Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2734-852/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-20
Bylos Nr.: e2A-2734-852/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10698-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Česnienė
Ieškovas: N. Z.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“

Kategorijos

1.3.5.3.2Mokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą
1.3.5.3.3Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)

Civilinė byla Nr. e2A-2734-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10698-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 2.6.20.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „HRE group“, dėl piniginių sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Vilniaus darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltic cocoa“, 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. DGKS darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y.: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 38,30 Eur nuostolių, patirtų komandiruotėje; 2) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 224 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atsisakyti nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl piniginių sumų pagal 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartį, sutarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HRE group“ ir UAB „Baltic cocoa“, išieškojimo (dėl darbo užmokesčio už faktiškai dirbtas valandas, priedo už įvykdytą pardavimų planą ir kompensacijos už sutarties nutraukimą), nes šių reikalavimų nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai; 3) atmesti ieškovės reikalavimą dėl priedo už įvykdytą pardavimų planą išieškojimo kaip nepagrįstą, nes ieškovės darbo sutartyje šalys nėra sulygę dėl šio papildomo darbo užmokesčio (DK 139 straipsnio 2 dalis); 4) atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1417,15 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą komandiruotės metu išieškojimo kaip nepagrįstą, vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų; 5) atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1948,32 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis 2021 m. spalio mėn. išieškojimo kaip nepagrįstą, kadangi už 2021 m. spalio mėn. komandiruotės metu dirbtas 56 valandas per 12 dienų priskaičiuotas 1653,33 Eur darbo užmokestis, 40 valandų iš šių 56 valandų - darbo laikas pagal ieškovės darbo sutarties 4 punkte sulygtą darbo laiko normą, o 16 valandų - už darbą poilsio dienomis (spalio 9, 10 d., priskaičiuotas pagal DK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. dvigubai); 6) atmesti ieškovės reikalavimą dėl apmokėjimo už 2021 m. spalio 3 d. atliktus darbus rengiantis komandiruotei, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad šią dieną dirbo darbdavio nurodymu; 7) atmesti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir netesybų, nenustačius fakto, kad darbo sutarties nutraukimo su ieškove dieną atsakovė buvo neatsiskaičiusi.

Šalies argumentai

2. Ieškovė N. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad nesutinka su Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu ir prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartį darbo sutartimi; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (32 valandų) – 1417,15 Eur (bruto) / 913,64 Eur (neto); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn. (33 valandų) – 1948,32 Eur (bruto) / 1211,71 Eur (neto); 4) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą – 11921,52 Eur (bruto) / 7152 Eur (neto); 5) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. – 5261,29 Eur (bruto) / 3183,08 Eur (neto); 6) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas komandiruotės išlaidas (taksi paslaugos) – 76,80 Eur (neto); 7) priteisti ieškovei iš atsakovės netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. liepos 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutarta, kad ieškovė eis (duomenys neskelbtini) pareigas, nustatant darbo laiko normą – 4 darbo valandas per darbo dieną, 0,5 etato. 2021 m. liepos 22 d. tarp ieškovės įmonės UAB „HRE group“ ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų sutartis (toliau – Paslaugų sutartis), kuria susitarta, kad paslaugų teikėjas teiks naujų klientų (pirkėjų) paieškos paslaugas atsakovės produkcijai parduoti, deryboms vesti, sutarčių pasirašymui organizuoti; bendrauti su potencialiais pirkėjais; palaikyti ryšius su esamais ar buvusiais atsakovės klientais; sudaryti sutartis su atsakovės klientais; organizuoti prekių pardavimo procesus; organizuoti parduodamos produkcijos pavyzdžių siuntimą atsakovės užsakovams, organizuoti reikalingų žaliavų paiešką; derinti žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas ir vykdyti sudarytų sutarčių kontrolę; teikti kitas paslaugas susijusias su atsakovės produkcijos pardavimu klientams ir žaliavų pirkimu atsakovei. Atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021,00 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo neišlaikius išbandymo laikotarpio. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei, kaip UAB „HRE group“ (duomenys neskelbtini), įteiktas pranešimas dėl vienašalio Paslaugų sutarties nutraukimo.

3. Dėl reikalavimo Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi, ieškovė paaiškino, kad visų pirma, sutartas darbo užmokestis su UAB „Baltic cocoa“ aiškiai patvirtina, kad susiklostė ne civiliniai, o darbo santykiai, t. y. šiomis sutartimis buvo sutarta dėl fiksuotos užmokesčio dalies ir kintamosios dalies už įvykdytus pardavimų planus. Pažymėjo, kad kaip ir darbo sutartimi, ieškovė analogiškai ir Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus kaip (duomenys neskelbtini), ką patvirtina susirašinėjimas su bendrovės direktoriumi dėl atsiskaitymo. Antra, buvo susitarta dėl analogiškos motyvacinės sistemos tiek darbo sutartimi, tiek Paslaugų sutartimi. Šį faktą patvirtina būtent tai, kad atsakovės vadovas el. laišku iki darbo sutarties sudarymo ir jau sudarius darbo sutartį, siuntė motyvacinę sistemą, kadangi įprastai pardavimų srityje susitariama tiek dėl fiksuotos, tiek dėl kintamos dalies atlygio, tokiu būdu, ne išimtis ir šiuo atveju, su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi susitarimas buvo ir dėl kintamos dalies už įvykdytą pardavimų planą. Trečia, pagal Paslaugų sutartį ieškovei buvo išduotos darbo priemonės (automobilis, kompiuteris, telefonas). Šį faktą patvirtina pats direktorius laiške dėl Paslaugų sutarties nutraukimo teigdamas: „Norime padėkoti, kad nutraukus sutartį tinkamai ir laiku grąžinote Jums pagal sutarties 3.1.5. punktą suteiktą naudotis automobilį Škoda Superb“. Toks ieškovės aprūpinimas darbo priemonėms, reiškia ne ką kitą kaip tik laikant Paslaugų sutartį darbo sutartimi, kadangi darbui reikalingų priemonių suteikimas yra išimtinai laikoma darbo santykių sąlyga. Ketvirta, atsakovė savo raštiškuose atsakymuose po minėtų darbo ir paslaugų sutarčių nutraukimo, teigia, kad tartasi dėl 80 valandų darbo, ne darbo rezultato, kuris išimtinai yra laikomas paslaugų sutarties dalyku. UAB „Baltic cocoa“ direktorius, nutraukus Paslaugų sutartį, vengdamas atsiskaityti, aiškiai pasisako, kad, jo manymu, ieškovė atliko Paslaugų sutartimi sutartas paslaugas (t. y. tas pačias darbo funkcijas) bei reikalauja įrodymų (laiškų susirašinėjimo ir kitų dokumentų), pagrindžiančių, kad valandos, nurodytos atsakovei pateiktoje sąskaitoje yra „atidirbtos“. Šiais savo veiksmais UAB „Baltic cocoa“ direktorius parodo, jog savo esme (turinio prieš formą principas) Paslaugų sutartis yra ne civilinė, o darbo teisinių santykių sutartis. Iš šalių veiksmų bei susirašinėjimo aiškiai atsiskleidžia atsakovės tikrieji ketinimai, t. y. susimažinant mokestines prievoles darbo santykius įforminti per 2 sutartis: darbo bei paslaugų. Penkta, 2021 m. spalio 28 d. vienašališkai, t. y. iš UAB „Baltic cocoa“ pusės, buvo nutrauktos abi aukščiau minėtos sutartys. Ieškovė pažymėjo, kad Paslaugų sutartyje numatyta, kad Paslaugų sutartis gali būti nutraukta prieš 3 darbo dienas įspėjus kitą Paslaugų sutarties šalį, kai nuo sutarties sudarymo yra praėję ne daugiau kaip 3 mėnesiai, kas iš esmės atitinka išbandymo laikotarpio sąvoką ir teisinį reguliavimą (DK 36 straipsnis). Pažymėjo, jog susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Darbuotojas neprisiima pareigos atlikti konkrečią užduotį, pasiekti konkretų rezultatą, o įsipareigoja vykdyti darbo funkcijas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Paslaugų sutartimi, kuria nustatyta, kokias ieškovė teiks paslaugas, nėra galimybės atitinkamų paslaugų teikimo laikyti konkrečios užduoties atlikimu ar rezultato pasiekimu, kas yra būdinga paslaugų sutartims. Be to, tai, kad darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai yra labai svarbus darbo sutarties sąvokos elementas, kurio esmė yra ta, kad darbuotojas nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, nes jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Todėl šio ginčo atveju yra akivaizdu, kad Paslaugų sutartimi iš esmės susitarta dėl darbo funkcijų vykdymo pagal darbo sutartį, kadangi Paslaugų sutartimi susitarta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja veikti kaip atsakovės atstovas, vykdyti atsakovės teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, nuolatos teikti informaciją apie Paslaugų sutarties vykdymą atsakovei, tai reiškia, kad Paslaugų sutartimi ieškovė negalėjo teikti paslaugų savarankiškai, o buvo įpareigota laikytis pavaldumo, kuris būdingas tik darbo santykiuose. Teigia, kad ieškovė veikdama pagal Paslaugų sutartį buvo įtraukta į įmonės struktūrą, atliko darbą atsakovės naudai, darbo valandos buvo nustatytos Paslaugų sutartyje su galimybe apmokėti „viršvalandžius“, kurie įvardyti kaip, kad jeigu paslaugų teikėjo darbo valandų skaičius viršijo nustatytą minimalų darbo valandų skaičių, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti apmokėti papildomai už suteiktas paslaugas. Toks aiškinimas negali būti suprantamas niekaip kitaip, nei viršvalandžių apmokėjimas visų susiklosčiusių santykių kontekste. Šiuo atveju, atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021,00 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą, kas tik dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę išimtinai darbo santykiai. Ieškovės tvirtinimu, Paslaugų sutartis atitinka visus darbo sutarties požymius ir turi būti perkvalifikuota į darbo sutartį.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nutraukus darbo ir paslaugų sutartis, UAB „Baltic cocoa“ iš dalies atsiskaitė pagal darbo sutartį, tačiau liko nesumokėtas atlygis už darbą komandiruotės metu, kintamoji dalis už įvykdytą pardavimų planą bei komandiruotės išlaidos, o pagal Paslaugų sutartį UAB „Baltic cocoa“ vengia atsiskaityti, prašydami patikslinti, detalizuoti ar iš tikrųjų „atidirbtos“ Paslaugų sutartimi nustatytos valandos. Pažymėjo, kad UAB „Baltic cocoa“ direktorius dar iki sudarant darbo sutartį el. paštu persiuntė motyvacinės sistemos lentelę, vėliau pakartotinai ieškovė gavo motyvacinės sistemos lentelę su ketvirto 2021 m. ketvirčio iškeltais pardavimo tikslais bei numatyto ir sutarto priedo dydžiu el. paštu jau sudarius darbo sutartį. Analogiška motyvacinės sistemos lentelė kaip priedas yra sudaryta ir pasirašyta prie Paslaugų sutarties. Paslaugų sutarties 4.4 punkte taip pat įtvirtintas priedo dydis, kuris bus išmokamas įvykdžius iškeltus pardavimo tikslus. Pažymėjo, kad su bendrovės direktoriumi buvo aiškiai susitarta, jog, jei gamykla nesugebės pagaminti to produkcijos kiekio, kuris nurodytas iškeltuose pardavimų tiksluose 2021 m. 4 ketvirčiui, ieškovės pardavimų planas bus toks, kiek gamykla faktiškai pagamins. Ši sąlyga buvo susitarta dėl loginės sekos, jog negali parduoti daugiau nei faktiškai gali pagaminti. Ieškovė 2021 m. lapkričio 2 d. el. laiške bendrovės akcininkams bei vadovybei nurodė, kad gamykloje esanti įranga 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo užplombuota antstolio dėl teisinio ginčo su įrangos savininkais ir nebuvo galima gaminti produkcijos beveik 2 mėnesius. Tai sutrukdė ieškant naujų klientų bei pasirašant naujus kontraktus, nes nebuvo žinoma, kada atplombuos įrangą. Be to, visą ieškovės darbo laiką bendrovėje buvo kilusios problemos su žaliavos tiekimu. Ši susiklosčiusi situacija sutrukdė ieškovei, per pirmus 3 mėnesius išvystyti pardavimus iki maksimaliai galimų. Tai, kad ieškovė yra pilnai įvykdžiusi jai iškeltą pardavimų planą, atsižvelgiant į gamybinių pajėgumų ribotumą, ir net jį viršijusi, įrodo 2021 m. lapkričio 2 d. laiškas dėl pardavimų rezultatų 2021 m. rugsėjo - lapkričio mėn. Visas įdirbis iki faktinio sutarčių pasirašymo su pirkėjais yra padarytas dėl ieškovės įdėtų pastangų ir darbo. Tačiau ieškovės ir buvusio darbdavio nuomonės dėl mokėtinos kintamosios dalies išsiskyrė, nes nutraukus darbo teisinius santykius aiškiai ir raštu ieškovė nurodė atsakovei UAB „Baltic Cocoa“, kad su ieškove nėra pilnai atsiskaityta. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nežymėjo/netinkamai žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje faktiškai dirbtą laiką ir nesumokėjo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis, bei nekompensavo komandiruotės išlaidų. Ieškovė vyko į (duomenys neskelbtini), kuri prasidėjo 2021 m. spalio 13 d. 9 val. ir vyko 5 dienas iš eilės. Komandiruotės metu buvo dirbama po 10 - 14 valandų kasdien ir tai vyko bendrovės direktoriaus prašymu, žadant atlyginti už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio bei švenčių dienomis, tačiau 2021 m. lapkričio 2 d. įsakyme nurodytos darbo valandos neatitinka tikrovės, faktiškai dirbto laiko. Ieškovės įsitikinimu atsakovės vadovas žinojo, kad dalyvavimas tarptautinėje parodoje užima ne 4 valandas per dieną, norint maksimaliai surinkti kontaktų iš potencialių klientų: parodoje dalyvaujančių įmonių analizė, kontaktų užmezgimas, 5 vakarienės su potencialiais klientais. Tokiu atveju, nėra logikos siųsti į parodą darbuotoją, kuris po 4 valandų išeina iš parodos, dėl to, kad pasibaigė jo darbo laikas. Esmė ta, kad bendrovės tikslas parodos metu susirinkti kontaktus, užmegzti naujus verslo santykius, kurie bendrovei atneša užsakymus ir tiesioginį pelną. Už valandas dirbtas pagal tariamą Paslaugų sutartį atsakovė taip pat neatsiskaitė, todėl prašo priteisti darbo užmokestį už faktiškai dirbtas valandas, tiek kintamą darbo užmokesčio dalį už įvykdytą pardavimų planą.

5. Dėl sėkmės mokesčio nepriemokos ieškovė paaiškino, kad jos darbo užmokesčio kintamosios dalies – sėkmės mokesčio – gavimo sąlygos bei jai nustatytas pardavimų planas buvo raštu suderintas su atsakove. Dar iki pasirašant tiek darbo, tiek Paslaugų sutartis buvo siųstas jai keltinų tikslų ir sėkmės mokesčio apskaičiavimo skaičiuoklės projektas. Jis buvo galutinai suderintas ir patvirtintas abiejų šalių raštu 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartimi ir 2021 m. spalio 6 d. el. laišku. Atsakovės (duomenys neskelbtini) Ž. M. nustatė ieškovei (raštu suderinta darbo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) aiškų pardavimų planą 2021 m. IV ketvirčiui (spaliui, lapkričiui, gruodžiui) su skaičiuokle, kuri pagal projekte esančias formules leido apskaičiuoti ir sutartą sėkmės mokestį už UAB „Baltic cocoa“ atitinkamo laikotarpio pardavimų apimtis – parduotą produkcijos tonažą, maržą (skirtumą tarp pardavimo kainos ir gamybos savikainos) ir bendrą įmonės apyvartą. Ieškovės teigimu, sėkmės mokestis jai priklauso visais skaičiavimų variantais – ir pagal tuos duomenis, kuriuos pateikia atsakovė, ir pagal tuos, kuriuos patikslino ieškovė savo skaičiavimais, remdamasi objektyvia pačios bendrovės pateikta informacija apie parduotos produkcijos kiekius ir gamybos savikainą, kuri Ž. M. aiškiai įvardinta pačiame pardavimų plane. Skiriasi tik sėkmės mokesčio bazė – pirmuoju atveju – 2692,00 Eur neto pagal DS priklausančią sėkmės mokesčio sistemą, 3000,00 Eur neto pagal DS priklausančią sėkmės mokesčio sistemą vadovaujantis ieškovės patikslintais skaičiavimais – antruoju atveju. Trečiuoju skaičiavimo atveju – 3726,00 Eur neto pagal Paslaugų sutartį pagal atsakovės pateiktus duomenis, ketvirtuoju – 4152,00 Eur neto pagal Paslaugų sutartį pagal ieškovės patikslintus duomenis. Patikslino, jog kitoks pardavimų maržos skaičius nei atsakovė pateikia savo atsiliepime, buvo gautas padauginus visos per 2021 m. IV ketvirtį parduotos produkcijos kiekį pagal atskirus produktus (sviestas, išspaudos ir milteliai), kuriuos patys įmonės darbuotojai buvo surašę dar iki 2021 m. gruodžio 15 d. kaip realiai parduotus (V1.1 Užsakymai_2021.12.15, buvo teiktas DGK, bylos 237 lapas, dėl prasto matomumo lentelė Excel formatu buvo papildomai pateikta ir prie 2022 m. rugpjūčio 10 d. papildomų paaiškinimų) padauginusi atitinkamai iš skirtumo tarp pardavimų kainos (tonos kaina matoma iš atsakovės pateiktų pardavimo sąskaitų konkretiems klientams pagal produktą) atėmusi gamybos savikainą, kurią pats Ž. M. pateikė tame pačiame ieškovei siųstame pardavimų plane – kakavos sviesto savikaina: 3700,00 Eur tonai, išspaudų – 0 Eur tonai ir kakavos miltelių – 400,00 Eur tonai. Ieškovė nesutinka su atsakovės apskaičiuota pardavimų marža – 367 969,00 Eur, jos skaičiavimais, kurie atlikti pačios atsakovės pateiktais duomenimis, ji turėtų būti 593 623,00 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Baltic Cocoa“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2021 m. vasarą ji ieškojo darbuotojo naujai pozicijai – (duomenys neskelbtini) (vadovaujantis darbuotojas). 2021 m. birželio mėn. su ieškove buvo vedamos derybos dėl darbo sutarties pasirašymo. Pirmo susitikimo metu ieškovė paaiškino, kad dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ji laikinai negali ateiti dirbti į bendrovę pagal darbo santykius pilną darbo dieną. Ieškovė nurodė, kad turi neužbaigtų projektų ir privalo dar kurį laiką nepertraukiamai dirbti kitoje įmonėje. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „HRE group“ ir pasiūlė bendrovei, kad su šia įmone bendrovė galėtų pasirašyti paslaugų teikimo sutartį dėl bendrovės produkcijos pardavimų vykdymo ir jų koordinavimo. Tokį siūlymą ieškovė grindė tuo, kad paslaugos galės būti teikiamos pasitelkiant kitus UAB „HRE group“ kompetentingus profesionalius darbuotojus. 2021 m. liepos 30 d. atsakovė su UAB „HRE group“ sudarė Paslaugų sutartį. Atsakovė su ieškove iki pat darbo sutarties pasirašymo derėjosi dėl darbo užmokesčio (įskaitant ir galimai taikytinos motyvacinės sistemos). Galiausiai buvo nuspręsta, kad ieškovei bus mokamas padidintas fiksuotas darbo užmokestis, o kintama darbo užmokesčio dalis nebus mokama, todėl iki tol el. paštu derinta motyvacinė sistema ieškovei nebus netaikoma. 2021 m. liepos 30 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. Ieškovės darbo pradžia buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių pasiėmė nemokamas atostogas ir darbo funkcijų tuo metu nevykdė. 2021 m. spalio 4 d. – 15 d. ieškovė buvo komandiruotėje – parodoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir turėjo dirbti jai įprastu darbo laiko režimu – 4 valandas. Po komandiruotės ieškovė nepateikė darbdaviui jokių dokumentų, kurie būtų pagrindę jos patirtas komandiruotės išlaidas, taip pat nieko darbdaviui neužsiminė, apie neva dirbtus viršvalandžius. 2021 m. spalio 28 d. bendrovė nutraukė Paslaugų sutartį ir darbo sutartį su ieškove. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė pradėjo reikšti atsakovei pretenzijas dėl neva neapmokėtų komandiruotės išlaidų ir viršvalandžių. Paaiškino, jog atsakovei pirkti paslaugas iš UAB „HRE group“ pasiūlė pati ieškovė. Paslaugų sutartimi nebuvo susitarta, kad UAB „HRE group“ vardu paslaugas bendrovei teiks išimtinai ieškovė. Tą galėjo daryti bet kuris darbuotojas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsakovės ir UAB „HRE group“ santykiai darbo santykių požymių neturi, ir kad dėl paslaugų sutarties būtent tarp atsakovės ir ieškovės užsimezgė faktinis tiesioginis santykis, jokių įrodymų ar faktų taip pat nėra. Paslaugų sutartis niekaip negali būti prilyginama darbo santykiams, nes santykyje su bendrove UAB „HRE group“ buvo visiškai savarankiška, t. y. nebuvo susieta subordinacijos ar priklausomumo ryšiais. Teigia, kad ieškovei nepriklausė jokie priedai (kintama darbo užmokesčio dalis). Atsakovė su ieškove sudarė darbo sutartį ir nustatė, kad ieškovei bus mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis 2 480,00 Eur (bruto). Joks susitarimas apie dar papildomai mokėtiną kintamą darbo užmokesčio dalį nebuvo sudarytas. Sėkmės mokestis, apie kurį kalba ieškovė, yra numatytas tik 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutarties 4.4 punkte. Tačiau sėkmės mokestis buvo sutartas paslaugų teikimui su UAB „HRE group“, bet ne darbui su ieškove. Todėl ieškovei jokiomis aplinkybėmis neturi būti mokamas priedas. Atsakovė ir UAB „HRE group“ nesitarė, kad sėkmės mokestis bus mokamas nuo prognozuojamų pardavimų, prielaidų ar faktiškai neįvykusių pardavimų. Sėkmės mokesčiui gauti pagrindas buvo tik realūs įvykdyti bendrovės produkcijos pardavimai už laikotarpį 2021 m. spalio – gruodžio mėn., įvykdžius plano nustatytus normatyvus. Tačiau UAB „HRE group“ nei lapkričio, nei gruodžio mėn. nedirbo su atsakovės pardavimais, todėl bet kokiu atveju UAB „HRE group“ sėkmės mokestis nepriklauso. Atsakovė neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad neva ieškovė surado daug klientų, iš kurių atsakovė ateityje gaus daug pelno. Vilniaus darbo ginčų komisija sprendime pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą dėl priedo už įvykdytą pardavimų planą išieškojimo kaip nepagrįstą, nes ieškovės darbo sutartyje šalys nėra sulygę dėl šio papildomo darbo užmokesčio. Ieškovės reikalavimus dėl priedo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo yra nepagrįstas. Ieškovė viršvalandžių komandiruotės metu nedirbo. Atsakovė ieškovei apmokėjo už komandiruotėje dirbtas valandas, kaip nurodyta komandiruotės įsakyme ir už darbą savaitgalį. Ieškovė ieškinyje teigia, kad dalyvavo vakarienėse su verslo klientais ir pan. Atsakovė negali patikrinti šių aplinkybių, nes ieškovė apie jas nepranešė atsakovei, negavo leidimo po darbo valandų papildomai dirbti, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad dirbo viršvalandžius. Atsakovei nėra aišku, į kokias vakarienes su verslo partneriais vyko ieškovė, šios aplinkybės yra nežinomos atsakovei. Ieškovė ieškinyje teigia, kad siuntė direktoriui laišką su nurodytais dirbtais viršvalandžiais. Tačiau ieškovė nutyli, kad tą laišką siuntė jau po atleidimo 2021 m. lapkričio 10 d., o grįžusi iš komandiruotės jokių darbdaviui reikalavimų dėl viršvalandžių, ieškovė nekėlė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtent darbdavio nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, viršydama nustatytą darbo laiko trukmę. Todėl ieškovės reikalavimai dėl viršvalandžių apmokėjimo turi būti atmesti, kaip nepagrįsti.

7. Trečiasis asmuo UAB „HRE group“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog sutinka su ieškinyje keliamais reikalavimais, paaiškino, kad santykiai buvo susiklostę išimtinai tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. ieškovė pati dirbo atsakovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nusprendė ieškovės N. Z. ieškinį atmesti, teismo sprendimui įsiteisėjus Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimą laikyti netekusiu galios, priteisti atsakovei UAB „Baltic cocoa“ iš ieškovės N. Z. 7399,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti valstybės naudai iš ieškovės N. Z. 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įdarbinta UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini), nustatant darbo laiko normą – 4 darbo valandas per darbo dieną, 0,5 etato. Sutarta dėl 2480,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutartimi nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. 2021 m. liepos 22 d. tarp UAB „HRE group“ (paslaugų teikėjas), kurios (duomenys neskelbtini) ieškovė N. Z., ir atsakovės (kaip užsakovės) buvo sudaryta Paslaugų sutartis, kuria susitarta, kad paslaugų teikėjas, teiks naujų klientų (pirkėjų) paieškos paslaugas atsakovės produkcijai parduoti, deryboms vesti, sutarčių pasirašymui organizuoti; bendrauti su potencialiais pirkėjais; palaikyti ryšius su esamais ar buvusiais atsakovės klientais; sudaryti sutartis su atsakovės klientais; organizuoti prekių pardavimo procesus; organizuoti parduodamos produkcijos pavyzdžių siuntimą atsakovės užsakovams, organizuoti reikalingų žaliavų paiešką; derinti žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas ir vykdyti sudarytų sutarčių kontrolę; teikti kitas paslaugas susijusias su atsakovės produkcijos pardavimu klientams ir žaliavų pirkimu atsakovei. Paslaugų sutartimi taip pat susitarta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja veikti kaip atsakovės atstovas, vykdyti atsakovės teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, nuolatos teikti informaciją apie Paslaugų sutarties vykdymą atsakovei. Atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021,00 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei, kaip UAB „HRE group“ (duomenys neskelbtini), įteiktas pranešimas dėl vienašalio Paslaugų sutarties nutraukimo. 2022 m. vasario 4 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo. Vilniaus darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymas buvo tenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovės nutarta išieškoti 38,30 Eur patirtas ir neatlygintas išlaidas už taksi paslaugas komandiruotės metu. Dėl kitų reikalavimų ieškovės prašymas netenkintas. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, ieškovė taip pat siekia 2021 m. liepos 22 d. tarp UAB Baltic cocoa“ ir UAB „HRE group“ sudarytą Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi ir prisiteisti pinigines sumas, kurios liko neišmokėtos nutraukus darbo teisinius santykius.

10. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti paslaugų sutartį darbo sutartimi, nurodė, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis. Nagrinėjamoje situacijoje, kaip tik ir yra sprendžiamas ginčytinas klausimas – ar darbo teisiniai santykiai buvo įforminti per civilinės teisės reguliuojamą sutartį, ar ne. Proceso šalys skirtingai aiškina Paslaugų sutarties tikruosius tikslus. Pasak ieškovės, Paslaugų sutartis atitinka visus darbo sutarties požymius (ieškovė Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus, pagal ją išduotos darbo priemonės, tartasi dėl 80 valandų darbo ne darbo rezultato, abiejose sutartyse analogiška motyvacinė sistema, vienašališkai nutrauktos abi sutartys), ir todėl ji turi būti perkvalifikuota į darbo sutartį. Tuo tarpu atsakovės tvirtinimu, tarp UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „HRE group“ buvo sudaryta Paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovė siekė gauti Paslaugų sutarties 1.1 punkte numatytas paslaugas. Esant tokiam prieštaringam Paslaugų sutarties sudarymo tikslo aiškinimui, būtina vertinti ne tik susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas ir pačioje Paslaugų sutartyje įtvirtintas sąlygas, tačiau ir teismų praktikoje įvardintus paslaugų sutarties bei darbo teisinių santykius bruožus, imant domėn, jog priklausomai nuo veiklos rūšies, skirtingose situacijose, didesnę reikšmę turi skirtingi kriterijai. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.716 straipsnio 2 dalį, šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Teismas pažymėjo, kad savo poziciją dėl Paslaugų sutarties pripažinimo darbo sutartimi, ieškovė grindžia argumentu, jog kaip ir darbo sutartimi, ji analogiškai ir Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus kaip (duomenys neskelbtini) ir kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pagal Paslaugų sutartį paslaugas realiai teikė ir kiti UAB „HRE group“ darbuotojai: liudytoju apklausiamas buvęs UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) Ž. M. negalėjo nurodyti kitų paslaugas teikusių asmenų, teigė, kad su M. L. vyko derinimas dėl paslaugų, tačiau faktinė aplinkybė, jog Paslaugų sutartį pasirašė ir UAB „HRE group“ vardu ataskaitas teikė ir susirašinėjo (duomenys neskelbtini) M. L. pati savaime nereiškia, jog minėtas asmuo taip pat teikė ir paslaugas. Tačiau, teismo vertinimu, šioje teisinėje situacijoje yra svarbu, jog ginčo dalyku esanti Paslaugų sutartis yra sudaryta tarp UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „HRE group“, t. y. paslaugos teikėjas - juridinis asmuo. Pačioje sutartyje paslaugos teikimas nėra siejamas su kokiu nors konkrečiu UAB „HRE group“ darbuotoju ar pačia (duomenys neskelbtini) N. Z., kas reiškia, jog paslaugas teikti galėjo bet kuris esamas ar būsimas darbuotojas pagal aukščiausius profesinius standartus (Paslaugų sutarties 2.1.1 punktas). Kaip minėta, darbo sutartis ? tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas (DK 32 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, fizinio asmens ir darbdavio susitarimas. Todėl faktinė aplinkybė, jog ieškovė N. Z., būdama UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) tuo pačiu teikė paslaugas ir pagal Paslaugų sutartį negali būti pagrindu Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų UAB „HRE group“ veikla bendrai buvo susijusi su tam tikrų specifinių paslaugų teikimu ir kitiems juridiniams asmenims (ne tik atsakovei), įmonė dalyvavo Europos Sąjungos projekto įgyvendinime, todėl Paslaugų sutartis su UAB „Baltic cocoa“ šiuo aspektu nepasižymi išskirtinumu, pavyzdžiui, kad ja prisidengiant, tarp šalių buvo susiklostę darbiniai santykiai, nes paslaugų teikimas iš esmės būdingas įmonės veiklai. Teismas taip pat nurodė, kad vienu iš civilinių bei darbo teisinių santykių skiriamųjų bruožų teismų praktikoje yra išskiriama teisinė priklausomybė ar pavaldumas, veiklos savarankiškumas, akcentuojant tai, jog darbo teisės normų reguliuojami santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojas privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos (darbo laiko, darbo drausmės, darbo atlikimo metodų reikalavimų), vykdyti privalomus darbdavio nurodymus, veikti darbdavio rizika bei jo kontroliuojamas. Pasak ieškovės, pagal abi sutartis ji vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus. Išanalizavus Paslaugų sutarties sąlygas matyti, jog šalys susitarė, kokios paslaugos bus teikiamos, tačiau kaip tos paslaugos bus teikiamos, kokiais būdais, priemonėmis ir metodais šalys nederino. Sutarties 2.1.1 papunktyje yra numatyta, jog paslaugų teikėjas įsipareigoja vykdyti užsakovo teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, teismo vertinimu, ši sutarties nuostata nereiškia, jog visos paslaugos privalo būti teikiamos pagal direktoriaus nurodymus. Tai, kad paslaugų teikėjas turėjo diskrecijos teisę dėl paslaugų teikimo patvirtina ir bylos duomenys. Kaip antai, UAB „HRE group“ 2021 lapkričio 17 d. rašte nurodo, jog „užsakovas klaidingai supranta sutarties nuostatas, tapatindamas paslaugų teikimo sutartį su darbo sutartimi, kadangi reikalauja pateikti kokiomis dienomis, koks darbuotojas, kiek valandų atliko paslaugas pagal sutartį, kai tuo tarpu, Paslaugų teikėjas atsako užsakovui už konkretų rezultatą, kurį pasiekia savo jėgomis, savo rizika, organizuodamas darbus kaip, kad paslaugos būtų suteiktos laiku ir tinkamai, tokiu būdu pareiškiame, kad papildomai pateiksime duomenis, suvestines, kaip sutarties darbo rezultatą, tačiau pabrėžiame, kad neturime pateikti ir detalizuoti savo bendrovėje išdirbtų metodų, know-how, kaip pasiekiamas minėtas rezultatas“. Be to, nors ieškovės paaiškinimais, pagal Paslaugų sutartį paslaugos buvo teikiamos iš atsakovei priklausančių darbo patalpų, bei kad kartą per savaitę ji vykdavo į fabriką (duomenys neskelbtini) kartu su kitais atsakovės darbuotojais, tai taip pat nerodo ieškovės veiklos savarankiškumo ribojimo ar pavaldumo, paklusimo įmonės tvarkai, nes vykdant sutartinius įsipareigojimus, šalys privalo bendradarbiauti, pagal poreikį keistis tam tikra informacija, perprasti veiklos ypatumus, todėl yra laisvos pasirinkti būdus, kaip tai įgyvendins. Tuo tarpu Paslaugų sutartyje nėra nustatyta, jog ieškovė, kaip paslaugos teikėja, privalėjo būti darbo vietoje (kaip darbuotoja) ar dirbti tam tikromis konkrečiomis valandomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas nenustatė, jog tarp šalių būtų susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai. Vertindamas ieškovės paaiškinimus, kad abejomis sutartimis sutarta dėl analogiškos motyvacinės sistemos, teismas pažymėjo, kad tokios ieškovės pozicijos nepatvirtina jokie rašytiniai bylos duomenys. Iš priedo prie Paslaugų sutarties matyti, jog tarp šalių susitarta dėl sėkmės mokesčio pagal priede nurodytus kriterijus, o 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šalys sutarė tik dėl mėnesinio 2480,00 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (darbo sutarties 1.3 papunktis). Jokių kitų objektyvių duomenų, jog šalys būtų susitarę dėl kitokių papildomų darbo užmokesčių formų – sėkmės mokesčio – byloje nėra pateikta. Byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi patvirtina, jog dėl sėkmės mokesčio prieš sudarant darbo sutartį su ieškove buvo tartasi, tačiau, kaip minėta, galiausiai darbo sutartimi sutarta tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Ž. M.. Darbo užmokesčio apmokėjimas yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2 ir 3 dalys). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 2 dalis), o visi darbo sutarties pakeitimai taip pat sudaromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis). Dar vienu Paslaugų ir darbo sutarties skiriamuoju požymiu yra tai, kas darbą atliekančiam ar paslaugas teikiančiam subjektui teikia darbo priemones. Darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį darbo priemones suteikia darbdavys, kurias jis turi naudoti darbdavio reikmėms (DK 24 straipsnio 4 dalis). Pasak ieškovės, jai pagal Paslaugų sutartį buvo išduotos darbo priemonės (automobilis, kompiuteris, telefonas), o šį faktą patvirtina pas direktorius laiške dėl Paslaugų sutarties nutraukimo teigdamas: „Norime padėkoti, kad nutraukus sutartį tinkamai ir laiku grąžinote Jums pagal sutarties 3.1.5. punktą suteiktą naudotis automobilį Škoda Superb“. Pasak ieškovės, toks aprūpinimas darbo priemonėms, reiškia ne ką kitą kaip tik laikant Paslaugų sutartį darbo sutartimi, kadangi darbui reikalingų priemonių suteikimas yra išimtinai laikoma darbo santykių sąlyga. Pasisakydamas dėl šio argumento teismas nurodė, kad nors atsakovės rašte yra minimas Paslaugų sutarties 3.1.5. punktas, tačiau pačioje Paslaugų sutartyje tokio punkto nėra, o ir apskritai pasirašyta Paslaugų sutartimi šalys nesusitarė dėl darbo priemonių teikimo paslaugų teikėjui. Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Paslaugų sutartį rengė UAB „Baltic cocoa“ teisininkė, tačiau sutartis su ieškove buvo derinama, ieškovė teikė pastabas, todėl turėjo žinoti dėl ko susitarta. Liudytojo Ž. M. paaiškinimais, darbo priemonės ieškovei buvo perduotos pagal darbo sutartį, ir automobilis lizingo bendrovei grąžintas nutraukus darbo sutartį su ieškove. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovė N. Z., būdama UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) tuo pačiu teikė ir paslaugas pagal Paslaugų sutartį, teismas laiko byloje nepaneigta faktine aplinkybe. Tačiau, kaip jau minėta, vien tik minėtos faktinės aplinkybės pagrindu Paslaugų sutartis negali būti pripažinta darbo sutartimi. Tai, kad tuo pačiu metu asmuo gali vykdyti tiek darbines funkcijas tiek ir pagal paslaugų sutartį teikti tokias pat paslaugas pasisakyta kasacinės instancijos teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). Akivaizdu, jog ir suformuotoje teismų praktikoje yra numatyta, jog esant tam tikroms aplinkybėms, tas pats asmuo gali atlikti darbines funkcijas ir veikti pagal paslaugų sutartį. Ieškovės nuomone, tai, kad Paslaugų sutartyje numatyta, kad Paslaugų sutartis gali būti nutraukta prieš 3 darbo dienas įspėjus kitą paslaugų sutarties šalį, kai nuo sutarties sudarymo yra praėję ne daugiau kaip 3 mėnesiai, iš esmės atitinka išbandymo laikotarpio sąvoką ir teisinį reguliavimą. Teismas iš dalies sutinka su tokia pozicija, tačiau, kita vertus, sutartimi jos šalys, siekdamos sukurti ar pakeisti tarpusavio civilinius teisinius santykius, suderina šalių valią savo nuožiūra, o kokia forma ar tvarka tai nutaria įgyvendinti – jų susitarimo reikalas, svarbu, kad neprieštarautų įstatymams. Todėl pasirinktas Paslaugų sutarties nutraukimo tvarkos tapatumas darbo sutarties nutraukimo tvarkai taip pat negali būti priežastimi Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatavo, jog pagal Paslaugų sutartį paslaugų teikėjas veikė savarankiškai, pats pasirinko paslaugų teikimo būdus, laiką ir vietą, nenustatyta, jog paslaugos buvo teikiamos laikantis darbo tvarkos ar vykdant darbdavio nurodymus, nenustatyta, jog paslaugų teikėjas būtų su užsakovu susijęs organizacine struktūra, jam būtų pagal sutartį suteiktos darbo priemonės, todėl nėra teisinio pagrindo 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi.

11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias pinigines sumas, nurodė, kad tokie reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (32 valandų), darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn. (33 valandų). Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu ieškovė informavo tuometinį (duomenys neskelbtini) Ž. M., jog viršvalandinį darbą darbo dienomis sudaro: 2021 m. spalio 11 d. (pirmadienis) 8 valandos, 2021 m. spalio 12 d. (antradienis) - 8 valandos, 2021 m. spalio 13 d. (trečiadienis) - 8 valandos, 2021 m. spalio 14 d. (ketvirtadienis) - 4 valandos, 2021 m. spalio 15 d. (penktadienis) - 4 valandos ir darbas poilsio dieną: 2021 m. spalio 3 d. (sekmadienį) - 10 valandų bei 2021 m. spalio 9 d. (šeštadienis) - 10 valandų, 2021 m. spalio 10 d. (sekmadienis) - 13 valandų. Beveik visas (išskyrus 2021 m. spalio 3 d. (sekmadienį) viršvalandinis darbas dirbtas komandiruotės metu, kuri truko nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 15 d., t. y. Tarptautinės maisto pramonės parodos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metu. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įdarbinta UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini), šalys sutarė dėl 4 darbo valandų per darbo dieną darbo laiko normos. UAB „Balti cocoa“ direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komandiruotės“ nėra nustatyta kita darbo laiko norma, nei šalių sutarta darbo sutarties 4 punkte. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kad komandiruotės metu darbdavys būtų nurodęs dirbti ilgiau nei nustato darbo sutartis, vadinasi, vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotėje ieškovė turėjo dirbti įprastu jai darbo laiko rėžimu. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Nustatytos darbo laiko trukmės viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad už dirbtą viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis“. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad ieškovė dirbo viršvalandinius darbus įrodinėja šiomis priemonėmis: parodos (dumenys neskelbtini) bilietais, Uber taksi bilietais, viešojo transporto bilietais, elektroniniais laiškais ir kitais rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas, išanalizavęs minėtus dokumentus, nenustatė, jog viršvalandžiai buvo realiai dirbti: nebuvo objektyvaus pagrindo elektroninius laiškus siųsti po darbo, į darbo valandas įtraukti ir vykimai transportu, žinutės nebuvo siųstos ieškovės nurodytu visu laiku, be to, pažymėtina ir tai, jog parodoje ieškovė dalyvavo ir kaip pagal Paslaugų sutartį veikiantis asmuo (UAB „HRE group“ teikė ataskaitas dėl dalyvavimo parodoje), todėl ieškovės nurodytą veiklą vertinti kaip viršvalandinį darbą nėra objektyvaus pagrindo. Teismas nurodė, kad nepagrįstu laiko ir ieškovės prašymą priteisti darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą. Kaip jau minėta, 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šalys sutarė tik dėl mėnesinio 2480,00 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (darbo sutarties 1.3 papunktis), tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, jog šalys būtų susitarę dėl kitokių papildomų darbo užmokesčių formų – sėkmės mokesčio – byloje nėra pateikta. Teismas dar kartą pažymėjo, jog byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi patvirtina faktinę aplinkybę, jog dėl sėkmės mokesčio prieš sudarant darbo sutartį su ieškove buvo tartasi, tačiau galiausiai darbo sutartimi sutarta tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo, ir kaip paaiškino liudytojas Ž. M., tokia fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo tvarka yra nusistovėjusi įmonėje. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti jos patirtas komandiruotės išlaidas už taksi paslaugas, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patirtos 38,30 Eur (atskaičius mokesčius) komandiruotės išlaidos ieškovei buvo priteistos ir atsakovė minėtą sumą sumokėjo 2022 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu, taigi minėtas ieškovės reikalavimas yra įvykdytas. Teismas nurodė, kad atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo, kadangi tai yra išvestinis ieškinio reikalavimas.

12. Teismas nurodė, kad atmeta ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. Šį reikalavimą ieškovė kildina iš Paslaugų sutarties tinkamo neįvykdymo, tačiau ieškovė – N. Z. nėra Paslaugų sutarties šalimi ir todėl neturi reikalavimo teisės dėl piniginių mokėjimų pagal šią sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują - ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „Baltic cocoa“, o teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, spręsti klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Apeliantė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad ji 2021 m. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) buvo nemokamose atostogose dėl asmeninių priežasčių ir kad nesikreipė į darbdavį dėl viršvalandinio darbo. Paaiškina, kad atsakovės įmonė nedirbo 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. dėl įrangai taikyto arešto, o 2021 m. spalio 4 d. - 15 d. ieškovė buvo komandiruotėje - parodoje (duomenys neskelbtini) 2021 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir ten dirbo viršvalandžius. Ieškovė pažymi, kad komandiruotės įsakymas yra darbdavio parengtas atgaline data ir pasirašytas direktoriaus tik 2021 m. lapkričio 2 d., praėjus 2 savaitėms po grįžimo iš komandiruotės, kas buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu. Teismas be pagrindo atmetė ieškovės paaiškinimus, kad jei ji būtų žinojusi, kad yra siunčiama dirbti tik po 4 valandas, nebūtų vykusi. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jai jokiomis aplinkybėmis neturi būti mokamas priedas. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė nesitarė dėl sėkmės mokesčio.

13.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad Paslaugų sutartis nelaikytina darbo sutartimi. Apeliantės nuomone, teismas be pagrindo atmetė reikalavimą pripažinti Paslaugų sutartį darbo sutartimi iš esmės tik dėl to, kad ji sudaryta su juridiniu asmeniu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagal Paslaugų sutartį paslaugas realiai teikė tik ieškovė, o ne kiti UAB „HRE group“ darbuotojai, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklausiamas buvęs UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) Ž. M.. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vadovaujantis sutarties 2.1.1 papunkčiu paslaugų teikėjas įsipareigoja vykdyti užsakovo teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, todėl ši sutarties nuostata nereiškia, jog visos paslaugos privalo būti teikiamos pagal direktoriaus nurodymus. Apeliantė pažymi, kad atsakovė el. paštu, 2021 m. birželio 28 d. (ieškinio 5 priedas) rašė, kad atlygį dalina per dvi sutartis 50 ir 50 procentų, tai reiškia pripažinimą, kad tiek vienos sutarties, tiek kitos sutarties atžvilgiu šalis yra N. Z. (ieškovė), todėl darytina išvada, kad teismas priimdamas sprendimą vertino tik sutarties formą ir nevertino tikrosios šalių valios. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo prieita išvada, kad tarp Paslaugos sutarties šalių nebuvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, kaip paslaugos teikėja, neprivalėjo būti darbo vietoje (kaip darbuotoja) ar dirbti tam tikromis konkrečiomis valandomis. Teismas bylos nagrinėjimo metu net ir nustatęs tam tikras reikšmingas bylai aplinkybes, liudytojams nurodžius svarbias bylai aplinkybes, iš esmės vadovavosi tik rašytiniu Paslaugų sutarties ir darbo sutarties tekstu, visiškai nevertindamas faktinio tarp šalių susiklosčiusio santykio. Teismas nurodo, kad ieškovės aprūpinimas darbo priemonėmis nėra numatytas Paslaugų sutartyje, todėl Paslaugų sutartis iš esmės neatitinka darbo santykių požymių. Tačiau ieškovei buvo išduotos darbo priemonės (automobilis, kompiuteris, telefonas), o vien aplinkybė, kad nebuvo nustatyta darbo priemonių naudojimo tvarka, ar draudimas jas naudoti teikiant paslaugas pagal tariamą Paslaugų sutartį, reiškia ne ką kitą, o ieškovės aprūpinimą darbo priemonėmis, kas yra darbo santykių požymis. Teismas konstatavo, kad Paslaugų sutartyje 3.1.5. punkto nėra, o ir apskritai pasirašyta Paslaugų sutartimi šalys nesusitarė dėl darbo priemonių teikimo paslaugų teikėjui, tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė raštu ieškovei nurodė „Norime padėkoti, kad nutraukus sutartį tinkamai ir laiku grąžinote Jums pagal sutarties 3.1.5. punktą suteiktą naudotis automobilį Škoda Superb“. Teismas be pagrindo nepripažino, kad Paslaugus sutarties nutraukimo tvarka iš esmės atitinka darbo sutarties nutraukimą, kai ji nutraukiama išbandymo laikotarpiu. Apeliantės įsitikinimu, nustačius visas šias aplinkybes, teismas turėjo nustatyti, kad Paslaugų sutartis yra darbo sutartis, atitinkanti DK 32 straipsnyje įtvirtintus darbo sutarties elementus bei Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. gegužės 31 d. Rekomendacijoje Nr. 198 Dėl darbo santykių (toliau - TDO Rekomendacija Nr. 198) 13 punkto (a) papunktyje įvardintus požymius. Ieškovė veikdama pagal Paslaugų sutartį kaip atsakovės atstovė TDO rekomendacijų prasme buvo įtraukta į įmonės struktūrą, atliko darbą atsakovės naudai, darbo valandos buvo nustatytos Paslaugų sutartyje su galimybe apmokėti „viršvalandžius“, kurie įvardyti kaip, kad jeigu Paslaugų teikėjo darbo valandų skaičius viršijo nustatytą minimalų darbo valandų skaičių, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti apmokėti papildomai už suteiktas paslaugas. Toks aiškinimas negali būti suprantamas niekaip kitaip, nei viršvalandžių apmokėjimas visų susiklosčiusių santykių kontekste. Šiuo atveju, atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021,00 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą, kas tik dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę išimtinai darbo santykiai. Paslaugų sutartis aiškiai neatitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktos paslaugų sutarties sampratos, kur nurodyta, kad paslaugų sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugos sutartimi nelaikoma ir atitinkamai netaikomos CK normos, jei tarp šalių susiklosto subordinacijos ar darbo santykiai, kitaip tariant tik šalių autonomiškumu grįsti santykiai pripažįstami paslaugų teikimo teisiniais santykiais, kai, tuo tarpu, darbo santykių skiriamasis bruožas yra pavaldumas ir priklausymas, kuris ir yra nustatytas šio ginčo atveju. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinės (paslaugų) sutartys, pagal kurias fiziniai asmenys vykdo veiklą tapačią darbo sutartyse nustatytoms pareigoms su ta pačia bendrove, rodo, jog tokias civilines sutartis sudaranti bendrovė siekia mokestinės naudos, o ne realių paslaugų teikimo santykių sukūrimo. Šiuo pagrindu fiktyvias paslaugų sutartis teismai perkvalifikuoja į darbo sutartis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. A602-164/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. A442-179/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Paslaugų sutartis atitinka visus darbo sutarties požymius ir turi būti perkvalifikuota į darbo sutartį. Tai, kad Paslaugų sutartis yra darbo sutartis patvirtina ir tai, kad atsakovė iki jų sudarymo atskleidė tikruosius ketinimus, t. y. susimažinant mokestines prievoles darbo santykius įforminti per 2 sutartis: darbo bei paslaugų, bei tai, kad 2021 m. spalio 28 d. vienašališkai, t. y. iš UAB „Baltic cocoa“ pusės, buvo nutrauktos abi aukščiau minėtos sutartys.

13.3. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog nutraukus darbo sutartį UAB „Baltic cocoa“ su ja visiškai atsiskaitė. Apeliantė paaiškina, kad darbdavys atsiskaitė tik iš dalies pagal darbo sutartį, tačiau liko nesumokėtas atlygis už darbą komandiruotės metu, kintamoji dalis už įvykdytą pardavimų planą bei komandiruotės išlaidos, o pagal Paslaugų sutartį UAB „Baltic cocoa“ vengia atsiskaityti, prašydama patikslinti, detalizuoti ar iš tikrųjų „atidirbtos“ Paslaugų sutartimi nustatytos valandos. Atsižvelgiant į tokį atsakovės elgesį, ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti neišmokėtas sumas tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal Paslaugų sutartį, laikant, kad pagal Paslaugų sutartį atliktas darbas savo pobūdžiu bei įvertinant visas kitas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes prilygintinas ne civiliniams, o darbo santykiams. Ieškovė paaiškina, kad ji dirbo pagal susitarimą, jog sutartą darbo užmokestį sudaro dvi dalys, t. y. pastovioji ir kintama darbo užmokesčio dalys. UAB „Baltic cocoa“ direktorius dar iki sudarant darbo sutartį el. paštu persiuntė motyvacinės sistemos lentelę, vėliau pakartotinai ieškovė gavo motyvacinės sistemos lentelę su ketvirto 2021 m. ketvirčio iškeltais pardavimo tikslais bei numatyto ir sutarto priedo dydžiu el. paštu jau sudarius darbo sutartį. Paminėtina, kad analogiška motyvacinės sistemos lentelė kaip priedas yra sudaryta ir pasirašyta prie Paslaugų sutarties. Paslaugų sutarties 4.4 punkte taip pat įtvirtintas priedo dydis, kuris bus išmokamas įvykdžius iškeltus pardavimo tikslus. Apeliantė pažymi, kad su bendrovės direktoriumi buvo aiškiai susitarta, jog jei gamykla nesugebės pagaminti to produkcijos kiekio, kuris nurodytas iškeltuose pardavimų tiksluose 2021 m. 4 ketvirčiui, ieškovės pardavimų planas bus toks, kiek gamykla faktiškai pagamins (vadinasi, visi iškelto parduoti kiekio rodikliai bus sumažinti iki faktiškai pagaminto kiekio). Ieškovė 2021 m. lapkričio 2 d. el. laiške bendrovės akcininkams bei vadovybei nurodė, kad gamykloje esanti įranga 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo užplombuota antstolio dėl teisinio ginčo su įrangos savininkais ir kad tai sutrukdė ieškant naujų klientų bei pasirašant naujus kontraktus, nes nebuvo žinoma, kada atplombuos įrangą. Bet to, visą ieškovės darbo laiką bendrovėje buvo kilusios problemos su žaliavos tiekimu. Ši susiklosčiusi situacija sutrukdė ieškovei, patyrusiai (duomenys neskelbtini), per pirmus 3 mėn. išvystyti pardavimus iki maksimaliai galimų, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė nėra pilnai įvykdžiusi jai iškeltą pardavimų planą. Visas įdirbis iki faktinio sutarčių pasirašymo su pirkėjais yra padarytas dėl ieškovės įdėtų pastangų ir darbo, ką patvirtina faktas, kad visi paruošti kontraktai su ieškovės surastais pirkėjais buvo pasirašyti netrukus po jos atleidimo. Apeliantės įsitikinimu, įvertinus tai, kad Paslaugų sutartis turi būti laikoma darbo sutartimi, nėra abejonių, kad ieškovės pasiektas pardavimų planas turi būti apmokėtas taip kaip susitarta šalių derybų metu ir užfiksuota Paslaugų sutartyje.

13.4. Apeliantė paaiškina, kad atsakovė nežymėjo/netinkamai žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje faktiškai dirbtą laiką ir nesumokėjo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio dieną, bei nekompensavo komandiruotės išlaidų. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai išdėstė priteistinų sumų dydžius ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantė teigia, kad darbdavys neatsiskaitė už 2021 m. spalio 3 d. – 10 valandų, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso – 590,40 Eur bruto. Apeliantė paaiškina, kad tą dieną ji atliko visus pasiruošimo darbus komandiruotei, t. y. skubos tvarka: ieškojo klinikos, kuri skubiai sekmadienį/pirmadienį ryte atliktų COVID-19 tyrimą ir išduotų sertifikatą tinkamą skrydžiui ir patekimui į šalį, skubos tvarka atliko PGR testą valstybės kuruojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), tačiau buvo patikinta, kad iki skrydžio pirmadienį ryte negaus sertifikato, todėl skubos tvarka atliko testą privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini). Darbdavys taip pat nesumokėjo už 2021 m. spalio 9 d. - 10 valandų, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso - 590,40 Eur bruto. Ieškovė paaiškina, kad 2021 m. spalio 9 d. apie 8 valandą ji buvo (duomenys neskelbtini) parodų rūmuose, susipažino su parodų rūmų išdėstymu, sudarinėjo (duomenys neskelbtini) programoje dienos lankytinų klientų sąrašus ir žemėlapį, pasikalbėjo su Maisto produktų asociacijos atstovais, atvykus (duomenys neskelbtini) J. kartu tęsė parodos dalyvių (potencialių klientų) lankymą jų stenduose, siuntė techninę informaciją online chat What's app programoje, atitinkamai darbo valandas įrodo susirašinėjimai, ieškovė 19:12 valandą buvo viešbutyje, tuomet vyko į verslo vakarienę ir į viešbutį grįžo 22:01 valandą. Tai rodo, kad ji dirbo 14 valandų, iš kurių darbdavys apmokėjo tik 4 valandas. Ieškovė paaiškina, kad darbdavys nesumokėjo už 2021 m. spalio 10 d. - 8 valandas, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėnesio atsiskaitymo lapelį, iš viso - 472,32 Eur bruto. Ieškovė paaiškina, kad tą dieną ji irgi dirbo 12 valandų, iš kurių darbdavys apmokėjo tik 4 valandas.

13.5. Apeliantė teigia, kad darbdavys nėra atsikaitęs už viršvalandinį darbą. Paaiškina, kad darbdavys nesumokėjo už 2021 m. spalio 11 d. dirbtas 13 valandų, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso - 575,64 Eur bruto. Ieškovė teigia, kad 2021 m. spalio 11 d. ji dirbo 17 valandų, iš kurių darbdavys apmokėjo tik 4 valandas. Darbdavys nėra sumokėjęs už 2021 m. spalio 12 d. 8 valandų darbą, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso - 354,24 Eur bruto. Tą dieną ji dirbo 12 valandų, iš kurių darbdavys apmokėjo tik 4 valandas. Taip pat darbdavys nesumokėjo už 2021 m. spalio 13 d. - 8 valandas, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį (žr. papildomų paaiškinimų 1 priedą), viso - 354,24 Eur bruto ir už 2021 m. spalio 14 d. - 4 valandų darbą, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso - 177,12 Eur bruto. Darbdavys nesumokėjo už 2021 m. spalio 15 d. - 6 valandų viršvalandinį darbą, skaičiuojant valandos įkainį 29,52 Eur (bruto) pagal 2021 m. spalio mėn. atsiskaitymo lapelį, iš viso - 265,68 Eur bruto. 2021 m. spalio 15 d. ieškovė dirbo ir kelionėje praleido 10 valandų, o darbdavys apmokėjo tik 4 valandas. Bendra suma už viršvalandinį darbą bruto suma: 39 valandos - 1726,92 Eur.

13.6. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, dėl neišmokėtų sumų už darbo rezultatus. Paaiškina, kad ji prašė priteisti iš atsakovės darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą – 11 921,52 Eur (bruto) / 7152 Eur (neto). Dėl patirtų komandiruotės išlaidų ji prašė priteisti komandiruotės išlaidas (taksi paslaugos) - 76,80 Eur (neto), šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai pateikti ieškinio 22 priede. Apeliantė teigia, kad už 2021 m. spalio - 2021 m. lapkričio mėn., iš viso už 126 valandas, atsakovė ieškovei neišmokėjo 5261,29 Eur (bruto), skaičiuojant mėnesio darbo užmokestį už 80 darbo valandų (neto) 2021,00 Eur, t. y. 25,26 Eur (neto) valandinis darbo užmokestis. Ieškovės darbo laiką patvirtinantys susirašinėjimai, pokalbių telefonu išrašas ir elektroninio pašto duomenys pateikti į bylą. Apeliantė mano, kad teismo Paslaugų sutarties vertinimas atsietai nuo darbo sutarties yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atitinkamai yra priteistinos nurodytos sumos, t. y.: darbo užmokestis už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (39 valandos) - 1726,92 Eur (bruto); darbo užmokestis už darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn., (28 valandos) - 1653,12 Eur (bruto); darbo užmokestis - priedas už įvykdytą pardavimų planą – 11 921,52 EUR (bruto); darbo užmokestis už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. - 5261,29 Eur (bruto); komandiruotės išlaidos (taksi paslaugos) - 76,80 Eur (neto); netesybos (DK 147 straipsnio 2 dalis).

13.7. Apeliantė taip pat prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas sumažinti įvertinus sunkią ieškovės turtinę padėtį ir tai, kad atsakovės išlaidos yra aiškiai per didelės ir nedetalizuotos.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Baltic cocoa“ atsiliepimu prašo ieškovės N. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius pagrindinius nesutikimo motyvus:

14.1. Tarp atsakovės ir UAB „HRE group“ buvo sudaryta Paslaugų sutartis ir ją pripažinti darbo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir apeliantės, nėra pagrindo, nes Paslaugų sutartis neturi visų privalomų darbo sutarties elementų (nėra susitarimo dėl funkcijos ir pavaldumo), Be to UAB „HRE group“ yra savo struktūrą turintis, savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, įsteigtas ir aktyviai vykdęs veiklą (sutampančią su veikla pagal Paslaugų sutartį) dar gerokai iki apeliantei pradedant darbą pas atsakovę. Paslaugų sutartimi būtent UAB „HRE group“, kaip civilinių teisinių santykių subjektas, įsipareigojo atsakovei teikti sulygtas paslaugas. Nei Paslaugų sutartyje, nei su Paslaugų sutarties vykdymu susijusioje atsakovės ir UAB „HRE group“ komunikacijoje nebuvo susitarta, kad UAB „HRE group“ vardu paslaugas teiks kažkoks konkretus jos darbuotojas (ar juo labiau – būtent apeliantė), t. y. tik UAB „HRE group“ rinkosi ir sprendė, kuris jos darbuotojas (-ai) rūpinsis paslaugų teikimu; net ir pačią Paslaugų sutartį UAB „HRE group“ vardu pasirašė ne apeliantė, bet kitas UAB „HRE group“ atstovaujantis asmuo (jos darbuotojas M. L.); Paslaugų sutarties pagrindu kilę klausimai nebuvo siejami su apeliantės darbu bendrovėje. Didesnę dalį viso savo darbo laikotarpio bendrovėje apeliantė buvo nemokamose atostogose ir darbo funkcijų apskritai nevykdė. UAB „HRE group“ atsakovei teikė paslaugas nepriklausomai ir nepavaldžiai jokiems jos nurodymams. UAB „HRE group“ pati parinko paslaugų atlikimo būdą, metodus, paslaugų teikimo laiką, priemones ir t.t. Paslaugų sutartimi buvo susitarta dėl intelektinio pobūdžio paslaugų teikimo (konsultavimo), kurio konkretus rezultatas – bendrovės pardavimų didinimas. Paslaugų sutartimi buvo nustatytas kintančio dydžio atlygis už paslaugas (priklausantis nuo suteiktų paslaugų apimties – pagal suteiktų paslaugų valandas), kas yra būdinga paslaugų sutartims. Jokių darbo priemonių bendrovei UAB „HRE group“ neperdavė (nesuteikė). Apeliantė, reikšdama pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo, jas teikia tik atsakovei. Tačiau jeigu UAB „HRE group“ neatsiskaitė su apeliante, kaip savo darbuotoja, tokias pretenzijas apeliantė turi teikti UAB „HRE group“.

14.2. Atsakovė paaiškina, kad Paslaugų sutartį atsakovė su UAB „HRE group“ nutraukė dėl UAB „HRE group“ nekokybiškai teiktų paslaugų. Be to, bendradarbiavimas ėmė strigti ir dėl UAB „HRE group“ elgesio bei požiūrio į atsiskaitymą už paslaugas (ne kartą teko koreguoti sąskaitas dėl nepagrįstai pridedamų papildomų darbų, kurių realiai UAB „HRE group“ neatliko).

14.3. Apeliantei dėl darbo bendrovėje nepriklauso jokie priedai prie darbo užmokesčio, nes nebuvo tokio susitarimo. UAB „HRE group“ nepriklauso sėkmės mokestis pagal Paslaugų sutartį, nes nebuvo pasiekti sutarti rezultatai. Atsakovė paaiškina, kad su apeliante darbo sutartimi susitarė tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio, bet nesusitarė dėl kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Apeliantės pasvarstymai, kad tokioje veikloje dažnai taikomas kintamas darbo užmokestis, teisiškai nereikšmingi. Motyvacinė sistema apeliantei el. paštu buvo siųsta tik derybų stadijoje, kaip galimas apeliantės darbo apmokėjimo variantas. Derybų eigoje, įvertinus apeliantės nenorą dirbti pilną darbo dieną, buvo šalių galutinai sutarta, kad apeliantei bus mokamas tik fiksuotas darbo užmokestis. Apeliantė būtent tokį galutinį susitarimą pati patvirtino el. paštu. Atsakovė pažymi, kad bendrovės pardavimų nei apeliantė, nei UAB „HRE group“ nepakėlė. Bendrovės pajamos iš esmės nepakilo, o paslaugų sutartyje UAB „HRE group“ prisiimtas įsipareigojimas pasiekti pardavimų tikslus nebuvo įvykdytas. Be to, UAB „HRE group“ neteikė bendrovei paslaugų pilną ketvirtį, kaip buvo nurodyta sąlygose norint gauti sėkmės mokestį. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad plano ji negalėjo įvykdyti dėl bendrovės kaltės. Paaiškina, kad bendrovėje ginčo laikotarpiu faktiškai netrūko atsargų ir pardavimai galėjo būti organizuojami bei realiai vykdomi, todėl apeliantės teiginiai apie kitokius susitarimus dėl plano vykdymo yra neįtikinantys ir neatitinka tikrovės.

14.4. Atsakovė nurodo, kad bendrovė su apeliante tinkamai atsiskaitė už darbą poilsio dieną komandiruotės metu, o viršvalandžių ji komandiruotės metu nedirbo. Apeliantei už darbą savaitgaliais komandiruotės metu buvo apmokėta net daugiau nei priklausė, t. y. dvigubu tarifu, nors ieškovė turi vadovaujančio darbuotojo statusą, ir jai turėjo būti mokama viengubu tarifu už darbą savaitgaliais. Bendrovė nenurodė apeliantei dirbti (duomenys neskelbtini) parodoje viršvalandžių. Apeliantės skaičiuojama darbo trukmė neturi teisinio pagrindimo, nes į darbo trukmę ji įskaičiuoja keliones iš viešbučio į parodų centrą, vakarienes su verslo partneriais ir kt. Net jeigu apeliantė ir dirbo po jai nustatytų darbo valandų, tai bendrovė to nežinojo ir juo labiau nebuvo nurodžiusi taip dirbti. Apeliantė grįžusi iš komandiruotės atsakovei nepateikė jokių duomenų / reikalavimų dėl neva dirbtų viršvalandžių. Apeliantės pretenzijos dėl viršvalandžių prasidėjo tik ją atleidus iš darbo. Atsakovė paaiškina, kad apeliantės darbo laiko norma buvo 4 valandos per darbo dieną, tiek apeliantė turėjo dirbti ir komandiruotės metu. Apeliantei nebuvo nurodyta komandiruotės metu dirbti ilgiau nei sulygta darbo sutartimi, todėl apeliantės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo nurodyta, kad ji komandiruotės metu dirbo po 4 valandas. Atsakovė su apeliante dėl komandiruotės išlaidų yra pilnai atsiskaičiusi ir sumokėjusi sumas, priteistas Vilniaus darbo ginčų komisijos (kurių dydį apeliantė patvirtino bylos nagrinėjimo DGK metu), todėl pakartotinai keliamą reikalavimą teismas pagrįstai atmetė.

14.5. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės atsakovei. Apeliantė nepateikdama jokių įrodymų teigia, kad iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos dėl jos sunkios finansinės padėties ir atsakovės nedetalizuotų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad atsakovė yra pateikusi teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuose buvo nurodyti atsakovės atstovės atlikti darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

16. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės N. Z. darbo teisių gynimo.

17. Ieškovė siekė įrodyti, kad jos darbo teisių apimtis, t. y. darbo laiko norma, darbo užmokestis ir kitos darbo sąlygos, dirbant įmonėje UAB „Baltic cocoa“, turi būti nustatyta ne tik pagal 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12), pagal kurią ji įsidarbino UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) pareigose, bet ir pagal 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „HRE group“ (1 t., e. b. l. 14), pagal kurią UAB „HRE group“ teikė darbdaviui klientų paieškos paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nėra Paslaugų sutarties šalimi ir pagal šią sutartį neturi nei pareigų atsakovei, nei yra įgijusi kokių nors teisių. Taip pat teismas vertino, kad nors Paslaugų sutartyje įtvirtintas susitarimas pagal turinį ir formą turi tam tikrų požymių, būdingų darbo sutarčiai, tačiau tų požymių nepakanka konstatuoti, kad ieškovė iš tikrųjų buvo įdarbinta UAB „Baltic cocoa“ pagal toje sutartyje nurodytas sąlygas.

19. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir, iš esmės apeliaciniame skunde nepateikdama naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs teismas, toliau tvirtina, kad Paslaugų sutartis buvo apsimestinė, kad šalys sudarydamos tą sutartį iš tikrųjų siekė pridengti jos darbo santykius atsakovės įmonėje.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina tik tai, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti šios bylos aplinkybes ir padaryti kitokias išvadas dėl Paslaugų sutarties galiojimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Pirmosios instancijos teismas, visų pirma, teisingai konstatavo, jog Paslaugų sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka ir taip pat nėra pagrindo manyti, kad ši sutartis pažeidžia įstatymo imperatyvias normas ar viešąjį interesą. Tokių savo argumentų dėl įstatymo imperatyvų pažeidimo apeliantė nepagrindė konkrečiomis teisės normomis.

23. Paminėtina, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai nedraudžia juridiniams asmenims sudaryti civilines sutartis, kurių objektu yra darbas kaip įmonės verslo dalis (pavyzdžiui, valymo paslaugos, buhalterijos tvarkymo paslaugos ir kt.), taip pat įstatymai nedraudžia juridiniams asmenims civilinės sutarties pagrindu nuomotis kitoje įmonėje dirbančius darbuotojus tiek įmonei įprastoms, tiek ir papildomoms, įmonės veiklai nebūdingoms, darbo funkcijoms atlikti. Taigi, skirtingai nei mano apeliantė, sutarties prieštaravimas įstatymų imperatyvams nėra akivaizdus, t. y. nėra toks, kurio šioje byloje nereikėtų įrodinėti.

24. Apeliantė prašo konstatuoti jos darbo santykius įmonėje UAB „Baltic cocoa“ vadovaujantis „turinio viršenybės prieš formą“ principu. Tačiau ieškovės nurodytose precedentinėse bylose, kuriose teismas rėmėsi šiuo principu, t. y. nesivadovavo rašytine sutartimi, bet taikė realiai susiklosčiusių santykių turinį, buvo sprendžiama dėl visai kitokių teisinių santykių, t. y. dėl administracinių - mokestinių, o ne dėl darbo santykių. Apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-164/2012 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-179/2012 pateikiamais teisiniais išaiškinimais, tačiau minėtose bylose administracinis teismas sprendė mokestinius ginčus ir nesivadovavo įmonės sudarytomis paslaugų sutartimis su fiziniais asmenimis mokesčių administravimo tikslais, o ne darbo teisinių santykių prasme. Iš tikrųjų turinio viršenybės prieš formą principas yra taikomas darbo ginčuose, tačiau jo turinys nėra suprantamas taip kaip mokestiniuose ginčuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 yra pažymėjęs, kad „Lietuvos darbo teisėje galioja turinio prieš formą viršenybės principas, kad teismo praktikoje pripažįstama, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje Nr.3K-3-62/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 20 punktą)“.

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartimi ieškovė N. Z. susitarė dėl savo darbo sąlygų, t. y. darbo užmokesčio ir darbo laiko normos, einat (duomenys neskelbtini) pareigas įmonėje UAB „Baltic cocoa“. Nėra pagrindo spręsti apie ieškovės darbo sąlygas ir darbo santykių turinį pagal Paslaugų sutarties nuostatas.

26. Teismas teisingai konstatavo, kad Paslaugų sutartis nereguliuoja ieškovės darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priedų už pasiektus darbo rezultatus. Ieškovė nėra šios sutarties šalimi ir teisės ar pareigos šia sutartimi jai tiesiogiai nėra įtvirtintos. Paslaugų sutartyje yra numatyta, kad atlyginimas už suteiktas paslaugas yra mokamas ne ieškovei, bet įmonei UAB „HRE group“, ir tai yra esminis požymis, rodantis kad atsakovė UAB „Baltic cocoa“ jos nesamdė papildomiems darbams ir kad ši įmonė nėra jos darbdaviu.

27. Teismas teisingai vertino, kad Paslaugų sutartimi nėra nustatyta ir papildoma ieškovės darbo laiko norma. Paslaugų sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo ne mažiau kaip 80 valandų per kalendorinį mėnesį (Paslaugų sutarties 1.2 punktas), tačiau iš sutarties turinio yra aišku, kad šia nuostata UAB „Baltic cocoa“ susitarė ne dėl savo darbuotojo darbo laiko, kaip jis suprantamas darbo santykiuose, bet dėl naudingo darbo laiko paslaugos teikėjui teikiant konkrečias sutartyje apibrėžtas paslaugas (derybų vedimas, sutarčių pasirašymo organizavimas, pirkėjų poreikių išsiaiškinimas, pirkėjų apklausa ir kt. paslaugas, numatytas Paslaugų sutarties 1.1.1 – 1.1.7 punktuose). Tai, kad teikiamos paslaugos yra siejamos ne su konkretaus darbuotojo darbo įvertinimu pagal darbo laiko normą, bet ir su konkrečia paslauga ir jos materialiu rezultatu, yra aptarta Paslaugų sutarties Priede Nr. 1 (1 t., e. b. l. 19), kuriame šalys nurodo, kaip bus nustatomas pasiektas rezultatas, nuo kurios bus mokamas papildomas atlygis paslaugų teikėjui.

28. Apeliantė teigia, kad pagal Paslaugų sutartį teikiamos paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis, nes jų teikimą organizavo ir kontroliavo atsakovė ir kad tai rodo darbo organizavimo ir pavaldumo požymius, būdingus darbui, atliekamam pagal darbo sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad sutartyje numatytas paslaugos teikėjo įsipareigojimas teikti paslaugas atsižvelgiant į užsakovo prašymus, įsipareigojimas bendradarbiauti ir nuolat teikti ataskaitas apie sutarties vykdymą (Paslaugų sutarties 2.1.4, 2,1.7 punktai), nėra pakankamas konstatuoti darbo sutarties šalims būdingo pavaldumo. Teismas teisingai vertino, kad Paslaugų sutartyje nėra numatyta, kad sutartas klientų paieškos paslaugas teiks būtent ieškovė, ir kad pagal sutarties esmę, įvairūs paruošiamieji darbai, susiję su paslaugos teikimu, yra priskirti paslaugos teikėjo UAB „HRE group“ vidiniam organizavimui, t. y. kad ši įmonė tinkamą paslaugų teikimą įsipareigojo užtikrinti savo pasirinktomis priemonėmis ir būdais.

29. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, jog ji turėjo lūkestį, jog konkrečias klientų paieškos paslaugas pagal Paslaugų sutartį teiks ieškovė N. Z.. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad ši aplinkybė automatiškai neperkelia ieškovei jokių teisių ar pareigų, numatytų UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „HRE group“ sudarytoje Paslaugų sutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šis klausimas, t. y. tai, kad paslaugų vykdytoja bus tik ieškovė, Paslaugų sutartyje nebuvo aptartas. Be to, teismas teisingai vertino liudytoju apklausto buvusio UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) Ž. M. paaiškinimus, jog klausimus, susijusius su Paslaugų sutarties vykdymu jis derino ir su kitu UAB „HRE group“ darbuotoju, t. y. M. L.. Tokius jo paaiškinimus patvirtina rašytiniai dokumentai, įskaitant tai, kad pačią Paslaugų sutartį, kaip UAB „HRE group“ atstovas, pasirašė M. L., jis taip pat teikė Paslaugų sutarties vykdymo ataskaitas ir vėliau susirašinėjo su atsakove dėl sutarties vykdymo (3 t., e. b. l. 42-49, 51 ir kt.).

30. Teismas vertina, kad ginčo šalių faktinis elgesys taip pat neįrodo ieškovės teiginių apie susitarimą dėl papildomų darbo sąlygų. Byloje nustatyta, kad atliekamo darbo įforminimą pagal Paslaugų sutartį, sudarytą su įmone UAB „HRE group“, inicijavo pati ieškovė, kuri šiam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „HRE group“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. pati ieškovė veikė įmonės naudai ir siekė tokio rezultato (tai patvirtina ir ikisutartinis susirašinėjimas, kuriame atsakovės vadovas klausia ieškovės, kaip turėtų būti įforminti darbo ir paslaugų teikimo santykiai, prašo atsiųsti paslaugų įmonės rekvizitus, (2 t., e. b. l. 79; 3 t., e. b. l. 129)). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė dalį suteiktų paslaugų pagal Paslaugų sutartį priėmė iš UAB „HRE group“ ir už šias paslaugas atsiskaitė (2 t., e. b. l. 130 - 145). Taigi, šalių bendradarbiavimo praktika vykdant sutartį parodo, kad šalys suprato sudarytos sutarties civilinį pobūdį, t. y. tai, jog Paslaugų sutartimi ieškovė nebus įdarbinta, o atsakovė pirks civilinę paslaugą, susijusią su įmonės klientų paieška ir pardavimais.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „HRE group“ Paslaugų sutartį laikė tikra ir galiojančia, teikė atsakovei ataskaitas ir reikalavo priešpriešinio prievolės vykdymo (3 t., e. b. l. 42-49, 51 ir kt.). Taip pat atsakovė pagrįstai teigia, kad klausimą dėl Paslaugų sutarties pripažinimo darbo sutartimi ieškovė pradėjo kelti po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl Paslaugų sutarties vykdymo, t. y. kai atsakovė atmetė UAB „HRE group“ pateiktas Paslaugų sutarties vykdymo ataskaitas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad kilęs ginčas dėl Paslaugų sutarties vykdymo, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti sudarytą civilinį susitarimą darbo sutartimi.

32. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kitus ieškovės paaiškinimus apie jos susitarimą dėl papildomų darbo sąlygų atsakovės įmonėje, nes jos paaiškinimai yra prieštaringi ir iš esmės yra suderinti su tą patį procesinį suinteresuotumą šioje byloje demonstruojančiu trečiuoju asmeniu UAB „HRE group“ (trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo prašo ieškinį tenkinti (3 t., e. b. l. 165)). Paminėtina, kad ieškovė šioje byloje prašo pripažinti tikrais ir vykdytinais atsakovės įsipareigojimus, dėl kurių šalys diskutavo ikisutartinėse derybose, nors byloje nėra duomenų, kad tokie susitarimai buvo akceptuoti, o rašytiniai susitarimai, t. y. faktiškai sudarytos sutartys (darbo sutartis ir Paslaugų sutartis) jiems prieštarauja. Paminėtina, kad skirtingai nei teigia ieškovė, jos darbo sutartyje nėra numatyta nuostatų dėl premijavimo priklausomai nuo pasiektų darbo rezultatų ir kad tokios darbo sąlygos, kurios buvo ikisutartinių derybų objektu, realiai nebuvo vykdomos. Be to, ieškovė tvirtindama, kad ji buvo susitarusi su darbdaviu dėl darbo visą darbo laiką, o ne dėl darbo 0,5 etatu, kaip numatyta darbo sutartyje, pateiktame ieškinyje vis tiek yra suformulavusi reikalavimus dėl jos darbo, viršijančio 4 valandų darbo laiką, pripažinimo viršvalandiniu darbu. Teismo įsitikinimu, tai rodo, kad ieškovė N. Z. teikia paaiškinimus ne apie tikrus susitarimus, o apie jos pačios įsivaizduojamus, kurių turinys ne tik nebuvo sutartas su atsakove, bet ir pačiai ieškovei nėra visiškai aiškus.

33. Bylos įrodymai nepatvirtina ieškovės paaiškinimų, kad Paslaugų sutarties pagrindu jai buvo perduotos darbo priemonės, t. y. kompiuteris ir automobilis. Paslaugų sutartyje tokių nuostatų nėra, o iš rašytinių įrodymų – automobilio perdavimo akto matyti, kad automobilis buvo išduotas N. Z. kaip UAB „Baltic cocoa“ (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 177), o ne UAB „HRE group“ įmonei ar tos įmonės darbuotojai.

34. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, jog jos darbo sąlygos buvo kitokios nei jos yra nustatytos darbo sutartimi.

35. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudarytas susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio, t. y. priedo už įvykdytą pardavimų planą. Kaip minėta, darbo sutartyje nėra įtvirtintas tokio pobūdžio darbdavio įsipareigojimas, o reikalauti atlyginimo pagal Paslaugų sutartį ieškovė neturi teisės, nes nėra tos sutarties šalimi. Apeliantė teigia, kad dėl priedų faktiškai buvo susitarta. Tačiau vertinant į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą dėl motyvacinės sistemos taikymo, matyti, kad toks susirašinėjimas vyko ikisutartinių santykių metu, t. y. 2021 m. birželio mėn. (2 t., e. b. l. 78), o pasirašant darbo ir Paslaugų sutartis šios nuostatos buvo peržiūrėtos ir pagal pasirašytus susitarimus, priedo mokėjimas nebuvo įtrauktas į darbo sutartį.

36. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo, o taip pat ir Vilniaus darbo ginčų komisijos vertinimui, jog paslaugų apmokėjimo klausimas pagal Paslaugų sutartį, įskaitant toje sutartyje numatytus priedus, nėra šio darbo ginčo dalyku. Tuo pačiu ir ieškovės argumentai, kad numatyti atsakovės veiklos rezultatai nebuvo pasiekti dėl to, kad buvo sustabdyta produkcijos gamyba ir dėl kitų nuo atsakovės priklausančių priežasčių, neturi reikšmės šios bylos baigčiai.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remiantis teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo už papildomą ir viršvalandinį darbą pagal darbo sutartį. Teismas teisingai vertino, kad byloje nėra duomenų apie darbdavio pavedimą ieškovei dirbti papildomą darbą, viršijant darbo sutartyje numatytą darbo laiko normą, o toks pavedimas teismų praktikoje laikomas būtinu, norint konstatuoti viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ieškovė net neįrodinėjo darbdavio pavedimo dirbti papildomą darbą, bet rėmėsi faktu, kad ji atliko papildomą darbą ir kad tam sugaišo daugiau nei 4 valandas per dieną. Kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčijama, kad ieškovė galėjo dirbti daugiau nei darbo sutartyje numatytos 4 valandos per dieną, tačiau yra kilęs ginčas dėl to, kad tokį darbą ieškovė atliko ne darbdavio UAB „Baltic cocoa“ pavedimu, bet savo iniciatyva, veikdama UAB „HRE group“ naudai pagal Pavedimo sutartį ir kitus sutarimus su UAB „HRE group“, kurių turinio ieškovė teismui neatskleidė. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad UAB „HRE group“, su ieškovės žinia, teikdama atsakovei ataskaitą apie suteiktas paslaugas pagal Paslaugų sutartį įtraukė paslaugų teikimą 2021 m. spalio 3-15 dienomis, kai N. Z. dirbo šeštadienį ir sekmadienį, atliko papildomus darbus (duomenys neskelbtini) parodoje, dalyvavo verslo vakarienėse (2 t., e. b. l. 99). Taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. elektroniniame laiške pati ieškovė prašo UAB „Baltic cocoa“ buhalterės neapskaityti jos darbo laiko savaitgaliais ir neapskaityti daugiau kaip 4 darbo valandų per dieną, nes šį papildomą laiką ji ketina įtraukti į ataskaitą, teikiamą pagal Paslaugų sutartį (4 t., e. b. l. 125).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliantės prašymą priteisti 76,80 Eur kompensaciją už komandiruotėje patirtas išlaidas (taksi paslaugas), pažymi, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovei buvo priteista dalis, t. y. 38,30 Eur, tokių išlaidų. Taip pat nustatyta, jog priteistą sumą atsakovė sumokėjo ieškovei 2022 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu (3 t., e. b. l. 117), kitos išlaidos, susijusios su ieškovės testavimusi dėl COVID-19, ieškovei buvo kompensuotos dar iki darbo ginčo išnagrinėjimo (2 t., e. b. l. 58). Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad likusi suma už taksi paslaugas ieškovei nebuvo priteista šioje darbo byloje ir nebuvo darbdavio kompensuota dėl to, jog ieškovė neatsiskaitė už dalį komandiruotėje patirtų išlaidų, įskaitant tai, kad ieškovė nepagrindė, kokiu tikslu ji 2021 m. spalio 12 d., būdama komandiruotėje (duomenys neskelbtini), 5 kartus naudojosi taksi paslaugomis (žr. darbdavio 2021 m. lapkričio 21 d. atsakymą į ieškovės prašymą dėl komandiruotės išlaidų kompensavimo (2 t., e. b. l. 42)). Apeliantė nors ir ginčija teismo sprendimą šioje dalyje, tačiau nepaaiškina, kodėl šios papildomos išlaidos turėtų būti vertinamos kaip susijusios su jos atliktu darbu komandiruotėje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą šioje dalyje.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. Apeliantė (ieškovė) N. Z. 2022 m. lapkričio 14 d. pateiktu prašymu prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas.

42. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (7399,98 Eur dydžio), nurodydamas, kad išlaidos yra pagrįsto dydžio, t.y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), nors atsakovė suteiktų teisinių paslaugų nedetalizavo, o teismas nevertino jų pagrįstumo ir proporcingumo.

43. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

44. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė pagal 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201586 ir 2022 m. birželio 23 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą patyrė 3025,00 Eur išlaidų, o pagal 2022 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201766 ir 2022 m. birželio 30 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą patyrė 2136,38 Eur išlaidų. Atsakovė 2022 m. liepos 1 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad 5161,38 Eur dydžio išlaidas (2136,38 Eur + 3025,00 Eur) patyrė už tokias suteiktas teisines paslaugas: 1) 2022 m. gegužės 18 d. prašymo dėl prieigos prie el. bylos kortelės parengimas ir pateikimas; 2) susipažinimas su ieškiniu; 3) atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas; 4) 2022 m. birželio 3 d. prašymo dėl UAB „HRE group“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas; 5) pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. birželio 6 d. posėdyje; 6) 2022 m. liepos 1 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas; 7) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas; 8) pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. liepos 4 d. posėdyje (4 t., e. b. l. 126). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad papildomai patyrė 922,72 Eur išlaidų už tokias suteiktas teisines paslaugas: 1) susipažinimas su ieškovės pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais; 2) pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje; 3) pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje (baigiamosios kalbos). Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202263 ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą (6 t., e. b. l. 79). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad dar papildomai patyrė 1315,88 Eur išlaidų už 2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio baigiamosios kalbos parengimą. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202307 ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą (6 t., e. b. l. 139).

Žemesnės instancijos teismas

45. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pažymi, kad atsakovės pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra pateikiama atsakovei suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, t. y. kiek konkrečiai kainavo atitinkama teisinė paslauga, kokie yra įkainiai, kokios buvo laiko sąnaudos ir pan., todėl teismas, spręsdamas dėl kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos vertės, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

46. Vertindama atsakovės UAB „Baltic cocoa“ patirtas 1315,88 Eur dydžio išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202307 ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą, teisėjų kolegija pažymi, jog baigiamosios kalbos buvo pristatytos žodžiu 2022 m. rugpjūčio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris, kaip nurodyta teismo posėdžio protokole, atitinkamai truko 1.45 val. Be to, atsakovė baigiamosios kalbos parengimą jau buvo įtraukusi į 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202263 bei apmokėjusi 2022 m. rugpjūčio 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl baigiamosios kalbos parengimo 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiui vertinti kaip advokato atstovavimo minėtame teismo posėdyje išlaidas, kadangi baigiamoji kalba, tikėtina, jau buvo parengta ir preliminariai įvertinta bei apmokėta. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2022 m. III ketvirtį, sudaro 172,99 Eur (1729,90 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. I ketvirtis)) x 0,1). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad atsakovei už atstovavimą teismo posėdyje (baigiamosios kalbos pristatymą) turėjo būti priteista 345,98 Eur (172,99 Eur x 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas)) išlaidų, todėl minėtos išlaidos visa apimtimi pirmosios instancijos teismo negalėjo būti priteistos. Remiantis nurodytu, atsakovės prašomos priteisti 1315,88 Eur išlaidos mažintinos iki 345,98 Eur.

47. Sprendžiant atsakovės patirtų 922,72 Eur išlaidų priteisimo klausimą pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202263 ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymą, pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. vykęs teismo posėdis, kaip nurodyta teismo posėdžio protokole, atitinkamai truko 3,50 val., o teismo posėdis, vykęs 2022 m. rugpjūčio 16 d., truko 13 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2022 m. III ketvirtį, sudaro 172,99 Eur (1729,90 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. I ketvirtis)) x 0,1). Tuo pagrindu konstatuotina, kad atsakovei už atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo būti priteista 691,96 Eur (172,99 Eur x 4 val.) bei 172,99 Eur (Rekomendacijų 8.20. punktas (1729,90 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. I ketvirtis)) x 0,1) už susipažinimą su ieškovės pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti 922,72 Eur išlaidas pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2202263, sumažinti iki 864,95 Eur.

48. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti atsakovei jos patirtų išlaidų už 2022 m. gegužės 18 d. prašymo dėl prieigos el. bylos kortelės parengimo ir pateikimo teismui, kadangi prašymas dėl elektroninės bylos prieigos suteikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas teikiama teisine paslauga, už kurią turėtų būti atlyginama pagal Rekomendacijas. Tokio prašymo pateikimas vertintinas kaip būtina prielaida advokatui įgyti techninę galimybę matyti, gauti ir teikti procesinius dokumentus, nuolat sekti ir būti informuotam apie bylos procesą ir joje atliekamus veiksmus ir į tai atsižvelgiant atstovauti klientui, t. y. toks prašymas laikytinas techninio pobūdžio veiksmu, už kurį pagrindo priteisti tokio pobūdžio išlaidas nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-989-464/2019). Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės prašymo priteisti patirtų išlaidų už susipažinimą su ieškiniu, kadangi tokios išlaidos laikytinos sudedamąja atsiliepimo parengimo dalimi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-948-798/2021). Taip pat susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

49. Vertinant kitas patirtas išlaidas už teisines paslaugas pagal 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201586 ir 2022 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201766, o būtent už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžiai 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. liepos 4 d. atitinkamai truko po 11 min. ir 17 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laikas iki 30 minučių apvalinamas iki 0). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2022 m. II ketvirtį, sudaro 167,93 Eur (1679,30 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2021 m. IV ketvirtis)) x 0,1). Tuo pagrindu konstatuotina, kad atsakovei už atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo būti priteista 167,93 Eur (167,93 Eur x 1 val.) išlaidų, įvertinus tai, kad atsakovės atstovės darbo laiko sąnaudas sudaro ne tik atstovavimas teismo posėdžiuose, bet ir pasirengimas teismo posėdžiams.

50. Atsakovė taip pat prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą; 2022 m. birželio 3 d. prašymo dėl UAB „HRE group“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą; 2022 m. liepos 1 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimą ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai patyrė (sumokėjo) 2022 m. II ketvirtį, sudaro 4198,25 Eur (1679,30 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2021 m. IV ketvirtis)) x 2,5). Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas faktiškai taip pat patyrė (sumokėjo) 2022 m. II ketvirtį, sudaro 671,72 Eur (1679,30 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2021 m. IV ketvirtis)) x 0,4). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi prašomas priteisti išlaidas, jų pobūdį ir dydį, taip pat jų pagrindimą, sprendžia, kad jos yra aiškiai per didelės. Visų pirma pažymėtina, kad ginčas dėl piniginių sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas po to, kai darbuotojo (šiuo atveju ieškovės) reikalavimai buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. Vilniaus darbo ginčų komisijoje, todėl spręstina, kad atsakovė buvo susipažinusi su ieškovės reikalavimais ir argumentais ir tai nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Be to, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ar atliekama daug ir/ar sudėtingų procesinių veiksmų, kurie būtų reikalingi rengiant atsiliepimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstą ir protingą bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, sumą galėtų sudaryti ne daugiau nei 1400,00 Eur (CPK 178, 185 straipsnis). Tuo tarpu sprendžiant dėl pateiktų prašymų ir jų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija, įvertinusi procesinių dokumentų turinį, apimtį, specialių žinių reikalingumą, tikėtinas advokato laiko sąnaudas, pripažįsta, kad 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo dėl UAB „HRE group“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą, už 2022 m. liepos 1 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimą ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą bei už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą, yra proporcinga ir pagrįsta.

51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (paskirstymą), ir nepagrįstai nesumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 7399,98 Eur iki 3778,86 Eur (864,95 Eur + 345,98 Eur + 167,93 Eur + 1400,00 Eur + 1000,00 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

53. Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (šiuo atveju 8.11. ir 8.16. punktai), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

54. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų buvo iš dalies patenkintas ir bylinėjimosi išlaidos sumažintos, tačiau iš esmės palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo visi ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai buvo atmesti, teigtina, jog apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ruošiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

55. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 3267,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo parengimą (7 t., e. b. l. 64-68; 76-80).

56. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas priteisti išlaidas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.11. punktu, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. IV ketvirtį, sudaro 2314,65 Eur (1780,50 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. II ketvirtis)) x 1,3). Taigi atsakovės UAB „Baltic cocoa“ prašomos priteisti 3267,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl turi būti mažintinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs bylos apimtį, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, pateikto procesinio dokumento pobūdį, jo turinį, taip pat aplinkybę, kad apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo buvo iš dalies patenkintas, sprendžia, jog protinga ir pagrįsta iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 1400,00 Eur.

57. Vertinant atsakovės prašomas priteisti 453,75 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo parengimą, pažymėtina, kad minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte numatyto maksimalaus dydžio (712,20 Eur), yra protingo dydžio, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos visa apimtimi.

58. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintintas iš dalies ir iš ieškovės atsakovės naudai iš viso priteistina 1853,75 Eur (1400,00 Eur + 453,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo

59. Apeliantė N. Z. pateikė prašymą išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu nedirba, negauna kitokių pajamų, yra užpildžiusi paraišką socialinei piniginei paramai gauti, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje darbo paieškai, taip pat turi įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį (negrąžinta kredito dalis (duomenys neskelbtini), kasmėnesinės įmokos (duomenys neskelbtini)).

60. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

61. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

62. Teismas vertina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti jos sunkią turtinę padėtį ir tai, kad ji neturi galimybių sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, taip pat nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė savo iniciatyva nutraukė darbo santykius ir (duomenys neskelbtini) UAB „HRE group“. Taip pat tuo metu ieškovė perleido jai priklausančias šios įmonės akcijas su ja susijusiam asmeniui - V. Z.. Apeliantė nepateikė įrodymų apie turimą turtą ir santaupas. Todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti sunkią ieškovės turtinę padėti. Nepaisant to, teismas vertina, kad šioje byloje priteista bylinėjimosi išlaidų suma (5632,61 Eur) yra didelė ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, o priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas protingam laikotarpiui iš esmės nepažeis atsakovės, kaip procesiškai ir ekonomiškai stipresnės šio ginčo šalies, interesų. Todėl teismas ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkina iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėsto 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) N. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir iš ieškovės N. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“ (juridinio asmens kodas 304711782) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 7399,98 Eur iki 3778,86 Eur sumos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“ (juridinio asmens kodas 304711782) iš ieškovės N. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1853,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantės (ieškovės) N. Z. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies:

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš atsakovės N. Z. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, nustatant, kad ieškovė N. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5632,61 Eur sumą turi sumokėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“ (juridinio asmens kodas 304711782), lygiomis dalimis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, mokant kasmėnesines įmokas po 938,77 Eur iki mėnesio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČesnienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas