Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. U. bei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl to paties Komisijos nutarimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis skatintas 7 kartus, dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos programose. Daug kartų buvo išvykęs trumpalaikėmis išvykoms į namus, jokių pažeidimų išvykų metu nėra fiksuota. Nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas.

Nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-05-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 5 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinė bausmė – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-12-03 iki 2014-08-29.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis teistas penkis kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2013-12-03 Panevėžyje, veikdamas kartu su dar dviem asmenimis, susitarė ir pasiskirstė vaidmenimis, neteisėtai įgyti ir laikyti narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti. Svarbu tai, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis prisiima atsakomybę dėl paskutinio nusikaltimo, tačiau stengiasi save pateisinti, kaltina bendrininkus. A. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Du kartus jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nesilaikė nustatytų sąlygų ir padarė naują nusikaltimą. Vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau A. U. taip pat nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, ko pasekoje lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti jam skirtą likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tai, kas išdėstyta, charakterizuoja nuteistąjį kaip jau susiformavusią kriminalinę asmenybę, jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei, visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą. Bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio metu taikytų įsipareigojimų nevykdymas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, kadangi jis iš teismo parodyto pasitikėjimo išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Abejonių, jog A. U. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jis linkęs elgtis impulsyviai, ne visada pamąsto apie savo elgesio pasekmes. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu iš dalies suvokia, tačiau jas projektuoja į aplinką – draugus, situacijas. Linkęs pasiduoti kitų įtakai, savo indėlį nusikaltimų vykdyme linkęs minimalizuoti, linkęs pasikliauti sėkmės tikimybe, neatsižvelgiant į aplinkybes, empatijos lygis silpnokas, mąstymas konkretokas. Vieną kartą baustas drausmine tvarka (nuobauda negaliojanti).

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2016-10-25 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pirminį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 96 balai. 2019-08-08 atliktas vertinimas parodė 61 balą. Paskutinis vertinimas, atliktas 2020-02-05, taip pat parodė 61 balą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, svarbu tai, kad net 26 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti.

Teismas pažymi, kad vertinant paskirtos bausmės (6 metai 6 mėnesiai) ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta bausmės dalis yra didelė – 1 metai 11 mėnesių ir 27 dienos, todėl vertinama, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kad gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalsti.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog A. U. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-133 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. U..

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.