- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-984-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00179-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė, Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui R. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina K. R. jos gyvenamojoje vietoje; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. R. ir V. R. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 3) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. R. ir V. R. įsiskolinimą po 3 250 Eur kiekvienam vaikui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. gegužės 7 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo, kuriuo prašė nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
Atsakovas R. R. 2019 m. gegužės 17 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) R. R. ir K. R. santuoką, sudarytą 2011 m. liepos 30 d. Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 203, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei K. R. palikti pavardę (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama K. R.; 4) nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. išlaikymui iš jo priteisti periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2019 m. sausio 28 d., iki vaikų pilnametystės; paskirti K. R. vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir įpareigoti K. R. iki kiekvieno kito mėnesio 10 dienos pateikti R. R. ataskaitą apie vaikų lėšų panaudojimą už praėjusį mėnesį; 5) priteisti K. R. asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) ir priteisti R. R. naudai iš K. R. 2 045 Eur kompensaciją už automobilį; 6) priteisti iš K. R. jo naudai 5 608,48 Eur kompensaciją už 2016 m. lapkričio 24 d. pasiimtus indėlius iš AB „Šiaulių banko“ ir banko „Swedbank“, AB; 7) priteisti R. R. asmeninėn nuosavybėn pistoletą „Glock 19“, o K. R. naudai iš priteisti 200 Eur kompensaciją už pistoletą; 8) atmesti K. R. reikalavimo dalį dėl išlaikymo vaikams po 260 Eur kas mėnesį ir visą reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo.
2019 m. birželio 4 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų papildymo, kuriuo prašė nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad pagal byloje esamus duomenis skyrius neįžvelgia priežasčių, dėl kurių būtų ribotinas vaikų ir tėvo bendravimas. Tarp vaikų ir jų tėvų yra stiprus ryšys ir patys vaikai pageidauja bendrauti su abiem tėvais. Skyriaus nuomone, vaikams priteistino išlaikymo dydis turi būti nuo 200 iki 260 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Priklausomai nuo teismo sprendimu priteistinos išlaikymo sumos dydžio, turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams.
Šalies argumentai
Ieškovė K. R. ir jos atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdyje prašė ieškinį su papildytais reikalavimais tenkinti visiškai juose nurodytais motyvais, priešieškinį atmesti. Ieškovė paaiškino, kad nori išsaugoti šeimą ir nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Jos netenkina atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, t. y. kad vaikai kas antrą savaitę gyventų pas tėvą, nes ji nedraudžia tėvui bendrauti su vaikais, tik nori, kad tėvas įspėtų ją iš vakaro apie ketinimą susitikti su vaikais. Prašė priteisti abiem vaikams išlaikymo įskolinimą, išminusavus jau gautą kas mėnesį kiekvienam vaikui 130 Eur sumą, t. y. išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad vykstant kivirčams šeimoje, atsakovas išeidavo iš namų, per santuokos laiką atsakovas 13 kartų buvo išėjęs, ji viena turėjo rūpintis vaikų auklėjimu. Vyrui išėjus iš namų, vaikus jai išlaikyti padėjo ir iki šiol padeda jos tėvai. Per paskutinį pusmetį atsakovas su vaikais bendravo 6 kartus, vieną savaitgalio dieną per mėnesį nuo 10 val. iki 19 val. Pasiėmęs vaikus, atsakovas jiems neskiria pakankamai dėmesio, nieko papildomai vaikams nenuperka. Atsakovas nesilanko vaikų darželyje, nepaskambina jai pasiteirauti apie vaikų sveikatą. Abu vaikai lanko muzikos mokyklą, o dukra dar lanko šokių būrelį. Tiek darželyje, tiek mokykloje yra renkami pinigai į fondą, iš kurių perkamos dovanos mokytojams, auklėtojoms, kiti reikmenys. Vaikų auginimu, jų priežiūra, ugdymu rūpinasi ji viena, perka būtinus daiktus, aprangą, avalynę. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2016 m. lapkričio mėn., nes atsakovas išsikraustė iš namų. Tuo metu ji nedirbo, nes prižiūrėjo mažus vaikus, gyveno iš šeimos santaupų, buvo sukaupti vaiko pinigai, turėjo lėšų asmeninėje sąskaitų. Atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose, gaudavo išmokas, tačiau palikęs šeimą toliau gaudavo vaiko pinigus, tačiau jų šeimai nedavė. Automobiliui 10 000 Lt buvo paimta iš jos iki santuokos sutaupytų lėšų, o taip pat jos tėvai padovanojo 5 000 Lt automobilio įsigijimui. Iki santuokos ji dirbo Švedijoje bei kitose užsienio valstybėse, buvo sukaupusi apie 40 000 Lt santaupų. Apie atsakovo paimtas paskolas ji sužinojo šioje byloje gavusi dokumentus. Atsakovui jo studijos nekainavo, nes jis gabus ir gerai mokėsi. Gyvenant kartu, atsakovas grodavo keturias dienas per savaitę ir uždirbdavo papildomai, tačiau kiek jis uždirbdavo, nežino. Gyvenant santuokoje atsakovas laikėsi nuomonės, kad jo pareiga uždirbti pinigus, o jos – auginti vaikus. Atsakovas paliko šeimą neapsiėmęs daiktų, tačiau vėliau sutartą dieną atsakovas atvyko jų pasiimti. Automobilio jis neėmė, nors ji tuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje santuokos iširimo metu buvo 40 000 Lt jos asmeninių lėšų. Į šią sąskaitą kažkuriuo laikotarpiu santuokos metu buvo įnešti pinigai, o vėliau išimti. Išimti iš sąskaitos pinigai buvo išleisti dar santuokoje, todėl išimta suma būnat santuokoje buvo vėl įnešta į sąskaitą. Be to, laikant pinigus banke priaugo palūkanos, kurių per metus būdavo virš 1 000 Lt. Ji šiuo metu už kiekvieną vaiką iš valstybės gauna po 50 Eur, vaikai spec. poreikių neturi, tačiau susirgus, tenka pirkti vaistus. Rūbelius ir avalynę tenka pirkti du kartus per metus, nes vaikai išauga, išlaidas vaikų išlaikymui ji išdėstė lentelėje, kuri yra pagrįsta čekiais. Atsakovas išeidamas iš namų pasiėmė muzikos aparatūrą ir ji į ją nesikėsina, todėl atsakovas neturi reikalauti dalinti automobilį, kuris įsigytas iš jos asmeninių lėšų, nors ir santuokos metu. Pradėjus gyventi atskirai, ji iš „Šiaulių banke“ esančios asmeninės sąskaitos pasiėmė 10 000 Eur, o iš banko „Swedbank“, AB, – 5 000 Eur. Banke „Swedbank“, AB, buvę pinigai buvo sutaupyti iš valstybės skiriamų vaiko pinigų. Nemano, kad yra tikslinga teikti ataskaitas dėl išlaidų vaikams. Ji nenori nutraukti santuokos, manydama, kad yra galimybė išsaugoti šeimą.
Atsakovas R. R. teismo posėdyje prašė priešieškinį ir patikslintą priešieškinio reikalavimą tenkinti juose nurodytais motyvais, o ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas R. R. paaiškino, kad sutuoktinė vaikų akivaizdoje jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, todėl jis turėjo išeiti iš namų. Kai žmona nedirbo, nes augino vaikus, jis pilnai aprūpindavo šeimą. Gyvenant kartu vaiko išlaikymui užteko šimto eurų, vaikus rengdavo jo brolio vaikų atiduotais rūbais. Abejoja, ar pusantrų metų berniukui reikia mašinos su akumuliatoriumi, kainuojančios apie 300 Eur, ar tikrai reikia motociklo, kainuojančio panašiai, ar tikrai mergaitei reikia krūvos lėlių. Pradėjus gyventi atskirai, jis neturėjo pinigų, nes reikėjo susipirkti būtinus daiktus, todėl kurį laiką jis neteikė išlaikymo, vėliau įsiskolinimą sumokėjo. Jam išėjus sutuoktinei liko seife buvusios ne mažos santaupos – 20 000 Lt (vestuvinė dovana), namuose liko baldai, buitinė technika ir kt. daiktai. Neginčija, kad didžiąja dalimi prie namų įrengimo ir daiktų įsigijimo prisidėjo uošviai. Jam kyla problema dėl to, kad ieškovė leidžia susitikti su vaikais tik nuo 10 val. iki 19 val. ir paimti tik abu vaikus. Ieškovė jo neinformuoja apie darželyje vykstančius renginius, šventes. Jis prašo ataskaitų, nes nori, kad ieškovė vaikams skirtus pinigus naudotų vaikams, o ne kitiems poreikiams, tačiau pateikti čekių iš parduotuvės neprašo, užtenka nurodyti ką konkrečiai pirko. Nesutinka, kad yra būtina auklėtojų dovanoms skirti dideles sumas, apie fondą darželyje, muzikos mokykloje ieškovė jam anksčiau nėra sakiusi. Jeigu jis gautų visą informaciją apie vaikams skirtus renginius, apie vykstančius susirinkimų darželyje ar muzikos mokykloje, jis tik išskirtinais atvejais negalėtų dalyvauti. Jo ieškovė nepakviečia į vaikų šventes. Mano, kad abiem vaikams per mėnesį užtenka 300 Eur. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame daiktų sąraše yra akivaizdus daiktų perteklius, nes tiek vaikams nereikia, galima išgyventi ir be tokio gausaus daiktų kiekio. Sutinka, kad būreliai vaikams kainuoja nuo 5 iki 20 Eur. Mano, kad santuoka iširo daugiau dėl ieškovės kaltės, dėl didėjančio pinigų reikalavimo; manipuliacijų ir kt. 2016 m. lapkričio 2 d. kilus konfliktui jis paliko namus ir nuo tada kartu nebegyvena. Prašo nustatyti bendravimą su vaikams, jam leidžiant kas antrą savaitę būti su jais, kad galėtų bendrauti su vaikais ir prisidėti prie jų auklėjimo. Šiuo metu yra išsinuomojęs gerą vieno kambario butą, vaikams gyventi sąlygos būtų sudarytos. Gauna 700 Eur atlyginimą ir 30 proc. priedą, iš viso apie 1 200 Eur. Dirbdamas kultūros centro vadovu, jis nebegali papildomai dirbti ir gauti papildomų pajamų, nesusijusių su tiesioginiu darbu. Iki santuokos paimtas paskolas jis grąžino santuokos metu. Jei su ieškove būtų sutarę geruoju, tai jis automobilį būtų palikęs ieškovei. Gruodžio mėnesį jis buvo atvežęs brolio atiduotų vaikiškų rūbų pilną maišą, kuriais ieškovė rengia vaikus. Brolis kas ketvirtį atiduoda jo vaikų nebenešiojamus rūbus. Jis ne kartą buvo siūlęs ieškovei gyventi kartu atskirai nuo tėvų, bet ieškovė nesutiko gyventi kitur. Numojamą iš tėvo butą jis suremontavo už skolintus pinigus, galėtų su vaikais gyventų šiame bute. Jis dirba nuo 8 iki 17 val., o po darbo vykstančiuose renginiuose gali dalyvauti kartu su vaikais, be to, gali pasiderinti darbą savaitgaliais, todėl mano, kad vaikams gyvenant pusę laiko pas jį galės tinkamai jais pasirūpinti. Jei vaikams netiktų gyventi bute, jis yra numatęs galimybę 10 km už miesto gyventi su vaikais nuosavame name. Liepos mėnesį jis buvo su vaikais susitikęs porą kartą, rugpjūtį buvo galėjęs susitikti daugiau, bet ieškovė paaiškino, kad ruošia vaikus darželiui. Vaikai pas jį išbuvo iki dviejų dienų. Jei būtų vaikų išlaikymui iš jo priteista ieškovės prašoma suma, jis nebeturėtų finansinės galimybės bendrauti su vaikais. Nesutinka su ieškovės nurodyta automobilio verte, o automobilio pirkimai ieškovės tėvai pinigų nedavė ir jam nieko nežinoma apie tai, kad jo sutuoktinei tėvai būtų padovanoją pinigų automobilio pirkimui.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aistė Marija Pakarklytė-Ubartienė teismo posėdyje paaiškino, kad skyriaus nuomone vaikams būtų problema gyventi kas antrą savaitę pas tėvą. Artimesnė vaikų interesams būtų ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Pritaria, kad vaikų išlaikymui būtų mokama nuo 200 iki 260 Eur kas mėnesį. Atsakovas šiuo metu dar nėra sudaręs vaikams gyventi tinkamų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės K. R. ir atsakovo R. R. santuoka sudaryta 2011 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 203. Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. R., o (duomenys neskelbtini) – sūnus V. R.. Atsakovo R. R. vardu santuokos metu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi ieškovė K. R.. Šalys neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2016 m. lapkričio 2 d., kartu negyvena ir atsakovas nori nutraukti santuoką. Ieškovė dirba ir gauna per mėnesį vidutiniškai 715 Eur atlyginimą. Atsakovas taip pat dirba ir gauna per mėnesį vidutiniškai 1 303 Eur atlyginimą. Šalių nepilnamečiai vaikai S. R. ir V. R. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, o dukra (duomenys neskelbtini) papildomai lanko šokių pamokas. Telšių apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) ir sūnui (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 200 Eur nuo 2019 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-5415-215/2016, buvo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas dukrai (duomenys neskelbtini) ir sūnui (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 130 Eur nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-2/2011; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad faktiškai kartu su ieškove nebegyvena nuo 2016 m. lapkričio 2 d. Santuoka iki šiol liko nenutraukta, nes ieškovė atsisakė nuo sudaryto sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jų šeimoje dažnai kildavo konfliktai, kuriuos iššaukdavo pati ieškovė, todėl jis nebegalėjo gyventi kartu su ieškove. Šeima gyveno sutuoktinės tėvų namuose ir į jų šeimyninį gyvenimą tėvai kišdavosi, todėl jis ne kartą siūlė sutuoktinei kraustytis gyventi atskirai nuo tėvų, bet ji nesutiko.
Ieškovė nesutiko, kad santuoką būtų nutraukta, nurodė, kad ji nori išsaugoti šeimą, o dėl šeimos iširimo kaltas pats atsakovas, nes jis paliko šeimą ir išėjo iš namų.
Šalys pripažįsta, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. lapkričio 2 d., kai kilus konfliktui, atsakovas paliko namus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp jų nuolat kildavo barniai, juos girdėdavo vaikai, įsikišdavo ir ieškovė tėvai. Atsakovas ne kartą siūlė sutuoktinei, jiems kaip šeimai apsigyventi atskirai nuo tėvų, bet ieškovė nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad net, jei ir pavyktų išsaugoti šeimą ji toliau gyventų tėvų namuose, nes namai yra gerai sutvarkyti, sutvarkyta buitis. Vertintina aplinkybė, kad atsakovui 2016 m. lapkričio 2 d. palikus šeimą, ieškovė, (kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-3676-853/2018), jau 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas, palikęs šeimą, ja tinkamai nesirūpino.
Kitai šaliai teigiant ir įrodinėjant, kad santuoka iš tikrųjų iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos nutraukimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šalys vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Pašlijus santykiams, šalys nesistengė susitaikyti, ieškoti pagalbos pas specialistus, daryti nuolaidas bei spręsti iškilusias problemas civilizuotu būdu. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą. Teismas sprendžia, kad sutuoktinių nebesieja bendri šeimos interesai, santuokoje jie nebegyvena beveik trejus metus, didžiąją laiko dalį bylinėjasi teismuose, kompromiso bei sutarimo dėl šeimos išsaugojimo neranda, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Iškilus konfliktams, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir esant tokiai padėčiai negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, be to dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.
Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims pardėjus gyventi skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su jų motina, t. y. ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vaikų gyvenimą nuo gimimo toje pačioje, t. y. ieškovės, gyvenamojoje vietoje, jų amžių, o taip pat tai, kad atsakovas gyvena vieno kambario nuomojamame bute, nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina K. R. jos gyvenamojoje vietoje, konstatuojant, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jiems įprastoje aplinkoje neprieštaraus vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis).
Šalys pateikė skirtingus reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, jam bendraujant su vaikais savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Atsakovas prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas nurodė reikalavimą, jog jis kas antrą savaitę (ne po porinėmis einamųjų metų savaitėmis) nuo pirmadienio iki sekmadienio su nakvyne bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos pirmadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos sekmadienį į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Vertinant „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą, užtikrinant vaikų interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini ir vaikų amžius bei poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra skirtingos. Ieškovė kartu su vaikais gyvena jos tėvams priklausančio namo antrajame aukšte, kuriame kartu gyveno ir su atsakovu, vaikai turi atskirą kambarį, gyvenamoji aplinka vaikams yra įprasta. Atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog esant būtinybei, jis galėtų su vaikais gyventi už Mažeikių miesto esančiame jo seseriai priklausančiame name, tačiau toks paaiškinimas rodo, kad atsakovas nėra apsisprendęs galutinai dėl gyvenamosios vietos ir dėl to, teismo įsitikinimu, šiuo metu negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų.
Pažymėtina, kad ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Vertindamas atsakovo pateiktos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo galimybę, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tokia tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes, akivaizdu, kad atsakovas neturi jam priklausančio gyvenamojo būsto, gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Teismas pripažįsta, kad vaikų buvimas ilgesnį laiką kitoje, jiems mažiau įprastoje aplinkoje, išvykimas būti pas tėvą (kuris nėra apsisprendęs, kur praleistų laiką su vaikais pagal jo siūlomą bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį – nuomojamame vieno kambario bute ar seseriai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame už Mažeikių miesto; kuris teismui nėra pateikęs sesers ir jos šeimos narių nuomonės bei sutikimo), neigiamai atsilieptų mažamečių vaikų tiek psichinei, tiek fizinei būsenai, sutrikdytų jų įprastą gyvenimo rutiną, pažeistų jų interesus, todėl tėvo bendravimą su vaikais galima užtikrinti kitokia, nei „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarka. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo darbo pobūdis, kaip jis pats nurodė, yra toks, kad jam ir po darbo tenka dalyvauti renginiuose, kuriuose, pasak jo, vaikai taip pat galėtų dalyvauti. Teismas pripažįsta, kad vaikai privalo gyventi pilnavertį gyvenimą, atitinkantį jų amžiaus poreikius, tuo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jie lanko papildomus ugdymo bei lavinimo užsiėmimus – muzikos mokyklą, šokių būrelį ir pan. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina stabilios vaikų aplinkos ir faktiškai reikštų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikai kas antrą savaitę gyventų tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose, kurios kardinaliai skiriasi. Teismo įsitikinimu, atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka šiuo momentu nėra galima ir užtikrinti šalių teisę maksimaliai bendrauti su jų vaikais galima ir kitais būdais.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintoje išvadoje nurodė, kad tarp vaikų ir abiejų tėvų yra stiprus ryšys ir patys vaikais pageidauja bendrauti su abiem tėvais.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, atsižvelgia į vaikų amžių, jog šalių dukra yra šešerių metų, o sūnus – ketverių, į tai, kad tokio amžiaus vaikams būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kasdienė rutina, kurių nebūtų galima užtikrinti vaikams kas antrą savaitę gyvenant skirtinguose namuose.
Teismas pabrėžia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
Teismas, įvertinęs ieškovės pareiškime dėl ieškinio reikalavimo papildymo prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir atsakovo pareiškime dėl priešieškinio reikalavimo papildymo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, sprendžia, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, labiausiai jų interesus atitinka ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Teismas nepritaria ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje sąlygai, kad tėvas liepos mėnesį su vaikais visiškai nebendrauja, nes vaikai atostogauja su motina, kadangi ši sąlyga prieštarauja tėvų lygioms teisėms bei vaikų interesams bendrauti su abiem tėvais.
Teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekiu, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai, sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais S. R. ir V. R.:
1. Tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
2. Švenčių dienomis tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:
2.1. Lyginiais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), gruodžio 24 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 26 d. 19 val. Nelyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.2. Lyginiais metais per vaikų gimtadienius pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. (jeigu tai yra šeštadienis arba sekmadienis) ar iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną 19 val. Nelyginiais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.3. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą sausio 1 dieną 19 val. Lyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.4. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš šv. Velykas einantį šeštadienį 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną 19 val. Lyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R..
3. Kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) tėvas R. R. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
4. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną) K. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.
5. Tėvas R. R. bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę ir rugpjūčio mėnesio 3 savaites (lyginę, nelyginę ir vėl lyginę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmadienį 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
6. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. R., bendravimas su vaikais nebus galimas, motina K. R. privalo informuoti vaikų tėvą SMS žinute ne vėliau kaip prieš parą.
7. Negalėdamas bendrauti su vaikais pagal numatytą bendravimo tvarką, tėvas R. R. privalo prieš parą apie tai informuoti vaikų motiną SMS žinute.
8. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Dėl išlaikymo dydžio
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvai gali susitarti dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio, o jiems nepavykus to padaryti, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja išlaikymo dydžio, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas privalo vadovautis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nėra detalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Tokia praktika suformuota ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti 260 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, pripažindamas, kad galima pirkti pigesnius maisto produktus, vaikus rengti ir nebrangiais bei padėvėtais rūbais, todėl sutinka mokėti po 130 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikai lanko darželį, muzikos mokyklą, dukra (duomenys neskelbtini)lanko šokių būrelį, ji patiria ir kitų vaikų išlaikymui būtinų išlaidų, todėl vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 520 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovo mokama vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui 130 Eur suma yra nepakankama, todėl prie vaikų išlaikymo prisideda jos tėvai – vaikų seneliai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba gauna 700-800 Eur atlyginimą, jam mokamas 30 procentų dydžio priedas, tačiau darbdaviui priėmus kitokį sprendimą, jis šio priedo ateityje gali negauti.
Kaip minėta, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas prioritetą teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), sprendimo priėmimo metu yra šešerių metų, o V. R., gim. (duomenys neskelbtini), – ketverių metų. Abu vaikai lanko darželį, muzikos mokyklos parengiamąją grupę, o dukra (duomenys neskelbtini) papildomai lanko šokių pamokas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalių vaikai turėtų specialiųjų poreikių.
Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdžio metu ir pateikto išlaidų nepilnamečiams vaikams paskaičiavimo nustatyta, kad ieškovė dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį išleidžia 553 Eur, t. y. aprangai (drabužiai, avalinė) – 144 Eur, higienos priemonėms – 27 Eur, sveikatos gerinimo priemonėms (vitaminai, vaistai, gydomosios arbatos) – 20 Eur, laisvalaikiui (pramogos, gimtadieniai, žaislai ir t. t.) – 77 Eur, maistui – 117 Eur, darželiui (įskaitant šokių pamokas) – 109 Eur, muzikos mokyklai – 9 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui (mokesčiai už elektrą, vandenį, kurą, remontą ir t. t.) – 50 Eur. Ieškovė sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį išleidžia 520 Eur, t. y. aprangai (drabužiai, avalinė) – 127 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, sveikatos gerinimo priemonėms (vitaminai, vaistai, gydomosios arbatos) – 20 Eur, laisvalaikiui (pramogos, gimtadieniai, žaislai ir t. t.) – 96 Eur, maistui – 108 Eur, darželiui – 89 Eur, muzikos mokyklai – 9 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui (mokesčiai už elektrą, vandenį, kurą, remontą ir t. t.) – 50 Eur.
Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikams tenkanti būsto išlaikymo dalis. Įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos ir vaiko laisvalaikiui, jo lavinimui bei ugdymui. Sprendžiant dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina įvertinti vaikų nedidelį amžių, akivaizdu, kad vaikams augant, išlaikymo išlaidos ateityje gali didėti, šalių dukra (duomenys neskelbtini) 2020 metais privalės lankyti pradinę mokyklą.
Ieškovė dirba ir gauna per mėnesį vidutiniškai 715 Eur atlyginimą. Atsakovas taip pat dirba ir gauna per mėnesį vidutiniškai 1 300-1 400 Eur atlyginimą. Byloje esantys duomenys leidžia teismui spręsti, jog atsakovas be dukters (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini) daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra jauno amžiaus, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius, jų amžių, spręstina, kad vaikų poreikiai nėra tokie dideli, kad būtų pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės prašomą kiekvienam vaikui 260 Eur kas mėnesį mokamą periodinių išmokų sumą.
Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą (atskaičius mokesčius 395,78 Eur).
Akivaizdu, kad ieškovės gaunamo pajamos yra beveik dvigubai didesnės, o atsakovo – daugiau kaip tris kartus didesnės, nei rekomenduojamas kriterijus, pajamos.
Vertindamas tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečių vaikų poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaikų auginime, jų lavinime ir auklėjime. Tačiau teismas sprendžia, kad vaikų poreikius atitinka rekomenduojamo, t. y. kiek didesnio, nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, – 230,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas ir negalintis mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu išmoka vaikui iš valstybės biudžeto yra 50,16 Eur.
Taigi, ieškovė turi teisę gauti 50 Eur išmoką kiekvienam vaikui iš valstybės iki jų pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja.
Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti kiekvienam vaikui 230,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, šalių nepilnamečių vaikų naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad priteistinas kiekviena vaikui 230,00 Eur išlaikymas užtikrins būtinas kokybiškas vaikų augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas motinos (tėvo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus (atgalinio įstatymo galiojimo) pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma įskaičiuotina` į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 3 250 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 23 d. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjo kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi jis vykdė teismo nutartį, kuria buvo priteistas iš jo laikinas išlaikymas vaikams mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 130 Eur. Mano, kad tokio išlaikymo dydžio suma buvo pakankama vaikų poreikio tenkinimui.
Byloje ieškovė yra pateikusi vaikų išlaikymo išlaidų paskaičiavimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., kurios dukrai (duomenys neskelbtini) sudaro 6 629 Eur, o sūnui (duomenys neskelbtini)– 6 243 Eur, ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., kurios už gruodį, sausį abiem vaikam sudaro 2 299 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad išlaidos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra paskaičiuotos remiantis pridėtais kvitais.
Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek konkrečiai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. ieškovė patyrė išlaidų vaikų išlaikymui, yra tik pateikti įrodymai apie dalį išlaidų nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d., tačiau savaime suprantama, kad vaikams reikėjo maisto, buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, mokymui, lavinimui ir ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių – atsakovui išsikrausčius iš šeimos gyvenamosios vietos, t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium, dukra (duomenys neskelbtini) buvo trejų metų, o sūnus (duomenys neskelbtini) – vienerių metų amžiaus, jų poreikiai negalėjo būti tokie pat, kokie jie buvo ieškovei kreipiantis ieškiniu į teismą, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes (vaikai visą laiką gyveno su motina ir pan.), tai, kad atsakovas ne tik mokėjo vaikams teismo priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 130 Eur, bet ir bendraudamas su vaikais jiems nupirkdavo dovanų, jais tuo metu pasirūpindavo, pripažįsta, kad vaikų išlaikymui buvo reikalingos didesnės lėšos nei buvo priteistos laikinuoju išlaikymu (po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį). Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą, teismas pripažįsta ir tai, kad jaunesnio amžiaus vaikų poreikiams tenkinti nebuvo būtina 520 Eur suma. Pastebėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog atsakovui palikus šeimą, vaikų poreikiams ji panaudojo gyvenant su atsakovu jos sukauptus vaiko pinigus. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų poreikių patenkinimui reikalinga protinga ir pagrįsta suma kiekvienam vaikui atitinka 400 Eur per mėnesį.
Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą iš 260 Eur vaiko išlaikymui skirtinos sumos atėmusi atsakovo teiktą išlaikymą po 130,00 Eur. Teismui nustačius, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui buvo reikalinga 400 Eur suma, įvertinus tai, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo ir tai, kad atsakovas kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėjo po 130 Eur, ieškovės prašymas dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kiekvienam vaikui sumokėjo po 3 250 Eur (130 Eur x 25 mėn.), kas sudaro po 130 Eur kas mėnesį, į tai, kad, teismo įsitikinimu, atsakovui tenkanti mokėtino minėtu periodu išlaikymo dalis kiekvienam vaikui yra 200 Eur, iš atsakovo priteistinas kiekvienam vaikui 1 750 Eur (200 Eur – 130 Eur) x 25 mėn. = 1 750 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d., t. y. už 25 mėnesius (CK 3.200 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitą apie vaikų lėšų panaudojimą
Atsakovas priešieškiniu reikalavo įpareigoti ieškovę iki kiekvieno kito mėnesio 10 dienos pateikti jam ataskaitą apie vaikų lėšų panaudojimą už praėjusį mėnesį.
CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Iš tokio teisinio reguliavimo matyti, kad visos sumos, gaunamos vaiko išlaikymui, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams – maitinimui, aprangai bei apavui, mokymuisi, ugdymui, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Jei vaiko tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.
Tėvas ar motina, tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė vaikų išlaikymui gautas lėšas panaudoja ne vaikų interesams. Savaime suprantama, kad vaikams gyvenant pastoviai su ieškove, jai kyla ir pastovi pareiga rūpintis vaikų kasdiene rutina, mokymusi, laisvalaikio organizavimu. Papildomos pareigos teikti ataskaitas ieškovui apie vaikams jo mokamo išlaikymo, kuris nežymiai viršija Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomenduojamo dydžio (t. y. minimalios algos pusės kiekvienam vaikui), atsakovės atžvilgiu būtų perteklinis todėl šis reikalavimas netenkinamas.
Paaiškėjus, kad ieškovė vaikų išlaikymui gautas lėšas ar jų dalį panaudoja ne vaikų interesais, vaikų turtinės teisės galėtų būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, atlyginant padarytus nuostolius.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu registruotino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Byloje taip pat nustatyta, kad santuokos metu abu sutuoktiniai bendrų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams nėra įgiję. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pistoletą „Glock 19“, kurie registruoti atsakovo R. R. vardu. Taip pat šalys sukaupė 5 608,48 Eur indėlį, kurį laikė banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlį, laikytą AB „Šiaulių banke“. Kitą kilnojamąjį turtą šalys yra pasidalijusios ir dėl jo byloje ginčas nekilo.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.
Nustatyta, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo kilnojamąjį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kuri registruota atsakovo vardu, ir šį turtą atsakovas prašo priteisti ieškovei, jam išmokant kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium, ieškovė naudojasi minėta transporto priemone. Ieškovė patvirtino, kad ji naudojasi transporto priemone ir ją naudoja savo ir vaikų poreikių tenkinimui. Nors ieškovė teikė į bylą 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, kuria įrodinėjo, kad 5 000 Lt automobilio įsigijimui padovanojo jos tėvai, tačiau byloje ji nereiškė reikalavimo dėl santuokoje įgytos transporto priemonės pripažinimo asmenine nuosavybe, o teismo posėdžio metu pripažino, kad transporto priemonė buvo įsigyta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įvertinus tai, kad transporto priemone naudojasi ieškovė, o atsakovas sutinka, kad jam būtų priteista piniginė kompensacija už ieškovei atitenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą transporto priemonę, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei, o atsakovui iš ieškovės piniginė kompensacija už ieškovei atitekusią atsakovo turto dalį. Atsakovas prašė už automobilį priteisti 2 045 Eur kompensaciją, atitinkančią pusę automobilio vertės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
Atsakovas prašymą priteisti ieškovei atitekusio automobilio dalies rinkos vertę, grindžia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog analogiško automobilio rinkos vertė 2019 m. kovo mėnesį buvo 4 090 Eur.
Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodyta automobilio rinkos verte ir pateikė į bylą VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog analogiško automobilio rinkos vertė 2019 m. balandžio mėnesį buvo 3 480 Eur.
Vertindamas šias pažymas, teismas sprendžia, jog teisingiausia yra orientuotis vidutinės automobilio vertės dydžiu – 3 785 Eur; (4 090 Eur + 3 480 Eur = 7 570 Eur : 2 = 3 785 Eur), taip išlaikant šalių interesų pusiausvyrą.
Nustatant kompensacijos sumą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas transporto priemone nesinaudojo nuo 2016 m. lapkričio 2 d., šalims priklausančiu automobiliu naudojasi ieškovė. Vertinant tai, kad automobilis gyvenimo skyrium pradžios metu buvo 8 metų senumo, o šiuo metu yra 11 metų senumo, natūralu, kad ieškovė galėjo patirti UAB „Mažeikių autoservisas“ 2017 m. birželio 30 d. sąskaitoje nurodytas 300,00 Eur išlaidas už automobilio remontą. Teismas sprendžia, kad ½ šios sumos iš atsakovo ieškovei nepriteistina, nes, teismo įsitikinimu, valdydama automobilį ieškovė privalo rūpintis automobilio remontu, dėl ko patiria išlaidas.
Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog iš ieškovės atsakovui priteistina 1 892,50 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią transporto priemonės dalį (3 785 Eur : 2).
Santuokos metu atsakovas įgijo pistoletą „Glock 19“ 400 Eur vertės, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos ginklo vertės ir sutiko, kad pistoletas „Glock 19“ būtų priteista atsakovui, o jai iš atsakovo priteista piniginė kompensacija už atsakovui atitekusią ieškovės turto dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistinas pistoletas „Glock 19“, o atsakovei priteistina 200 Eur piniginė kompensacija.
Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu atsakovės vardu bankuose laikytų 11 216,97 Eur indėlio, t. y. 5 000 Eur indėlio laikyto banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlio, laikyto AB „Šiaulių banke“. Iš banko sąskaitų išrašų, šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 5 000 Eur indėlį, laikytą banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlį, laikytą AB „Šiaulių banke“, ieškovė 2016 m. lapkričio 24 d. paėmė grynais pinigais.
Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Iš byloje esančio banko „Swedbank“, AB 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 14 d. K. R. sąskaitos išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje 5 000 Eur lėšos buvo sukauptos santuokos metu. Iš byloje esančio AB „Šiaulių banko“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. K. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 6 216,97 Eur lėšos buvo sukauptos santuokos metu. Ieškovė neginčijo, kad banke „Swedbank“, AB, buvo sukaupta 5 000 Eur šeimos lėšų, tačiau nesutiko, kad AB „Šiaulių banke“ jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios 6 216,97 Eur lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šioje sąskaitoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo sukaupta 2 451,17 Eur lėšų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad gyvenant kartu su atsakovu namuose, ji kaupė už vaikus iš valstybės gaunamus pinigus, todėl šioje sąskaitoje sukauptos lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe.
CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog santuokos metu indėlis buvęs AB „Šiaulių banke“ jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukauptas laikant jos asmenines lėšas, todėl pripažintina, kad šioje sąskaitoje buvęs 6 216,97 Eur indėlis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovui palikus šeimą, nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. ji nedirbo, o atsakovo mokamo laikino išlaikymo vaikams išlaikyti nepakako, todėl vaikų poreikių tenkinimui išleido 4 506 Eur sukauptų šeimos lėšų, o savo poreikių tenkinimui – 5 749,35 Eur.
CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Nors ieškovė tvirtino, kad banke „Swedbank“, AB, ir AB „Šiaulių banke“ jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas lėšas ji panaudojo šeimos poreikiams ir pateikė nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. S.ir V. R. išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, jog ji vaikų poreikių tenkinimui šiuo laikotarpiu išleido 4 506,00 Eur, bei savo pragyvenimui būtinų išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, kad ji pragyvenimui išleido 5 749,35 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jai kilo būtinybė paimti grynais banko sąskaitose laikytus jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe priklausius indėlius, taip pat nepateikė rašytinių ar kitokių įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės pateikti į bylą kvitai už pirktą televizorių, jai atliktą regos korekcijos operaciją, automobilio remonto paslaugas, neįrodo, jog šios išlaidos buvo išskirtinai susijusios su šeimos poreikių tenkinimu.
Įvertinus tai, kad ieškovė neįrodė, jog banke „Swedbank“, AB, ir AB „Šiaulių banke“ jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptos 11 216,97 Eur lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovui iš ieškovės priteistina 5 608,48 Eur (11 216,97 Eur : 2) kompensacija.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo 2010 m. rugpjūčio 30 d. su AB „Ūkio banku“ buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį (duomenys neskelbtini)dėl 10 710 Lt indėlio ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. su AB „Ūkio banku“ buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį (duomenys neskelbtini)dėl 10 000 Lt indėlio. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas, jog atsakovės 2016 m. lapkričio 24 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke paimtas“ 6 488,96 Eur indėlis yra asmeninė atsakovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš viso nutraukiant santuoką atsakovui iš ieškovės priteistina 7 500,98 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią turto dalį, o ieškovei iš atsakovo 200,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią turo dalį.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Sprendimui įsiteisėjus 2019 m. sausio 28 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo, panaikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovė teikdama ieškinį už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį, tačiau 2019 m. sausio 28 d. nutartimi buvo atidėtas šio žyminio mokesčio mokėjimas.
Taip pat ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismui patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 278 Eur (230 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) x 2) + (1 750 Eur x 3 %) x 75%) x 2) + 75 Eur) = 277,95 Eur) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Taip pat ieškovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, prašymus, už atstovavimą posėdžių metu.
Ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 88,46 proc.(230 Eur : 260 Eur) x100) = 88,46 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 53,84 proc. (1 750 Eur : 3 250 Eur) x 100 = 53,84 proc.). Iš viso patenkinta 80,76 proc. (100 proc. + 88,46 proc. + 53,84 proc.) : 3 = 80,76 proc.) ieškinio reikalavimų.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.
Patenkinus 80,76 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 453,68 Eur (1 800 Eur x 80,76 proc.) : 100 = 1 453,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas teikdamas priešieškinį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą ir už turtinį reikalavimą – 177 Eur (7853,48 x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį, t. y. iš viso atsakovas už priešieškinio reikalavimus turėtų sumokėti 252 Eur žyminį mokestį. Atsakovui 2019 m. kovo 7 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas.
Teismui patenkinus priešieškinį iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 248 Eur (1 892,50 Eur + 200 Eur + 5 608,48 Eur ) x 3 proc.) x 75 proc.) + 75 Eur = 248,27 Eur) žyminis mokestis, o iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 4 Eur (252 Eur – 248 Eur = 4 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 67 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Bendra iš atsakovo valstybės biudžetui priteistina žyminio mokesčio suma 282 Eur (4 Eur + 278 Eur = 282 Eur).
Taip pat atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant priešieškinį, prašymus, už atstovavimą posėdžių metu.
Priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., turtiniai reikalavimai patenkinti 98,05 proc. (7 700,98 Eur : 7 853,48 Eur) x 100 = 98,05 proc.). Iš viso patenkinta 99,02 proc. (100 proc. + 98,05 proc.) : 2 = 99,02 proc.) priešieškinio reikalavimų.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.
Patenkinus 99,02 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 594,12 Eur (600 Eur x 99,02 proc.) : 100 = 594,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. liepos 30 d. įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 203, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. R. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. R. pavardę (duomenys neskelbtini).
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieno tūkstančio septinių šimtų penkiasdešimties eurų) dukros S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieno tūkstančio septinių šimtų penkiasdešimties eurų) sūnaus V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d.
Paskirti ieškovę K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. gyvenamąją vietą su jų motina K. R. jos gyvenamoje vietoje.
Nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R. ir V. R. tvarką:
1. Tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
2. Švenčių dienomis tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:
2.1. Lyginiais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), gruodžio 24 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 26 d. 19 val. Nelyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.2. Lyginiais metais per vaikų gimtadienius, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val., (jeigu tai yra šeštadienis arba sekmadienis) ar iš ugdymo įstaigos, ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną 19 val. Nelyginiais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.3. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą sausio 1 d. 19 val. Lyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.;
2.4. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos prieš šv. Velykas einantį šeštadienį 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną 19 val. Lyginiais metais šias švenčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R..
3. Kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) tėvas R. R. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
4. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną) K. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.
5. Tėvas R. R. bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę ir rugpjūčio mėnesio 3 savaites (lyginę, nelyginę ir vėl lyginę), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmadienį 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių susitartą vietą sekmadienį 19 val.
6. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. R., bendravimas su vaikais nebus galimas, motina K. R. privalo informuoti vaikų tėvą SMS žinute ne vėliau kaip prieš parą.
7. Negalėdamas bendrauti su vaikais pagal numatytą bendravimo tvarką, tėvas R. R. privalo prieš parą apie tai informuoti vaikų motiną SMS žinute.
8. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Priteisti ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pistoletą „Glock 19“.
Priteisti ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią pistoleto „Glock 19“ dalį.
Priteisti atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 500,98 Eur (septinių tūkstančių penkių šimtų eurų 98 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 594,12 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 248 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 453,68 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.
Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. sausio 28 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.