Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Linos Nainienės, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K., nuteistosios E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu) 30 parų arešto;

pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios O. R. atžvilgiu) 30 parų arešto;

pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas S. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu) 30 parų arešto;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios O. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu) 26 paromis arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir E. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams 26 dienoms bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-04-06 iki 2021-04-08 (dvi dienos) ir suėmimo laikas nuo 2022-11-17 iki 2023-06-11.

Nurodyta laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę E. M. yra atlikusi.

Nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. K. nukentėjusiajam M. L. priteista 380 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. K. nukentėjusiajai O. R. priteista 350 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 480 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. M. nukentėjusiajai O. P. priteista 900 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. K. ir nuteistosios E. M. solidariai nukentėjusiajai E. R. priteista 285 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis, žinodamas, kad už prekę neatsiskaitys, bei neketindamas to daryti, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2021-01-12, apie 18.26 val., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (tuo metu buvęs įstaigos pavadinimas), iš neteisėtai naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. L., pasiskelbusiam skelbimų portale www.skelbiu.lt, kad parduoda kompiuterį „Asus“ už 380 Eur, ir sutarė su M. L., kad už 380 Eur nupirks kompiuterį „Asus“, bei įtikino, kad 380 Eur yra pervesti jam į sąskaitą, atsiųsdamas suklastoto pavedimo kopiją, taip suklaidindamas nukentėjusįjį M. L. Nukentėjusysis M. L., būdamas suklaidintas, kompiuterį „Asus“ perdavė pavežėjimo paslaugas teikiančiam asmeniui, o šis 2021-04-12, apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kompiuterį perdavė T. D. Č. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kurios T. K. buvo paprašęs jį paimti iš pavežėjo. Tokiu būdu T. K. apgaule savo naudai įgijo M. L. priklausantį 380 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023-12-11 nuosprendžio dalį dėl T. K. nuteisimo ir jį išteisinti, o atsisakius tai padaryti, paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones.

6. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos advokatės prašė tenkinti jų ginamųjų apeliacinius skundus. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

9. Iš nuteistosios E. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji ginčija savo kaltę tik dėl BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. P. padarymo, prašo ją išteisinti. Iš nuteistojo T. K. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su jo nuteisimu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, prašo jį visiškai išteisinti, o atsisakius tai padaryti, prašo skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir nešališkai ištyrė visų nuteistiesiems E. M. ir T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai E. M. ir T. K. pripažino kaltais padarius visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, jo priėmimo metu neturėjo (BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis), o apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jų pakankamumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nesutikdami su priimtu nuosprendžiu apeliantai ginčija teismo padarytas išvadas apie jų kaltę, apeliaciniuose skunduose kartoja argumentus ir aplinkybes, kuriuos iš esmės jau buvo nurodę pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino visus nuteistųjų E. M. ir T. K. parodymus, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, kad šių įrodymų pakanka nuteistųjų E. M. ir T. K. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog skundžiamame nuosprendyje teismas būtų nukrypęs nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. M. ir T. K. teisinančius įrodymus, taip pat aptarė jų pateikiamas gynybines versijas (kurios, pastebėtina, yra kartojamos apeliaciniuose skunduose) ir jas motyvuotai atmetė. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai sau) juos vertindami, nesuteikia teisinio pagrindo jų išteisinti.

Dėl E. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prieš nukentėjusiąją O. P.

11. Nuteistoji E. M. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją O. P. Nurodo, kad šio nusikaltimo nedarė, baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę padarius šią veiką, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis ir nukentėjusiosios O. P. nenuosekliais parodymais. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Dėl nuteistojo T. K. kaltės padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

16. Teisėjų kolegijos vertinimu tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė tokių procesinių pažeidimų, kuriuos nurodo apeliantas, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams ir jų vertinimo, yra nepagrįstos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. K., ištyrė visus byloje esančius įrodymus (nuteistųjų T. K., E. M., visų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taip pat ir kitus šioje byloje esančius įvairaus pobūdžio didelės apimties rašytinius bylos įrodymus – tarnybinius pranešimus, protokolus ir kt.), kurių turinys buvo išsamiai atskleistas skundžiamo nuosprendžio 4–23 lapuose, todėl šiame procesiniame sprendime papildomai nekartojamas, juos motyvuotai aptarė ir padarė pagrįstas išvadas, paneigiančias T. K. keliamą versiją, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o buvo į jas M. D. įtrauktas tik iš draugiškumo, sutikdamas be jokios naudos sau (atlygio) jam pagelbėti.

17. Tai, kad T. K. keliama versija (jog jis tik norėjo padėti M. D., nesuprato, kad darė nusikalstamas veikas), kuri prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, pirmosios instancijos teismo motyvuotai buvo atmesta kaip gynybinė, o T. K. parodymais nebuvo remtasi konstatavus, kad jie yra nepatikimi ir neatitinka bylos medžiagos, niekaip negali reikšti, kad dėl to T. K. buvo apribota teisė būti išklausytam. Atmesdama kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl liudytojo M. D. parodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma ir nesuteikė prioritetinės reikšmės šio asmens parodymams, o jo duotų parodymų dalies, kuria apylinkės teismas nusprendė remtis, turinys aptariamu atveju buvo tinkamai įvertintas kitų šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, buvo pagrįstai nustatyta, kad jis neprieštarauja bylos medžiagai. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog T. K. kaltę dalyvavus padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas apylinkės teismas pagrindė išsamia visų byloje surinktų įrodymų, analize, o ne vien tik remdamasis liudytojo M. D. duotais parodymais (ir) ar prielaidomis.

18. Pastebėtina, kad nors apeliantas teigia, jog apylinkės teismas turėjo remtis ikiteisminiame tyrime 2021-11-05 apklausos metu liudytojo M. D. duotais parodymais, kurie, nuteistojo nuomone, yra teisingi (tuo metu M. D. buvo prisipažinęs dėl kai kurių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą ir pasikėsinimą padaryti skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas T. K.), o ne vėliau baudžiamojo proceso metu šio liudytojo duotais parodymais, tačiau tai yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, kuri teismui nėra privaloma. Iš bylos medžiagos matyti, jog nors liudytojo M. D. parodymai baudžiamojo proceso metu iš tiesų keitėsi, tačiau vėliau tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir teisiamajame posėdyje jis nuosekliai ir logiškai paaiškino, jog anksčiau (2021 m.) T. K. ir M. D. atliekant laisvės atėmimo bausmes toje pačioje laisvės atėmimo vietoje T. K. jo paprašė prisiimti kaltę dėl kai kurių savo padarytų nusikalstamų veikų, o už tai žadėjo M. D. sumokėti pervesdamas jam į sąskaitą pinigų (1 000 Eur), todėl iš pradžių M. D. su tuo sutiko. Tačiau T. K. jam neatsilygino, todėl liudytojas vėliau pakeitė savo pirminius melagingus parodymus, kuriais buvo prisiėmęs T. K. kaltę, pasakydamas tiesą.

19. Pažymėtina ir tai, jog iš pirminių (teisinančių T. K.) liudytojo M. D. parodymų matyti, kad 2021-11-05 apklausos metu jis negalėjo nurodyti beveik jokių konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, paviršutiniškai apibūdino tik 2021-04-06 T. K. ir E. M. pasikėsinimo sukčiauti prieš nukentėjusįjį A. R. aplinkybes, o byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų pirminius M. D. parodymus dėl kaltės pripažinimo, todėl šia liudytojo parodymų dalimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, o vadovavosi ta jo vėliau duotų parodymų dalimi, kuri atitinka bylos įrodymų visumą. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. D., kuris tuo metu buvo laisvės atėmimo vietoje, buvo nuotoliniu būdu apklausiamas per ZOOM programą, iš jo „nebuvo gaunami reikiami atsakymai“, o tai, nuteistojo nuomone, kelia abejonių M. D. parodymų patikimumu, taip pat yra laikytini subjektyvia apelianto nuomone ir savaime negali sukelti abejonių M. D. parodymų dalies, kuri atitinka bylos medžiagą, patikimumu.

Dėl nuteistajam T. K. paskirtos bausmės individualizavimo

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018). BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021, 2K-266-648/2022 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras T. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas (tris BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus ir vieną BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas bausmių skyrimą T. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti trys baudžiamieji nusižengimai nuosavybei ir pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei), į nuteistojo T. K. asmenybę (dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir savo veiksmų kritiškai nevertino, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo daug kartų teistas, taip pat ir už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nesumokėjęs, linkęs nusikalsti), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. K. už tris BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus paskirtos 30 parų arešto bausmės, kurių dydis yra artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam šios bausmės rūšies vidurkiui, ir už vieną BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Tas pats pasakytina ir apie galutinę dalinio sudėjimo būdu subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų bausmę. Pastebėtina, jog net ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės T. K. dydis yra mažesnis nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naujas nusikalstamas veikas nuosavybei T. K. padarė ir pasikėsino padaryti būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės), taip pat būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

24. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali tik iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

25. <...> baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023 ir kt.).‏‏‎

26. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. K. atitinka formalius BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamosios bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje apskritai nėra teisinio pagrindo taikyti T. K. BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo visiškai ar iš dalies atidėti. Pažymėtina, jog be su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, kurios yra aktualios svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir kurios jau buvo aptartos šio procesinio sprendimo 21 punkte, šiuo atveju yra svarbu tai, jog negalima daryti išvados, kad T. K. ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju jis ne tik, kaip jau minėta, kritiškai nevertino savo elgesio, visiškai nepripažino savo kaltės, ją neigė viso baudžiamojo proceso metu, visaip stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog T. K. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-02-22 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-342-1056/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-04700-2024-2) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024-02-04 iš parduotuvės slapta pagrobė 296,89 Eur vertės svetimą turtą, už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta arešto bausmė. Tai reiškia, kad net ir po skundžiamo nuosprendžio, kuriuo už nusikalstamas veikas nuosavybei jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo ir apeliacinio skundo, kuriame tvirtino, kad ketina stoti į doros kelią, padavimo šioje byloje, T. K., net ir gresiant realiai laisvės atėmimo bausmei, kurios vykdymą skunde prašė atidėti, savo elgesiu visiškai nesistengė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų – vėl padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką nuosavybei. Esant tokioms aplinkybėms niekaip negalima daryti išvados, jog nuteistojo resocializacija dar būtų galima be realaus laisvės atėmimo.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistųjų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. 2024-02-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. M. valstybei priteistinos iš viso 275 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės M. Seveljevos užmokestis (t. 14, b. l. 164–167). 2024-02-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš T. K. valstybei priteistinos iš viso 87,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Zaburienės užmokestis (t. 14, b. l. 168–171).

16. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. M. ir T. K. apeliacinius skundus, abu nuteistieji ginčijo savo kaltę, o T. K. ir jam paskirtos bausmės individualizavimą. Abu apeliaciniai skundai yra atmetami. Nuteistieji yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jų sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistiesiems buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš E. M. ir T. K. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos valstybei priteisti pinigų sumos (275 Eur iš E. M. ir 87,50 Eur iš T. K.) žymiai nuteistųjų turtinės padėties nepaveiks, šios sumos už jiems suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvačios ir proporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. M., nuteistojo T. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš E. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 275 Eur – valstybei.

Priteisti iš T. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 87,50 Eur – valstybei.