Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. U. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 81/04-133 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. U. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. gegužės 11 d. Jos pabaiga – 2022 m. vasario 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai 11 mėnesių 27 dienos.

4. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. U. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis A. U. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau probacijos taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą OASys metodika, A. U. nustatoma vidutinė (61 balo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 96 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (26 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo motyvus, teigiama, kad nuteistasis atliko BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl į jo likusią neatliktą bausmės dalį buvo atsižvelgta nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas tokiems skundo argumentams, pažymi, kad nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis, jam atitinkant formaliąsias sąlygas lygtiniam paleidimui taikyti, negali būti esminiu kriterijumi, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino jos neišskirdamas iš tiek patį nuteistąjį, tiek jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visumos. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.

10. Nagrinėjamu atveju, A. U., būdamas penkis kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, veikiant bendrininkų grupėje. Įvertinus šių jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei ankstesnius teistumus, akivaizdu, jog nuteistojo teisei priešingą elgesį įtakoja turtinės naudos siekis. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atmetant nuteistojo skundo argumentus, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, taip pat tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikoma probacija (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo institutai), kurios sąlygas nuteistasis pažeidė, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis jam numatytas priemones vykdo – jis dalyvavo daugelyje socialinės reabilitacijos programų, dirba, palaiko socialinius ryšius, buvo 7 kartus paskatintas ir nebaustas drausmine tvarka, įgijo specialybę. Be to, jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, 62 kartus jam buvo leista išvykti trumpalaikių išvykų į namus ir jokių pažeidimų neužfiksuota. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą spręsti apie jo daromą pažangą pataisos proceso metu. Tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam vis dar išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nuteistasis iki šiol tik iš dalies suvokia problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, jas projektuoja į aplinką – draugus, situaciją, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Šios aplinkybės vertintinos kritiškai atsižvelgus į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tuo tarpu savo indėlį nusikaltimuose jis yra linkęs minimizuoti (stengiasi save pateisinti, kaltina bendrininkus), linkęs pasikliauti sėkmės tikimybe. Įvertinus šiuos socialinio tyrimo išvadoje nurodomus duomenis, charakterizuojančius nuteistojo mąstymą ir elgesį, vis dar negalima spręsti, kad nuteistasis įsisamonino savo veiksmų indėlį įvykdytose nusikalstamose veikose. Taigi, nepaisant socialinės reabilitacijos priemonių ir programų, kuriose nuteistasis dalyvavo bausmės atlikimo metu, šiuo metu nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama spręsti, kad būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o skundo argumentai pakankamos nuteistojo pažangos mažinant riziką šiuo aspektu nepatvirtina. To nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad lygtinio paleidimo klausimas nuteistajam sprendžiamas trečią kartą, kadangi probacijai taikyti esminę reikšmę sudaro nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pataisos proceso metu. Taigi, net jei lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pakartotinai, tačiau vis dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą ir nesant manymo, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas. Juolab kad šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išliekant pakankamai dideliam dinaminių kriminogeninių riziką pakartotinai nusikalsti didinančių balų kiekiui, ši rizika nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. išlieka nepakitusi, taigi ir nuteistojo elgesys nuo paskutiniojo vertinimo negali būti traktuojamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga pataisos proceso metu.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. A. U. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

14. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 81/04-133, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. U. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.