- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-524-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-561-435/2019 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinę žalą; nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimant vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos tą pačią dieną šeštadienį 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; pavesti ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo po 1 887 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui; padalinti santuokos metu įgytą turtą – automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1 400 Eur, automobilį priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo ieškovei 700 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. balandžio 3 d., kai ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo mamą. Atsakovas yra priklausomas nuo azartinių lošimų, narkotikų. Per šešis santuokos metus apie pusantrų metų šalys gyveno atskirai, kadangi atsakovas ieškovę su vaikais išvarydavo iš namų. Atsakovas dėl priklausomybės lankėsi pas psichiatrą, tačiau dėl nepakankamų atsakovo pastangų gydymas nedavė rezultatų. Kai atsakovas pralošdavo, užrakindavo ieškovę su vaikais kambaryje ir neišleisdavo. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atsakovas turi kitą moterį. Atsakovui nerūpi ir nerūpėjo šeimos gerovė. Ieškovė iš atsakovo dažnai patirdavo ir psichologinį smurtą, žeminimą, įžeidinėjimus net ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tokiu elgesiu atsakovas rodė netinkamą pavyzdį savo vaikams, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinį skausmą, moralinį sukrėtimą, buvo įskaudinta. Už patirtas neigiamas emocijas ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nutraukus santuoką ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, kadangi ją su vaikais sieja glaudus emocinis ryšys. Atitinkamai turi būti nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka. Atsakovas su vaikais yra praleidęs tik kelis savaitgalius, grįžę iš atsakovo vaikai būna sudirgę, verkia. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko darželį, eina į būrelius. Ieškovė ketina nuomotis būstą, todėl atsakovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovo oficialus darbo užmokestis neatitinka jo realių pajamų. Sūnaus minimaliems poreikiams patenkinti kiekvienam reikalinga 463 Eur suma; dukters - 420 Eur suma. Dėl to nuo ieškinio padavimo dienos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam. Nuo 2018 m. balandžio mėn. atsakovas vaikams yra skyręs 200 Eur ir vieną kartą sumokėjęs už būrelius, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, iš viso 3 775 Eur. Santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovė yra įgijusi automobilį VW Passat. Automobilį ieškovė prašė priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 700 Eur dydžio kompensaciją.
3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje šalių sudarytą santuoką nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, atsakovui – (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę lėšų, skiriamų vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; po santuokos nutraukimo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti valstybei iš ieškovės visas valstybės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmė, nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti atsakovui automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei 700 Eur kompensaciją. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei paliko santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui prigimtinę – (duomenys neskelbtini). Nustatė nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki jo pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2018 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2018 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 591,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės valstybei 4,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo valstybei 5,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus sprendimui, panaikino 2018 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir 2019 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
5. Nustatė, jog (duomenys neskelbtini) šalys Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– dukra (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę atsakovas įsigijo 2011 m. kovo 18 d., t. y. iki sudarant santuoką. Nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nuo 2006 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), 2018 m. atsakovo atlyginimas buvo 405 Eur, 2019 m. – 560 Eur. 2018 m. lapkričio mėn. atsakovas santaupų banko sąskaitose neturėjo. Į Priklausomybės ligų centrą atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. nėra kreipęsis. 2018 m. balandžio 10 d. atsakovas su UAB „Top sport“ sudarė Nuotolinio lošimo sutartį, kurią 2018 m. lapkričio 20 d. nutraukė, per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas nuolat dalyvaudavo lažybose. 2016–2018 m. su pertraukomis atsakovas lankėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamas 2018 m. sudarė socialinė pašalpa (vidutiniškai 136,72 Eur per mėnesį) bei išmoka vaikui (90,44 Eur per mėnesį). Ieškovė augino vaikus ir nedirbo iki dukrai A. J. suėjo 3 metai. Ieškovė santaupų neturi. Nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėn. gavo 296,80 Eur atlyginimą, nuo 2019 m. spalio mėn. ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto UAB “Olympic C. G. Baltija” rašto nustatyta, kad 2014–2015 m. ieškovė 14 kartų lankėsi lošimo namuose. Ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyveno atsakovo motinai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina minėtą butą 2018 m. birželio mėn. pardavė. Tiek ieškovė, tiek nepilnamečiai vaikai savo gyvenamąją vietą šiuo metu deklaravę (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 31 d. buvo diagnozuotas trumpalaikis tikas, jis nuo mažens gydomas dėl mažakraujystės, jam skiriami geležies preparatai, maisto papildai, vitaminai. Berniukas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. lankė darželį (duomenys neskelbtini), per nurodytą laiką už darželį sumokėta 233,60 Eur. Ieškinio padavimo metu M. J. lankė lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini), anglų kalbos užsiėmimus, darželyje lanko krepšinio būrelį, lankė robotikos būrelį. Pagal ieškovės į bylą pateiktą sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikių lentelę, berniukui per mėnesį reikalingos tokios išlaidos: 100 Eur maistui, 50 Eur darželiui, 10 Eur kanceliarinėms prekėms darželyje, ekskursijoms, spektakliams, 45 Eur būreliams (iki 2019 m. vasario mėn. buvo reikalinga 65,00 Eur), 9 Eur papildomoms išlaidoms už būrelius (apranga, šventės), 15 Eur higienos prekėms, 10 Eur kirpyklai, 5 Eur telefonui, 5,50 Eur už telefono aparatą, 8,30 Eur už kompiuterį, 21 Eur vitaminams, 10 Eur vaistams, 25 Eur transportui, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur atostogoms, 12,50 Eur gimtadienio šventei, 20 Eur žaislams, 70 Eur aprangai, 31 Eur mokesčiams. Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo kvitus už būrelius, darželio rinkliavas, telefoną, taip pat kvitus už maisto, vaistų, kuro įsigijimą. Šalių dukra (duomenys neskelbtini) dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, 2018 m. gegužės mėn. operuota dėl dešinės akies voko gerybinio naviko, sekama dėl mažakraujystės, jai skiriami maisto papildai su geležimi. Darželį mergaitė lankė nuo 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau per 2017–2018 m. mokslo metus į darželį ėjo tik 24 dienas, už kurias sumokėta 47,79 Eur. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. mergaitė lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės į bylą pateiktą poreikių lentelę, mergaitei kas mėnesį reikalingos tokios išlaidos: 100 Eur maistui, 50 Eur darželiui, 10 Eur kanceliarinėms prekėms darželyje, ekskursijoms, spektakliams, 15 Eur keramikos būrelis (nuo 2019 m. vasario mėn.), 20 Eur higienos prekėms, sauskelnėms, 5 Eur kirpyklai, 21 Eur vitaminams, 10 Eur vaistams, 25 Eur transportui, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur atostogoms, 20 Eur žaislams, 12,50 Eur gimtadienio šventei, 70 Eur aprangai, 31 Eur mokesčiams. A. J. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, nurodytas kalbėjimo sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, mergaitei būtina logopedo pagalba, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakovas ieškovei perdavė 100 Eur, rugsėjo 7 d. 100 Eur, rugsėjo 8 d. 15 Eur, rugsėjo 18 d. 25 Eur, rugsėjo 28 d. 50 Eur, 2018 m. spalio 4 d. 100 Eur, spalio 15 d. 40 Eur, spalio 22 d. 100 Eur.
6. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo potraukį azartiniams lošimams. Pateikti azartinius lošimus organizuojančių įmonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovas pakankamai dažnai ir intensyviai lošdavo azartinius lošimus – atlikdavo statymus internetiniame portale. Teismas nurodė, jog šalių santuoka truko šešis metus, todėl, jei ieškovei nebūtų tikęs atsakovo gyvenimo būdas, jo elgesys, potraukis azartiniams lošimams, ieškovė, būdama protinga, išsilavinusi, rūpestinga bei apdairi moteris, būtų inicijavusi skyrybų procesą anksčiau, o ne susilaukusi su atsakovu antro vaiko ir toliau gyvenusi atsakovo mamos bute. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji iki santuokos sudarymo nežinojo apie atsakovo polinkį azartiniams lošimams, nesutampa su byloje anksčiau nustatytomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, jog ieškovė santuokos laikotarpiu nedirbo, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik gaunamomis išmokomis. Teismas vertino, jog atsakovo gyvenimo būdas bei šeimos pajamos buvo abiem šalims priimtini, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pastangas pakeisti atsakovą, jos prieštaravimus jo pomėgiams, ieškovės ir atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovės nurodomą atsakovo naudotą smurtą ar atsakovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje. Teismas vertino, jog negalima daryti neabejotinos išvados, kad šalių santuoka iširo išskirtinai vien tik dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką šalims gyvenant santuokoje jai buvo priimtinos ir toleruojamos. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė nedalyvavo kartu su atsakovu lažybose. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu jau daugiau nei metus negyvena ir neveda bendro ūkio, teismas laikė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai konstatavęs, atmetė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.
7. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais ar žalingos įtakos jiems darymą. Nėra pagrindo tikėti vien ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas vaikų akivaizdoje po namus vaikščiojo su peiliu ir jiems grasino. Teismas, vertindamas ieškovės parodymus, atsižvelgė į jos asmenybę. Ieškovė byloje buvo pareiškusi prašymą padalinti santuokos metu įgytą turtą, t. y. automobilį. Tik atsakovui nurodžius, jog registracijos data 2014 m., kadangi buvo pamestas automobilio registracijos liudijimas ir išduodant naują liudijimą nurodyta nauja registracijos data, bei pateikus įrodomus, patvirtinančius, kad automobilis atsakovo buvo įgytas dar iki santuokos sudarymo ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė šio ieškinio reikalavimo atsisakė. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės nežinojimo, kad atsakovas automobilį įsigijo iki sudarant santuoką. Pasinaudodama netiksliais registro duomenimis, ji siekė už atsakovui neva tenkančią didesnę turto dalį iš jo prisiteisti 700 Eur. Teismas padarė išvadą, kad vaikų maksimalus bendravimas su tėvu jiems daro neigiamą įtaką ir žalą. Reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė abi šalys. Teismas nustatė, jog esminiai prieštaravimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos kyla dėl vaikų nakvynės pas atsakovą. Teismas pažymėjo, jog šalių sūnus pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jam 7 metai, šiuo metu ypač svarbu tinkamos sąlygos vaiko savarankiškumo vystymuisi, prie ko, teismo vertinimu, prisidėtų ir vaiko nakvynė atsakovo namuose. Kadangi atsakovas gyvena ne vienas, kartu gyvena jo tėvai, vaikų seneliai, vaikai nebūtų palikti vieni esant būtinybei atsakovui išvykti į darbą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, tikėtina, jog mergaitę su motina sieja labai stiprus emocinis ryšys (kaip nurodė ieškovė, dukrą ji pati maitino ilgiau nei iki 2 metų, todėl mergaitė su motina ilgai buvo susieta ir fiziologiškai). Tačiau dabar, kai mergaitė jau lanko darželį, teismo vertinimu, dukros susitikimai su tėvu turėtų būti intensyvesni, kad stiprėtų ar būtų atkurtas jų emocinis ryšys, svarbu, kad mergaitė jaustųsi mylima ne tik ieškovės ir jos pusės artimųjų, bet ir atsakovo bei senelių iš atsakovo pusės. Teismas sutiko su ieškovės pastabomis, jog nustačius vaikų bendravimą su atsakovu pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dienas, antrąją švenčių dieną vaikai turėtų praleisti su ieškove, ir atvirkščiai, nustačius atsakovo bendravimą su vaikais antrąją švenčių dieną, pirmąją vaikai turi praleisti su ieškove. Taip pat teismas nurodė, kad, norint vaikus išsivežti atostogų į užsienį, turėtų būti gaunamas ieškovės sutikimas, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
Šalies argumentai
8. Ieškovė įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodyto dydžio realių sūnaus poreikių, todėl teismas sprendė, kad septynerių metų vaikui nereikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo. Teismo vertinimu, šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį apskaičiavo sumą, reikalingą būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams patenkinti. Atėmęs ieškovei mokamą vaiko išmoką teismas padarė išvadą, jog išlaikymui reikalingą sumą turi padengti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, t. y. po 175 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodoma 464,50 Eur suma, reikalinga keturmetės dukters poreikiams tenkinti, yra neproporcinga mergaitės amžiui ir perteklinė. Teismo vertinimu, šalių dukters poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti, įvertinus ir jai nustatytus specialiuosius poreikius, yra pakankama 370 Eur per mėnesį suma. Teismas sprendė, kad atmetus mergaitei priklausančią išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, tėvams padalintina likusi 320 Eur suma, reikalinga būtiniesiems dukters poreikiams patenkinti, t. y. po 160 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iki 2018 m. rugpjūčio mėn. iš atsakovo banko sąskaitos buvo automatiškai nuskaičiuojami mokesčiai už vaikų darželius, tačiau 2018 m. vasarą vaikai darželio nelankė, todėl atsakovo pinigai nebuvo nuskaičiuojami. Byloje esantis atsakovo ranka rašytas lapas patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2018 m. rugsėjo mėn. davė 290 Eur, ką patvirtino ieškovė posėdžio metu, nurodydama, kad atsakovas davė tokias sumas, po kuriomis ji pasirašė. Prie nurodytų sumų už spalio mėn. ieškovės parašų nėra, yra tik atsakovo įrašai apie neva ieškovei duotus pinigus. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje nėra. Ieškovė neigia, kad atsakovas nuo nurodyto konflikto dienos teikė išlaikymą vaikams, o atsakovas, teigdamas, kad nuo 2018 m. balandžio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos teikė vaikams išlaikymą, turėjo šias aplinkybes įrodyti tinkamais rašytiniais įrodymais. Šalių vaikai darželio faktiškai nelankė nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo, atitinkamai išlaidų už darželį ieškovė nepatyrė. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors vaikai darželio ir būrelių tuo metu nelankė, tačiau ieškovė turėjo papildomas išlaidas – sūnui (duomenys neskelbtini) reikėjo kompiuterio, telefono, rašomojo stalo, nes jis pradėjo lankyti mokyklą. Su tokiais ieškovės atstovės argumentais teismas nesutiko, kadangi berniukas mokyklą pradėjo lankyti tik 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. tuo metu, kai iš atsakovo vaikų išlaikymui jau buvo priteistas laikinas išlaikymas. Be to, byloje yra pateiktos tik daiktų nuotraukos – stalo, komodos, kompiuterio, lovos, tačiau nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šių daiktų kainas. Ieškovė į bylą nepateikė poreikių lentelės už tą laikotarpį, už kurį prašo priteisti įsiskolinimą. Teismas laikė, kad tuo metu, kai vaikai nelankė darželių ir mokyklos, atitinkamai buvo 3 ir 6 metų amžiaus, pagrindinius jų poreikius sudarė išlaidos maistui, laisvalaikiui, pramogoms, higienos reikmenims, transportui, aprangai, avalynei. Teismas sprendė, jog vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos kiekvienam reikėjo po 250 Eur, kadangi ieškovė tuo metu nedirbo ir su vaikais būdavo namuose, jiems nereikėjo samdyti auklės, tereikėjo pasirūpinti maistu ir laisvalaikio leidimu, palaikyti sveikatą, o paprastai vasarą vaikai serga mažiau, jiems reikalinga mažiau vaistų, vitaminų, nes vitaminus stengiamasi gauti su maistu. Atitinkamai nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikams buvo mokama 30 Eur išmoka. Teismas sprendė, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas abiem nepilnamečiams vaikams sudaro 1 175,20 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo jiems priteista po 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Prašo padidinti iš atsakovo sūnaus naudai priteistą išlaikymą iki 300 Eur dydžio, dukters naudai iki 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) iki 1853 Eur, (duomenys neskelbtini) iki 1853 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ieškovei tiko atsakovo vedamas gyvenimo būdas, jo stiprus polinkis azartiniams lošimams. Tai, kad ieškovei dar iki sudarant santuoką su atsakovu, buvo žinoma, jog šis mėgsta žaisti azartinius lošimus, bei tai, kad ji pati keletą kartų drauge su atsakovu buvo nuvykusi į kazino, nereiškia, kad ji tokį atsakovo elgesį toleravo. Iki santuokos atsakovas azartinius lošimus lošdavo tik retkarčiais ir ieškovė negalėjo numatyti, kad šis polinkis peraugs į priklausomybę. Vėliau, santuokos metu, šiam polinkiui peraugus į priklausomybę, ieškovė tikėjosi, kad atsakovas permąstys savo prioritetus. Su atsakovu jau buvo susilaukusi dviejų vaikų, juos prižiūrėdama niekur nedirbo, dėl ko buvo priklausoma nuo atsakovo materialiai, kas lėmė tolesnį gyvenimą su atsakovu ir dėl ko jai buvo sunku priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad ji prašė pagalbos atsakovo motinos, kuri padėjo surasti psichiatrą, pas kurį atsakovas nereguliariai lankėsi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog atsakovas yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, dėl ko šeimoje kilo konfliktai. Šią priklausomybę lydėjo ir priklausomybė alkoholiui, o rašytiniai įrodymai patvirtino ieškovės paaiškinimus apie tai, kad, atsakovui tapus priklausomu nuo azartinių lošimų, bendras gyvenimas tapo neįmanomas, nes jis išleisdavo šeimos pinigus savo priklausomybei tenkinti, dažnai vartojo alkoholį, netgi narkotines medžiagas, kas lėmė santuokos iširimą. Tai, kad ieškovė 2014-2015 lankėsi su atsakovu kazino, nepatvirtina, kad ji toleravo jo elgesį. Priklausomybė išsivysto palaipsniui. Tokios priklausomybės, dėl kurios atsakovas ištisomis dienomis lošdavo internetinėse lažybose, neskirdamas jokio dėmesio nei vaikams, nei ieškovei, tuo metu dar nebuvo. Kai ieškovė pamatė, jog atsakovo pomėgis palošti virto priklausomybe, kurią lydėjo nuotaikų kaitos, prie kurios turėjo taikytis ieškovė ir vaikai, liovėsi su atsakovu lankytis kazino. Be to, atsakovas pradėjo lošti internete.
10.2. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog kartu su atsakovu nelošė ieškovė. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, o remtis tiesos neatitinkančiais atsakovo paaiškinimais ar liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymais nebuvo pagrindo.
10.3. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pastangas pakeisti atsakovą. Atsakovui nededant pastangų gydant priklausomybę (ar dedant jų nepakankamai, ieškovės pastangos keisti atsakovą buvo bevaisės.
10.4. Ieškovė mylėjo atsakovą, tikėjosi, jog šis pasikeis, todėl dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimą. Nenorėdama, kad vaikai augtų be tėvo, neskubėjo inicijuoti skyrybų proceso, todėl nelogiškas teismo argumentas, kad tai, jog šalių santuoka truko šešerius metus, rodo, kad atsakovei tiko atsakovo polinkis azartiniams lošimams, kad ji jį toleravo, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu dėl santuokos iširimo. Teismas sprendime pažymėjo nebuvimą įrodymų, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį ar kitokį smurtą, nors vėliau aptardamas byloje nustatytas aplinkybes nurodė, jog iš atsakovo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad jis sunkiai kontroliuoja alkoholio vartojimą, ko pasekoje išgėręs nekontroliuoja pykčio ir dėl to nuolat kyla konfliktai šeimoje. Toks vertinimas leidžia daryti išvadą, jog užėjus pykčio priepuoliams atsakovas pyktį išliedavo ant ieškovės naudodamas prieš ją psichologinį smurtą, ją žemindamas.
10.5. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 8–9 d. šalių susirašinėjimas SMS, kur ieškovė nurodo sužinojusi apie atsakovo neištikimybę, tuo tarpu atsakovas nei paneigia, nei patvirtina buvęs neištikimas, trumpai nurodo, kad jis ieškovės nemyli, prašo jį pamiršti, atsikabinti, taip pat nurodo, kad apie neištikimybę „(duomenys neskelbtini) visalaika žinojo tik mane gyne“, papildomai nurodė, kad jis yra laisvas žmogus, ką nori, tą ir daro. Nors teismas šį įrodymą paminėjo, tačiau nurodė, kad atsakovas neigė buvęs neištikimas. Apie atsakovo neištikimybę teismo posėdyje nurodė ir liudytojas (duomenys neskelbtini), todėl teismas be pagrindo rėmėsi neobjektyviais ir tiesos neatitinkančiais atsakovo paaiškinimais, o ne rašytiniu įrodymu bei liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais.
10.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai elgėsi su mažamečiais vaikais ar rodė netinkamą pavyzdį, nepagarbiai kalbėdamas jų akivaizdoje su ieškove. Tai patvirtino ieškovė ir atsakovo medicininiai dokumentai. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu apklausus mažametį šalių sūnų šis nurodė, jog su tėčiu jam smagu, jokio tėčio netinkamo elgesio berniukas nupasakoti negalėjo, tačiau jokių klausimų apie tėvo elgesį šalims gyvenant santuokoje šiam vaikui teismas ir neuždavė. Nuo 2019 m. balandžio 3 d., kai atsakovas grįžo girtas ir apsvaigęs narkotinėmis medžiagomis, ką matė ir šalių vaikai, iki sūnaus apklausos buvo praėję pusantrų metų, todėl sūnus, atsižvelgiant į jo amžių ir meilę tėvui, to galėjo ir neatsiminti, juo labiau tokio amžiaus vaikas negalėtų vertinti tėvo elgesio kaip nederamo.
10.7. Teismas kaip ieškovės kaltės įrodymą nurodė, kad ji nedirbo bei nepaneigė, jog atsakovas miegojo atskiroje lovoje gimus dukrai. Tokios išvados yra šališkos, tendencingos, atliktos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas. Teismas nurodė, kad ieškovė santuokos metu savo darbu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, šeima gyveno atsakovo mamai priklausiusiame bute, atsakovas šalims gyvenant kartu (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. liepos mėn.) mokėdavo komunalinius mokesčius už šį butą. Tokios išvados prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms (sprendimo 25 punktas), kitiems įrodymams. Prieš išeinant vaiko auginimo atostogų, 2012 m. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovė gavo motinystės, vaiko priežiūros išmokas. Ieškovės pajamas 2018 m. sudarė socialinė pašalpa (vidutiniškai 136,72 Eur per mėnesį) bei išmoka vaikui (90,44 Eur per mėnesį). Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad, kai dukrai suėjo dveji metai, ji negalėjo susirasti darbo, nes dukra nuolat sirgo, todėl teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad yra ieškovės kaltė dėl nesirūpinimo šeimos pajamomis, ar kad ją tenkino atsakovo gaunamos pajamos. Atsakovo elgesys, gaunamas pajamas išleidžiant lošimams, ieškovės niekada netenkino.
10.8. Pripažįstant, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, spręstinas neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimas. Ieškovė dėl netinkamų ir su šeimos interesais nesuderinamų atsakovo veiksmų patyrė dvasinį skausmą, pažeminimą, moralinį sukrėtimą, kadangi dėl atsakovo priklausomybių šeimoje nuolat kildavo konfliktai, juos matydavo vaikai, dėl atsakovo ūmaus būdo, kuomet jis išgerdavo, ieškovė kęsdavo žeminimus ir psichologinį smurtą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
10.9. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs prašomo priteisti išlaikymo dydį vaikams kone per pusę, akcentavo, jog septynerių ir ketverių metų vaikams nereikia didesnio nei minimalus dydžio išlaikymas, nebent šis dydis galėtų svyruoti priklausomai nuo individualių (specialiųjų) vaikų poreikių, bet nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, padaryti ignoruojant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką vaikų išlaikymo dydžiui. Šalių dukrai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, kalbos sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, dėl ko mergaitei būtina dažna logopedo pagalba, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. Nemokama logopedo, psichologo pagalba gaunama tik kartą per mėnesį, už kitas jų paslaugas reikia mokėti, o taip atitinkamai išauga ir mergaitės poreikiai bei jiems tenkinti reikalingas išlaikymo dydis. Tiek sūnus, tiek dukra nuo mažens gydomi dėl mažakraujystės, jiems skiriami geležies preparatai, maisto papildai, vitaminai, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai apie pernelyg išpūstas išlaidas vaistams ir vitaminams, kurie ypač reikalingi šalių dukrai. Vaikų poreikius geriausiai tenkina tie geležies preparatai, kurie savo sudėtyje turi geležies bisglicinato, mažinančio virškinamojo trakto dirginimą, o tokie maisto papildai mėnesiui kainuoja nuo 15 Eur. Vaikams būtini ir įvairūs kiti vaistai, vitaminai, padedantys palaikyti tinkamą jų organizmo ir sveikatos būklę, ypač dukrai, nes mergaitė dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą apie dukters sveikatos būklę bei neatsižvelgė į tai, kad ji nuolat serga, ką patvirtino pateikti įrodymai.
10.10. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 100 Eur išlaidos per mėnesį vaikų maitinimui yra per didelės. Dėl vaikų nuolatinio sirgimo mažakraujyste jiems reikalinga subalansuota ir tinkama mityba, į racioną įtraukiant jautieną, špinatus, kitus geležies turinčius maisto produktus, kurie, atsižvelgiant į rinkos kainas, nėra priskiriami prie pigiausių maisto produktų. Antra, nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra pasikeitusios bylos aplinkybės, šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl atitinkamai išaugo jo išlaidos maistui, kadangi prie sūnaus poreikių prisidėjo ir išlaidos maistui mokykloje. Dėl to per mėnesį prašoma priteisti 100 Eur suma maitinimui net neatitinka realiai ieškovės išleidžiamų maitinimui sumų.
10.11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 70 Eur išlaidos per mėnesį aprangai ir avalynei yra per daug užaukštintos, kad tokia pinigų suma vaikų rūbams nereikalinga, tuo pačiu pabrėžė, jog ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji ne kartą įsigijo drabužių dėvėtų rūbų parduotuvėse, kur, akivaizdu, kainos yra žymiai mažesnės, nei perkant naujus darbužius. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai dar nedidelio amžiaus, jie labai sparčiai auga, jų apranga turi būti nuolat atnaujinama, nes senieji rūbai/batai tampa išaugtiniais. Dėl mažo amžiaus vaikai dar nelinkę rūbų saugoti, valgydami ar žaisdami juos greitai ištepa, drabužius tenka skalbi, o atsargoje būtina turėti švarių drabužių vaikų perrengimui. Ieškovės apsipirkimas dėvėtų rūbų parduotuvėje rodo būtinybę vaikų poreikiams aprangai skirti 70 Eur sumą per mėnesį, nes ji ten apsiperka ne savo noru, o dėl to, kad naujų rūbelių neišgali nupirkti. Tai, kad ieškovė negalėjo tenkinti vaiko poreikių dėl to, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, negalėjo būti pagrindu mažinti vaikų poreikius.
10.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie pernelyg išpūstas išlaidas vaikų higienos priemonėms. 15 Eur per mėnesį higienos prekėms yra pagrįsta ir nedidelė suma, nes prie nurodytų higienos prekių priskiriamos ne tik prausimosi priemonės, bet ir skalbikliai. Šalių dukra miegant dar šlapinasi į lovą, mergaitei reikalingos sauskelnės, kurios priskirtinos prie higienos priemonių ir sudaro didžiąją išlaidų dalį.
10.13. Ieškovė sutinka, kad bylos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, kad šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, kurioje mokymas yra nemokamas, tačiau teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad sūnui lankant mokyklą atsiranda būtinybė pirkti įvairias pratybas, sąsiuvinius, kartais net ir vadovėlius, skirtus užduotims pamokų metu ar po pamokų atlikti, patiriama daugiau išlaidų maistui. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 70 Eur išlaidas uniformai. Todėl pasikeitus bylos aplinkybėms 50 Eur išlaidos, kurios ieškinio pareiškimo metu buvo reikalingos sūnaus darželio paslaugoms apmokėti, vertintinos kaip būtinos išlaidos vaiko mokymosi bei lavinimo priemonėms įsigyti.
10.14. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pernelyg išpūstos išlaidos vaikų laisvalaikiui 50 Eur, atskirai prie tų pačių išlaidų nurodant ir išlaidas atostogoms 25 Eur bei išlaidas žaislams. Šalių vaikai auga, formuojasi jų socialiniai įgūdžiai, bendravimo su artimaisiais ir draugais tradicijos, todėl jie kiekvieną mėnesį eina į savo draugų gimtadienius, kur kiekvienąkart tenka pirkti dovanas. Vaikai retkarčiais nori nueiti į kino teatrą ar į spektaklį, todėl 50 Eur suma per mėnesį laisvalaikiui nelaikytina per didele. Kalbant apie žaislus turima omenyje ne tik smulkūs žaislai, bet dviratukai, riedučiai, batutas, kadangi vaikai turi aktyviai judėti. Dėl to 0 Eur suma žaislams per mėnesį, nelaikytina neproporcingai didele. Neatskiriama vaikų vystymosi dalis yra ir atostogos, todėl 25 Eur išlaidos per mėnesį pagrįstos, nes, siekiant plėsti vaikų akiratį, vaikai kiekvieną mėnesį yra vežami į lankytinus objektus, muziejus ir pan., kuriuose išlaidos taip pat neišvengiamos.
10.15. Teismas vaikams nustatytas išlaikymo sumas nepagrįstai sumažino 50 Eur suma, valstybės skiriama kaip bazinė socialinė išmoka vaikų poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Nurodyta išmoka turėtų būti vertinama kaip finansinė parama šeimoms auginančioms vaikus, todėl vaikų tėvams kas mėnesį išmokama 50 Eur išmoka turėtų būti vertinama kaip atitinkama dalimi šeimos pajamas padidinanti pinigų suma, o ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina 50 Eur dydžio vaiko poreikius.
10.16. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes tenkinti tuos poreikius. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovas dirba tėvui priklausiančioje įmonėje už minimalų atlyginimą ir toks darbo užmokestis jį tenkina, nepaneigia įstatyminės jo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau vis tiek sprendė, jog iš atsakovo vaikų poreikių tenkinimui priteistina tik po 175 Eur ir 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
10.17. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba jo tėvui priklausančioje įmonėje 4 val. darbo dieną, todėl turi visas galimybes susirasti papildomą darbą. Aplinkybę, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatspindi tikrojo atsakovo darbo laiko, patvirtina faktas, kad, pvz., 2018 m. spalio 4 d. atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodytos 8 darbo valandos, kai pagal pateiktą Top Sport lažybų bendrovės 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakymą atsakovas dalyvavo lažybose laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. 12:46 iki 23:56 val.; analogiškai nurodyta ir 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 11 d. Atsakovo iniciatyva apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini), dirbantis analogiškose pareigose kaip atsakovas, nurodė, kad jam darbas (duomenys neskelbtini) yra labai tinkamas, nes reikia dirbti ne visą darbo dieną, dėl ko jis turi kitą darbą.
10.18. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas išleidžia dideles pinigų sumas lošimams, kas įrodo ieškovės teiginius, jog jis turi papildomų pajamų. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad atsakovas jai ne kartą buvo užsiminęs, jog „uždirba gerai, gauna daugiau negu minimumą“. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą įstatymo taikymą, be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
10.19. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi mažesnes galimybes gauti didesnes pajamas, nei atsakovas. Ieškovei trukdo tai, kad, nors dukra eina į darželį, tačiau nuolat serga, todėl ieškovė turi ją prižiūrėti. Be to, sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę, jį reikia prižiūrėti po pamokų, todėl ieškovė įsidarbino ne visai darbo dienai. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, todėl atsakovui kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo.
10.20. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams kiekvienam sudaro tik po 587,60 Eur. Teismas padarė ne tik esminių skaičiavimo klaidų, bet ir nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vasaros metu vaikai darželio nelankė, dėl ko ieškovė patyrė mažiau išlaidų vaikų išlaikymui, taip pat kad vasaros laikotarpiu vaikams reikėjo mažiau išlaidų vaistams, vitaminams, nes juos gaudavo su maistu. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad šalių dukra nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nelankė darželio dėl ligos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išlaidos vaikų išlaikymui buvo mažesnės, nes paprastai vasarą vaikai serga mažiau. Kadangi dukra nurodytu laikotarpiu sirgo, ieškovė patyrė išlaidas vaistų įsigijimui, be to, vaikams nelankant darželio, ieškovė patyrė didesnes išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams – vandeniui, elektrai.
10.21. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad už 2019 metų balandžio mėnesį už vaikų darželį mokėjo ieškovė, vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, kad šis už darželį nemokėjo, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, kad už darželį šiuo laikotarpiu nebuvo mokama. Tai prieštarauja nurodytam įrodymui ir (duomenys neskelbtini) pažymoms, patvirtinančioms, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaikai ne visą laiką lankė darželį, bet už lankytas dienas apmokėjo ne atsakovas, o ieškovė. Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė vaikų išlaikymo lentelės nurodytu laikotarpiu, tai jo neatleido nuo pareigos būti aktyviam ir teisingai nustatyti vaikų poreikius. Vaikams nelankant darželio didėjo ieškovės išlaidos maistui, kurios sudarė ne mažiau kaip po 200 Eur kiekvienam vaikui (po 6,66 Eur per dieną). Tokiu būdu, teismo nustatyti vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu iš esmės dengė vaikų maitinimosi išlaidas. Nurodytu laikotarpiu vaikai patyrė išlaidas higienos priemonėms, maisto papildams, vitaminams, vaistams, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui vasaros metu, kurį ieškovė užtikrino ne iš savo pajamų, jai padėjo mama ir jos brolis. Atsakovas prie šių išlaidų tenkinimo visiškai neprisidėjo. Vaikams vasaros laikotarpiu reikėjo pirkti drabužius, nes dėl amžiaus seni drabužiai buvo išaugti.
10.22. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. buvo priversta išeiti iš šeimos namų be jokių daiktų. Norint pritaikyti ieškovės mamos gyvenamas patalpas tinkamomis gyventi vaikams, buvo būtina įsigyti sūnui lovą, stalą, komodą, nes vaikas neturėjo kur miegoti, susidėti daiktus. Sūnui rašomasis stalas ir kompiuteris buvo reikalingas ne tik mokslui, bet ir laisvalaikiui, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad tuo metu sūnus nelankė mokyklos, todėl jam nereikėjo kompiuterio. Šios išlaidos neviršijo tokių daiktų įsigijimo kainų rinkoje. Nors ieškovė minėtus daiktus pirko be įsigijimo dokumentų, buvo pagrindas šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius, nes ieškovė pateikė įrodymus, kad minėti daiktai vaikui buvo įgyti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. atsakovas pritarė ieškovės išdėstytiems argumentams, kad šiuo metu šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau nurodo kitokias faktines aplinkybes, nei ieškovė. Santuokinio gyvenimo pradžioje šalių tarpusavio santykiai buvo normalūs, jos sutarė gerai, tačiau ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo taip pat akivaizdi. Atsakovas, gyvendamas su ieškove, visada rūpinosi savo šeima, stengėsi, kad ji būtų darni ir laiminga, sutuoktinio pareigas atliko tinkamai, padėjo išlaikyti šeimą, vienintelis dirbo. Konfliktų iniciatore šeimoje būdavo ieškovė, dažniausiai dėl pinigų. Ji su pinigais nemokėjo elgtis, buvo labai išlaidi; jeigu atsakovas duodavo pinigų, jie per dieną būdavo išleidžiami ne šeimos, bet savo reikmėms (plaukų dažai, plaukų tiesintuvai, tušai blakstienoms, aliexpress pirkiniai ir t.t.). Šalių pagrindinis maistas namuose būdavo dešrelės, koldūnai ir daktariška dešra, ir dėl to palaipsniui pradėdavo kilti skandalai. Atsakovui grįžus namo po darbo jie būdavo netvarkyti, nebuvo valgyti. Ieškovė su draugėmis dažnai verždavosi į kavines ir naktinius klubus. Šeimos pajamos buvo nedidelės, todėl atsakovas prašė ieškovės susirasti darbą, kad prisidėtų prie šeimos gerovės. Per 6 metus iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. šalys niekada nėra gyvenę atskirai. Neneigia, jog 2018 m. balandžio 3 d. namuose įvyko barnis, po kurio ieškovė pasiėmė vaikus ir išvažiavo pas mamą, tačiau po savaitės šalys vėl susitaikė. Atsakovo mama 2018 m. birželio 14 d. pardavė butą, kuriame šalys gyveno. Išsikraustę iš buto pradėjo gyventi pas ieškovės mamą, atsakovas ten pragyveno iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Nuo tos dienos, kai šalys ten atsikraustė, atsakovas patirdavo psichologinį smurtą iš savo žmonos ir jos motinos. 2018 m. rugpjūčio 24 d., neištvėręs psichologinės įtampos, išėjo iš tų namų ir atsikraustė pas savo tėvus. Supratęs, kad daugiau su žmona negali gyventi, apsisprendė išsiskirti, nes jų nesieja joks dvasinis ryšys, tik vaikai. Atsakovas vaikų nepaliko, visada jais rūpinosi, tarp jo ir vaikų yra ypatingai glaudus emocinis ryšys. Atsakovas su vaikais susitinka kiekvieną savaitgalį, telefonu bendrauja kasdien, jeigu ieškovė leidžia, lankosi darželyje bei darželiuose rengiamose šventėse; mokėjo alimentus.
11.2. Iš Sodros duomenų matyti, jog ieškovė santuokos laikotarpiu nedirbo, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik gaunamomis išmokomis. Teismas tinkamai vertino, jog negalima padaryti neabejotinos išvados apie šeimos iširimą vien tik dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką šalims gyvenant santuokoje jai buvo priimtinos ir toleruojamos. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė nedalyvavo kartu su atsakovu lažybose. Todėl bei atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu jau daugiau nei metus negyvena ir neveda bendro ūkio, teismas teisingai laikė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11.3. Teigdama, kad dėl atsakovo sukelto psichologinio smurto, patirtų dvasinių išgyvenimų yra patyrusi moralinę žalą, ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės teiginiai neatitinka realios padėties, nepagrindžia prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra nei vieno įsiteisėjusio teismo procesinio dokumento ar kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio ar pagrindžiančio atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. santuokos faktinį iširimą nulėmė tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys, kuris bėgant laikui santykius tik blogino. Teismui teisingai padarius išvadą ir santuoką tarp šalių nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo pagrįstai atmestas.
11.4. Sutiktina su teismo padaryta išvada, dėl nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo sumų dydžio.
11.5. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė patikslino savo reikalavimą ir teismo prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) iki 1853 Eur, (duomenys neskelbtini) iki 1853 Eur. Atsakovas su šiais reikalavimais ir teiginiais nesutinka, nes jie neatitinka realios situacijos – atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, teikė jiems išlaikymą ir kitaip jais rūpinosi. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo civilinę bylą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl netenkino ieškovės ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, ar tinkamai nustatė nepilnamečiams vaikams atsakovo teiktino išlaikymo dydį ir išlaikymo įsiskolinimo dydį.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo
14. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
15. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
16. Remdamasis medicininiais dokumentais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dažnai ir intensyviai lošdavo azartinius žaidimus bei vartojo alkoholį, jam sunku kontroliuoti pyktį, kas sukeldavo problemų šeimoje, santykiuose su žmona. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog atsakovas vartojo ir narkotines medžiagas, buvo jai neištikimas ir netinkamai elgėsi su mažamečiais vaikais. Narkotinių medžiagų vartojimą patvirtinančių duomenų, išskyrus ieškovės paaiškinimą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarasis įrodymas nėra pakankamas nei narkotinių medžiagų vartojimo faktui, nei priklausomybei nuo jų konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teigimu, šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. balandžio 3 d., todėl 2018 m. rugsėjo 8-9 d. jų susirašinėjimas SMS, iš kurio galima numanyti atsakovą pripažįstant neištikimybę, nebėra reikšmingas – atsakovas nurodė, jog elgiasi kaip laisvas žmogus. Apeliantė teigia, kad kitą moterį jis turi šiuo metu, taigi, šalių šeima iširo ne dėl atsakovo neištikimybės. Teismo posėdyje išklausytas šalių sūnus smurto ar kitokio pobūdžio netinkamo elgesio iš tėvo pusės apraiškų nepatvirtino ir nėra pagrindo jo parodymus vertinti taip, kaip teigia apeliantė (įprastai vaikų atmintis gera, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad vaikas netinkamą tėvo elgesį pamiršo). Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai apie netinkamą atsakovo elgesį su vaikais.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo potraukis azartiniams lošimams ir psichologiniam smurtui ieškovės atžvilgiu prilygintini pykčio priepuoliai išgėrus alkoholio nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu (analogiškai tai vertino ir pirmosios instancijos teismas), tačiau sutiktina su apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo išvada, jog vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės.
18. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad apie atsakovo polinkį azartiniams žaidimams ieškovė žinojo iki santuokos sudarymo, kol šalys gyveno kartu toleravo atsakovo gyvenimo būdą, neprieštaravo lošimams, turėdama aukštąjį išsilavinimą beveik visą santuokos laikotarpį nedirbo, prie šeimos išlaikymo prisidėjo tik socialine pašalpa, kartu su sutuoktiniu vykdavo į kazino, pripažino faktišką atsiskyrimą nuo sutuoktinio gimus dukrai, teismas vertino, kad ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką jai buvo priimtinos ir toleruojamos, todėl sprendė, jog jų šeima iširo dėl abiejų šalių kaltės.
19. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismo vertinimas apie jos pripažinimą, kad gimus dukrai šalys miegojo atskirai bei kad ji menkai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, yra šališkas, tendencingas ir atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). Teismo šališkumo apeliantė nepagrindė. Kitoks, nei pageidauja kuri nors bylos šalis, įrodymų vertinimas šališkumo nereiškia. Apeliantė pripažįsta, kad šeima gyveno atsakovo motinos bute, pati dirbo tik prieš išeinant vaiko auginimo atostogų 2012 m., po to gaudavo motinystės ir vaikų priežiūros išmokas (136,72 Eur ir 90,44 Eur per mėnesį), kurios, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nemokamos trečiais metais po vaiko gimimo, tad šių faktų konstatavimas nėra tendencingas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog nėra jos kaltės dėl to, kad augindama vaikus prie šeimos išlaikymo ji prisidėjo nedidele dalimi, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne pastarasis faktas yra pagrindas išvadai, kad šalių santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kazino lankėsi kartu su atsakovu. Teisėjų kolegija pripažįsta nereikšmingais apeliantės teiginius apie nebuvimą įrodymų, kad ten ji lošė (pastebėtina, jog lošimą patvirtino jos brolis liudytojas (duomenys neskelbtini), be kita ko, parodęs, kad apie atsakovo pomėgį žaisti azartinius žaidimus buvo visiems žinomas ir iki šalių santuokos; jo nurodytą lošimo atvejį pripažino ir ieškovė). Rašytiniu įrodymu – UAB „Olympic C. G. Baltija“ 2019 m. spalio 11 d. pažyma – patvirtintas faktas, jog ieškovė yra užregistruota šios įmonės duomenų bazėje kaip asmuo, 2014-2015 metais 14 kartų atvykęs žaisti (lošti) azartinius žaidimus, kai kuriais mėnesiais net po kelis sykius (t. 5 b. l. 27-29). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarasis faktas pakankamai pagrindžia, jog ieškovė ne tik toleravo savo sutuoktinio gyvenimo būdą, bet ir prie jo prisidėjo, todėl privalo prisiimti ir atsakomybę dėl tokios gyvensenos pasekmių šeimos likimui. Nuo šios atsakomybės neatleidžia nei faktas, kad ieškovė galimai inicijavo atsakovo gydymąsi pas psichiatrą, nei tai, kad, pastebėjusi atsakovo pomėgio virtimą priklausomybe, ji liovėsi lankytis kazino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nurodyti įrodymai patvirtina ieškovės pritarimą lošimo būdu gaunamoms pajamoms, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra ženklesnė, tačiau tai neturi reikšmės apeliacine tvarka vertinamai išvadai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
21. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės ir neturtinės žalos ieškovei nepriteisimo nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
24. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
25. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
27. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingą sumą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas lėšas ir sprendė, kad 400 Eur sūnaus išlaikymo suma ir 370 Eur dukters išlaikymo suma yra pagrįsta ir pakankama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išlaikymo suma yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaikų poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama vaikų išlaikymui. Ieškovė nesutinka su nustatytais mergaitės poreikiais, teigdama, kad jai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 1 d. pažymoje nurodyta, kad mergaitei nustatytas kalbos sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, kad jai būtina logopedo pagalba, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba. Tačiau ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl šių mergaitei nustatytų sutrikimų ji patiria papildomų finansinių išlaidų, kad valstybės finansuojamos paslaugos nėra pakankamos. Tai, kad šalių berniukui nustatyta mažakraujystė, o mergaitei ji stebima, taip pat nepatvirtina, kad ieškovė patiria 21 Eur išlaidas vitaminams ir 10 Eur išlaidas vaistams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikams reikalingi tik jos nurodyti brangesni geležies preparatai, kad jie turi būti vartojami be pertraukos kiekvieną mėnesį. Kritiškai vertintinas apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo suabejotų 100 Eur per mėnesį išlaidų vaikų maitinimui, kadangi teismas dėl vaikams maistui skiriamų lėšų sprendime nepasisakė. Teismas per didelėmis laikė tik ieškovės nurodytas išlaidas vaikų aprangai ir avalynei, vitaminams ir vaistams, vaikų laisvalaikiui, atostogoms, žaislams, higienos prekėms ir skalbikliams, transportui, būsto išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės nurodytos 70 Eur išlaidos per mėnesį kiekvieno vaiko aprangai ir avalynei, 15 Eur išlaidos higienos prekėms yra užaukštintos atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikams kiekvieną mėnesį neperkami nauji rūbai ir avalynė, kad ieškovė šias prekes perka ir dėvėtų drabužių parduotuvėje, o tai kainuoja mažiau.
29. Kritiški vertintinas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pernelyg išdidintos išlaidos vaikų laisvalaikiui 50 Eur, atostogoms (25 Eur) bei žaislams (20 Eur). Suprantama, kad šalių vaikams augant formuojasi jų socialiniai įgūdžiai, bendravimo su artimaisiais ir draugais tradicijos, tačiau sutiktina su teismo išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos sudarė 392,10 Eur; nuo 2019 m. spalio 7 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos sudaro 270,14 Eur. Akivaizdu, kad ir ieškovė, gaudama mažas pajamas, negalėtų lygiomis dalimis su atsakovu prisidėti prie tokių vaikų laisvalaikio poreikių tenkinimo. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendravimo tvarkoje nustačius, kad pusę kasmetinių sezoninių atostogų berniukas praleidžia su atsakovu, atitinkamai atsakovas ir turi pasirūpinti, kur atostogos bus leidžiamos ir už jas sumokėti.
30. Neabejotina, kad šalių sūnui pradėjus lankyti pradinę mokyklą atsirado poreikis įsigyti mokymosi priemones, tačiau šios priemonės nėra perkamos kiekvieną mėnesį, ieškovė daugumą išlaidų patyrė tik prieš mokslo metų pradžią. Todėl apeliantės argumentai dėl šių išlaidų nesudaro pagrindo kitaip įvertinti teismo nustatytą bendrą berniuko poreikiams reikalingą sumą.
31. Nesutiktina su apeliante, kad vaikų išmokos neturi būti įskaičiuojami į vaikams išlaikyti skirtiną sumą.
32. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Išmokų vaikams įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tuo pagrindu atmestini apeliantės argumentai, kad vaiko pinigai negalėjo būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį.
35. Taip pat nesutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo galimybes tenkinti vaikų poreikius.
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2006 rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), 2018 m. atsakovo atlyginimas buvo 405 Eur, 2019 m. – 560 Eur, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nekilnojamojo turto bei santaupų neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba tėvui priklausančioje įmonėje, nurodydamas, jog tai, kad atsakovas dirba tėvui priklausiančioje įmonėje už minimalų atlyginimą ir jį tenkina jo darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad atsakovas itin mėgsta žaisti azartinius lošimus, atlieka statymus, o iš pateiktų lošimus organizuojančių įmonių registro duomenų akivaizdu, kad atsakovas turi papildomų pajamų, viršijančių minimalų atlyginimą. Teismas įvertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieško kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų, atsakovas pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad kito darbo jis neieško, kadangi darbas jam patinka, be kita ko, atsakovas baigęs tik vidurinę mokyklą, neturi aukštojo išsilavinimo, todėl kitokio darbo negautų, tačiau, kaip nustatyta, pastangų tam net ir nededa. Vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks pasyvus atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti vaikams reikiamą išlaikymą pagal teismo nustatytus vaikų poreikius.
37. Akivaizdu, kad kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, jam tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė. Nesutiktina su apeliante, kad jos galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais. Nors ieškovė nurodo, jog gauti didesnes pajamas nei atsakovo jai trukdo faktas, kad dukra nuolat serga, dėl ko ieškovė turi ją prižiūrėti, sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę, jį reikia prižiūrėti po pamokų, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti jam didesnę išlaikymo naštą). Ieškovė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir turi visas galimybes dirbti pilną darbo dieną: sūnus lanko pirmą klasę, mergaitė – ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vaikų ligos atveju ji gautų nedarbingumo pažymėjimą vaikų slaugymui. Be to, ieškovė nurodė, kad vaikus prižiūrėti padeda jos mama ir brolis. Taigi, šiuo aspektu nėra pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų pareigos savo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą lygiomis dalimis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
38. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikų išlaikymo poreikių suma nuo 2018 metų balandžio 3 d. iki ieškinio padavimo dienos sudarė po 250 Eur kiekvienam vaikui. Tai, kad šalių vaikai vasaros metu darželio nelankė, nereiškia, kad ieškovė patyrė mažiau išlaidų vaikų išlaikymui. Vaikams nelankant darželio nepatiriamos tik išlaidos darželiui, bet akivaizdu, kad patiriamos didesnės išlaidos maistui, vaikų laisvalaikiui ir pan. Be to, (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad šalių dukra nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nelankė darželio dėl ligos, todėl buvo patiriamos didesnės išlaidos sveikatinimo priemonėms. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalims pradėjus gyventi skyrium vaikų išlaikymui buvo reikalingos panašaus dydžio išlaidos, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, t.y. šalių sūnui – 400 Eur; dukrai – 370 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikams buvo mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (30 Eur). Byloje esantis atsakovo ranka rašytas lapas patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2018 m. rugsėjo mėn. davė 290 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas šalių sūnui sudaro: 1 087,1 Eur ((400 Eur – 30 Eur)/2 * 6,66 mėn. – 145); dukrai – 987,2 Eur ((370 Eur – 30 Eur)/2 * 6,66 mėn. – 145).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl ši teismo sprendimo dalis nekeistina. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaikų poreikius įsiskolinimo laikotarpiu, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeistina, padidinant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus priteisto 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 1087,10 Eur, dukteriai priteisto 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 987,2 Eur, atitinkamai pakeičiant su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).
40. Ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinus 54 procentais (2074,3*100/3775), atmesta jo dalis sudaro 46 proc. Atsižvelgiant į tai, kad šalys apeliacine tvarka neginčija sprendimo 83.8 punkte išdėstyto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcingumo apskaičiavimo, pirmosios instancijos teismo nustatytas 31 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeistinas į 54 proc. ir galutinė patenkintų ieškovės reikalavimų procentinė išraiška tuomet sudaro 52 procentus (50 proc. + 100 proc. + 0 proc. + 56,00 proc. + 54 proc. = 260 / 5 = 52 proc.), atitinkamai atmestų atsakovo reikalavimų dalis – 48 procentus. Ieškovė byloje patyrė 1436 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 136 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur advokatės pagalbos išlaidų), atsakovas – 122 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teismas patyrė 10,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas turi atlyginti ieškovei 746,72 Eur, ieškovė atsakovui – 58,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 688,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos keistųsi itin neženkliai (po 5,20 Eur ir 4,81 Eur), todėl nekoreguotinos.
41. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovas pateikė duomenis apie 692,5 Eur advokatės pagalbos išlaidų sumokėjimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (sąskaitą ir mokėjimo pavedimą), prašymas priteisti šias išlaidas išdėstytas atsiliepime. Nurodoma suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Apeliantė duomenų apie patirtas advokatės pagalbos išlaidas nepateikė, nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl išlaikymo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kiti jos apeliacinio skundo reikalavimai nepatenkinti). Apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinus 54 proc., proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš jos atsakovui priteistina 318,55 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo valstybei už šį reikalavimą priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (2074,3-(587,6x2)x3/100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įskolinimo sumą padidinant iki 1087,1 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt septynių eurų 10 centų) Eur, (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinant iki 987,2 (devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 20 centų) Eur, ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 688,16 (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 16 centų).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 318,55 (tris šimtus aštuoniolika eurų 55 centus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.