Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir E. V. ieškinį atsakovams V. V., A. K., M. B. ir T. B. (T. B.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. B., I. B., T. S. ir J. V. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. V. ir E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V., A. K., M. B. ir T. B. prašydami nustatyti ieškovams atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,32 kv. m ploto, schemoje (2021 m. rugsėjo 2 d. parengtoje UAB „NT matavimai“) pažymėtos indeksu D, naudojimosi tvarką be bendraturčių V. V., A. K., M. B. ir T. B. sutikimo; likę nuosavybės teise priklausantys 4 kv. m paliekami bendro naudojimo dalyje, schemoje pažymėtoje indeksu C, su kitais bendraturčiais. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 320,24 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-595/2018 nustatyta tretiesiems asmenims J. B. ir I. B. atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini), 61,14 kv. m ploto, plane pažymėtos indeksu A-1, naudojimosi tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-771-294/2020 atidalyta tretiesiems asmenims J. V. D. ir T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo kitų bendraturčių 77,62 kv. m (indeksai B1 – 42,27 kv. m, B2 – 35,35 kv. m). Likę 3,12 kv. m palikti naudotis bendrai su kitais bendraturčiais dalyje, pažymėtoje indeksu C.

3. Ieškinyje teigė, jog ieškovams priklauso 41,32 kv. m neįrengtos pastogės. Ieškovai siekia atskirai nuo bendraturčių naudoti, valdyti ir disponuoti 37,32 kv. m neįrengtos pastogės dalimi, 2021 m. rugsėjo 2 d. schemoje, parengtoje UAB „NT matavimai“, pažymėta indeksu D, o 4 kv. m lieka bendro naudojimo dalyje su kitais bendraturčiais, pažymėtoje indeksu C. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. sausio 25 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi neįrengta pastoge tvarkos nustatymo, jo nepasirašė atsakovai V. V., A. K., M. B. ir T. B. Negavę šių bendraturčių (atsakovų) sutikimo dėl naudojimosi neįrengta pastoge tvarkos nustatymo, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami teismo sprendimu nustatyti neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką.

4. Atsakovai V. V., A. K. analogiškais atsiliepimais į ieškinį nurodė, kad šiame proceso etape su ieškiniu nesutinka ir šį teismo procesą prašo sustabdyti, kol bus užbaigtas teisminis procesas Nr. 2-55-3-00358-2018-2 dėl netinkamai atliktų namo atnaujinimo statybos darbų ir piniginių sumų priteisimo ir ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00449-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas). Nurodė, kad, prieš priimdami sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškovų pasiūlyta nustatyti naudojimosi neįrengta pastoge tvarka, atsakovai nori žinoti, ar ieškovui jau daugelį metų būnant namo bendrijos valdymo organo – valdybos nariu buvo padaryta teisės pažeidimų, kurie susiję su renovacijos metu virš ieškovų buto esančioje neįrengtos pastogės dalyje, į kurią jie pretenduoja pagal ieškinį, atliktais namo atnaujinimo plane nenumatytais (pakeitusiais namo atnaujinimo projekte numatytus, tačiau realiai taip niekuomet ir neatliktus darbus) papildomais darbais (balkių keitimas), kurie atitinkamai neįrengtos pastogės daliai sukūrė papildomą vertę. Todėl atsakovai susilaiko nuo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos priėmimo iki teisminio proceso ir ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Be to, ieškovai atsakovo ir kitų neįrengtos pastogės bendraturčių atžvilgiu elgėsi pažeisdami sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus ir savo pareigą kooperuotis su bendraturčiais, bendradarbiauti, siekti, kad su bendrąja nuosavybe susiję klausimai būtų išspręsti užtikrinant visų bendraturčių interesų balansą. Ieškovai yra savavališkai užėmę virš jų buto esančią laiptinės viršutinę dalį ir apriboję atsakovų bei kitų namo pastogės bendraturčių galimybę į ją patekti (įėjimas į namo pastogę yra užtvertas įrengiant pertvarą ir rakinamas duris), o bendrose patalpose laiko savo asmeninius daiktus. Savavališkus ieškovų veiksmus patvirtina antstolio 2023 m. liepos 5 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

5. Atsakovai M. B. ir T. B. analogiškais atsiliepimais į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atidėti šios bylos nagrinėjimą, iki pasibaigs teisminis procesas Nr. 2-55-00358-2018-2. Taip pat nurodė, kad yra apribota jų teisė patekti į bendro naudojimo patalpas namo palėpėje. M. B. 2023 m. liepos 5 d. išsikvietė antstolį konstatuoti savavališkus ieškovų veiksmų.

6. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teisminis procesas Nr. 2-55-00358-2018-2 ir ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00449-21 šios bylos nagrinėjimui neturi jokios reikšmės ir nėra pagrindo stabdyti bylos. Šiuo atveju atsakovai be jokių įrodymų ir pagrindo vilkina bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė ieškovams atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,32 kv. m ploto, schemoje (2021 m. rugsėjo 2 d. parengtoje UAB „NT matavimai“) pažymėtos indeksu D, naudojimosi tvarką be bendraturčių V. V., A. K., M. B. ir T. B. sutikimo. Taip pat nustatė, kad likę ieškovams nuosavybės teise priklausantys 4 kv. m paliekami bendro naudojimo dalyje, schemoje pažymėtoje indeksu C, su kitais bendraturčiais. Priteisė ieškovui J. V. iš atsakovų V. V., A. K., M. B. ir T. B. po 402,50 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovų V. V., A. K., M. B. ir T. B. po 75 Eur iš kiekvieno pašto išlaidoms atlyginti.

8. Teismas nurodė, kad dalyje negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės jau teismo procesiniais sprendimais yra nustatyta naudojimosi tvarka ir ji atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-595/2018 nustatyta naudojimosi neįrengta pastoge tvarka, kuria tretiesiems asmenims J. B. ir I. B. priskirta dalis, pažymėta indeksu A. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-771-294/2020 atidalyta tretiesiems asmenims J. V. D. ir T. S. priklausanti neįrengtos pastogės dalis, pažymėta indeksais B1 ir B2. Ieškovų pageidaujama patalpų vieta, pažymėta indeksu D 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,NT matavimai“ schemoje, ribojasi su J. V. D. ir T. S. priklausančiomis patalpomis ir neviršija jų turimos idealiosios dalies (indeksu D pažymėtoje schemoje 37,32 kv. m, o ieškovų turima nuosavybė sudaro 41,32 kv. m). Ieškovų pageidaujama vieta yra virš jiems priklausančio buto.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovų pasiūlyta tvarka, nepateikė jokių savo pasiūlymų, kuriuose būtų nurodoma kitokia naudojimosi palėpe tvarka. Tokią teisę atsakovai turėjo tiek gavę ieškovų siūlymą iki šios civilinės bylos iškėlimo, tiek iškėlus šią civilinę bylą ir gavę ieškinį. Be to, atsižvelgiant į atsakovo V. V. atstovo pageidavimą pareikšti byloje priešieškinį, 2024 m. balandžio 11 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant atsakovams 2 mėnesių terminą tokį dokumentą pateikti. Nei per nustatytą terminą, nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio nė vienas iš atsakovų kitokių palėpės naudojimosi tvarkos planų nepateikė. Atsakovo A. K. prieš posėdį pateikti jo paties pabraižymai nėra tinkamas planas, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, jais iš esmės siekiama paneigti ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų neracionalumą, nors naudojimosi tvarka nustatoma ne pagal projektinius pasiūlymus, o pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,NT matavimai“ schemą.

10. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,NT matavimai“ schemos, jos apačioje nurodyta, kad schema išbraižyta pagal 2005 m. vasario 24 d. UAB ,,Pastatų matavimai“ paruoštą neįrengtos pastogės planą, M 1:100. Atsakovai, kaip pastogės bendraturčiai, turėjo teisę kreiptis dėl kadastro duomenų tikslinimo, jei, jų vertinimu, dėl atliktos rekonstrukcijos faktiškai pasikeitė pastogės matmenys. Kadastro duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti. Atsakovai kadastro duomenų nenuginčijo, nepateikė jokių juos paneigiančių įrodymų. Dėl šios priežasties atsakovų nurodyta aplinkybė, kad faktiniai pastogės plotai yra kitokie (mažesni), atmestina kaip neįrodyta. Ieškovų pageidaujama vieta yra virš jiems priklausančio buto, šios patalpos plotas neviršija ieškovams nuosavybės teise priklausančio ploto, nesutikdami su ieškovų pasiūlyta schema, atsakovai jokių kitokių neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos pasiūlymų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi palėpe tvarka iš esmės atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionali. Sutiktina su atsakovais, kad bendro naudojimo patalpose lieka du kaminai, o ieškovams priskirtoje patalpoje nėra kaminų, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad iš esmės pažeidžiami kitų bendraturčių interesai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bylą nėra pateiktas 2005 m. vasario 24 d. UAB „Pastatų matavimai“ parengtas neįrengtos pastogės – negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), planas, M 1:100, kurio pagrindu 2021 m. rugsėjo 2 UAB ,,NT matavimai“ parengta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schema ir ieškovų pateikta teismui tvirtinti. Todėl byloje nėra įrodymų, kad atidalijimo schema tikrai parengta pagal pirminį planą. Ieškovai pripažino, kad 2021 m. rengiant atidalijimo schemą faktiniai neįrengtos pastogės matavimai nebuvo atlikti, t. y. laikėsi pozicijos, kad atidalijimo schema grindžiama dar 2005 m. vasario 24 d. rengiant pirminį planą atliktais faktinės situacijos matavimais. Ieškovai pripažino, kad jau po 2005 m. vasario 24 d. pirminio plano parengimo 2015–2017 metais buvo atliekama gyvenamojo namo renovacija, kurios metu, inter alia, buvo perdengiamas ir šiltinamas stogas, be to, dalis buvusių bendraturčių savo dalis jau atsidalijo ir atsitvėrė. Atsakovas argumentavo, kad dėl stogo pertvarkymo darbų renovacijos metu ir jau anksčiau savo dalis atsidalijusių bendraturčių įrengtų pertvarų faktinė neįrengtos pastogės dalis labai numanomai yra pasikeitusi ir nebeatitinka pirminio plano, todėl vadovautis pirminiu planu nederėtų. Atsakovo vertinimu, atidalijimo schemoje nebuvo deramai išskaičiuotas kaminų ir kitų konstrukcijų plotas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, atsakovo vertinimu, pateikti UAB „Idea urbana“ projektiniai pasiūlymai yra neracionalūs. Menkai tikėtina, kad normaliam patalpos funkcionavimui pakaktų į ją vedančio daugiau nei 5 m ilgio koridoriaus, kurio plotis vos 77 cm. Akivaizdu, kad koridorius nuo kitų patalpų turėtų būti atribotas sienomis, vadinasi, tų sienų įrengimui reikalinga erdvė turėtų būti paimta arba projektuojamo koridoriaus sąskaita (realiai tai praktiškai neįmanoma, nes jį dar labiau susiaurinus ne tik praeiti ar įgabenti daiktus, bet ir įrengti duris būtų neįmanoma), arba kitų bendraturčių (atsakovų) sąskaita. Tarp projektiniuose pasiūlymuose numatomo koridoriaus, ieškovų patalpos sienos, namo išorinės sienos ir laiptų aikštelės susidarytų itin nefunkcionali praktiškai uždara maždaug 11 kv. m patalpa su dideliu 142 cm pločio kaminu jos viduryje. Ieškovai pateikė tik jiems patiems patogų atidalijimo variantą ir niekuomet nesikreipė į atsakovą (ir kitus atsakovus) su pasiūlymu užsakyti visų bendraturčių interesus maksimaliai įmanomai tenkinantį bendrą atidalijimo projektą (schemą), kuriame, inter alia, būtų suprojektuotos ir bendro naudojimo patalpos, t. y. būtų numatyta, kaip kiekvienas iš bendraturčių galėtų patekti į savo patalpų dalį. Atidalijimo schema prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jokie kadastro duomenys į bylą pateikti apskritai nebuvo. Po sprendimo priėmimo atsakovas inicijavo faktinių matavimų atlikimą neįrengtoje pastogėje, juos atliko UAB „Matikada“ matininkas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įrodymas – faktiniai matavimai – atsirado jau po sprendimo priėmimo, jis teikiamas į bylą ir prašoma jį priimti tik dabar. Faktinių matavimų rezultatai patvirtino atsakovo prielaidas, kad atidalijimo schemoje nurodyti matavimai neatitinka faktinių aplinkybių (nes vis dar neatidalytos bendraturčiams ieškovams ir atsakovams bendrai priklausančios palėpės plotas realiai sudaro tik 168,86 kv. m, o ne 181,49 kv. m, kiek turėtų būti sudėjus sprendimu patvirtintoje atidalijimo schemoje raidėmis „C“ ir „D“ pažymėtų dalių plotus, taip pat skiriasi faktiniai sienų ilgiai. Dar svarbiau yra tai, kad ploto, sienų ilgių sprendimu patvirtintoje atidalijimo schemoje neatitiktis faktinei situacijai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sprendimas yra realiai neįgyvendinamas. Kaip paaiškino matavimus atlikusios įmonės vadovė, nesutapimus sąlygojo kitų dalių savininkų atlikti jų patalpų įrengimo darbai, pakeistos stogo konstrukcijos ir galbūt apšiltintos grindys.

15. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovui J. V. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, nepriimti ir nenagrinėti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. pastogės schemoje, parengtoje UAB „NT matavimai“, nurodyta, kad ji yra parengta pagal 2005 m. vasario 24 d. UAB „Pastatų matavimai“ parengtą neįrengtos pastogės planą, M 1:100. Schemą parengė matininkas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovų pasiūlyta tvarka, nepateikė jokių savo pasiūlymų, kuriuose būtų nurodoma kitokia naudojimosi palėpe tvarka. Pirmosios instancijos teisme civilinė byla buvo nagrinėjama ilgiau nei 1 metus. Todėl atsakovui V. V. bei jo atstovui advokatui visiškai pakako laiko gauti ir pateikti teismui reikalingus įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į visus byloje turimus įrodymus, sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog, kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB ,,NT matavimai“ schemos, jos apačioje nurodyta, kad schema išbraižyta pagal 2005 m. vasario 24 d. UAB „Pastatų matavimai“ paruoštą neįrengtos pastogės planą, M 1:100. Atsakovai, kaip pastogės bendraturčiai, turėjo teisę kreiptis dėl kadastro duomenų tikslinimo, jei, jų vertinimu, dėl atliktos rekonstrukcijos faktiškai pasikeitė pastogės matmenys. Kadastro duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti. Atsakovai kadastro duomenų nenuginčijo, nepateikė jokių juos paneigiančių įrodymų. Dėl šios priežasties atsakovų nurodyta aplinkybė, kad faktiniai pastogės plotai yra kitokie (mažesni), atmestina kaip neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nesutinka su atsakovo V. V. atstovo teiginiu, kad ieškovų siūloma neįrengtos pastogės naudojimosi tvarka neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinio skundo teiginiai, jog kitų dalių savininkų atlikti jų patalpų įrengimo darbai, pakeistos stogo konstrukcijos ir galbūt apšiltintos grindys, grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais. Be to, jeigu atliekant renovaciją pasikeitė stogo storis, t. y. sumažėjo palėpės tūris, tai jis sumažėjo visiems palėpės savininkams, o ne vien tik atsakovams. Šioje civilinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl naudojimosi negyvenamąja patalpa – neįrengta pastoge tvarkos nustatymo ir nesprendžiami klausimai dėl koridoriaus įrengimo palėpės dalyje, pažymėtoje indeksu C, todėl teiginiai apeliaciniame skunde apie koridoriaus įrengimą, atitveriant jį sienomis nuo kitų patalpų, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovų J. V. ir E. V. ieškinys atsakovams V. V., A. K., M. B. ir T. B. ir nustatyta ieškovams atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,32 kv. m ploto, schemoje (2021 m. rugsėjo 2 d. parengtoje UAB „NT matavimai“) pažymėtos indeksu D, naudojimosi tvarka be bendraturčių V. V., A. K., M. B. ir T. B. sutikimo; taip pat nustatyta, kad likę ieškovams nuosavybės teise priklausantys 4 kv. m paliekami bendro naudojimo dalyje, schemoje pažymėtoje indeksu C, su kitais bendraturčiais.

21. Atsakovo V. V. apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo nustatyta naudojimosi tvarka parengta pagal schemą, kuri neatitinka faktinės situacijos, – nesutampa nei atitinkami atstumai, nei plotai, kas reiškia ir tai, jog sprendimas yra realiai neįgyvendinamas, be to, schema yra ydinga, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

24. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

25. Atsakovas V. V. kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini), esančios pastogės planą (kadastro duomenų nustatymo data – 2024 m. spalio 14 d., plano parengimo data – 2024 m. spalio 14 d.), kurį parengė UAB „Matikada“ matininkė L. G., ir šios įmonės vadovės 2024 m. spalio 23 d. paaiškinimus (su prašymu juos pateikti). Atsakovo teigimu, šie įrodymai patvirtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka parengta pagal schemą, kuri neatitinka faktinės situacijos, – nesutampa nei atitinkami atstumai, nei plotai, taip pat nurodo galimas tokių nesutapimų priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo pateikti nauji įrodymai yra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, dėl jų šalys turėjo galimybę pasisakyti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

26. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašo duomenimis negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas visas adresas, pastato, kuriame yra patalpa, unikalus Nr. ir pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 1A3p), yra bendro 320,24 kv. m ploto (kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. vasario 24 d.).

27. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašo duomenimis, minėta neįrengta pastogė nuosavybės teise priklauso:

1) A. K. – 253/1000 dalys;

2) E. V. ir J. V.– 17/200 dalių;

3) J. V. D. – 1009289/8006000 dalys;

4) T. S. – 1009289/8006000 dalys;

5) J. B. ir I. B. – 28398653/200150000 dalys;

6) I. B. – 49/1000 dalys;

7) V. V. – 68/1000 dalys;

8) T. B. ir M. B. – 2498/100000 dalys;

9) M. B. – 45/1000 dalys;

10) M. B. – 37/1000 dalys;

11) E. V. – 22/1000 dalys;

12) J. V. – 22/1000 dalys.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-595/2018 nustatyta ieškovams J. B. ir I. B. atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 61,14 kv. m ploto, plane (2005 m. vasario 24 d. parengtame UAB „Pastatų matavimai“) pažymėtos indeksu A-1, naudojimosi tvarka be bendraturčio V. V. sutikimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-345-262/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-771-294/2020 patvirtinta ieškovų J. V. D. ir T. S. ir atsakovų V. V., A. K., V. K. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, susitarta:

1) atidalyti ieškovams J. V. D. ir T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, lygią 2424/10000 (77,62 kv. m), iš bendrosios dalinės nuosavybės su V. V., V. K., A. K., I. B., J. B., M. B., T. B., E. V. ir J. V. pagal UAB „Geodezija ir architektūra“ 2020 m. vasario 14 d. parengtą Neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą, kuri pridedama kaip šios sutarties priedas; J. V. D. ir T. S. priklausys po 1/2 atidalytų negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės;

2) J. V. D. priklausanti negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, lygi 194809/40030000, ir T. S. priklausanti negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, lygi 194809/40030000, lieka bendrąja daline nuosavybe su V. V., V. K., A. K., I. B., J. B., M. B., T. B., E. V. ir J. V.

30. Ieškovai J. V. ir E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V., A. K., M. B. ir T. B. prašydami nustatyti ieškovams atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,32 kv. m ploto, schemoje (2021 m. rugsėjo 2 d. parengtoje UAB „NT matavimai“) pažymėtos indeksu D, naudojimosi tvarką be bendraturčių V. V., A. K., M. B. ir T. B. sutikimo; likę nuosavybės teise priklausantys 4 kv. m paliekami bendro naudojimo dalyje, schemoje pažymėtoje indeksu C, su kitais bendraturčiais.

31. Šioje byloje skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų J. V. ir E. V. ieškinį tenkino. Vienas iš keturių atsakovų – V. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo ieškovų ieškinį atmesti.

32. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

33. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

34. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

35. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

36. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

38. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises, taip pat siekti aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinį skundą pateikusio atsakovo V. V. ir ieškovų nesutarimų priežastis, pažymi, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo teisme, atsakydamas į ieškovų prašymą suderinti neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką, tiek jau civilinėje byloje teikdamas atsiliepimą į ieškovų ieškinį jokių ieškovų siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos trūkumų nenurodė ir savo atsisakymą siejo vien tik su ieškovo jam būnant namo bendrijos valdymo organo – valdybos nariu galbūt padarytais teisės pažeidimais, kurių pagrindu, atsakovo teigimu, galėjo būti padidinta ieškovų siekiamos naudotis neįrengtos pastogės dalies vertė. Argumentus, susijusius su ieškovų siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos trūkumais, atsakovas V. V. pareiškė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodinių posėdžių metu ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu argumentų, susijusių su ieškovo jam būnant namo bendrijos valdymo organo – valdybos nariu galbūt padarytais teisės pažeidimais, apeliaciniame skunde nėra. Toks nenuoseklus atsakovo prieštaravimas ieškovų siūlomai nustatyti naudojimosi tvarkai nurodant skirtingas priežastis kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo V. V. tikrųjų siekių teisminiame procese.

41. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo V. V. pastangas suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimosi, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šis atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų stengęsis bendradarbiauti ir ieškoti kompromiso, pateikęs savo naudojimosi patalpa tvarką ir pan. Kaip teisingai nurodoma ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei metus laiko, be to, atsižvelgiant į atsakovo V. V. atstovo pageidavimą pareikšti byloje priešieškinį, 2024 m. balandžio 11 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant 2 mėnesių terminą tokį dokumentą pateikti. Tačiau nei per nustatytą terminą, nei iki 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio nei priešieškinio, nei kitokių palėpės naudojimosi tvarkos planų nebuvo pateikta. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovai pateikė tik jiems patiems patogų atidalijimo variantą ir niekuomet nesikreipė į atsakovą (ir kitus atsakovus) su pasiūlymu užsakyti visų bendraturčių interesus maksimaliai įmanomai tenkinantį bendrą atidalijimo projektą (schemą), kuriame, inter alia, būtų suprojektuotos ir bendro naudojimo patalpos, t. y. būtų numatyta, kaip kiekvienas bendraturčių galėtų patekti į savo patalpų dalį. Tačiau neaišku, kodėl tokio siūlymo neteikė pats atsakovas, jeigu buvo toks poreikis.

42. Kaip minėta, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašo duomenimis, negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendro 320,24 kv. m ploto (kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. vasario 24 d.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų pateiktoje UAB „NT matavimai“ parengtoje 2021 m. rugsėjo 2 d. pastogės schemoje nurodyta, kad ji yra parengta pagal UAB „Pastatų matavimai“ 2005 m. vasario 24 d. parengtą neįrengtos pastogės planą, M 1:100, schemą parengė matininkė V. K., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

43. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad faktinė situacija neatitinka UAB „Pastatų matavimai“ 2005 m. vasario 24 d. parengto neįrengtos pastogės plano, kadangi 2015–2017 metais buvo atliekama gyvenamojo namo renovacija, kurios metu, be kita ko, buvo perdengiamas ir šiltinamas stogas, be to, dalis buvusių bendraturčių savo dalis jau atsidalijo ir atsitvėrė, dėl to faktinės situacijos neatitinka ieškovų teikiamoje schemoje nurodyti plotai ir sienų ilgiai. Vis dėlto pažymėtina, kad atsakovas V. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neinicijavo ginčo patalpų kadastrinių duomenų tikslinimo ar keitimo, jų neginčijo ir tik po sprendimo priėmimo inicijavo faktinių matavimų atlikimą neįrengtoje pastogėje, kuriuos 2024 m. spalio 14 d. atliko UAB „Matikada“ matininkas. Atsakovo teigimu, faktinių matavimų rezultatai patvirtino atsakovo prielaidas, kad ieškovų teikiamoje schemoje nurodyti matavimai neatitinka faktinių aplinkybių.

44. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, remiantis viešame registre įregistruotais duomenimis iš bendro ginčo patalpos, 320,24 kv. m ploto, ieškovams J. V. ir E. V. priklauso 17/200 dalių, t. y. 27,22 kv. m, E. V. priklauso 22/1000 dalys, t. y. 7,05 kv. m, J. V. priklauso 22/1000 dalys, t. y. 7,05 kv. m, iš viso – 41,32 kv. m. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką, jie bendrai naudotis palieka 4 kv. m ginčo patalpos – neįrengtos pastogės. Vadinasi, ieškovų asmeniniam naudojimui lieka 37,32 kv. m, kas ir yra nurodyta ieškovų siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje. Taip pat ieškovų siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje nurodyta, jog ieškovų patalpos sienos, sutampančios su namo išorine siena, ilgis yra 7,01 m. Pagal ieškovų teikiamą planą, ieškovų siekiama asmeniškai naudotis ginčo patalpos dalis iš esmės yra stačiakampio formos, todėl kitos statmenos sienos ilgis neturėtų būti ilgesnis nei maždaug 5,32 m (37,32/7,01). Tuo trapu iš atsakovo V. V. pateikto faktinių matavimų neįrengtoje pastogėje, kuriuos 2024 m. spalio 14 d. atliko UAB „Matikada“ matininkė, plano matyti, jog ši siena yra 4,92 m. Taigi, vertinant atsakovo pateiktus įrodymus ieškovai pagal teikiamą naudojimosi schemą asmeniniam naudojimui užima mažesnį plotą – 34,49 kv. m (7,01x4,92).

45. Atsakovas V. V. nepateikė duomenų, kad kiti bendraturčiai atsitverdami savo dalis užėmė papildomai jiems nepriklausančio pastogės ploto ir kad tai galėjo lemti ieškovų pageidaujamos naudoti pastogės dalies pasislinkimą, likusios neįrengtos pastogės ploto sumažėjimą ir pan. Kita vertus, sutiktina, kad jeigu atliekant renovaciją pasikeitė stogo storis, t. y. sumažėjo palėpės tūris, tai jis sumažėjo visiems palėpės savininkams, o ne vien tik atsakovams. Būtent dėl to gali šiek tiek skirtis tiek sienų ilgiai, tiek plotai.

46. Pažymėtina ir tai, kad paties atsakovo pateiktame UAB „Matikada“ vadovės atsakyme nurodyta, jog parengtame plane užfiksuoti patalpų parametrai – atstumai, aukščiai, plotai – nuo atsakovo pateikto UAB „NT matavimai“ parengto dokumento „Neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (naudojimosi tvarkos nustatymo) schema M 1:200“ (kadastro duomenų nustatymo data – 2021 m. rugsėjo 2 d., plano parengimo data – 2021 m. rugsėjo 2 d.) užfiksuotų parametrų skiriasi dėl keleto priežasčių: 1) neįrengtoje pastogėje atlikti butų / patalpų įrengimo, apdailos darbai, dėl ko fiksuojama tik likusi neįrengtos pastogės dalis su jos parametrais; 2) pakeistos stogo konstrukcijos, dėl ko gali keistis neįrengtos pastogės aukštis, taip pat ir 1,60 m aukščio linija, iki kurios skaičiuojamas bendras patalpos plotas; 3) galbūt apšiltintos grindys, dėl ko gali keistis neįrengtos pastogės aukštis, taip pat ir 1,60 m aukščio linija, iki kurios skaičiuojamas bendras patalpos plotas; 4) VĮ Registrų centro duomenų bazėje neišlikęs skaitmeninis neįrengtos pastogės brėžinys, todėl sudėtinga patikrinti, ar teisingai buvo nubraižytas ankstesnis patalpų planas. Taigi, matavimai gali skirtis dėl įvairių priežasčių.

47. Be to, atsakovo V. V. vertinimu, ieškovų teikiamoje schemoje nebuvo deramai išskaičiuotas kaminų ir kitų konstrukcijų plotas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovų siūlomos nustatyti ginčo patalpos naudojimosi tvarkos matyti, jog ieškovams asmeniniam naudojimui skirtos ginčo patalpos dalies vienoje sienoje yra keli kaminai, kurie išsikiša į šią dalį. Be to, neaišku, kaip bendraturčiai ateityje dalysis likusią ginčo patalpos dalį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kaminų plotų išskaičiavimas, atsižvelgiant į ieškovų asmeniniam naudojimui skirtos ginčo patalpos dalies ir likusios bendrai naudojamos ginčo patalpos dalies plotų proporcijas, turi didelės reikšmės. Kokios kitos konstrukcijos turėtų būti išskaičiuotos, atsakovas konkrečiai nenurodė ir teismas nenustatė.

48. Galiausiai, pasisakant dėl atsakovo V. V. argumentų dėl ieškovų pateiktame UAB „Idea urbana“ parengtame projektiniame pasiūlyme pažymėto apie 5,19 m ilgio ir apie 77 cm pločio nuo ginčo patalpos laiptinės iki ieškovų pageidaujamos asmeniškai naudotis ginčo patalpos dalies besitęsiančio koridoriaus, pažymėtina, kad tai yra tik projektinis pasiūlymas. Jame pažymėtas būtent 4 kv. m (5,19x0,77) koridorius, t. y. 4 kv. m, kurie pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką paliekami bendrai naudotis. Atsakovui teigiant, kad tokio pločio koridoriaus nepakaks funkcionaliam naudojimui ir kad toks koridorius užtvers nefunkcionalią pastogės dalį, pažymėtina, kad šiuo metu vieta, kurioje pažymėtas koridorius, yra bendro naudojimo ir nėra atitverta. Būtent ginčo patalpos bendraturčiams ateityje sprendžiant, kaip konkrečiai bus naudojama likusi ginčo patalpos dalis (nesvarbu, ar atsidalijant, ar nusistatant naudojimosi tvarką), ir bus sprendžiama, koks konkrečiai reikalingas koridorius ir kiek jam ir (ar) kitoms bendrojo naudojimo erdvėms turės skirti ploto ir kiti bendraturčiai.

49. Atsakovui apeliaciniu skundu nekeliant ginčo dėl kitų skundžiamo sprendimo dalių, t. y. dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ar kt., apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiose skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyse išdėstytiems motyvams ir argumentams, plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

50. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas V. V. neįrodė, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta ginčo patalpos dalies naudojimosi tvarka iš esmės neatitinka faktinės situacijos, yra realiai neįgyvendinama, ydinga, neracionali, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir pan. Priešingai, įvertinus byloje esančių duomenų visumą nenustatyta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta ginčo patalpos dalies naudojimosi tvarka pažeistų bendraturčių ar trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ir yra nežymių nukrypimų tarp ieškovams paskiriamos naudotis realiosios ginčo patalpos dalies ir jų turimos idealiosios dalies, tai jie, ypač atsižvelgiant į apeliacinį skundą pateikusio atsakovo pastangas tiksliai juos nustatyti, vertintini kaip nedideli ir iš esmės nereikšmingi, todėl leistini ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Vertinant tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovų naudai.

55. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovas J. V. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovo ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus priimti.

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui J. V. iš atsakovo V. V. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.