Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu pagal 2025 m. lapkričio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025-11-27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. Š. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22176-2025, A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, nubaustas 150,00 Eur bauda, už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, kad jis 2025-11-01, 17.41 val., Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., šalia Karmėlavos kapinių Tylos g. 4, būdamas girtas pasirodė viešoje vietoje, t. y. griuvinėjo, šlitinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, bei nevykdė tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, prieiti prie tarnybinio automobilio, administracinio protokolo surašymui, aktyviais veiksmais jiems priešinosi, stangrindamas rankų raumenis, sulaikytas ir patalpintas į policijos tarnybinį automobilį jį daužė, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, atvykus papildomam policijos ekipažui, A. Š. ir toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nelipo iš tarnybinio automobilio, bei necenzūriniais bei įžeidžiamais žodžiais įžeidinėjo tarnybines pareigas atliekančius uniformuotus policijos pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę bei orumą.

Skundu pareiškėjas prašo peržiūrėti jo atžvilgiu ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir įvertinti. Skundas argumentuojamas tuo, kad skundžia dėl paskirtos nuobaudos, nes jo atžvilgiu ji yra neadekvati, vertinant visą įvykių eigą ir situaciją. Pareigūnai elgėsi neadekvačiai. Jų poelgiu nusistebėjo net laikinojo sulaikymo pareigūnai, nes buvo baisiai sužalotas. Nutarimas priimtas jam už akių, pateikiant jam klaidinančią informaciją.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad 2025- 11-01 apie 07:41 val., adresu Kauno r., Karmėlavos sen., Karmėlava šalia Karmėlavos kapinių Tylos g. 4 A. Š. būdamas girtas pasirodė viešoje vietoje, t. y. griuvinėjo, šlitinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, bei nevykdė tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, prieiti prie tarnybinio automobilio, administracinio protokolo surašymui, aktyviais veiksmais jiems priešinosi, stangrindamas rankų raumenis, sulaikytas ir patalpintas į policijos tarnybinį automobilį jį daužė, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, atvykus papildomam policijos ekipažui, A. Š. ir toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nelipo iš tarnybinio automobilio, bei necenzūriniais bei įžeidžiamais žodžiais įžeidinėjo tarnybines pareigas atliekančius uniformuotus policijos pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę bei orumą, tuo įvykdė nusižengimą numatytą ANK 484 str. 2 d., 506 str. 4 d., 508 str.1 d.

Atkreipė dėmesį, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, byloje pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir įteiktas jam dalyvaujant. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25289558055, buvo išsiųsti jų priėmimo dieną, t. y. 2025-11-27 12:36 val. pareiškėjo el. paštu: (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Toks procesinių dokumentų išsiuntimas atitinka ANK 573 dokumentų išsiuntimo ir įteikimo tvarką. Pažymėtina, kad elektroninis paštas nurodytas ir pareiškėjo skunde.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu

ANK 484 str. numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Bylos duomenimis (vaizdo įrašas, tarnybinis pranešimas) patvirtinta, kad pareiškėjas kapinėse visų Šventųjų dieną, kai aplink buvo daug žmonių, šlitinėjo, svirdinėjo, spyrė į vairuojamą pilietės I. A. automobilį, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę.

Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Administracinių nusižengimų kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimų laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališkų visų bylos aplinkybių iši vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų patikimumas.

Institucijos nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, institucijos pareigūnas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą ir tinkamai nustatė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir 484 straipsnio 2 dalį. Institucijos nuomone pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų yra pilnai įrodyta.

Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą policijos pareigūnus, laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas. Byloje esantys duomenys, tame tarpe ir vaizdo įrašai, patvirtina, jog pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų: sėstis, netrankyti automobilio, nestangrinti rankų raumenų, išlipti iš automobilio, įlipt į automobilį. Vaizdo įrašuose aiškiai girdima, kad į reikalavimus pareiškėjas nereagavo, apsimetė, kad nesupranta, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas piktybiškai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus, tai įrodo asmens elgesys, kuris užfiksuotas vaizdo įrašuose. Svarbu pažymėti, kad pareigūnai ne vieną kartą pareiškėjui išreiškė konkrečius ir teisėtus reikalavimus, pareiškėjas puikiai suprato ko jo reikalauja pareigūnai, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas demonstruodamas savo nepasitenkinimą, reikalavimų nevykdė. Pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, buvo agresyviai nusiteikęs, įžeidinėjo pareigūnus vadindamas juos „molis, lopai ir pan.“.

Pažymėtina, jog Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte.

Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti dėl galimo administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjas visiškai ignoravo policijos pareigūnų žodžius bei reikalavimus, pareigūnų atžvilgiu išsakė įžeidžiančius, užgaulius žodžius, elgėsi įžūliai, todėl, institucijos nuomone, toks pareiškėjo elgesys peržengė pagarbaus bendravimo ribas. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, į pareigūnų įspėjimus nereagavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta, pilnai atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Institucijos vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su institucijos sprendimu ir pateikia savo aplinkybių vertinimą nesudaro pagrindo netikėti nustatytomis aplinkybėmis ir naikinti teisėto sprendimo, kuris pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms prašo 2025-11-27 skundžiamą nutarimą Nr. 20-ANR_N-22176-2025 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjas, akivaizdžiai būdamas neblaivus, pasodinamas į tarnybinį automobilį, jam nurodoma, kad nevykdė reikalavimų, kad išsiaiškins ir tada galbūt paleis. Pareigūnai kalbasi su asmenimis, nurodoma kreiptis per epoliciją, nurodyti, kad spyrė į automobilį, kad užsilenkė veidrodėlis. Kalbama su pareiškėju, nurodoma pūsti į alkotesterį, pareiškėjas atsisako. Policijos pareigūnas nueina prie automobilio, kuriame uždarytas pareiškėjas, jis automobilyje rūko cigaretę. Pareiškėjo paprašius pateikti daiktus ir dokumentus, pastarasis pateikia, vėliau keikiasi ir teigia, kad daug reikalavimų. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas pareiškėjui liepia sėdėti, pareiškėjas nori išlipti nusišlapinti, pareigūnas sako palaukti porą minučių. Pareigūnas vėl grįžta ir klausia, ką čia daro, pareiškėjas stovi automobilyje. Pareigūnas vėl prašo sėstis. Pareiškėjas nesisėda. Pareiškėjas klausia pareigūnų ar jis normalus, nesisėda. Pareigūnas įspėja, kad naudos dujas. Pareiškėjas nesisėda. Prašo nueiti iki medžio, pareigūnas nurodo, kad čia kapinės. Vėliau matoma, kad pareiškėjui sakoma padėti telefoną, klausiama, kas įvyko. Nurodoma, kad buvo neblaivus viešoje vietoje, šlitinėjo. Neigia spardęs automobilį. Pareigūnai nurodo, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, klausia kodėl daužė tarnybinę transporto priemonę. Pareiškėjas klausia, kokių policijos reikalavimo nevykdė, pareigūnas atsako, kad jo, pasitikrinti blaivumą, trankė automobilį. Pareiškėjui nurodoma, kad vyks į komisariatą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, o po to bus paleistas. Pareiškėjas ginčijasi. Teigia, kad vienas iš pareigūnų yra „molis“. Pareigūnas sako, kad ramiai nueisime iki automobilio, antrankių nedės. Pareiškėjas išvedamas į kitą tarnybinį automobilį. Pareiškėjas nuvedamas prie tarnybinio automobilio. Patikrinamos pareiškėjo kišenių turinys. Liepiama sėsti į tarnybinį automobilį, pareiškėjas nesėda. Vaizdo įraše pareigūnai, sėdėdami automobilyje, nurodo nutraukti neteisėtus veiksmus, nedaužyti automobilio. Kalbasi, kad reikia uždėti antrankius, kadangi jis kelia pavojų sau ir automobiliui. Matoma, kad pareiškėjas laiko rankas ant automobilio durų grotų. Pareiškėjas klausia, kas yra, pareigūnai nurodo, kad tranko duris. Pareigūnai nurodo išlipti ir automobilio, kadangi bus uždėti antrankiai. Pareiškėjas priešinasi ir nelipa iš automobilio. Pareiškėjas guldomas ant žemės, priešinasi, neduoda rankų, jas stangina, pareigūnai įspėja, kad naudos tazerį. Nurodo nesipriešinti, nes naudos dujas, jas panaudoja. Pareiškėjas teigia, kad jis nesipriešina. Pareiškėjas sako, kad yra „lopai“. Pareigūnas sako, kad juos įžeidinėja. Pareiškėjui nurodoma lipti į mašiną, tačiau jis priešinasi.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. Š. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį. Pareiškėjas skundžia paskirtą nuobaudą, nes, mano, kad jo atžvilgiu ji yra neadekvati, vertinant visą įvykių eigą ir situaciją, pareigūnai elgėsi neadekvačiai, jų poelgiu nusistebėjo net laikinojo sulaikymo pareigūnai, nes buvo baisiai sužalotas.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.

Pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-519/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusižengimo padarymo vieta yra kapinių aikštelė, vieša vieta. Svarbu paminėti, kad administracinis nusižengimas padarytas 2025-11-01, t. y. Visų Šventųjų diena, kai asmenų kapinėse daug. Vaizdo įrašuose matyti, kad pareiškėjas akivaizdžiai neblaivus. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėjas nurodė buvęs išgėręs degtinės. Neblaivumo patikros rezultatuose matyti, kad A. Š. nustatytas sunkus girtumo laipsnis 2,77 prom. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant policijos priemonę Kauno r., Karmėlavos kapinėse buvo pastebėtas akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris šlitinėjo griuvinėjo, kaip vėliau paaiškėjo A. Š.. Pareigūnui priėjus prie A. Š. nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi sutrikusi koordinaciją, kalba buvo nerišli. Pareiškėjas viešoje vietoje šlitinėjo, svirdinėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, vertinama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. atžvilgiu 2025-04-10 buvo priimtas nutarimas, kuriuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį. Paskirtą baudą sumokėjo 2025-08-29. Nagrinėjamu atveju, A. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarė 2025-11-01, t. y. nepraėjus 1 metams nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, todėl jo pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip pakartotinis (ANK 40 str.), jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-976/2025).

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. Š. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y. jis nesisėdo, nurodžius nustoti trankyti tarnybinį automobilį, pastarasis jį trankė, priešinosi uždedant antrankius, nurodžius išlipti iš automobilio, pastarasis nelipo, taip pat nevykdė teisėto reikalavimo įlipti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodo, kad pareikalavus A. Š. prieiti prie tarnybinio automobilio, šis pradėjo priešintis, stangrindamas rankų raumenis, šis buvo įspėtas apie fizinės jėgos panaudojimą, jeigu šis nevykdys teisėtu jo, kaip uniformuoto policijos pareigūno reikalavimų, šis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą protokolo surašymui, tačiau asmuo vis tiek stangrino rankų raumenis nevykdė jo reikalavimų. Asmuo buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu šis, kategoriškai atsisakė. Patalpintas A. Š. tarnybiniame automobilyje nuolatos daužė rankomis, tarnybinio automobilio duris, į reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Atvykus kolegų ekipažui, asmuo buvo persodintas į minėtų kolegų laikino sulaikymo patalpą. A. Š. būdamas laikino sulaikymo patalpoje rankomis nuolatos daužė laikino sulaikymo patalpos grotas, į reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Buvo priimtas sprendimas prieš asmenį panaudoti spec, priemone antrankius., kadangi šis žalojosi save ir gadino valstybės turtą Priėjus prie sulaikymo patalpos ekipažo kolegoms šis nevykdė reikalavimų išlipti iš automobilio, asmenį įspėjus apie fizinės prievartos panaudojimą, šis vis tiek atsisakė lipti iš tarnybinio automobilio. Prieš asmenį buvo panaudotą fizinė prievartą, tik tiek kiek reikia, kad sulaikyti minėtą asmenį, kadangi asmuo aktyviais veiksmais vengė sulaikyme slėpdamas rankas po savimi šis buvo įspėtas apie ašarinių dujų panaudojimą, tačiau šis į reikalavimą duoti rankas nereagavo, todėl buvo panaudota spec priemonė ašarinės dujos. Po ašarinių dujų panaudojimo asmeniui buvo uždėta spec, priemonė antrankiai, ir asmuo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Į ankstesnius reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, taip pat kojos spyriais nuolatos gadino tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos grotas į reikalavimus nutraukti savo veiksmus nereagavo. Vaizdo įrašuose girdima ir matoma, kad reikalavimai buvo aiškiai išreikšti bei suprantami A. Š.. A. Š. pareigūnų duotų reikalavimų nevykdė tyčia, t. y. aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį, jis nereagavo į policijos teisėtus reikalavimus, piktybiškai vengė juos vykdyti. Be to, administracinio nusižengimo protokole matoma, kad pareiškėjas neneigia, kad buvo supykęs, priešinosi policijos pareigūnams, nes nieko blogo nedarė. Vertinama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nevykdė anksčiau minėtų tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tokiu būdu padarydamas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą.

ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97- 334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287-634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020).

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. Š. sąmoningai ir tyčia pareigūnus vadino „moliu“ ir „lopu“ bei siekė įžeisti policijos pareigūnus. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėjas nurodė iškeikęs policijos pareigūnus, nes jie norėjo jį išvežti iš kapinių. Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodo, kad A. Š. būdamas laikino sulaikymo patalpoje nuolatos įžeidinėjo kolegų uniformuotų policijos pareigūnų garbę ir orumą vadindamas žodžiais „ Pyderiugos, mentai, dolbajobai kurvos, lopai, dūliai pyderastai jūs kurva“. Vertinama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas necenzūriniais bei įžeidžiamais žodžiais įžeidinėjo tarnybines pareigas atliekančius uniformuotus policijos pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę bei orumą, tokiu būdu padarydamas ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Nesutiktina su A. Š. skunde nurodytu teiginiu, kad nutarimas priimtas jam už akių, pateikiant jam klaidinančią informaciją, kadangi jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta informacija apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir kt.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.).

Išnagrinėjus skundą teisme nustatyta, kad A. Š. veikose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, požymiai.

Skundžiamu nutarimu administracinės nuobaudos paskirtos tinkamai – baudos, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Š. skundo netenkinti.

2025-11-27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. Š. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22176-2025, kuriuo A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, nubaustas 150,00 Eur bauda, už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 484 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.