iki tos traumos. Gydymo planas yra bendras, nes reikalingas plėtimas, t. y. iš anksčiau buvę dalykai. Kiek pamena vienas dantis, pasak pacientę, pakeitė padėtį. Dėl to, kad dantų lankas yra kreivas, sudėtinga nustatyti kiek dantis pakrypo, nes dantys išsidėstę kreivai. Jeigu dantys būtų vienoje linijoje, tai aiškiai pasakytų, kiek jis palinko. Ortodontinis gydymas yra reikalingas bendrai, nepaisant to, ar tai buvo trauma. Kiek pamena, pacientė sakė, kad dantis pradėjo keisti savo spalvą, todėl nukreipė ją pas ortodontą. Tik dėl to vieno danties ortodontinio gydymo negalėtų atlikti. Pacientei reikalingas bendras gydymas, t. y.: plėtimas ir briketai. Pacientės patirta trauma pačiam ortodontiniam gydymui didelės reikšmės neturi. Gydymo plane nurodė, tai ką būtina padaryti. Jeigu pacientės atveju gydytų tik vieną žandikaulį, t. y. jį ištiesinus ir išlyginus, dantys nesueitų su kitu žandikauliu. Jeigu apatinis žandikaulis būtų tvarkingas, viršutinio žandikaulio gydymas būtų pigesnis. Viršutinio žandikaulio gydymas gaunasi brangesniu. Jei tektų atstatyti vieną dantį, ir jei būtų viskas idealu, tuomet galima užsiklijuoti kokius 6 breketus – tai apie 300-400 Eur. Pacientė kreipėsi į kliniką po traumos. Apžiūrėjo 21-mą dantuką, bet jau tada praėjo nemažai laiko. Kadangi priekiniai dantys yra kreivi, labai sunku vertinti, kokia 21-mo danties pozicija buvo prieš. Galimai jis tik minimaliai pakeitė savo padėtį. Kiek prisimena 21 danties paslankumas buvo minimalus. Ortodontinis gydymas siūlomas ne dėl vieno danties, bet ir dėl kitų dantų. Jeigu pacientė būtų atėjusi iki traumos, būtų pasakiusi lygiai tą patį. Vis tik mano, kad 21 danties paslankumas yra trauminis. Kitų dantų paslankumo nepastebėjo. Negali pasakyti kada atsirado tas paslankumas, pacientė skundėsi danties tamsėjimu, todėl jai pasiūlyta kreiptis pas ortodontą. Gydant vieno 21 danties paslankumą, jeigu klijuoti breketus kainuotų 300-400 eurų su visais apsilankymais, reikėtų sekti gydymo eigoje ar neatsiranda kažkokie didesni paslankumai, darytis rentgeno nuotraukas, žiūrėti kokia situacija.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. birželio 11 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2024 m. birželio 10 d. apie 3.15 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, šalia „N.“ parduotuvės Vilniuje, L. D. nepažįstamas asmuo sudavė vieną smūgį į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. L. D. patyrė fizinę žalą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 13-18).

2024 m. birželio 14 d. įtariamuoju apklaustas O. K. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, retsykiais vartoja alkoholį. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. 2024 m. birželio 9 d., vakare, šiuo metu tiksliai laiko pasakyti negali, jis atėjo kartu su jam iš matymo pažįstamu vaikinu vardu I., pavardės jo pasakyti negali, nes su juo susipažino dieną prieš šį įvykį. Žino, kad jis ukrainietis, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje susipažino su mergina vardu L., kartu su ja buvo du vaikinai, kurių vardų, neprisimena. Vienas iš jų baltarusis, o kitas – lietuvis. Visą vakarą iki baro uždarymo, t. y. iki 3 val., su nepažįstamais jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Bendravimas vyko anglų, o vėliau rusų kalba. Iš kavinės išėjo, kai darbuotojas jau juos išprašė, nes baigėsi darbo valandos. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint prie stalo, L. kelis kartus jo atžvilgiu panaudojo negražius žodžius tokius, kaip „gėjus, pydaras“. Jis parodė L. žmonos nuotraukas, sakė, kad susituokęs. Jis nesuprato, kodėl L. jo atžvilgiu sakė kelis kartus minėtus žodžius, galimai, ji tai sakė juoko formoje, bet iš pradžių, jis nekreipė dėmesio į tai. Išėjus iš kavinės, visi ėjo gatve. Apie 3.20 val., priėję prie (duomenys neskelbtini) aikštės, maždaug, priešais viešbutį „N.“, L. vėl pradėjo jo atžvilgiu sakyti tuos pačius žodžius, kad jis „gėjus, pydaras“, kartojo tai kelis kartus, todėl jis nesusitvardė ir spjovė 2 kartus L. į veidą. Po ko, L. įsižeidė ir norėjo pulti jį rankomis, tačiau jis jai 1 kartą sudavė kumščiu ar tai į nosį, ar tai į veidą. Nuo smūgio ji nukrito, matė jos veide kraują. Po ko, prie L. pribėgo kartu su ja buvę jam nepažįstami vaikinai, o jis su vaikinu, vardu I. išėjo iš tos vietos. 2024 m. birželio 10 d. jis iš socialinio tinklo „F.“ sužinojo, kad jo ieško. Buvo parašyta, kad jis sumušė merginą. Vėliau, jis sužinojo, kad buvo parašytas pareiškimas dėl L. sumušimo. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, L. atsiprašė, norėtų su ja susitaikyti (t. 1, b. l. 96-99).

2024 m. liepos 5 d. papildomai įtariamuoju apklaustas O. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta, įtarimo esmę suprato, lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, daugiau prie jų nieko papildyti neturi, jie yra išsamūs ( t. 1, b. l. 107-109).

2024 m. birželio 11 d. apklausta nukentėjusioji L. D. parodė, kad gyvena Vilniuje apie 3 metus, yra studentė, (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 9 d., vakare, buvo Vilniaus centre su savo draugais: N. O. ir A. S. Su draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vakaro eigoje, kavinėje, susipažino su dviem vaikinais, kuriems apie 20-30 metų. Jų vardų tuo metu nežinojo ir vakaro eigoje nesužinojo. Leido laiką kavinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo visi kartu, tuo metu jie buvo penkiese, t. y. ji, du draugai ir du minėti vaikinai. Bendraudama su nepažįstamais vaikinais, juokavo įvairiomis temomis, tačiau vaikinai neįsižeidė, visi kartu pasijuokdavo ir bendraudavo toliau. Apie 3 val., kavinė užsidarė ir jie visi kartu išėjo link (duomenys neskelbtini) aikštės pusės. Eidami visi juokėsi, šnekėjo. Priėję prie „N.“ kioskelio, visi sustojo, jau ruošėsi važiuoti namo, tačiau dar visi bendravo, kalbėjo. Neatsimena, ką tiksliai pasakė, tačiau vienas iš vakaro metu sutiktų vaikinų pradėjo jai spjaudyti į veidą. Mano, kad galėjo pasakyti kažką įžeidaus, tačiau tik juoko forma, taip kaip visą vakarą jie tarpusavyje juokavo. Minėtas vaikinas priėjęs spjovė jai į veidą vieną kartą, ko pasėkoje, ji supyko ir pradėjo eiti link jo. Norėjo vaikiną pastumti toliau nuo savęs, kad jis nustotų į ją spjaudyti, tačiau prie vaikino nepriėjo, jis pradėjo trauktis ir traukdamasis spjovė jai į veidą dar kartą. Vaikinui spjovus į ją antrą kartą, ji vėl bandė prie jo prieiti ir klausė jo, ką jis daro, kai, netikėtai, vaikinas jai smogė kumščiu į veido sritį. Neatsimena, kuria ranka vaikinas jai smogė, neatsimena kaip nukrito. Atsimena tik, kaip jau gulėjo ant žemės ir jautė didelį fizinį skausmą, jautė šoką, matė aplink save ir ant savęs kraują. Vaikinas, kuris jai smogė ir jo draugas iš karto po įvykio pabėgo. Mano, kad vaikinas jai smogė apie 3.15 val. Kaip buvo apsirengę vaikinai tiksliai nežino, jai atrodo, kad jai smogęs vaikinas buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais. Kitą dieną, bendraudama su draugais surado savo telefonuose vakaro nuotraukas ir vaizdo įrašus ir rado jai trenkusio asmens nuotraukas. 2024 m. birželio 10 d., artimas draugas nusprendė socialiniame tinkle „F.“ anonimiškai pranešti apie jai smogusį pavojingą asmenį, kad perspėti kitus asmenis ir patalpino paminėtas nuotraukas. Tuomet, keli skirtingi „F.“ vartotojai pakomentavo, kad nuotraukoje yra užfiksuotas asmuo „F.“ anketos vardu „O. F.“. Sužinojusi daugiau informacijos apie jai trenkusį asmenį, nusprendė kreiptis į policiją. Smūgio metu, jai buvo stipriai sužalota apatinė lūpa ir viršutinės dantenos, iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą. Kadangi ji patyrė fizinę žalą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prie apklausos pridėjo 2 nuotraukos vaikino, kuris jai 2 kartus spjovė ir smogė(t. 1, b. l. 46-51).

2024 m. birželio 12 d. apklausta liudytojas N. O. parodė, kad 2024 m. birželio 9 d. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir norėjo susitikti su savo draugais, t. y.: L. D. ir A. S. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) apie 21:45 val. Nusprendė nueiti visi kartu į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sėdėdami bare, jie visi kartu bendravo. Apie 1 val., prie jų staliuko priėjo du vaikinai, vienas iš vaikinų buvo iš (duomenys neskelbtini), apie 40 m., apsirengęs juodai, o kitas vaikinas buvo apie 23 m., juodų plaukų, su žalios spalvos megztiniu, šortais. Jiems jie buvo nepažįstami, tačiau pradėjo visi kartu bendrauti, t. y.: jis, L., A. ir tie du vaikinai. Gėrė alkoholinius gėrimus. L. bendraudama su nepažįstamais vaikinais juokaudavo įvairiomis temomis, tačiau vaikinai neįsižeidė, visi kartu pasijuokdavo ir bendraudavo toliau. Apie 3 val. baras užsidarė ir jie visi kartu išėjo link (duomenys neskelbtini) aikštės stotelės. Kai išėjo iš baro, pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) aikštės stotelės. Jis girdėjo, kaip L. bendravo su vienu iš vaikinų (apie 23 m., juodų plaukų, su žalios spalvos megztiniu, šortais), matė, kaip šitas vaikinas pradėjo spjaudyti L. į veidą, dėl kokios priežasties tai atsitiko, jis nežino. Matydamas kas atsitiko, jis priėjo prie L., paėmė už rankos, kad nekiltų konfliktas toliau ir, tada, vaikinas priėjo prie jų ir dar kartą spjovė L. į veido sritį. Tada, L. priėjo prie vaikino, norėdama apraminti jį ir tas vaikinas sudavė kumščiu vieną smūgį jai į veido sritį. Nuo suduoto smūgio L. iškarto nukrito ant žemės. Jis priėjo prie L., kadangi išsigando už L. sveikatą ir pamatė, kad ant jos veido yra kraujas. Tada, jis paklausė L. kas nutiko, ji jam atsakė, kad vaikinas jai sudavė vieną smūgį į veido sritį ir dėl kokios priežasties nežino. Jis L. padėjo atsistoti, draugas A. paėmė savo telefoną bei pradėjo filmuoti kas vyksta. Tie vaikinas iškart pradėjo šalintis link „M.“ restorano. Tada, jie nuėjo prie laiptų (prie „N.“ parduotuvės), pradėjo žiūrėti, ar su L. viskas yra gerai, matė, kad jos veidas yra sužalotas ir kruvinas. Nori paminėti, kad neskambino 112, bei nekvietė greitosios medicinos pagalbos, kadangi L. tuo metu nenorėjo kviesti pagalbos. Kiek žino, L., šiandien, turėjo kreiptis į ligoninę dėl patirtų sužalojimų. Tą vaikiną, kuris sudavė smūgį L., jie rado „F.“ ir „Instagram“, jis yra pasivadinęs, kaip O. F. (t. 1, b. l. 73-76).

2024 m. birželio 12 d. apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atvyko pas savo draugą N. O. į svečius. 2024 m. birželio 15 d., jau išvyksta į savo gimtinę. 2024 m. birželio 9 d. apie 22 valandą, jis kartu su N. O. ir L. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Su N. sėdėjo prie staliuko, o L. nuėjo prie baro ir eilėje susipažino su dviem vaikinais. Susipažinusi su vaikinais, L. pasiūlė jiems prisijungti prie jų staliuko. Visą vakarą, iki baro uždarymo, t. y. iki 3 val. su nepažįstamais jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Bendravimas vyko anglų, o vėliau rusų kalba. Iš kavinės išėjo, kai darbuotojas jau juos išprašė, nes baigėsi darbo valandos. Išėjus iš kavinės kartu su draugais ir dviem nepažįstamais ėjo link (duomenys neskelbtini) aikštes. Priekyje ėjo du nepažįstami vaikinai, o jie, trise, ėjo gale. Apie 3.20 val., priėję prie (duomenys neskelbtini) aikštės, maždaug priešais viešbutį „N.“, L. paklausė vaikino, kaip vėliau jie išsiaiškino socialiniame tinkle „F.“, kuris pasivadinęs „O. F.“ (toliau – Vaikinas Nr. 1), „ar jis gėjus?“. Po ko, vaikinas Nr. 1 galimai įsižeidė ir, atsisukęs, spjovė L. į veidą. Ji pasipiktino ir pradėjo eiti link vaikino Nr. 1, kai tuo metu jis jau pradėjo trauktis nuo jos. N. sulaikė L., truputi ją apsiramino. Vėliau, vaikinas spjovė antrą kartą. Po antro spjovimo, L. ėjo link vaikino Nr. 1 ir jis trenkė vieną kartą L. į veido sritį. Iš kokios rankos, jis neatsimena. Įtaria, kad trenkė per lupas, kadangi iš lūpų bėgo kraujas. L. po smūgio nukrito ant žemės ir jie ją pakėlė, o vaikinai, pamatę kraują, pasišalino. Vaikinas Nr. 1 buvo apsirengęs šviesios spalvos „Adidas“ šortais, baltos spalvos marškinėliais, megztiniu „Adidas“, tamsiai žalios spalvos su baltomis juostomis. Jis rodė, kad ant krūtinės turi didelę tatuiruotę, kurioje pavaizduoti sparnai. Vaikinas ilgesnių, tamsesnių plaukų, per plaukų vidurį skyrimas. Jis avėjo šviesios spalvos sportbačius. Ūgis maždaug 182 cm ūgio. Jis sakė, kad jam 23 metai. Jis taip pat sakė, kad jis vedęs. Jis pats daugiau bendravo su vaikinu Nr. 2., kuris buvo nekonfliktiškas, bendraujantis. Kai vyko konfliktas, vaikinas Nr. 2 buvo šalimais ir nieko nedarė. Jis buvo maždaug apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm. ūgio. Jis sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos megztiniu su gaubtu bei užsidėjęs pilkos spalvos kepurę su snapeliu. Daugiau jokių požymių neįsidėmėjo. Artimiausiu metu atvykti į Lietuvą neplanuoja, atpažinti vaikinų negalėtų (t. 1, b. l. 79-82).

2024 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1804/2024(01) nurodyta, kad L. D. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdelės apatinėje lupoje, pogleivio kraujosruvos 21-23 ir 41-o dantų dantenose. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 1-2 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdelės apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvos 21-23 ir 41-o dantų dantenose galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima patikslinti jų padarymo aplinkybes. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (t. 1, b. l. 60-61).

2024 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), šalia grietojo maitinimo parduotuvės „N.“, apžiūra. Įvykio vietos apžiūra daroma, stovint nugara nuo (duomenys neskelbtini), iš dešines pusės yra trijų aukštu pastatas, prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. Žiūrint tiesiai, matome grietojo maitinimo kioską „N.“. Nustatyta, kad nakties metu, kiosko langai yra uždengti apsauginėmis žaliuzėmis. Ant prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato fasado buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, galėjusios užfiksuoti su įvykiu susijusia informaciją, dėl vaizdo įrašu reikia kreiptis į PC apsauga. (t. 1, b. l. 4-10).

2024 m. birželio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo „2024.06.10 (duomenys neskelbtini) prie n.avi“, kurio trukmė 5 minutės 4 sekundės apžiūra. Įrašas fiksuotas 2024-06-10 nuo 03:23 val. iki 03:28 val., jame matyti (duomenys neskelbtini) ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos vaizdas. Įrašo pradžioje matyti, kaip penkių asmenų grupė (1 mergina ir 4 vaikinai) eina link (duomenys neskelbtini) aikštės. Mergina Nr. 1 tamsių plaukų, susegtų į kuodą, dėvi tamsų švarką, pilkšvas kelnes ir tamsius batus, ant kairiojo peties dėvi šviesią rankinę. Mergina Nr. 1 dešine ranka susikabinus su vaikinu Nr. 1. Vaikinas Nr. 1 tamsių plaukų, dėvi tamsią kepurę su snapeliu, juodą švarką, juodas kelnes ir tamsius batus. Šalia merginos Nr. 1 ir vaikino Nr. 1 kairėje pusėje eina vaikinas Nr. 2, kuris dėvi baltą kepurę su snapeliu, tamsų švarkelį, juodas kelnes ir šviesios spalvos batus, ant dešiniojo peties dėvi šviesų krepšį. Jiems iš paskos eina kiti du vaikinai. Vaikinas Nr. 3 dėvi juodą kepurę su snapeliu, tamsios spalvos striukę, mėlynus džinsus ir juodus batus. Vaikinas Nr. 4 tamsių plaukų, dėvi tamsios spalvos sportinį bliuzoną su baltos spalvos pečiais, tamsius šortus ir juodai-baltus batus. Apie 03:23:51 laiku visi asmenys sustoja šalia pastato sienos ir bendrauja tarpusavyje. 03:27:00 laiku matyti, kaip mergina Nr. 1, vaikinas Nr. 2 ir vaikinas Nr. 4 užeina už pastato kampo. Netrukus grįžta vaikinas Nr. 4 ir už pastato kampo nueina vaikinas Nr. 3. Įraše 03:27:41 laiku matyti, kaip toliau (duomenys neskelbtini) aikšte nueina vaikinas Nr. 3 kartu su vaikinu Nr. 4. Įrašas baigiasi(t. 1, b. l. 29-34).

2024 m. birželio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota internetinės platformos „F.“ paskyra, pavadinimu O. F. Nuoroda į šią paskyrą: (duomenys neskelbtini). Užėję į šią paskyrą matome O. F. profilį, kuris yra viešas, kiekvienas užėjęs į šią paskyrą gali pamatyti ką minėtas vyras kelia ir skelbia. Matome, kad O. F. užsidėjęs profilio nuotrauką, kurioje matyti jisai šalia tamsiaplaukės merginos, ant O. krūtinės ir kairės rankos plaštakos matyti tatuiruotės, dėvi laikrodį ir baltus marškinius, virš jo ir merginos galvos matyti nupiešti raudoni neoniniai ragai. Nėra duomenų, rodančių, kada ši paskyra buvo sukurta. O. F. paskyroje yra septynios informacinės skiltys: „Įrašai“, „Apie“, „Draugai“, „Nuotraukos“, „Vaizdo įrašai“, „Prisiregistravimai“, „Daugiau“. Užėję į pirmąjį „Įrašai“ matome visus O. F. parašytus ir patalpintus įrašus, t. y. nuotraukos, nuorodos, tekstai, kuriuos gali matyti visi užėję į jo profilį žmonės. Skiltyje „Apie“ matyti visa apžvalga apie O. F., t. y. darbas ir išsilavinimas, gyvenamoji vieta, kontaktai, šeima, santykiai ir t. t. Skiltyje „Apie“ nurodyta, jog vyras gimęs ir gyvena Vilniuje, gimimo data (duomenys neskelbtini) Nuo 2023 m. gruodžio 9 d. susituokęs su K. R. Taip pat pridėta nuoroda į O. socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Draugai“ matyti O. F. draugų profiliai. Skiltyje „Nuotraukos“ matome, kad nuo 2017 metų su profilio nuotrauka yra patalpintos 5 nuotraukos, paskyra pažymėta 24 kitose nuotraukose. Skiltyje „Vaizdo įrašai“ matyti O. F. įkeltas vienas vaizdo įrašas. Skiltyje „Prisiregistravimai“ matyti informacija, kada ir kokias 7 vietas lankė O. F. Skiltyje „Daugiau“ paspaudę matome, kad tai skiltis kurioje galime pamatyti O. F. pamėgtus 86 puslapius. Patikrinus per (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šio F. ID (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir trumpo susargdinimo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus pavojingus padarinius (materialioji sudėtis). Pavojingi padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Pavojingi padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Byloje esantys kaltinamojo, medicinos specialistės J. B., specialistės D. V. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, taip pat kiti aukščiau nurodyti duomenys, byloje esantys nukentėjusiosios L. D., liudytojų N. O., A. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, apžiūros protokolas ir kt. pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma (BPK 20 straipsnis), nustatyta, kad kaltinamasis O. K. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2024 m. birželio 10 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, šalia „N.“ kiosko, du kartus spjovė nukentėjusiajai L. D. į veidą bei sudavė jai vieną kartą kumščių į veidą, po ko nukentėjusioji nukrito ant grindinio. Šiais savo veiksmais O. K. padarė nukentėjusiajai L. D. poodinę kraujosruvą dešinėje pakaušio pusėje, poodinę kraujosruvą ir muštines žaizdeles apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvas 21-23 ir 41-o dantų dantenose, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje O. K. nepilnai prisipažino įvykio aplinkybes, bet iki bylos perdavimo teismui ir teisiamojo posėdžio metu, pilnai prisipažino dėl visų esminių jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, gailėjosi, bandė susitaikyti su nukentėjusiąją, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. O. K. paaiškinimus duotus teisiamojo posėdžio metu patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie jiems neprieštarauja, o patvirtina. O būtent, kad O. K. prie savo staliuko bare „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė nukentėjusioji L. D., kad bendravimo metu L. D. vadino O. K. gėjumi, kad konfliktas tarp O. K. ir L. D. prasidėjo lauke, išėjus iš baro, kad O. K. spjovė L. D. į veidą ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Teismo vertinimu kaltinamasis O. K. kumščiu suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai sukels tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad O. K. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis O. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu ir nesąlygojo nepataisomų ar ilgalaikių, pavojingų padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad veiką jis realizavo tiesioginę tyčia, dėl to, kad nukentėjusioji L. D. ji vadino gėjumi. Registrų duomenimis anksčiau kaltinamasis O. K. teistas, tačiau teistumai išnyko, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. K. parodė, kad yra vedęs. Sodros duomenimis, kaltinamasis O. K. dirba UAB „K.“. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad O. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam O. K. turi būti paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam O. K. skirtina galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros O. K. skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punkte numatyti įpareigojimai, t. y. per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo manymu kaltinamajam O. K. taip pat būtina skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nes nagrinėjamame įvykis vyko nakties metu, viešoje vietoje.

Dėl civilinio ieškinio

2024 m. liepos 3 d. nukentėjusioji L. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 4 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad L. D. sukelto fizinio skausmo metu ji patyrė sveikatos sutrikimų. Danties gydymas dėl patirto smūgio jai kainavo 4 500 Eur (t. 1. b. l. 65). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuketėjusioji taip pat pateikė medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 187-191).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamasis O. K. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Teismo vertinimu byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiajai L. D. padaryto sužalojimo, tuo pačiu ir 21 danties pasvirimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad L. D. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdelės apatinėje lupoje, pogleivio kraujosruvos 21-23 ir 41-o dantų dantenose. Teisiamojo posėdžio metu apklausta medicinos specialistė J. B. parodė, kad apžiūros metu matė ir užfiksavo 21 danties pasvirimą. Pasislinkusi 21 dantis padėtis apžiūros metu buvo aprašyta, tačiau jį neįtraukta į išvadinę dalį kaip sužalojimo, nes yra sudėtinga nustatyti ar pasislinkimas iš tikrųjų įvyko tiriamo įvykio metu. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė D. V. parodė, kad jei tektų atstatyti vieną dantį, tuomet galima užsiklijuoti 6 breketus, kas kainuotų apie 300-400 Eur, tuo tarpu pateiktame gydymo plane buvo apskaičiuotas visų dantų, abiejų žandikaulių neteisingo sąkandžio gydymas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Turtinės žalos dydis mažintinas iki 542,58 Eur, kuriuos sudaro 400 Eur 21 danties pasvirimo atstatymui ir 142,58 Eur teismo posėdžio metu pateiktų apmokėtų paslaugų būtinų (trys kvitai) dantų apžiūrai ir gydymo planui sudaryti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų O. K. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo viešoje vietoje, nakties metu nukentėjusioji L. D. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl O. K. veiksmais nukentėjusiajai L. D. padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, jam parkritus, mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į veidą, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023 palikta priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kakta vienu smūgiu nukentėjusiajam į kaktos sritį padarė kraujosruvą; Šaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-616/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugriebęs ranka sutuoktinės veidą, spaudė jį burnos ir nosies srityje, griebė už galvos plaukų bei patempė, koja spyrė į kairės kojos blauzdą, išpešė 4x1 cm ploto plaukų sruogą pakaušio srityje, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-1053/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, pargriovęs nukentėjusįjį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip aštuonis smūgius į smakro sritį, taip sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-342-873/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, ranka suėmęs nukentėjusįjį už bliuzono gobtuvo ir prirėmęs jį prie sienos, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimą nosyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-531/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis ne mažiau kaip septynis kartus, rankomis ir kojomis spyrė nukentėjusiajam į kairę ranką, į kairę koją ir nugarą, vieną kartą kaire koja spyrė ir ne mažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III-ame piršte, taip nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-316/2022 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį, trenkė kumščiu du kartus į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022 palikta priteista 600 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, apkabinęs nukentėjusiąja rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių, pargriovė ant grindų, gulinčiai sudavė dešine ranka vieną kartą į galvą, taip padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeidė dešinį šoną, dešinės rankos alkūnę ir kairę blauzdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-555-957/2022 priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šešis kartus rankų delnais sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, spyrė tris kartus į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė, t. y. tokiu būdu padarė apie 2 cm dydžio kraujosruvą ties kairės akies išoriniu kraštu ir dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvas kairėje blauzdoje po kairiuoju kelio sąnariu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio dydžio analogiškose bylose, teismas daro išvadą, kad įprastai didesnio dydžio neturtinė žala priteistina sudavus daugiau nei vieną smūgį ar kai sukelti sunkesni padariniai nei vien sukeltas fizinis skausmas.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios L. D. pareikštas 1000 Eur civilinis ieškinys – yra per didelis, todėl mažintinas iki 100 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Prie galinio bylos viršelio prisegti du vokai, kuriuose įdėtos kompaktinės laikmenos, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros O. K. skirti šiuos įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros O. K. skirti šiuos įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. K. 542,58 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus penkiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą L. D. naudai.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinės laikmenas palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti O. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavelas Kujalis