Kauno apygardos teismo nutartis

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmė, nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti atsakovui automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei 700 Eur kompensaciją. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei paliko santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui prigimtinę – (duomenys neskelbtini). Nustatė nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki jo pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2018 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2018 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 591,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės valstybei 4,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo valstybei 5,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus sprendimui, panaikino 2018 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir 2019 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

5. Nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šalys Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– dukra (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę atsakovas įsigijo 2011 m. kovo 18 d., t. y. iki sudarant santuoką. Nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nuo 2006 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), 2018 m. atsakovo atlyginimas buvo 405 Eur, 2019 m. – 560 Eur. 2018 m. lapkričio mėn. atsakovas santaupų banko sąskaitose neturėjo. Į Priklausomybės ligų centrą atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. nėra kreipęsis. 2018 m. balandžio 10 d. atsakovas su UAB „Top sport“ sudarė Nuotolinio lošimo sutartį, kurią 2018 m. lapkričio 20 d. nutraukė, per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas nuolat dalyvaudavo lažybose. 2016–2018 m. su pertraukomis atsakovas lankėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas 2018 m. sudarė socialinė pašalpa (vidutiniškai 136,72 Eur per mėnesį) bei išmoka vaikui (90,44 Eur per mėnesį). Ieškovė augino vaikus ir nedirbo iki dukrai A. J. suėjo 3 metai. Ieškovė santaupų neturi. Nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėn. gavo 296,80 Eur atlyginimą, nuo 2019 m. spalio mėn. ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto UAB “Olympic C. G. Baltija” rašto nustatyta, kad 2014–2015 m. ieškovė 14 kartų lankėsi lošimo namuose. Ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyveno atsakovo motinai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina minėtą butą 2018 m. birželio mėn. pardavė. Tiek ieškovė, tiek nepilnamečiai vaikai savo gyvenamąją vietą šiuo metu deklaravę (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 31 d. buvo diagnozuotas trumpalaikis tikas, jis nuo mažens gydomas dėl mažakraujystės, jam skiriami geležies preparatai, maisto papildai, vitaminai. Berniukas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. lankė darželį (duomenys neskelbtini), per nurodytą laiką už darželį sumokėta 233,60 Eur. Ieškinio padavimo metu M. J. lankė lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini), anglų kalbos užsiėmimus, darželyje lanko krepšinio būrelį, lankė robotikos būrelį. Pagal ieškovės į bylą pateiktą sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikių lentelę, berniukui per mėnesį reikalingos tokios išlaidos: 100 Eur maistui, 50 Eur darželiui, 10 Eur kanceliarinėms prekėms darželyje, ekskursijoms, spektakliams, 45 Eur būreliams (iki 2019 m. vasario mėn. buvo reikalinga 65,00 Eur), 9 Eur papildomoms išlaidoms už būrelius (apranga, šventės), 15 Eur higienos prekėms, 10 Eur kirpyklai, 5 Eur telefonui, 5,50 Eur už telefono aparatą, 8,30 Eur už kompiuterį, 21 Eur vitaminams, 10 Eur vaistams, 25 Eur transportui, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur atostogoms, 12,50 Eur gimtadienio šventei, 20 Eur žaislams, 70 Eur aprangai, 31 Eur mokesčiams. Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo kvitus už būrelius, darželio rinkliavas, telefoną, taip pat kvitus už maisto, vaistų, kuro įsigijimą. Šalių dukra (duomenys neskelbtini) dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, 2018 m. gegužės mėn. operuota dėl dešinės akies voko gerybinio naviko, sekama dėl mažakraujystės, jai skiriami maisto papildai su geležimi. Darželį mergaitė lankė nuo 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau per 2017–2018 m. mokslo metus į darželį ėjo tik 24 dienas, už kurias sumokėta 47,79 Eur. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. mergaitė lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės į bylą pateiktą poreikių lentelę, mergaitei kas mėnesį reikalingos tokios išlaidos: 100 Eur maistui, 50 Eur darželiui, 10 Eur kanceliarinėms prekėms darželyje, ekskursijoms, spektakliams, 15 Eur keramikos būrelis (nuo 2019 m. vasario mėn.), 20 Eur higienos prekėms, sauskelnėms, 5 Eur kirpyklai, 21 Eur vitaminams, 10 Eur vaistams, 25 Eur transportui, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur atostogoms, 20 Eur žaislams, 12,50 Eur gimtadienio šventei, 70 Eur aprangai, 31 Eur mokesčiams. A. J. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, nurodytas kalbėjimo sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, mergaitei būtina logopedo pagalba, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakovas ieškovei perdavė 100 Eur, rugsėjo 7 d. 100 Eur, rugsėjo 8 d. 15 Eur, rugsėjo 18 d. 25 Eur, rugsėjo 28 d. 50 Eur, 2018 m. spalio 4 d. 100 Eur, spalio 15 d. 40 Eur, spalio 22 d. 100 Eur.

6. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo potraukį azartiniams lošimams. Pateikti azartinius lošimus organizuojančių įmonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovas pakankamai dažnai ir intensyviai lošdavo azartinius lošimus – atlikdavo statymus internetiniame portale. Teismas nurodė, jog šalių santuoka truko šešis metus, todėl, jei ieškovei nebūtų tikęs atsakovo gyvenimo būdas, jo elgesys, potraukis azartiniams lošimams, ieškovė, būdama protinga, išsilavinusi, rūpestinga bei apdairi moteris, būtų inicijavusi skyrybų procesą anksčiau, o ne susilaukusi su atsakovu antro vaiko ir toliau gyvenusi atsakovo mamos bute. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji iki santuokos sudarymo nežinojo apie atsakovo polinkį azartiniams lošimams, nesutampa su byloje anksčiau nustatytomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, jog ieškovė santuokos laikotarpiu nedirbo, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik gaunamomis išmokomis. Teismas vertino, jog atsakovo gyvenimo būdas bei šeimos pajamos buvo abiem šalims priimtini, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pastangas pakeisti atsakovą, jos prieštaravimus jo pomėgiams, ieškovės ir atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovės nurodomą atsakovo naudotą smurtą ar atsakovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje. Teismas vertino, jog negalima daryti neabejotinos išvados, kad šalių santuoka iširo išskirtinai vien tik dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką šalims gyvenant santuokoje jai buvo priimtinos ir toleruojamos. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė nedalyvavo kartu su atsakovu lažybose. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu jau daugiau nei metus negyvena ir neveda bendro ūkio, teismas laikė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai konstatavęs, atmetė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

7. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais ar žalingos įtakos jiems darymą. Nėra pagrindo tikėti vien ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas vaikų akivaizdoje po namus vaikščiojo su peiliu ir jiems grasino. Teismas, vertindamas ieškovės parodymus, atsižvelgė į jos asmenybę. Ieškovė byloje buvo pareiškusi prašymą padalinti santuokos metu įgytą turtą, t. y. automobilį. Tik atsakovui nurodžius, jog registracijos data 2014 m., kadangi buvo pamestas automobilio registracijos liudijimas ir išduodant naują liudijimą nurodyta nauja registracijos data, bei pateikus įrodomus, patvirtinančius, kad automobilis atsakovo buvo įgytas dar iki santuokos sudarymo ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė šio ieškinio reikalavimo atsisakė. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės nežinojimo, kad atsakovas automobilį įsigijo iki sudarant santuoką. Pasinaudodama netiksliais registro duomenimis, ji siekė už atsakovui neva tenkančią didesnę turto dalį iš jo prisiteisti 700 Eur. Teismas padarė išvadą, kad vaikų maksimalus bendravimas su tėvu jiems daro neigiamą įtaką ir žalą. Reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė abi šalys. Teismas nustatė, jog esminiai prieštaravimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos kyla dėl vaikų nakvynės pas atsakovą. Teismas pažymėjo, jog šalių sūnus pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jam 7 metai, šiuo metu ypač svarbu tinkamos sąlygos vaiko savarankiškumo vystymuisi, prie ko, teismo vertinimu, prisidėtų ir vaiko nakvynė atsakovo namuose. Kadangi atsakovas gyvena ne vienas, kartu gyvena jo tėvai, vaikų seneliai, vaikai nebūtų palikti vieni esant būtinybei atsakovui išvykti į darbą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, tikėtina, jog mergaitę su motina sieja labai stiprus emocinis ryšys (kaip nurodė ieškovė, dukrą ji pati maitino ilgiau nei iki 2 metų, todėl mergaitė su motina ilgai buvo susieta ir fiziologiškai). Tačiau dabar, kai mergaitė jau lanko darželį, teismo vertinimu, dukros susitikimai su tėvu turėtų būti intensyvesni, kad stiprėtų ar būtų atkurtas jų emocinis ryšys, svarbu, kad mergaitė jaustųsi mylima ne tik ieškovės ir jos pusės artimųjų, bet ir atsakovo bei senelių iš atsakovo pusės. Teismas sutiko su ieškovės pastabomis, jog nustačius vaikų bendravimą su atsakovu pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dienas, antrąją švenčių dieną vaikai turėtų praleisti su ieškove, ir atvirkščiai, nustačius atsakovo bendravimą su vaikais antrąją švenčių dieną, pirmąją vaikai turi praleisti su ieškove. Taip pat teismas nurodė, kad, norint vaikus išsivežti atostogų į užsienį, turėtų būti gaunamas ieškovės sutikimas, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iki 2018 m. rugpjūčio mėn. iš atsakovo banko sąskaitos buvo automatiškai nuskaičiuojami mokesčiai už vaikų darželius, tačiau 2018 m. vasarą vaikai darželio nelankė, todėl atsakovo pinigai nebuvo nuskaičiuojami. Byloje esantis atsakovo ranka rašytas lapas patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2018 m. rugsėjo mėn. davė 290 Eur, ką patvirtino ieškovė posėdžio metu, nurodydama, kad atsakovas davė tokias sumas, po kuriomis ji pasirašė. Prie nurodytų sumų už spalio mėn. ieškovės parašų nėra, yra tik atsakovo įrašai apie neva ieškovei duotus pinigus. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje nėra. Ieškovė neigia, kad atsakovas nuo nurodyto konflikto dienos teikė išlaikymą vaikams, o atsakovas, teigdamas, kad nuo 2018 m. balandžio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos teikė vaikams išlaikymą, turėjo šias aplinkybes įrodyti tinkamais rašytiniais įrodymais. Šalių vaikai darželio faktiškai nelankė nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo, atitinkamai išlaidų už darželį ieškovė nepatyrė. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors vaikai darželio ir būrelių tuo metu nelankė, tačiau ieškovė turėjo papildomas išlaidas – sūnui (duomenys neskelbtini) reikėjo kompiuterio, telefono, rašomojo stalo, nes jis pradėjo lankyti mokyklą. Su tokiais ieškovės atstovės argumentais teismas nesutiko, kadangi berniukas mokyklą pradėjo lankyti tik 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. tuo metu, kai iš atsakovo vaikų išlaikymui jau buvo priteistas laikinas išlaikymas. Be to, byloje yra pateiktos tik daiktų nuotraukos – stalo, komodos, kompiuterio, lovos, tačiau nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šių daiktų kainas. Ieškovė į bylą nepateikė poreikių lentelės už tą laikotarpį, už kurį prašo priteisti įsiskolinimą. Teismas laikė, kad tuo metu, kai vaikai nelankė darželių ir mokyklos, atitinkamai buvo 3 ir 6 metų amžiaus, pagrindinius jų poreikius sudarė išlaidos maistui, laisvalaikiui, pramogoms, higienos reikmenims, transportui, aprangai, avalynei. Teismas sprendė, jog vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos kiekvienam reikėjo po 250 Eur, kadangi ieškovė tuo metu nedirbo ir su vaikais būdavo namuose, jiems nereikėjo samdyti auklės, tereikėjo pasirūpinti maistu ir laisvalaikio leidimu, palaikyti sveikatą, o paprastai vasarą vaikai serga mažiau, jiems reikalinga mažiau vaistų, vitaminų, nes vitaminus stengiamasi gauti su maistu. Atitinkamai nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikams buvo mokama 30 Eur išmoka. Teismas sprendė, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas abiem nepilnamečiams vaikams sudaro 1 175,20 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo jiems priteista po 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Žemesnės instancijos teismas

10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ieškovei tiko atsakovo vedamas gyvenimo būdas, jo stiprus polinkis azartiniams lošimams. Tai, kad ieškovei dar iki sudarant santuoką su atsakovu, buvo žinoma, jog šis mėgsta žaisti azartinius lošimus, bei tai, kad ji pati keletą kartų drauge su atsakovu buvo nuvykusi į kazino, nereiškia, kad ji tokį atsakovo elgesį toleravo. Iki santuokos atsakovas azartinius lošimus lošdavo tik retkarčiais ir ieškovė negalėjo numatyti, kad šis polinkis peraugs į priklausomybę. Vėliau, santuokos metu, šiam polinkiui peraugus į priklausomybę, ieškovė tikėjosi, kad atsakovas permąstys savo prioritetus. Su atsakovu jau buvo susilaukusi dviejų vaikų, juos prižiūrėdama niekur nedirbo, dėl ko buvo priklausoma nuo atsakovo materialiai, kas lėmė tolesnį gyvenimą su atsakovu ir dėl ko jai buvo sunku priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad ji prašė pagalbos atsakovo motinos, kuri padėjo surasti psichiatrą, pas kurį atsakovas nereguliariai lankėsi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog atsakovas yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, dėl ko šeimoje kilo konfliktai. Šią priklausomybę lydėjo ir priklausomybė alkoholiui, o rašytiniai įrodymai patvirtino ieškovės paaiškinimus apie tai, kad, atsakovui tapus priklausomu nuo azartinių lošimų, bendras gyvenimas tapo neįmanomas, nes jis išleisdavo šeimos pinigus savo priklausomybei tenkinti, dažnai vartojo alkoholį, netgi narkotines medžiagas, kas lėmė santuokos iširimą. Tai, kad ieškovė 2014-2015 lankėsi su atsakovu kazino, nepatvirtina, kad ji toleravo jo elgesį. Priklausomybė išsivysto palaipsniui. Tokios priklausomybės, dėl kurios atsakovas ištisomis dienomis lošdavo internetinėse lažybose, neskirdamas jokio dėmesio nei vaikams, nei ieškovei, tuo metu dar nebuvo. Kai ieškovė pamatė, jog atsakovo pomėgis palošti virto priklausomybe, kurią lydėjo nuotaikų kaitos, prie kurios turėjo taikytis ieškovė ir vaikai, liovėsi su atsakovu lankytis kazino. Be to, atsakovas pradėjo lošti internete.

10.2. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog kartu su atsakovu nelošė ieškovė. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, o remtis tiesos neatitinkančiais atsakovo paaiškinimais ar liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymais nebuvo pagrindo.

10.3. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pastangas pakeisti atsakovą. Atsakovui nededant pastangų gydant priklausomybę (ar dedant jų nepakankamai, ieškovės pastangos keisti atsakovą buvo bevaisės.

10.4. Ieškovė mylėjo atsakovą, tikėjosi, jog šis pasikeis, todėl dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimą. Nenorėdama, kad vaikai augtų be tėvo, neskubėjo inicijuoti skyrybų proceso, todėl nelogiškas teismo argumentas, kad tai, jog šalių santuoka truko šešerius metus, rodo, kad atsakovei tiko atsakovo polinkis azartiniams lošimams, kad ji jį toleravo, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu dėl santuokos iširimo. Teismas sprendime pažymėjo nebuvimą įrodymų, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį ar kitokį smurtą, nors vėliau aptardamas byloje nustatytas aplinkybes nurodė, jog iš atsakovo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad jis sunkiai kontroliuoja alkoholio vartojimą, ko pasekoje išgėręs nekontroliuoja pykčio ir dėl to nuolat kyla konfliktai šeimoje. Toks vertinimas leidžia daryti išvadą, jog užėjus pykčio priepuoliams atsakovas pyktį išliedavo ant ieškovės naudodamas prieš ją psichologinį smurtą, ją žemindamas.

10.5. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 8–9 d. šalių susirašinėjimas SMS, kur ieškovė nurodo sužinojusi apie atsakovo neištikimybę, tuo tarpu atsakovas nei paneigia, nei patvirtina buvęs neištikimas, trumpai nurodo, kad jis ieškovės nemyli, prašo jį pamiršti, atsikabinti, taip pat nurodo, kad apie neištikimybę „(duomenys neskelbtini) visalaika žinojo tik mane gyne“, papildomai nurodė, kad jis yra laisvas žmogus, ką nori, tą ir daro. Nors teismas šį įrodymą paminėjo, tačiau nurodė, kad atsakovas neigė buvęs neištikimas. Apie atsakovo neištikimybę teismo posėdyje nurodė ir liudytojas (duomenys neskelbtini), todėl teismas be pagrindo rėmėsi neobjektyviais ir tiesos neatitinkančiais atsakovo paaiškinimais, o ne rašytiniu įrodymu bei liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais.

10.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai elgėsi su mažamečiais vaikais ar rodė netinkamą pavyzdį, nepagarbiai kalbėdamas jų akivaizdoje su ieškove. Tai patvirtino ieškovė ir atsakovo medicininiai dokumentai. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu apklausus mažametį šalių sūnų šis nurodė, jog su tėčiu jam smagu, jokio tėčio netinkamo elgesio berniukas nupasakoti negalėjo, tačiau jokių klausimų apie tėvo elgesį šalims gyvenant santuokoje šiam vaikui teismas ir neuždavė. Nuo 2019 m. balandžio 3 d., kai atsakovas grįžo girtas ir apsvaigęs narkotinėmis medžiagomis, ką matė ir šalių vaikai, iki sūnaus apklausos buvo praėję pusantrų metų, todėl sūnus, atsižvelgiant į jo amžių ir meilę tėvui, to galėjo ir neatsiminti, juo labiau tokio amžiaus vaikas negalėtų vertinti tėvo elgesio kaip nederamo.

10.7. Teismas kaip ieškovės kaltės įrodymą nurodė, kad ji nedirbo bei nepaneigė, jog atsakovas miegojo atskiroje lovoje gimus dukrai. Tokios išvados yra šališkos, tendencingos, atliktos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas. Teismas nurodė, kad ieškovė santuokos metu savo darbu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, šeima gyveno atsakovo mamai priklausiusiame bute, atsakovas šalims gyvenant kartu (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. liepos mėn.) mokėdavo komunalinius mokesčius už šį butą. Tokios išvados prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms (sprendimo 25 punktas), kitiems įrodymams. Prieš išeinant vaiko auginimo atostogų, 2012 m. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovė gavo motinystės, vaiko priežiūros išmokas. Ieškovės pajamas 2018 m. sudarė socialinė pašalpa (vidutiniškai 136,72 Eur per mėnesį) bei išmoka vaikui (90,44 Eur per mėnesį). Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad, kai dukrai suėjo dveji metai, ji negalėjo susirasti darbo, nes dukra nuolat sirgo, todėl teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad yra ieškovės kaltė dėl nesirūpinimo šeimos pajamomis, ar kad ją tenkino atsakovo gaunamos pajamos. Atsakovo elgesys, gaunamas pajamas išleidžiant lošimams, ieškovės niekada netenkino.

10.8. Pripažįstant, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, spręstinas neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimas. Ieškovė dėl netinkamų ir su šeimos interesais nesuderinamų atsakovo veiksmų patyrė dvasinį skausmą, pažeminimą, moralinį sukrėtimą, kadangi dėl atsakovo priklausomybių šeimoje nuolat kildavo konfliktai, juos matydavo vaikai, dėl atsakovo ūmaus būdo, kuomet jis išgerdavo, ieškovė kęsdavo žeminimus ir psichologinį smurtą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

10.9. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs prašomo priteisti išlaikymo dydį vaikams kone per pusę, akcentavo, jog septynerių ir ketverių metų vaikams nereikia didesnio nei minimalus dydžio išlaikymas, nebent šis dydis galėtų svyruoti priklausomai nuo individualių (specialiųjų) vaikų poreikių, bet nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, padaryti ignoruojant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką vaikų išlaikymo dydžiui. Šalių dukrai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, kalbos sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, dėl ko mergaitei būtina dažna logopedo pagalba, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. Nemokama logopedo, psichologo pagalba gaunama tik kartą per mėnesį, už kitas jų paslaugas reikia mokėti, o taip atitinkamai išauga ir mergaitės poreikiai bei jiems tenkinti reikalingas išlaikymo dydis. Tiek sūnus, tiek dukra nuo mažens gydomi dėl mažakraujystės, jiems skiriami geležies preparatai, maisto papildai, vitaminai, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai apie pernelyg išpūstas išlaidas vaistams ir vitaminams, kurie ypač reikalingi šalių dukrai. Vaikų poreikius geriausiai tenkina tie geležies preparatai, kurie savo sudėtyje turi geležies bisglicinato, mažinančio virškinamojo trakto dirginimą, o tokie maisto papildai mėnesiui kainuoja nuo 15 Eur. Vaikams būtini ir įvairūs kiti vaistai, vitaminai, padedantys palaikyti tinkamą jų organizmo ir sveikatos būklę, ypač dukrai, nes mergaitė dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą apie dukters sveikatos būklę bei neatsižvelgė į tai, kad ji nuolat serga, ką patvirtino pateikti įrodymai.

10.10. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 100 Eur išlaidos per mėnesį vaikų maitinimui yra per didelės. Dėl vaikų nuolatinio sirgimo mažakraujyste jiems reikalinga subalansuota ir tinkama mityba, į racioną įtraukiant jautieną, špinatus, kitus geležies turinčius maisto produktus, kurie, atsižvelgiant į rinkos kainas, nėra priskiriami prie pigiausių maisto produktų. Antra, nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra pasikeitusios bylos aplinkybės, šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl atitinkamai išaugo jo išlaidos maistui, kadangi prie sūnaus poreikių prisidėjo ir išlaidos maistui mokykloje. Dėl to per mėnesį prašoma priteisti 100 Eur suma maitinimui net neatitinka realiai ieškovės išleidžiamų maitinimui sumų.

10.11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 70 Eur išlaidos per mėnesį aprangai ir avalynei yra per daug užaukštintos, kad tokia pinigų suma vaikų rūbams nereikalinga, tuo pačiu pabrėžė, jog ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji ne kartą įsigijo drabužių dėvėtų rūbų parduotuvėse, kur, akivaizdu, kainos yra žymiai mažesnės, nei perkant naujus darbužius. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai dar nedidelio amžiaus, jie labai sparčiai auga, jų apranga turi būti nuolat atnaujinama, nes senieji rūbai/batai tampa išaugtiniais. Dėl mažo amžiaus vaikai dar nelinkę rūbų saugoti, valgydami ar žaisdami juos greitai ištepa, drabužius tenka skalbi, o atsargoje būtina turėti švarių drabužių vaikų perrengimui. Ieškovės apsipirkimas dėvėtų rūbų parduotuvėje rodo būtinybę vaikų poreikiams aprangai skirti 70 Eur sumą per mėnesį, nes ji ten apsiperka ne savo noru, o dėl to, kad naujų rūbelių neišgali nupirkti. Tai, kad ieškovė negalėjo tenkinti vaiko poreikių dėl to, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, negalėjo būti pagrindu mažinti vaikų poreikius.

10.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie pernelyg išpūstas išlaidas vaikų higienos priemonėms. 15 Eur per mėnesį higienos prekėms yra pagrįsta ir nedidelė suma, nes prie nurodytų higienos prekių priskiriamos ne tik prausimosi priemonės, bet ir skalbikliai. Šalių dukra miegant dar šlapinasi į lovą, mergaitei reikalingos sauskelnės, kurios priskirtinos prie higienos priemonių ir sudaro didžiąją išlaidų dalį.

10.13. Ieškovė sutinka, kad bylos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, kad šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, kurioje mokymas yra nemokamas, tačiau teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad sūnui lankant mokyklą atsiranda būtinybė pirkti įvairias pratybas, sąsiuvinius, kartais net ir vadovėlius, skirtus užduotims pamokų metu ar po pamokų atlikti, patiriama daugiau išlaidų maistui. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 70 Eur išlaidas uniformai. Todėl pasikeitus bylos aplinkybėms 50 Eur išlaidos, kurios ieškinio pareiškimo metu buvo reikalingos sūnaus darželio paslaugoms apmokėti, vertintinos kaip būtinos išlaidos vaiko mokymosi bei lavinimo priemonėms įsigyti.

10.14. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pernelyg išpūstos išlaidos vaikų laisvalaikiui 50 Eur, atskirai prie tų pačių išlaidų nurodant ir išlaidas atostogoms 25 Eur bei išlaidas žaislams. Šalių vaikai auga, formuojasi jų socialiniai įgūdžiai, bendravimo su artimaisiais ir draugais tradicijos, todėl jie kiekvieną mėnesį eina į savo draugų gimtadienius, kur kiekvienąkart tenka pirkti dovanas. Vaikai retkarčiais nori nueiti į kino teatrą ar į spektaklį, todėl 50 Eur suma per mėnesį laisvalaikiui nelaikytina per didele. Kalbant apie žaislus turima omenyje ne tik smulkūs žaislai, bet dviratukai, riedučiai, batutas, kadangi vaikai turi aktyviai judėti. Dėl to 0 Eur suma žaislams per mėnesį, nelaikytina neproporcingai didele. Neatskiriama vaikų vystymosi dalis yra ir atostogos, todėl 25 Eur išlaidos per mėnesį pagrįstos, nes, siekiant plėsti vaikų akiratį, vaikai kiekvieną mėnesį yra vežami į lankytinus objektus, muziejus ir pan., kuriuose išlaidos taip pat neišvengiamos.

10.15. Teismas vaikams nustatytas išlaikymo sumas nepagrįstai sumažino 50 Eur suma, valstybės skiriama kaip bazinė socialinė išmoka vaikų poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Nurodyta išmoka turėtų būti vertinama kaip finansinė parama šeimoms auginančioms vaikus, todėl vaikų tėvams kas mėnesį išmokama 50 Eur išmoka turėtų būti vertinama kaip atitinkama dalimi šeimos pajamas padidinanti pinigų suma, o ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina 50 Eur dydžio vaiko poreikius.

10.16. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes tenkinti tuos poreikius. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovas dirba tėvui priklausiančioje įmonėje už minimalų atlyginimą ir toks darbo užmokestis jį tenkina, nepaneigia įstatyminės jo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau vis tiek sprendė, jog iš atsakovo vaikų poreikių tenkinimui priteistina tik po 175 Eur ir 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

10.17. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba jo tėvui priklausančioje įmonėje 4 val. darbo dieną, todėl turi visas galimybes susirasti papildomą darbą. Aplinkybę, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatspindi tikrojo atsakovo darbo laiko, patvirtina faktas, kad, pvz., 2018 m. spalio 4 d. atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodytos 8 darbo valandos, kai pagal pateiktą Top Sport lažybų bendrovės 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakymą atsakovas dalyvavo lažybose laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. 12:46 iki 23:56 val.; analogiškai nurodyta ir 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 11 d. Atsakovo iniciatyva apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini), dirbantis analogiškose pareigose kaip atsakovas, nurodė, kad jam darbas (duomenys neskelbtini) yra labai tinkamas, nes reikia dirbti ne visą darbo dieną, dėl ko jis turi kitą darbą.

10.18. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas išleidžia dideles pinigų sumas lošimams, kas įrodo ieškovės teiginius, jog jis turi papildomų pajamų. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad atsakovas jai ne kartą buvo užsiminęs, jog „uždirba gerai, gauna daugiau negu minimumą“. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą įstatymo taikymą, be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

10.19. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi mažesnes galimybes gauti didesnes pajamas, nei atsakovas. Ieškovei trukdo tai, kad, nors dukra eina į darželį, tačiau nuolat serga, todėl ieškovė turi ją prižiūrėti. Be to, sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę, jį reikia prižiūrėti po pamokų, todėl ieškovė įsidarbino ne visai darbo dienai. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, todėl atsakovui kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo.

10.20. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams kiekvienam sudaro tik po 587,60 Eur. Teismas padarė ne tik esminių skaičiavimo klaidų, bet ir nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vasaros metu vaikai darželio nelankė, dėl ko ieškovė patyrė mažiau išlaidų vaikų išlaikymui, taip pat kad vasaros laikotarpiu vaikams reikėjo mažiau išlaidų vaistams, vitaminams, nes juos gaudavo su maistu. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad šalių dukra nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nelankė darželio dėl ligos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išlaidos vaikų išlaikymui buvo mažesnės, nes paprastai vasarą vaikai serga mažiau. Kadangi dukra nurodytu laikotarpiu sirgo, ieškovė patyrė išlaidas vaistų įsigijimui, be to, vaikams nelankant darželio, ieškovė patyrė didesnes išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams – vandeniui, elektrai.

10.21. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad už 2019 metų balandžio mėnesį už vaikų darželį mokėjo ieškovė, vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, kad šis už darželį nemokėjo, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, kad už darželį šiuo laikotarpiu nebuvo mokama. Tai prieštarauja nurodytam įrodymui ir (duomenys neskelbtini) pažymoms, patvirtinančioms, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaikai ne visą laiką lankė darželį, bet už lankytas dienas apmokėjo ne atsakovas, o ieškovė. Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė vaikų išlaikymo lentelės nurodytu laikotarpiu, tai jo neatleido nuo pareigos būti aktyviam ir teisingai nustatyti vaikų poreikius. Vaikams nelankant darželio didėjo ieškovės išlaidos maistui, kurios sudarė ne mažiau kaip po 200 Eur kiekvienam vaikui (po 6,66 Eur per dieną). Tokiu būdu, teismo nustatyti vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu iš esmės dengė vaikų maitinimosi išlaidas. Nurodytu laikotarpiu vaikai patyrė išlaidas higienos priemonėms, maisto papildams, vitaminams, vaistams, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui vasaros metu, kurį ieškovė užtikrino ne iš savo pajamų, jai padėjo mama ir jos brolis. Atsakovas prie šių išlaidų tenkinimo visiškai neprisidėjo. Vaikams vasaros laikotarpiu reikėjo pirkti drabužius, nes dėl amžiaus seni drabužiai buvo išaugti.

10.22. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. buvo priversta išeiti iš šeimos namų be jokių daiktų. Norint pritaikyti ieškovės mamos gyvenamas patalpas tinkamomis gyventi vaikams, buvo būtina įsigyti sūnui lovą, stalą, komodą, nes vaikas neturėjo kur miegoti, susidėti daiktus. Sūnui rašomasis stalas ir kompiuteris buvo reikalingas ne tik mokslui, bet ir laisvalaikiui, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad tuo metu sūnus nelankė mokyklos, todėl jam nereikėjo kompiuterio. Šios išlaidos neviršijo tokių daiktų įsigijimo kainų rinkoje. Nors ieškovė minėtus daiktus pirko be įsigijimo dokumentų, buvo pagrindas šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius, nes ieškovė pateikė įrodymus, kad minėti daiktai vaikui buvo įgyti.