Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., I. B. ieškinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. V. D, T. S., A. K., V. K., N. Č., T. B., M. B., J. V., E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai J. B. ir I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. dėl naudojimosi negyvenamąją patalpa, - neįrengta pastoge (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Ieškovai prašo nustatyti jiems atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies naudotis 61,14 kv. m. ploto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu A-1 pagal 2005-02-24 parengtą UAB „Pastatų matavimai“ projektą be bendraturčio V. V. sutikimo.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovai būdami palėpės bendraturčiais nori nustatyti naudojimosi tvarką ir įrengti dalį palėpės, bet to padaryti negali be bendraturčių sutikimo. Visi neįrengtos pastogės bendrasavininkai, išskyrus atsakovą V. V., sutinka ir pritaria jų prašymui dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge, virš jų nuosavybe turimo buto, tvarkos nustatymo, tai patvirtino savo parašais 2016-05-04 susitarime dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge tvarkos nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi laiptinės. Ieškovai į jiems nuosavybės teise priklausantį butą patenka per vieną laiptinę, o atsakovas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas patenka per kitą laiptinę. Į savo patalpas jie patenka per skirtingus įėjimus. Todėl atsakovo pozicija ir nesutikimo motyvai yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Trečias asmuo J. V. D sutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu. Palaikė poziciją, kad savininkai, kurie nesinaudos bendro naudojimo patalpomis, neturi aukoti savo valdomos dalies.

Ieškinį tenkinti.

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad Neklnojamojo turto registre yra įregistruota Negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 320,24 kv.m., nuosavybės teise priklausanti: J. V. D – 1009289/8006000 dalys; T. S. – 1009289/8006000 dalys; J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B.– 28398653/200150000 dalys; I. B. - 49/1000 dalys; V. V. - 68/1000 dalys; A. K. ir V. K. – 247/1000 dalys; A. K. - 6/1000 dalys; N. Č. - 177/3000 dalys; T. B. ir M. B. - 2498/100000 dalys; M. B. - 45/1000 dalys; J. V. ir E. V. - 26/1000 dalys; M. B. - 37/1000 dalys; E. V. - 22/1000 dalys; J. V. - 22/1000 dalys (e.b. l. 12,15, 17, 41).

Ieškovams priklausančios palėpės dalis sudaro 61,13 kv.m., o atsakovui priklausanti palėpės dalis sudaro 21,77 kv.m.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams name, kuriame randasi ginčo palėpė, priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra trečiame aukšte, tai yra tiesiogiai po palėpė (e.b.l. 8, 31). Atsakovui priklauso parduotuvė su administracinėmis patalpomis, kuri yra pirmame pastato aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 38).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-03-23 Daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotiniame susirinkime buvo svarstomi klausimai susiję su palėpe (e.b.l. 32-33, 35, 42). 4 susirinkimo darbotvarkės klausimu balsuojant visiems susirinkimo dalyviams “už” buvo nustatyta ir patvirtinta I. B. ir J. B. nuosavybės teise priklausantį palėpės ploto vietą, pažymėtą plane „A-l" (duomenys neskelbtini) Un.Nr. (duomenys neskelbtini), paruošto UAB „Pastatų matavimai". Balsuojant 5 darbotvarkės klausimu, 12 dalyvių balsuojant “už”, “prieš” balsuojant tik atsakovui buvo nutarta pritarti, kad viršutinių patalpų savininkai turėtų pirmenybės teisę įregistruojant, įsirengiant ar kitaip valdant bei disponuojant patalpomis virš savo butų priklausantį plotą palėpėje.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-04 visi neįrengtos pastogės savininkai, išskyrus atsakovą, pasirašė susitarimą, kuriuo bendraturčiai susitarė, kad ieškovai atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir disponuos dalimi negyvenamųjų patalpų - neįrengta pastoge, esančia (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 61,14 m² ploto, plane (2005-02-24 parengtame UAB „Pastatų matavimai“) pažymėta indeksu A-1 (e.b.l. 13, 40).

2016-06-07 raštu ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami sutikti su jų prašoma naudojimosi tvarka, kuriai pritarė visi bendraturčiai (e.b.l. 18).

2016-06-30 raštu atsakovas atsakė į ieškovų prašymą, nurodydamas, kad jis nesutinka su susitarime nustatyta palėpės naudojimosi tvarka ir prašė bendradarbiaujant su palėpės bendraturčiais parengti tokią palėpės patalpos naudojimosi tvarką, kuri nustatytų aiškų, laisvą ir netrukdomą visų palėpės patalpos savininkų patekimą į palėpės patalpas, taip pat nustatytų ir identifikuotų kiekvieno palėpės bendrasavininkio dalį palėpėje (e.b.l. 19).

2016-12-14 ieškovai pakartotinai raštu su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kartu pateikdami susitarimo dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo kopiją ir pastogės plano kopiją bei pateikė buto perplanavimo apjungiant su pastogės patalpomis (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus, informuodami, kad visi kapitalinio projekto darbai, išdėstyti projektiniuose pasiūlymuose, bus atliekami jų lėšomis, įėjimas į pastogės dalį bus įrengtas iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto, o ne iš bendros laiptinės (e.b.l. 30).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nepateikė atsakymo į aukščiau paminėtą ieškovų prašymą.

Į bylą pateiktas UAB “Pastatų matavimai” 2005-02-24 parengtas neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), Naudojimosi tvarkos planas, kurį yra pasirašę visi pastogės bendraturčiai, išskyrus atsakovą, pagal kurį ieškovams būtų priskirta naudojimuisi negyvenamųjų patalpų dalis 61,14 kv.m ploto, plane pažymėta indeksu A-1, kuri yra virš ieškovams priklausančio buto.

Ieškovai į bylą pateikė jiems priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), perplanavimo, apjungiant su pastogės patalpomis projektuinius pasiūlymus, kuriuos parengė projektuotojas D. R. (e.b.l. 20-29).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad visi neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, išskyrus atsakovą, sutinka, kad ieškovai naudotųsi palėpės dalimi, kurios plotas 61,14 kv.m., pažymėta indeksu A-1, esančia virš jiems nuosavybės teise priklausančio buto, įrengiant įėjimą į palėpę iš buto.

Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeP. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Ginčijama namo palėpė (pastogė) bendraturčiams (ginčo šalims) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

Ieškovai siekia nusistatyti jiems priklausančią realią dalį, siekdami įgyvendinti naudojimosi ja galimybę. Ieškovai yra parengę savo buto perplanavimo, apjungiant jį su pastogės patalpomis projektinius pasiūlymus, kuriuose yra numatyta galimybė suprojektuoti laiptus patekimui į palėpę. Šios galimybės jie negali įgyvendinti be bendraturčių sutikimo.

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Ginčo atveju ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 61,13 kv.m. ploto neįrengtos pastogės dalis, o pagal jo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, jam atitenka 61,14 kv.m. ploto dalis. Pažymėtina, kad prašoma nustatyti dalis tik vienu kvadratiniu centimetru viršija jam priklausančią dalį, todėl teismo vertinimu tai laikytina normalia paklaida, negalinčia pažeisti atsakovo interesų, tuo labiau, kad visi kiti bendraturčiai neprieštaravo minėtai paklaidai.

Teismas nesutinka su atsakovo nurodomais argumentais, kad ieškovų pateikta naudojimosi tvarka pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kadangi ieškovai nepalieka jiems priklausančios palėpės dalies bendram naudojimuisi, ko pasekoje patalpų savininkai, kuriems priklausančios palėpės patalpos yra ne virš jiems priklausančio butų, neturės faktinės galimybės patekti ir naudotis jiems priklausančia palėpės patalpos dalimi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tik dviejų palėpės bendraturčių - atsakovo, kuriam priklauso 21,77 kv.m. bendro palėpės ploto, ir trečio asmens N. Č., kuriai priklauso 18,89 kv. m. bendro palėpės ploto, patalpos nesiriboja su palėpe, o yra pirmame aukšte. Bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad į palėpės patalpas yra įrengti du įėjimai, kurie yra iš vidinės kiemo dalies. Todėl teismo vertinimu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi palėpe dalis, kuri iš esmės nėra susijusi su įėjimu į palėpę, kadangi įėjimas į palėpę yra iš kiemo pusės, o ieškovams priklausant dalis yra fasadinėje pusėje, pažeistų atsakovo patekimo į palėpę galimybes. Ieškovai planuoja patekimą į palėpę rengti iš savo buto, jie nesinaudos bendrojo naudojimo įėjimu, todėl nelogiška būtų reikalauti, kad jie sau priklausančią palėpės dalį aukotų palėpės bendraturčiams, kurie negali įsirengti tiesioginio įėjimo iš savo patalpų. Bylos medžiaga patvirtina, kad palėpės bendraturčiai laikosi pozicijos, kad pirmenybė įsirengiant palėpę būtų teikiama savininkams, kurių dalys ribojasi su butais ir kurie įėjimus į palėpę įrengia iš savo butų.

Pažymėtina, kad atsakovas ieškovo pareikštą reikalavimą iš esmės ginčija deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad prašoma nustatyti tvarka pažeis jo bei trečiųjų asmenų interesus, tačiau visi tretieji asmenys sutinka su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė pakankamų motyvų, specialistų išvadų, kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka lems esminį jo, kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybės dalimi pablogėjimą. Kad likusi dalis palėpės patalpų yra nelygiavertės, jų vertingumas yra mažesnis, bei, kad tokia naudojimosi tvarka yra negalima.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, kadangi pastogė neturi atskirų izoliuotų patalpų, kas neatitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis nustato, kad izoliuotos dalys turi būti tais atvejais, kai naudojimosi tvarka nustatoma namo ar buto patalpomis. Ginčo atveju nustatoma neįrengtos pastogės naudojimosi tvarka ir ieškovai nurodo konkrečią dalį, kuria jie pageidauja naudotis, atsižvelgdami į jiems priklausančią pastogės dalį. Kitiems pastogės bendraturčiams lieka bendrai naudotis 259,10 kv. m. dalimi neįrengtos pastogės.

Įvertinus nurodytus argumentus ir vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas ieškinį tenkina, nustatydamas ieškovo prašomą naudojimosi neįrengta pastogės dalimi tvarką.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovai byloje sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 550 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo (e.b.l. 6, 36-37). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 24,96 Eur (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atskirai nuo bendraturčių, negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 61,14 m² ploto, plane (2005-02-24 parengtame UAB „Pastatų matavimai“) pažymėtos indeksu A-1, naudojimosi tvarką, be bendraturčio V. V., a.k (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 581 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.