Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-15240-1171/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-07
Bylos Nr.: e2-15240-1171/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10698-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Brazinskienė
Ieškovas: N. Z.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cocoa“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „HRE group“
Advokatai: Vilius Mačiulaitis, Ieva Povilaitienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-15240-1171/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10698-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Ilonai Terminienei,dalyvaujant ieškovei N. Z. ir jos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cocoa“ atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „HRE group“ direktorei N. Z.,liudytojui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HRE group“, dėl piniginių sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

N. Z. per atstovą (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti 2021 m. liepos 22 d. paslaugų sutartį darbo sutartimi; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (32 valandų) – 1417,15 Eur (brutto)/ 913,64 Eur (neto); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn. (33 valandų) – 1948,32 Eur (brutto) / 1211,71 Eur (neto); 4) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą – 11921,52 Eur (brutto) / 7152 Eur (neto); 5) priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. – 5261,29 Eur (brutto) / 3183,08 Eur (neto); 6) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas komandiruotės išlaidas (taksi paslaugos) – 76,80 Eur (neto); 7) priteisti ieškovei iš atsakovės netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. liepos 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 33, sutarta, kad ieškovė eis pardavimų direktorės pareigas, nustatant darbo laiko normą – 4 darbo valandas per darbo dieną, 0,5 etato. 2021 m. liepos 22 d. tarp ieškovės įmonės UAB „HRE Group“ ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų sutartis (toliau – Paslaugų sutartis), kuria susitarta, kad paslaugų teikėjas, teiks naujų klientų (pirkėjų) paieškos paslaugas atsakovės produkcijai parduoti, deryboms vesti, sutarčių pasirašymui organizuoti; bendrauti su potencialiais pirkėjais; palaikyti ryšius su esamais ar buvusiais atsakovės klientais; sudaryti sutartis su atsakovės klientais; organizuoti prekių pardavimo procesus; organizuoti parduodamos produkcijos pavyzdžių siuntimą atsakovės užsakovams, organizuoti reikalingų žaliavų paiešką; derinti žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas ir vykdyti sudarytų sutarčių kontrolę; teikti kitas paslaugas susijusias su atsakovės produkcijos pardavimu klientams ir žaliavų pirkimu atsakovei. Atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo neišlaikius išbandymo laikotarpio. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei, kaip UAB „HRE group“ direktorei, įteiktas pranešimas dėl vienašalio Paslaugų sutarties nutraukimo. 2022 m. vasario 4 d. ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės prašymą: priteisė jai 38,30 Eur turtinius nuostolius. Su minėtu sprendimu ieškovė nesutinka. Pasak ieškovės, tai, kad tarp UAB „Baltic cocoa“ ir ieškovės susiklostė ne civiliniai, o darbo santykiai, akivaizdžiai parodo sutarto darbo užmokesčio (fiksuotos dalies) ir kintamosios dalies už įvykdytus pardavimų planus padalinimas per dvi sutartis, t. y. darbo ir paslaugų sutartis, ir kitos žemiau nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad kaip ir Darbo sutartimi, ieškovė analogiškai ir Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus kaip pardavimų direktorė, ką patvirtina ir pats bendrovės direktorius susirašinėjimo medžiagoje dėl atsiskaitymo. Antra, buvo susitarta dėl analogiškos motyvacinės sistemos tiek Darbo sutartimi, tiek Paslaugų sutartimi. Šį faktą patvirtina būtent tai, kad atsakovės vadovas el. laišku iki darbo sutarties sudarymo ir jau sudarius darbo sutartį, siuntė motyvacinę sistemą, kadangi įprastai pardavimų srityje susitariama tiek dėl fiksuotos, tiek dėl kintamos dalies atlygio, tokiu būdu, ne išimtis ir šiuo atveju, su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi susitarimas buvo ir dėl kintamos dalies už įvykdytą pardavimų planą. Trečia, pagal Paslaugų sutartį ieškovei buvo išduotos darbo priemonės (automobilis, kompiuteris, telefonas). Šį faktą patvirtina pats direktorius laiške dėl Paslaugų sutarties 4 nutraukimo teigdamas: „Norime padėkot, kad nutraukus sutartį tinkamai ir laiku grąžinote Jums pagal sutarties 3.1.5. punktą suteiktą naudotis automobilį (duomenys neskelbtini)“. Toks ieškovės aprūpinimas darbo priemonėms, reiškia ne ką kitą kaip tik laikant Paslaugų sutartį darbo sutartimi, kadangi darbui reikalingų priemonių suteikimas yra išimtinai laikoma darbo santykių sąlyga. Ketvirta, atsakovė savo raštiškuose atsakymuose po minėtų darbo ir paslaugų sutarčių nutraukimo, teigia, kad tartasi dėl 80 val. darbo, ne darbo rezultato, kuris išimtinai yra laikomas paslaugų sutarties dalyku. UAB „Baltic cocoa“ direktorius, nutraukus Paslaugų sutartį, vengdamas atsiskaityti, aiškiai pasisako, kad, jo manymu, ieškovė atliko Paslaugų sutartimi sutartas paslaugas (t. y. tas pačias darbo funkcijas) bei reikalauja įrodymų (laiškų susirašinėjimo ir kitų dokumentų), pagrindžiančių, kad valandos, nurodytos atsakovei pateiktoje sąskaitoje yra „atidirbtos“. Šiais savo veiksmais UAB „Baltic cocoa“ direktorius parodo, jog savo esme (turinio prieš formą principas) Paslaugų sutartis yra ne civilinė, o darbo teisinių santykių sutartis. Iš šalių veiksmų bei susirašinėjimo aiškiai atsiskleidžia atsakovės tikrieji ketinimai, t. y. susimažinant mokestines prievoles darbo santykius įforminti per 2 sutartis: darbo bei paslaugų. Penkta, 2021 m. spalio 28 d. vienašališkai, t. y. iš UAB „Baltic cocoa“ pusės, buvo nutrauktos abi aukščiau minėtos sutartys. Pažymėtina, kad Paslaugų sutartyje numatyta, kad Paslaugų sutartis gali būti nutraukta prieš 3 darbo dienas įspėjus kitą Paslaugų sutarties šalį, kai nuo sutarties sudarymo yra praėję ne daugiau kaip 3 mėnesiai, kas iš esmės atitinka išbandymo laikotarpio sąvoką ir teisinį reguliavimą (DK 36 straipsnis). Pažymėjo, jog susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Darbuotojas neprisiima pareigos atlikti konkrečią užduotį, pasiekti konkretų rezultatą, o įsipareigoja vykdyti darbo funkcijas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Paslaugų sutartimi, kuria nustatyta, kokias ieškovė teiks paslaugas, nėra galimybės atitinkamų paslaugų teikimo laikyti konkrečios užduoties atlikimu ar rezultato pasiekimu, kas yra būdinga paslaugų sutartims. Be to, tai, kad darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai yra labai svarbus darbo sutarties sąvokos elementas, kurio esmė yra ta, kad darbuotojas nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, nes jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Todėl šio ginčo atveju yra akivaizdu, kad Paslaugų sutartimi iš esmės susitarta dėl darbo funkcijų vykdymo pagal darbo sutartį, kadangi Paslaugų sutartimi susitarta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja veikti kaip atsakovės atstovas, vykdyti atsakovės teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, nuolatos teikti informaciją apie Paslaugų sutarties vykdymą atsakovei, tai reiškia, kad Paslaugų sutartimi ieškovė negalėjo teikti paslaugų savarankiškai, o buvo įpareigota laikytis pavaldumo, kuris būdingas tik darbo santykiuose. Teigia, kad ieškovė veikdama pagal Paslaugų sutartį buvo įtraukta į įmonės struktūrą, atliko darbą atsakovo naudai, darbo valandos buvo nustatytos Paslaugų sutartyje su galimybe apmokėti „viršvalandžius“, kurie įvardyti kaip, kad jeigu Paslaugų teikėjo darbo valandų skaičius viršijo nustatytą minimalų darbo valandų skaičių, Paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti apmokėti papildomai už suteiktas paslaugas. Toks aiškinimas negali būti suprantamas niekaip kitaip, nei viršvalandžių apmokėjimas visų susiklosčiusių santykių kontekste. Šiuo atveju, atsakovas Paslaugų sutartimi įsipareigojo Paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą, kas tik dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę išimtinai darbo santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Paslaugų sutartis atitinka visus darbo sutarties požymius ir turi būti perkvalifikuota į darbo sutartį. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nutraukus darbo ir paslaugų sutartis, UAB „Baltic cocoa“ iš dalies atsiskaitė pagal darbo sutartį, tačiau liko nesumokėtas atlygis už darbą komandiruotės metu, kintamoji dalis už įvykdytą pardavimų planą bei komandiruotės išlaidos, o pagal Paslaugų sutartį UAB „Baltic cocoa“ vengia atsiskaityti, prašydami patikslinti, detalizuoti ar iš tikrųjų „atidirbtos“ Paslaugų sutartimi nustatytos valandos. Pažymėjo, kad UAB „Baltic cocoa“ direktorius dar iki sudarant darbo sutartį el. paštu persiuntė motyvacinės sistemos lentelę, vėliau pakartotinai ieškovė gavo motyvacinės sistemos lentelę su ketvirto 2021 metų ketvirčio iškeltais pardavimo tikslais bei numatyto ir sutarto priedo dydžiu el. paštu jau sudarius darbo sutartį. Analogiška motyvacinės sistemos lentelė kaip priedas yra sudaryta ir pasirašyta prie Paslaugų sutarties. Paslaugų sutarties 4.4 punkte taip pat įtvirtintas priedo dydis, kuris bus išmokamas įvykdžius iškeltus pardavimo tikslus. Pažymėjo, kad su bendrovės direktoriumi buvo aiškiai susitarta, jog, jei gamykla nesugebės pagaminti to produkcijos kiekio, kuris nurodytas iškeltuose pardavimų tiksluose 2021 m. 4 ketvirčiui, ieškovės pardavimų planas bus toks, kiek gamykla faktiškai pagamins. Ši sąlyga buvo susitarta dėl loginės sekos, jog negali parduoti daugiau nei faktiškai gali pagaminti. Ieškovė 2021 m. lapkričio 2 d. el. laiške bendrovės akcininkams bei vadovybei nurodė, kad gamykloje esanti įranga 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo užplombuota antstolio dėl teisinio ginčo su įrangos savininkais ir nebuvo galima gaminti produkcijos beveik 2 mėnesius. Tai sutrukdė ieškant naujų klientų bei pasirašant naujus kontraktus, nes nebuvo žinoma, kada atplombuos įrangą. Bet to, visą ieškovės darbo laiką bendrovėje buvo kilusios problemos su žaliavos tiekimu. Ši susiklosčiusi situacija sutrukdė ieškovei, per pirmus 3 mėnesius išvystyti pardavimus iki maksimaliai galimų. Tai, kad ieškovė yra pilnai įvykdžiusi jai iškeltą pardavimų planą, atsižvelgiant į gamybinių pajėgumų ribotumą, ir net jį viršijusi, įrodo 2021 m. lapkričio 2 d. laiškas dėl pardavimų rezultatų 2021 m. rugsėjo - lapkričio mėn. Visas įdirbis iki faktinio sutarčių pasirašymo su pirkėjais yra padarytas dėl ieškovės įdėtų pastangų ir darbo. Tačiau ieškovės ir buvusio darbdavio nuomonės dėl mokėtinos kintamosios dalies išsiskyrė, nes nutraukus darbo teisinius santykius aiškiai ir raštu ieškovė nurodė UAB „Baltic Cocoa“, kad su ieškove nėra pilnai atsiskaityta. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nežymėjo/netinkamai žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje faktiškai dirbtą laiką ir nesumokėjo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis, bei nekompensavo komandiruotės išlaidų. Ieškovė vyko į Anuga parodą, kuri prasidėjo 2021 m. spalio 13 d. 9 val. ir vyko 5 dienas iš eilės. Komandiruotės metu buvo dirbama po 10 - 14 valandų kasdien ir tai vyko bendrovės direktoriaus prašymu, žadant atlyginti už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio bei švenčių dienomis, tačiau 2021 m. lapkričio 2 d. įsakyme nurodytos darbo valandos neatitinka tikrovės, faktiškai dirbto laiko. Ieškovės įsitikinimu Bendrovės vadovas žinojo, kad dalyvavimas tarptautinėje parodoje užima ne 4 valandas per dieną, norint maksimaliai surinkti kontaktų iš potencialių klientų: parodoje dalyvaujančių įmonių analizė, kontaktų užmezgimas, 5 vakarienės su potencialiais klientais. Tokiu atveju, nėra logikos siųsti į parodą darbuotoją, kuris po 4 valandų išeina iš parodos, dėl to, kad pasibaigė jo darbo laikas. Esmė ta, kad bendrovės tikslas parodos metususirinkti kontaktus, užmegzti naujus verslo santykius, kurie bendrovei atneša užsakymus ir tiesioginį pelną. Už valandas dirbtas pagal tariamą Paslaugų sutartį atsakovė taip pat neatsiskaitė, todėl prašo, priteisti darbo užmokestį už faktiškai dirbtas valandas, tiek kintamą darbo užmokesčio dalį už įvykdytą pardavimų planą.

Teismui pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokesčio kintamosios dalies – sėkmės mokesčio – gavimo sąlygos bei jai nustatytas pardavimų planas buvo raštu suderintas su atsakove. Dar iki pasirašant tiek darbo, tiek paslaugų sutartis buvo siųstas jai keltinų tikslų ir sėkmės mokesčio apskaičiavimo skaičiuoklės projektas. Jis buvo galutinai suderintas ir patvirtintas abiejų šalių raštu 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartimi ir 2021 m. spalio 6 d. el. laišku. Atsakovės direktorius Ž. M. nustatė ieškovei (raštu suderinta darbo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) aiškų pardavimų planą 2021 m. IV ketvirčiui (spaliui, lapkričiui, gruodžiui) su skaičiuokle, kuri pagal projekte esančias formules leido apskaičiuoti ir sutartą sėkmės mokestį už UAB „Baltic cocoa“ atitinkamo laikotarpio pardavimų apimtis – parduotą produkcijos tonažą, maržą (skirtumą tarp pardavimo kainos ir gamybos savikainos) ir bendrą įmonės apyvartą. Atsakovės 2022 m. gegužės 23 d. atsiliepime į UAB „Baltic Cocoa“ ieškinį dėl piniginių sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo atsakovė teigia, jog Sėkmės mokesčiui gauti pagrindas buvo tik realūs įvykdyti bendrovės produkcijos pardavimai už laikotarpį 2021 m. spalio – gruodžio mėn., įvykdžius plano nustatytus normatyvus. Bendrovė neginčija aplinkybės, kad visų klientų pirkimai, nesvarbu koks asmuo bendrovėje juos įvykdė, turėtų būti įtraukti į bendrą atsakovei nustatytą pardavimų planą. Tačiau atsakovė neteisingai vertina, kad net ir įtraukiant visus bendrovės pardavimus, pardavimų planas nebuvo įvykdytas spalio mėnesį. Pažymėjo, kad aukščiau nurodytoje bendrovės pateiktoje lentelėje yra įtraukti ne visi pardavimų plano rodikliai. Cituodama 2021 m. spalio 6 d. el. paštu suderintą ir ieškovei siųstą skaičiuoklę sėkmės mokesčiui apskaičiuoti pažymėjo, jog į 380 000 Eur maržą bei 1090 000 Eur pardavimų apyvartą įėjo dar du bendrovės gaminami produktai – kakavos milteliai ir kakavos išspaudos.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateiktuose patikslintuose paaiškinimuose nurodė, kad Sėkmės mokestis ieškovei priklauso visais skaičiavimų variantais – ir pagal tuos duomenis, kuriuos pateikia atsakovė, ir pagal tuos, kuriuos patikslino ieškovė savo skaičiavimais, remdamasi objektyvia pačios bendrovės pateikta informacija apie parduotos produkcijos kiekius ir gamybos savikainą, kuri Ž. M. aiškiai įvardinta pačiame pardavimų plane. Skiriasi tik sėkmės mokesčio bazė – pirmuoju atveju – 2692 Eur neto pagal DS priklausančią sėkmės mokesčio sistemą, 3000 Eur neto pagal DS priklausančią sėkmės mokesčio sistemą vadovaujantis ieškovės patikslintais skaičiavimais – antruoju atveju. Trečiuoju skaičiavimo atveju - 3726 Eur neto pagal Paslaugų sutartį pagal atsakovės pateiktus duomenis, ketvirtuoju – 4152 Eur neto pagal Paslaugų sutartį pagal ieškovės patikslintus duomenis. Patikslino, jog kitoks pardavimų maržos skaičius nei atsakovė pateikia savo atsiliepime, buvo gautas padauginus visos per 2021 m. IV ketvirtį parduotos produkcijos kiekį pagal atskirus produktus (sviestas, išspaudos ir milteliai), kuriuos patys įmonės darbuotojai buvo surašę dar iki 2021 m. gruodžio 15 d. kaip realiai parduotus (V1.1 Užsakymai_2021.12.15, buvo teiktas DGK, bylos 237 lapas, dėl prasto matomumo lentelė Excel formatu buvo papildomai pateikta ir prie 2022.08.10 papildomų paaiškinimų) padauginusi atitinkamai iš skirtumo tarp pardavimų kainos (tonos kaina matoma iš atsakovės pateiktų pardavimo sąskaitų konkretiems klientams pagal produktą) atėmusi gamybos savikainą, kurią pats Ž. M. pateikė tame pačiame man siųstame pardavimų plane – kakavos sviesto savikaina: 3700 Eur tonai, išspaudų – O Eur tonai ir kakavos miltelių – 400 Eur. tonai. Ieškovė nesutinka su atsakovės apskaičiuota pardavimų marža – 367 969 Eur, jos skaičiavimais, kurie atlikti pačios atsakovės pateiktais duomenimis, ji turėtų būti 593 623 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė N. Z. palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbui UAB „Baltic cocoa“ ją rekomendavo ieškovės tuometinis darbdavys. Prie įmonės darbo iš karto neprisijungė, liepos mėn. pradėjo pažintį su įmone. Atsakovės lūkestis buvo turėti darbuotoją. Santykius buvo sutarta įforminti per dvi sutartis: darbo ir paslaugų sutartis. Visą darbą pagal Paslaugų sutartį UAB „Baltic cocoa“ atlikdavo pati ieškovė. Buvo tartasi, kad sėkmės mokestis jai bus mokamas nuo ketvirto ketvirčio. Ieškovės lūkestis buvo gauti 5000 Eur atlyginimą atskaičiavus mokesčius. Jis buvo padalintas per dvi sutartis. Ieškovė turi teisinį išsilavinimą. Pasitikėjo atsakove, todėl dėl kintamos atlyginimo dalies nebuvo pasirašytas susitarimas prie darbo sutarties. Sutartis su klientais pasirašydavo direktorius. Po sutarčių nutraukimo, teigė, jog ruošiamas Paslaugų sutarties projektas ir santykiai bus pratęsti, atsakovės teisininkė, pasak direktoriaus, ruošė Paslaugų sutarties projektą. Paaiškino, jog parodoje patirtos išlaidos atsispindi per verslo kortelę. Paaiškino, kad po komandiruotės buvo karantine, todėl negalėjo iš karto po pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų. Į parodą UAB „HRE group“ kitas atstovas nevyko. Rašytinių direktoriaus nurodymų dėl viršvalandinio darbo neturi. Paaiškino, jog atnaujino ryšius su senais įmonės klientais. Didelį kontraktą pasirašyti su naujais klientais turi būti didelis įdirbis. Pardavimų planas yra susijęs su bendra įmonės apyvarta. Išeidama iš įmonės ieškovė paliko sukurtą vertę. Dėl komandiruotės išlaidų negalėjo paaiškinti, teigia, jog galbūt buvo su ja atsiskaityta po Darbų ginčų komisijos sprendimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbo teisiniuose santykiuose tinkamo įforminimo pareiga tenka darbdaviui. Dėl mokestinės naštos sumažinimo buvo pasiūlyta sudaryti dvi sutartis. Sudarius darbo sutartį, ieškovė buvo išleista atostogų, taip siekiant sutaupyti, tačiau dirbo pagal Paslaugų sutartį. Ieškovė atliko tas pačias funkcijas pagal Paslaugų ir darbo sutarties. Pagal abi sutartis veikė tas pats asmuo – N. Z.. UAB „HRE group“ dirba du žmonės, Paslaugų sutartį pasirašė kitas asmuo, kad nefigūruotų N. Z. pavardė. Dėl kintamos užmokesčio dalies paaiškino, kad nors ji numatyta, kaip ketvirčio rezultatas, tačiau jei rodiklius pasiekia per mėnesį, nereikia laukti ketvirčio. Abi sutartys nutrauktos pagal DK, tai akivaizdu, jog abi sutartys nutrauktos su N. Z.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Baltic Cocoa“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2021 m. vasarą ji ieškojo darbuotojo naujai pozicijai – pardavimų direktorės (vadovaujantis darbuotojas). 2021 m. birželio mėn. su ieškove buvo vedamos derybos dėl darbo sutarties pasirašymo. Pirmo susitikimo metu ieškovė paaiškino, kad dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ji laikinai negali ateiti dirbti į bendrovę pagal darbo santykius pilną darbo dieną. Ieškovė nurodė, kad turi neužbaigtų projektų ir privalo dar kurį laiką nepertraukiamai dirbti kitoje įmonėje. Ieškovė nurodė, kad vadovauja ir dirba UAB „HRE group“ ir pasiūlė bendrovei, kad su šia įmone bendrovė galėtų pasirašyti paslaugų teikimo sutartį dėl bendrovės produkcijos pardavimų vykdymo ir jų koordinavimo. Tokį siūlymą ieškovė grindė tuo, kad paslaugos galės būti teikiamos pasitelkiant kitus UAB „HRE group“ kompetentingus profesionalius darbuotojus. 2021 m. liepos 30 d. Bendrovė su UAB „HRE group“ sudarė Paslaugų sutartį. Bendrovė su ieškove iki pat darbo sutarties pasirašymo derėjosi dėl darbo užmokesčio (įskaitant ir galimai taikytinos motyvacinės sistemos). Galiausiai buvo nuspręsta, kad ieškovei bus mokamas padidintas fiksuotas darbo užmokestis, o kintama darbo užmokesčio dalis nebus mokama, todėl iki tol el. paštu derinta motyvacinė sistema ieškovei nebus netaikoma. 2021 m. liepos 30 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. Ieškovės darbo pradžia buvo nustatyta 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dėl asmeninių priežasčių pasiėmė nemokamas atostogas ir darbo funkcijų tuo metu nevykdė. 2021 m. spalio 4 d. – 15 d. ieškovė buvo komandiruotėje – parodoje Anuga 2021 Kelne (Vokietijoje) ir turėjo dirbti jai įprastu darbo laiko režimu – 4 val. Po komandiruotės ieškovė nepateikė darbdaviui jokių dokumentų, kurie būtų pagrindę jos patirtas komandiruotės išlaidas, taip pat nieko darbdaviui neužsiminė, apie neva dirbtus viršvalandžius. 2021 m. spalio 28 d. bendrovė nutraukė Paslaugų sutartį ir darbo sutartį su ieškove. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė pradėjo reikšti bendrovei pretenzijas dėl neva neapmokėtų komandiruotės išlaidų ir viršvalandžių. Paaiškino, jog bendrovei pirkti paslaugas iš pasiūlė pati ieškovė. Paslaugų sutartim nebuvos susitarta, kad UAB „HRE group“ vardu paslaugas bendrovei teiks išimtinai Ieškovė. Tą galėjo daryti bet kuris darbuotojas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsakovės ir UAB „HRE group“ santykiai darbo santykių požymių neturi, ir kad dėl paslaugų sutarties būtent tarp atsakovės ir ieškovės užsimezgė faktinis tiesioginis santykis, jokių įrodymų ar faktų taip pat nėra. Paslaugų sutartis niekaip negali būti prilyginama darbo santykiams, nes santykyje su bendrove UAB „HRE group“ buvo visiškai savarankiška, t.y. nebuvo susieta subordinacijos ar priklausomumo ryšiais. Teigia, kad ieškovei nepriklausė jokie priedai (kintama darbo užmokesčio dalis). Bendrovė su ieškove sudarė darbo sutartį ir nustatė, kad ieškovei bus mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis 2 480 Eur (bruto). Joks susitarimas apie dar papildomai mokėtiną kintamą darbo užmokesčio dalį nebuvo sudarytas. Sėkmės mokestis, apie kurį kalba ieškovė, yra numatytas tik 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutarties 4.4 punkte. Tačiau sėkmės mokestis buvo sutartas paslaugų teikimui su UAB „HRE group“, bet ne darbui su ieškove. Todėl ieškovei jokiomis aplinkybėmis neturi būti mokamas priedas. Bendrovė ir UAB „HRE group“ nesitarė, kad sėkmės mokestis bus mokamas nuo prognozuojamų pardavimų, prielaidų ar faktiškai neįvykusių pardavimų. Sėkmės mokesčiui gauti pagrindas buvo tik realūs įvykdyti bendrovės produkcijos pardavimai už laikotarpį 2021 m. spalio – gruodžio mėn., įvykdžius plano nustatytus normatyvus. Tačiau HRE UAB „HRE group“ nei lapkričio, nei gruodžio mėn. nedirbo su Bendrovės pardavimais, todėl bet kokiu atveju UAB „HRE group“ sėkmės mokestis nepriklauso. Bendrovė neigia Ieškovės Ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad neva ji surado daug klientų iš kurių Bendrovė ateityje gaus daug pelno. Pastebi, kad Darbo ginčų komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad: atmesti ieškovės reikalavimą dėl priedo už įvykdytą pardavimų planą išieškojimo kaip nepagrįstą, nes ieškovės darbo sutartyje šalys nėra sulygę dėl šio papildomo darbo užmokesčio. Todėl Teismas įvertinęs visus pateiktus įrodymus, turėtų Ieškovės reikalavimus dėl priedo ir sėkmės mokesčio išmokėjimo atmesti, kaip nepagrįstus. Ieškovė viršvalandžių komandiruotės metu nedirbo. Bendrovė Ieškovei apmokėjo už komandiruotėje dirbtas valandas, kaip nurodyta komandiruotės įsakyme ir už darbą savaitgalį. Ieškovė ieškinyje teigia, kad dalyvavo vakarienėse su verslo klientais ir pan. Bendrovė negali patikrinti šių aplinkybių, nes Ieškovė apie jas nepranešė Bendrovei, negavo leidimo po darbo valandų papildomai dirbti, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad dirbo viršvalandžius. Bendrovei nėra aišku į kokias vakarienes su verslo partneriais vyko ieškovė, šios aplinkybės yra nežinomos atsakovei. Ieškovė ieškinyje teigia, kad siuntė direktoriui laišką su nurodytais dirbtais viršvalandžiais. Tačiau ieškovė nutyli, kad tą laišką siuntė jau po atleidimo, 2021 m. lapkričio 10 d. o grįžusi iš komandiruotės jokių darbdaviui reikalavimų dėl viršvalandžių, ieškovė nekėlė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtent darbdavio nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, viršydamas nustatytą darbo laiko trukmę. Todėl ieškovės reikalavimai dėl viršvalandžių apmokėjimo turi būti atmesti, kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, atkreipė dėmesį, jog Paslaugų sutarties šalimi nebuvo N. Z. Pati ieškovė pasiūlė santykius įforminti dvejomis sutartimis. UAB „HRE group“ veikė savarankiškai, nepakluso bendrovės nurodymams, pati pasirinko kaip bus atliekami darbai, tam nebuvo detalių atsakovo nurodymų. Paslaugos – konsultavimo paslaugos, sutartyje aiškiai išvardinta kokias paslaugas atsakovė perka. Toks paslaugų pobūdis galėjo sudaryti pagrindą kaip apskaičiuoti apmokėjimą už paslaugas. Išreiškė nuomonę, jog ieškovė Paslaugų sutartį bando pritraukti prie darbo sutarties dėl netesybų. Pabrėžė, kad ieškovė turėjo interesą gauti didesnes pajamas, todėl ji ieškojo būdų kaip įforminti didesnes pajamas. Tai rodo, kad dviejų sutarčių pasirašymas vyko ieškovės iniciatyva, atsakovė turėjo lūkesčius gauti paslaugas.

Trečiasis asmuo UAB „HRE group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog sutinka su ieškinyje keliamais reikalavimais, paaiškino, kad santykiai buvo susiklostę išimtinai tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. ieškovė pati dirbo atsakovės naudai.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad jis yra buvęs N. Z. darbdavys, buvo UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi, šiuo metu dirba direktoriaus pavaduotoju. Kai buvo susitarta dėl įdarbinimo, ieškovė pasakė, kad dėl asmenių priežasčių ir Europos Sąjungos finansuojamo projekto negalės dirbti pilną darbo dieną, beri pateikė prašymus dėl atostogų. Sutartis su UAB „HRE group“ atsirado, nes paslaugos buvo reikalingos, tai pasiūlė N. Z. Negali įvardinti, kas teikė paslaugas. Su ieškove susitarė tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio. Vykstant į parodą dėl viršvalandžių nebuvo tartasi. Darbo priemonės ieškovei, kaip darbuotojai, išduotos priėmimo į darbą metu. Įmonė turėjo interesą, kad ieškovė dirbtų visą darbo dieną, tokiu atveju Paslaugų sutarties būtų nereikėję. Kadangi įmonės veikla yra specifinė, ieškovei buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Prie Paslaugų sutarties buvo susitarta dėl sėkmės mokesčio. Tikslai yra ketvirtiniai, jie buvo nustatyti ketvirtam ketvirčiui. Pardavimų rezultatai turi būti pagrįsti objektyviai PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovė su darbo aplinka buvo supažindinta vasarą. Rugpjūčio rugsėjo mėn. pardavimus vykdė jis pats. UAB „HRE group“ teikė paslaugas, kurios susijusios su pardavimais. Pardavimų vadovė atsako už pardavimų organizavimą. Teigia, kad bendravo su M. L., informacija buvo perduota pardavimų vadovei. Paslaugų sutartimi buvo perkamos paslaugos, joje nustatyta kokios paslaugos teikiamos ir kokį laiką jos teikiamos. Kad nebūtų abstrakcijos, prie Paslaugų sutarties buvo sudarytas priedas. Automobilis buvo paskirtas pardavimų vadovei N. Z. Pagal vidinę tvarką žiniaraščiai nepildomi. Automobiliu ieškovė galėjo naudotis laisvai, įmonė garažo neturi. Įmonėje bonusų sistema yra direktoriaus įsakymų pagrindu. Patvirtino, kad ieškovė vyko nemokamų atostogų metu į fabriką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 33, kuria ieškovė įdarbinta UAB „Baltic cocoa“ pardavimų direktore, nustatant darbo laiko normą – 4 darbo valandas per darbo dieną, 0,5 etato. Sutarta dėl 2480 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutartimi nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. 2021 m. liepos 22 d. tarp UAB „HRE group“ (paslaugų teikėjas), kurios direktorė ieškovė N. Z., ir atsakovės (kaip užsakovės) buvo sudaryta Paslaugų sutartis, kuria susitarta, kad paslaugų teikėjas, teiks naujų klientų (pirkėjų) paieškos paslaugas atsakovės produkcijai parduoti, deryboms vesti, sutarčių pasirašymui organizuoti; bendrauti su potencialiais pirkėjais; palaikyti ryšius su esamais ar buvusiais atsakovės klientais; sudaryti sutartis su atsakovės klientais; organizuoti prekių pardavimo procesus; organizuoti parduodamos produkcijos pavyzdžių siuntimą atsakovės užsakovams, organizuoti reikalingų žaliavų paiešką; derinti žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas ir vykdyti sudarytų sutarčių kontrolę; teikti kitas paslaugas susijusias su atsakovės produkcijos pardavimu klientams ir žaliavų pirkimu atsakovei. Paslaugų sutartimi taip pat susitarta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja veikti kaip atsakovės atstovas, vykdyti atsakovės teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, nuolatos teikti informaciją apie Paslaugų sutarties vykdymą atsakovei. Atsakovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo Paslaugų teikėjui mokėti fiksuotą 2021 Eur + PVM fiksuotą mėnesinį mokestį, jeigu paslaugų teikėjas įvykdė 80 val. minimalų darbo valandų kiekį ir atitinkamai sėkmės mokestį už pasiektus rezultatus pagal Paslaugų sutarties 1 priedą. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo. 2021 m. spalio 28 d. ieškovei, kaip UAB „HRE group“ direktorei, įteiktas pranešimas dėl vienašalio Paslaugų sutarties nutraukimo. 2022 m. vasario 4 d. ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymas tenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovės nutarta išieškoti 38,30 Eur patirtas ir neatlygintas išlaidas už taksi paslaugas komandiruotės metu. Dėl kitų reikalavimų ieškovės prašymas netenkintas.

Taigi, ginčas šioje byloje yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, ieškovė taip pat siekia 2021 m. liepos 22 d. tarp UAB Baltic cocoa“ ir UAB „HRE Group“ sudarytą Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi, taip pat prisiteisti pinigines sumas, kurios liko neišmokėtus nutraukus darbo teisinius santykius.

Dėl paslaugų sutarties pripažinimo darbo sutartimi

Darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis. Nagrinėjamoje situacijoje, kaip tik ir yra sprendžiamas ginčytinas klausimas – ar darbo teisiniai santykiai buvo įforminti per civilinės teisės reguliuojamą sutartį, ar ne.

Proceso šalys skirtingai aiškina Paslaugų sutarties tikruosius tikslus. Pasak, ieškovės, Paslaugų sutartis atitinka visus darbo sutarties požymius (ieškovė Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus, pagal ją išduotos darbo priemonės, tartasi dėl 80 val. darbo ne darbo rezultato, abiejose sutartyse analogiška motyvacinė sistema, vienašališkai nutrauktos abi sutartys), ir todėl ji turi būti perkvalifikuota į Darbo sutartį. Tuo tarpu atsakovės tvirtinimu, tarp UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „ „HRE Group“ buvo sudaryta Paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovė siekė gauti Paslaugų sutarties 1.1 punkte numatytas paslaugas. Esant tokiam prieštaringam Paslaugų sutarties sudarymo tikslo aiškinimui, būtina vertinti ne tik susiklosčiusius teisnius santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas ir pačioje Paslaugų sutartyje įtvirtintas sąlygas, tačiau ir teismų praktikoje įvardintus paslaugų sutarties bei darbo teisinių santykius bruožus, imam domėn, jog priklausomai nuo veiklos rūšies, skirtingose situacijose, didesnę reikšmę turi skirtingi kriterijai.

Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.716 straipsnio 2 dalį, šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Savo poziciją dėl Paslaugų sutarties pripažinimo darbo sutartimi, ieškovė grindžia argumentu, jog kaip ir darbo sutartimi, ji analogiškai ir Paslaugų sutartimi vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus kaip pardavimų direktorė.

Pastebėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog pagal Paslaugų sutartį paslaugas realiai teikė ir kiti UAB„HRE group“ darbuotojai: liudytoju apklausiamas buvęs UAB „Baltic cocoa“ direktorius Ž. M. negalėjo nurodyti kitų paslaugas teikusių asmenų, teigė, kad su M. L. vyko derinimas dėl paslaugų, tačiau faktinė aplinkybė, jog Paslaugų sutartį pasirašė ir UAB „HRE group“ vardu ataskaitas teikė ir susirašinėjo projektų vadovas M. L. pati savaime nereiškia, jog minėtas asmuo taip pat teikė ir paslaugas. Tačiau, teismo vertinimu, šioje teisinėje situacijoje yra svarbu, jog ginčo dalyku esanti Paslaugų sutartis yra sudaryta tarp UAB „Baltic cocoa“ ir UAB „HRE Group“, t.y. paslaugos teikėjas - juridinis asmuo. Pačioje sutartyje paslaugos teikimas nėra siejamas su kokiu nors konkrečiu UAB „HRE Group“ darbuotoju ar pačia direktore N. Z., kas reiškia, jog paslaugas teikti galėjo bet kuris esamas ar būsimas darbuotojas pagal aukščiausius profesinius standartus (Paslaugų sutarties 2.1.1 punktas). Kaip minėta, darbo sutartis ? tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas (DK 32 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, fizinio asmens ir darbdavio susitarimas. Todėl faktinė aplinkybė, jog ieškovė N. Z., būdama UAB „Baltic cocoa“ pardavimų direktore tuo pačiu teikė paslaugas ir pagal Paslaugų sutartį negali būti pagrindu Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų UAB „HRE group“ veikla bendrai buvo susijusi su tam tikrų specifinių paslaugų teikimu ir kitiems juridiniams asmenims (ne tik atsakovei), įmonė dalyvavo Europos Sąjungos projekto įgyvendinime, todėl Paslaugų sutartis su UAB „Baltic cocoa“ šiuo aspektu nepasižymi išskirtinumu, pavyzdžiui, kad ja prisidengiant, tarp šalių buvo susiklostę darbiniai santykiai, nes paslaugų teikimas iš esmės būdingas įmonės veiklai.

Vienu iš civilinių bei darbo teisinių santykių skiriamųjų bruožų teismų praktikoje yra išskiriama teisinė priklausomybė ar pavaldumas, veiklos savarankiškumas, akcentuojant tai, jog darbo teisės normų reguliuojami santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojas privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos (darbo laiko, darbo drausmės, darbo atlikimo metodų reikalavimų), vykdyti privalomus darbdavio nurodymus, veikti darbdavio rizika bei jo kontroliuojamas. Pasak ieškovės, pagal abi sutartis ji vykdė UAB „Baltic cocoa“ direktoriaus nurodymus. Išanalizavus Paslaugų sutarties sąlygas matyti, jog šalys susitarė, kokios paslaugos bus teikiamos, tačiau kaip tos paslaugos bus teikiamos, kokiais būdais, priemonėmis ir metodais šalys nederino. Sutarties 2.1.1 papunktyje yra numatyta, jog paslaugų teikėjas įsipareigoja vykdyti užsakovo teisėtus nurodymus ir prašymus, susijusius su paslaugų teikimu, teismo vertinimu, ši sutarties nuostata nereiškia, jog visos paslaugos privalo būti teikiamos pagal direktoriaus nurodymus. Tai, kad paslaugų teikėjas turėjo diskrecijos teisę dėl paslaugų teikimo patvirtina ir bylos duomenys. Kaip antai, UAB „HRE group“ 2021 lapkričio 17 d. rašte nurodo, jog „užsakovas klaidingai supranta Sutarties nuostatas, tapatindamas paslaugų teikimo sutartį su darbo sutartimi, kadangi reikalauja pateikti kokiomis dienomis, koks darbuotojas, kiek valandų atliko paslaugas pagal Sutartį, kai tuo tarpu, Paslaugų teikėjas atsako Užsakovui už konkretų rezultatą, kurį pasiekia savo jėgomis, savo rizika, organizuodamas darbus kaip, kad paslaugos būtų suteiktos laiku ir tinkamai, tokiu būdu pareiškiame, kad papildomai pateiksime duomenis, suvestines, kaip Sutarties darbo rezultatą, tačiau pabrėžiame, kad neturime pateikti ir detalizuoti savo bendrovėje išdirbtų metodų, know-how, kaip pasiekiamas minėtas rezultatas“. Be to, nors ieškovės paaiškinimais, pagal Paslaugų sutartį paslaugos buvo teikiamos iš atsakovei priklausančių darbo patalpų, bei kad kartą per savaitę ji vykdavo į fabriką Alytuje kartu su kitais atsakovės darbuotojais, tai taip pat nerodo ieškovės veiklos savarankiškumo ribojimo ar pavaldumo, paklusimo įmonės tvarkai, nes vykdant sutartinius įsipareigojimus, šalys privalo bendradarbiauti, pagal poreikį keistis tam tikrą informacija, perprasti veiklos ypatumus, todėl yra laisvos pasirinkti būdus, kaip tai įgyvendins. Tuo tarpu Paslaugų sutartyje nėra nustatyta, jog ieškovė, kaip paslaugos teikėja, privalėjo būti darbo vietoje (kaip darbuotoja) ar dirbti tam tikromis konkrečiomis valandomis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas nenustatė, jog tarp šalių būtų susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai.

Ieškovės paaiškinimais, abejomis sutartimis sutarta dėl analogiškos motyvacinės sistemos. Tačiau tokios ieškovės pozicijos nepatvirtina jokie rašytiniai bylos duomenys. Iš priedo prie Paslaugų sutarties matyti, jog tarp šalių susitarta dėl Sėkmės mokesčio pagal Priede nurodytus kriterijus. Tačiau 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. 33, šalys sutarė tik dėl mėnesinio 2480 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (Darbo sutarties 1.3 papunktis). Jokių kitų objektyvių duomenų, jog šalys būtų susitarę dėl kitokių papildomų darbo užmokesčių formų – Sėkmės mokesčio – byloje nėra pateikta. Byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi patvirtina, jog dėl Sėkmės mokesčio prieš sudarant darbo sutartį su ieškove buvo tartasi, tačiau, kaip minėta, galiausiai Darbo sutartimi sutarta tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Ž. M. Tuo tarpu pažymėtina, jog darbo užmokesčio apmokėjimas yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2ir 3 dalys). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 2 dalis), o visi darbo sutarties pakeitimai taip pat sudaromi raštu (DK43 straipsnio 2 dalis).

Dar vienu Paslaugų ir Darbo sutarties skiriamuoju požymiu yra tai, kas darbą atliekančiam ar paslaugas teikiančiam subjektui teikia darbo priemones. Darbuotojui, dirbančiam pagal Darbo sutartį darbo priemones suteikia darbdavys, kurias jis turi naudoti darbdavio reikmėms (DK 24 straipsnio 4 dalis). Pasak ieškovės, jai pagal Paslaugų sutartį buvo išduotos darbo priemonės (automobilis, kompiuteris, telefonas), o šį faktą patvirtina pas direktorius laiške dėl Paslaugų sutarties nutraukimo teikdamas: „Norime padėkot, kad nutraukus sutartį tinkamai ir laiku grąžinote Jums pagal sutarties 3.1.5. punktą suteiktą naudotis automobilį (duomenys neskelbtini)“. Pasak ieškovės, toks aprūpinimas darbo priemonėms, reiškia ne ką kitą kaip tik laikant Paslaugų sutartį Darbo sutartimi, kadangi darbui reikalingų priemonių suteikimas yra išimtinai laikoma darbo santykių sąlyga. Atsakant į šį argumentą, pastebėtina, jog nors atsakovės rašte yra minimas Paslaugų sutarties 3.1.5. punktas, tačiau pačioje Paslaugų sutartyje tokio punkto nėra, o ir apskritai pasirašyta Paslaugų sutartimi šalys nesusitarė dėl darbo priemonių teikimo paslaugų teikėjui. Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Paslaugų sutartį rengė UAB „Baltic cocoa“ teisininkė, tačiau sutartis su ieškove buvo derinama, ieškovė teikė pastabas, todėl turėjo žinoti dėl ko susitarta. Liudytojo Ž. M. paaiškinimais, darbo priemonės ieškovei buvo perduotos pagal Darbo sutartį, ir automobilis lizingo bendrovei grąžintas nutraukus darbo sutartį su ieškove. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad N. Z., būdama UAB „Baltic cocoa“ pardavimų direktore tuo pačiu teikė ir paslaugas pagal Paslaugų sutartį, teismas laiko byloje nepaneigta faktine aplinkybe. Tačiau, kaip jau minėta, vien tik minėtos faktinės aplinkybės pagrindu Paslaugų sutartis negali būti pripažinta Darbo sutartimi. Tai, kad tuo pačiu metu asmuo gali vykdyti tiek darbines funkcijas tiek ir pagal paslaugų sutartį teikti tokias pat paslaugas pasisakyta kasacinės instancijos teismo. Teismas yra konstatavęs: CK 6.716 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio (t. y. atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančio) CK skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios normos turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad ja siekiama apibrėžti CK skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, taikymo sritį. Šia norma siekiama atskirti atlygintinų paslaugų sutartį nuo darbo sutarties ir kitų pavaldumu (subordinacija) grindžiamų santykių, t. y. atskirti paslaugų teikimą, kai asmuo teikia paslaugas savarankiškai, pasirenka veiksmų atlikimo būdus, laiką ir vietą ir nėra susijęs su klientu organizacine struktūra, nuo paslaugų teikimo esant pavaldumu grindžiamiems santykiams. Tai reiškia, kad atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojantis skyrius nereguliuoja veiksmų, kurių tikslas nors ir yra suteikti nematerialias paslaugas, tačiau šios paslaugos yra teikiamos darbo sutarties ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių pagrindu. Ši teisės norma nustato ne draudimą susitarti dėl tų pačių funkcijų vykdymo sudarant atlygintinų paslaugų sutartį, kai yra sudaryta darbo sutartis, bet atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančio skyriaus netaikymą, jei yra nustatoma, kad paslaugos yra teikiamos darbo sutarties ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių pagrindu (žr. LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). Akivaizdu, jog ir suformuotoje teismų praktikoje yra numatyta, jog esant tam tikroms aplinkybės, tas pats asmuo gali atlikti darbines funkcijas ir veikti pagal paslaugų sutartį.

Ieškovės nuomone, tai, kad Paslaugų sutartyje numatyta, kad Paslaugų sutartis gali būti nutraukta prieš 3 darbo dienas įspėjus kitą Paslaugų sutarties šalį, kai nuo sutarties sudarymo yra praėję ne daugiau kaip 3 mėnesiai, iš esmės atitinka išbandymo laikotarpio sąvoką ir teisinį reguliavimą. Teismas iš dalies sutinka su tokia pozicija, tačiau, kita vertus, sutartimi jos šalys, siekdamos sukurti ar pakeisti tarpusavio civilinius teisinius santykius, suderina šalių valią savo nuožiūra, o kokia forma ar tvarka tai nutaria įgyvendinti – jų susitarimo reikalas, svarbu, kad neprieštarautų įstatymams. Todėl pasirinktas Paslaugų sutarties nutraukimo tvarkos tapatumas Darbo sutarties nutraukimo tvarkai taip pat negali būti priežastimi Paslaugų sutartį pripažinti darbo sutartimi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pagal Paslaugų sutartį paslaugų teikėjas veikė savarankiškai, pats pasirinko paslaugų teikimo būdus, laiką ir vietą, nenustatyta, jog paslaugos buvo teikiamos laikantis darbo tvarkos ar vykdant darbdavio nurodymus, nenustatyta, jog paslaugų teikėjas būtų su užsakovu susijęs organizacine struktūra, jam būtų pagal sutartų suteiktos darbo priemonės, todėl nėra teisinio pagrindo 2021 m. liepos 22 d. Paslaugų sutartį pripažinti Darbo sutartimi.

Dėl su darbo santykiais susijusių piniginių sumų išmokėjimo

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (32 valandų), darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn. (33 valandų) darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą bei priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. ir patirtas komandiruotės išlaidas (taksi paslaugas) .

DK 139 straipsnyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.

Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už viršvalandinius darbus 2021 m. spalio mėn. (32 valandų), darbą poilsio dieną 2021 m. spalio mėn. (33 valandų). Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio10 d. elektroniniu paštu ieškovė informavo tuometinį direktorių Ž. M., jog viršvalandinį darbą darbo dienomis sudaro: 2021 m. spalio 11 d. (pirmadienis) 8 val., 2021 m. spalio 12 d. (antradienis) - 8 val, 2021 m. spalio 13 d. (trečiadienis) - 8 val., 2021 m. spalio 14 d. (ketvirtadienis) - 4 val., 2021 m. spalio 15 d. (penktadienis) - 4 val. ir darbas poilsio dieną: 2021 m. spalio 3 d. (sekmadienį) - 10 val. bei 2021 m. spalio 9 d. (šeštadienis) - 10 val., 2021 m. spalio 10 d. (sekmadienis) - 13 val. Beveik visas (išskyrus 2021 m. spalio 3 d. (sekmadienį) viršvalandinis darbas dirbtas komandiruotės metu, kuri truko nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 15 d., t.y. Tarptautinės maisto pramonės parodos Anuga 2021 Kelne (Vokietija) metu.

Kaip minėta, 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. 33, kuria ieškovė įdarbinta UAB „Baltic cocoa“ pardavimų direktore, šalys sutarė dėl 4 darbo valandų per darbo dieną darbo laiko normos. UAB „Balti cocoa“ direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. BC-KOM-10/01 „Dėl komandiruotės“ nėra nustatyta kita darbo laiko norma, nei šalių sutarta Darbo sutarties 4 punkte. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kad komandiruotės metu darbdavys būtų nurodęs dirbti ilgiau nei nustato Darbo sutartis, vadinasi, vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotėje ieškovė turėjo dirbti įprastu jai darbo laiko rėžimu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra konstatavęs, kad „pagal nusistovėjusią teismų praktiką užmokestis už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti priteisiamas, jeigu byloje nustatoma tokių faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus; 3) iš esmės yra galimi tik išimtinais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Nustatytos darbo laiko trukmės viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad už dirbtą viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis“. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad ieškovė dirbo viršvalandinius darbus įrodinėja šiomis priemonėmis: parodos Anuga bilietais, Uber taksi bilietais, viešojo transporto bilietais, elektroniniais laiškais ir kitai rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas, išanalizavęs minėtus dokumentus, nenustatė, jog viršvalandžiai buvo realiai dirbti: nebuvo objektyvaus pagrindo elektroniniams laiškams siųsti po darbo metu, į darbo valandas įtraukti ir vykimai transportu, žinutės nebuvo siųstos ieškovės nurodytu visu laiku, be to, pažymėtina ir tai, jog parodoje ieškovė dalyvavo ir kaip pagal Paslaugų sutartį veikiantis asmuo (UAB „HRS group“ teikė ataskaitas dėl dalyvavimo parodoje), todėl ieškovės nurodytą veiklą vertinti kaip viršvalandinį darbą nėra objektyvių įrodymų.

Teismas taip pat nepagrįstu laiko ieškovės prašymą priteisti darbo užmokestį - priedą už įvykdytą pardavimų planą. Kaip jau minėta, 2021 m. liepos 30 d. darbo sutartimi Nr. 33, šalys sutarė tik dėl mėnesinio 2480 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (Darbo sutarties 1.3 papunktis), tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, jog šalys būtų susitarę dėl kitokių papildomų darbo užmokesčių formų – Sėkmės mokesčio – byloje nėra pateikta. Teismas dar kartą pažymi, jog byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su UAB „Baltic cocoa“ direktoriumi patvirtina faktinę aplinkybę, jog dėl sėkmės mokesčio prieš sudarant darbo sutartį su ieškove buvo tartasi, tačiau galiausiai Darbo sutartimi sutarta tik dėl fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo, ir kaip paaiškino liudytojas Ž. M., tokia fiksuoto darbo užmokesčio mokėjimo tvarka yra nusistovėjusi įmonėje.

Ieškovė taip pat prašo priteisti, jos patirtas komandiruotės išlaidas už taksi paslaugas, tačiau, kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-248638, patirtos 38,30 Eur (atskaičius mokesčius) komandiruotės išlaidos ieškovei buvo priteistos Atsakovė minėtą sumą sumokėjo 2022 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu, taigi minėtas ieškovės reikalavimas yra įvykdytas.

Teismui atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo, kadangi jis yra išvestinis ieškinio reikalavimas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 126 valandas 2021 m. spalio - lapkričio mėn. Pastebėtina, jog pastarąjį mokėjimą ieškovė kildina iš Paslaugų sutarties tinkamo neįvykdymo. Šioje byloje ieškovė – N. Z. Paslaugų sutartis sudaryta tarp atsakovės UAB „Baltic cocoa“ ir trečiojo asmens UAB „HRE group“, tačiau ne N. Z. Dėl šios priežasties ieškovė, kaip fizinis asmuo, neturi reikalavimo teisės dėl piniginių mokėjimų pagal Paslaugų sutartį tinkamo neįvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 7399,98 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 7399,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 17,92 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės N. Z. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. DGKS darbo byloje Nr. APS-131-2486 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cocoa“ (į. k. 304711782) iš ieškovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7399,98 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 17,92 Eur (septyniolikos eurų devyniasdešimt dviejų euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė