- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1042-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02400-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. V., L. V., D. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“
- Trečiasis asmuo
- draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Kardiolita“ priešieškinį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, veikiančiai Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama klausimas dėl turtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos priežiūros įstaigai (jos darbuotojui) netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) konstatavo, kad UAB „Kardiolita“ teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui M. V. buvo padaryta žala, ir įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti R. V. 7 000 Eur neturtinę žalą, L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7 000 Eur neturtinę žalą, D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą; ieškovei L. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; ieškovei D. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Komisijos sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Komisijos sprendimą pakeitė padidindamas ieškovėms Dijai ir L. V. iš atsakovės priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitą Komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovėms iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojant nuo Komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą – priteisė iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 243 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 23 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 23 069,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
8. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina civilinės bylos dalis dėl turtinės žalos ieškovėms atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl tik šiuo aspektu teisėjų kolegija ir pasisako.
9. Kaip minėta, ieškovės prašė priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies; ieškovei L. V. – 65 586,76 Eur ir D. V. – 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo. Nurodė, kad ieškovės R. V. sutuoktinis, o L. ir D. V. tėvas – M. V. 2013 m. gegužės 16 d. mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos. M. V. per paskutinių dvylikos mėnesių gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 3 188,95 Eur (11 010,82 Lt). M. V. mirties dieną ieškovės – žmona ir dvi nepilnametės dukros – turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, t. y. proporcingai jo gautoms pajamoms – po 797,24 Eur (3 188,95 Eur/4 asmenų). VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 11-17-11389 ir sprendimu Nr. 11-17-11390 M. V. nepilnametėms dukroms skirtos našlaičių pensijos po 241,42 Eur (833,59 Lt), tokiu būdu šia suma sumažinus M. V. gautų pajamų per mėnesį vidurkio dalis kiekvienai dukrai, nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jų nepilnametystės L. (gim. 2005 m. kovo 4 d.) priklauso 65 586,76 Eur (555,82 Eur x 118 mėn.) ir D. (gim. 2011 m. balandžio 26 d.) – 106 161,62 Eur (555,82 Eur x 191 mėn.) išlaikymo. M. V. (gim. 1980 m. vasario 21 d.) senatvės pensijos amžius būtų suėjęs 2045 m. vasario 21 d., todėl nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. R. V. priklauso 303 748,44 Eur (797,24 EUR x 381 mėn.) prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nesutiko su ieškovių pateiktu turtinės žalos apskaičiavimo būdu. L. ir D. V., atsižvelgiant į mirusiojo pajamas per mėnesį, VSDF Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais yra paskaičiuotos ir mokamos našlaičių pensijos po 241,42 Eur kas mėnesį kiekvienai. Minėtos sumos visiškai padengia nepilnamečių dukrų išlaikymo išlaidas. Teismas turi atsižvelgti į R. V. bei nepilnamečių dukrų paveldėtą turtą (jo dalį) bei į tai, kad įprastai ne visos mirusiojo pajamos būtų skirtos tik nepilnamečių dukrų išlaikymui. Jei teismas laikytų, kad turtinės žalos mokama našlaičių pensija nepadengia, ji neturėtų būti skaičiuojama pagal vidutinį M. V. atlyginimą. Pastarojo darbo apmokėjimas nebuvo nuolat apmokamas vienodai, jam buvo mokamos premijos, papildomos išmokos, kurios nėra nuolatinio atlyginimo dalis, todėl neturėtų būti įskaičiuojamos.
11. Trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, kad L. ir D. V. turtinė žala nepagrįstai siejama su M. V. iki mirties gautomis vidutinėmis mėnesio pajamomis. Realiame gyvenime asmens gaunamos pajamos neretai neatspindi nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, be to, neaišku, kokie yra tikrieji mergaičių poreikiai ir koks išlaikymo dydis juos objektyviai tenkina. Nėra duomenų, kiek M. V. prisidėdavo prie dukterų materialinio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl Lurda ir D. V. turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, apskaičiuotą nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo pastarąjį dalijant lygiomis dalimis mokamą periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
12. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ nurodė, kad iš draudimo bendrovės yra priteista visa draudimo suma tenkinant R. V., S. V. ir M. V. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-1017/2017.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo netenkino ir Komisijos sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą, priteisė 5 proc. procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas, konstatavęs atsakovės sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, sprendė dėl ieškovėms atlygintinos žalos dydžio. Teismo vertinimu, nepagrįstas R. V. prašymas priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumą, t. y. ½ jo gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (M. V. senatvės pensijos). Teismas nurodė, kad toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia didelių teorinių abejonių, be to, ieškovė gali sudaryti naują santuoką. Sutuoktinio teisė į tokią negautų pajamų dalį, kurią nurodo ieškovė, nėra tiesiogiai numatyta įstatyme ir nėra pripažįstama teismų praktikoje. Pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas, teisę į turtinės žalos atlyginimą turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas, tačiau R. V. sutuoktinio mirties metu buvo darbinga. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kitaip nei Komisija vertinti Lurdos ir D. V. turtinę žalą. Komisija sprendimu L. V. ir D. V. teisę į turtinę žalą apibrėžė kaip joms tenkančią išlaikymo dalį iki pilnametystės (2 311,16 Eur mirusiojo darbo užmokestis / 4 x 118 mėn. (191 mėn.) – paskirtoji našlaičių pensija). Tokio skaičiavimo principo ieškovės neginčijo, tačiau teigė, kad mirusiojo M. V. darbo užmokesčio bazė turėjo būti nustatoma ne kaip 2 311,16 Eur, bet pagal jo gautą darbo užmokesčio vidurkį per paskutinius 12 mėnesių visose darbovietėse (UAB „Telco Consulting Group“, UAB „Gigatelis“, UAB „EURocom“), t. y. 3 188,95 Eur. Teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymui nėra numatyta specialių taisyklių dėl mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už 12 ar 24 praėjusius mėnesius. Ieškovės įrodinėja realiai negautas pajamas, o įvertinus tai, kad M. V. UAB „EURocom“ nuo 2013 m. kovo mėnesio nedirbo, tokių pajamų, gautų iš šios darbovietės tikėtinumas ir realumas nėra pagrįstas. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala turėtų būti mažinama įvertinus ieškovių turtinę padėtį, be to, byloje nėra duomenų, kad Lurda ir D. V. turi pakankamai turto (įskaitant paveldėtą) ir joms nėra reikalingas išlaikymas. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala gali mažėti, padidinus ieškovėms socialinio draudimo įstaigos paskirtų našlaičių pensijų dydį. Teismas nurodė, kad turtinė žala iš atsakovės yra priteisiama konkrečia suma ir nebus peržiūrima, todėl neatsižvelgiama ir į tai, kad M. V. pajamos galėjo didėti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti R. V. 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies atlyginimo, L. V. 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo, D. V. 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo. 2019 m. spalio 10 d. prašymu R. V. prašoma priteisti 338 295,57 Eur, L. V. – 76 286,40 Eur, o D. V. – 123 480,52 Eur. Apeliacinio skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiama šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad R. V. neturi teisės į turtinę žalą – negautų sutuoktinio pajamų dalį. Teismas netinkamai vertino sutuoktinio teisės į negautų pajamų kompensavimą teisinį reguliavimą ir taikymą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. V. prašo priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies, t. y. iš sutuoktinio M. V. gauto darbo užmokesčio, pastarojo vidutines gautas pajamas – 3 188,95 Eur, dalinant iš 4 asmenų, o ne 2 (sutuoktiniams).
15.3. Pirmosios instancijos teismas neatliko skaičiavimo dėl M. V. negautų pajamų sumos ir vidutinės mėnesinės sumos, nepasisakė dėl negautoms pajamoms apskaičiuotino laikotarpio, nors ieškinyje buvo nurodytas ir siūlomas negautų pajamų apskaičiavimas ir tuo pagrindu prašomos priteisti sumos.
15.4. Materialinę subjektinę teisę reikalauti žalos netekus maitintojo atlyginimo turi ne tik faktiniai išlaikytiniai, kurie yra nedarbingi, bet ir asmenys, turėję teisę gauti išlaikymą iš žuvusiojo. Tokiu būdu teisę į žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį sukuria tiek išlaikymo faktas, tiek teisės gauti išlaikymą iš žuvusiojo turėjimas.
Šalies argumentai
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; panaikinti sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria ieškovių pareiškimas tenkintas iš dalies. Apeliacinio skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiama šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtinę žalą kiekvienai ieškovių apskaičiavo tokiu būdu: 1/4 M. V. pajamų dalis padauginta iš mėnesių, likusių iki pilnametystės, skaičiaus ir iš gautos sumos atimta valstybės skirta ir iki pilnametystės apskaičiuota našlaičių pensijos suma.
16.2. Nepagrįstai byloje nebuvo įrodinėjami L. ir D. V. materialiniai (išlaikymo) poreikiai. Formaliai kiekvienai iš dukterų priskyrus 1/4 tėvo gautų pajamų dalį, Komisijos sprendimo priėmimo dieną kiekvienai dukteriai pripažinta teisė į 577,79 Eur dydžio sumą per mėnesį (336,37 Eur moka atsakovė ir 241,42 Eur VSDFV), kai tuo tarpu minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 400 Eur. Be to, prie nepilnamečių dukterų išlaikymo privalo prisidėti ir R. V., o našlaičių pensijos dėl taikomo indeksavimo auga ir augs ateityje.
16.3. CK 6.284 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos kaip suteikiančios išlaikytiniui teisę reikalauti žalos, lygios iki asmens mirties iš jo gautam ir dabar reikalingam išlaikymui, t. y. išlaikytinio būtiniems poreikiams tenkinti, atlyginimo, o ne į formalią šio asmens pajamų dalį, į kurį išlaikytinis turtinių teisių neturi. CK 6.284 straipsnio norma yra specialioji ir toks jos aiškinimas bendrųjų CK 6.249 straipsnio normų nepažeidžia.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad atsakovė ieškovėms L. ir D. V. sumokės ne tik teismo sprendimu priteistą 103 938,33 Eur turtinę žalą, bet iš esmės mokės ir vis didėjančias našlaičių pensijas: VSDFV jau yra pareiškusi regreso teisę į atsakovę baudžiamojoje byloje ir šis reikalavimas patenkintas – už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. iš atsakovės priteista 23 457,78 Eur išmokėtos našlaičių pensijos. Tokiu būdu atsakovei yra užkrauta neprotinga finansinė našta dėl kitų asmenų veiksmų (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
16.5. Ieškovėms priteista turtinė žala mažintina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsakomybė yra netiesioginė, atsakovė geranoriškai sumokėjo ieškovėms 17 377,20 Eur kompensaciją, gydytojo M. Ž. veiksmuose nekonstatuota tyčia ar didelis neatsargumas, M. V. būklės pablogėjimas buvo pastebėtas laiku, laiku ir tinkamai imtasi priemonių pablogėjimo priežastims nustatyti, laiku ir tinkamai atlikta antroji operacija, dėtos visos pastangos išgelbėti paciento gyvybę. Civilinėje ir baudžiamojoje bylose priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra itin didelis ir viršija teismų precedentus tokio pobūdžio bylose, be to, ši suma yra gerokai didesnė nei visas 2016 metais atsakovės grynasis pelnas.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą dalis dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiama šiais argumentais:
17.1. Ieškovės R. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo teisme negali būti nagrinėjamas ir šioje dalyje ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas arba atitinkama bylos dalis nutraukta, nes Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato privalomą ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Nors ieškovės ir kreipėsi į Komisiją, tačiau reikalavimas dėl 303 748,44 Eur turtinės žalos atlyginimo R. V. nebuvo keliamas ir sprendžiamas.
17.2. Mirties dieną M. V. UAB „Eurocom“ nedirbo, darbo santykiai buvo pasibaigę dar 2013 m. kovo mėn. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo anksčiau iš UAB „Eurocom“ gautas pajamas vertinti apskaičiuojant nepilnamečių dukterų turtinę žalą.
17.3. Nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nes nei CK 6.284 straipsnis, nei kiti straipsniai nereferuoja į įstatymų lydimuosius teisės aktus apskaičiuojant turtinę žalą.
18. Ieškovės atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pagrįstas jų reikalavimas dėl turtinės žalos visiško atlyginimo principo taikymo ir priteistinų sumų dėl sutuoktinės prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies ir nepilnamečių vaikų išlaikymo, netekus maitintojo.
19. Trečiasis asmuo M. Ž. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovėms turtinė žala priteista nepagrįstai, nes atsakomybė be kaltės už nelaimingą įvykį yra negalima.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Byla apeliacine tvarka nagrinėjam pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi (toliau – ir LAT nutartis) panaikinto Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį ir perdavė bylos dalį dėl turtinės žalos ieškovėms priteisimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (šios nutarties 7 punktas). Tokiu būdu apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos sprendimo dalies, kuria spręstas ieškovių turtinės žalos atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
23. Nagrinėjamoje byloje visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, t. y. ieškovėms atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymui, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šalims buvo nustatytas terminas papildomiems rašytiniems įrodymams pateikti, taip pat tenkintas prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teisme gauti nauji rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, kurie priimami, nes jie susiję su LAT nutartyje pateiktais išaiškinimais bei iš naujo nagrinėjant bylą vertintinomis aplinkybėmis (CPK 314 straipsnis).
Dėl procesinių prašymų
24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. rugsėjo 9 d. gauti atsakovės procesiniai prašymai – bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovės R. V. dalyvavimą byloje pripažinti būtinu, apklausti byloje liudytojus R. V., S. V. ir M. V. ir medicininį išsilavinimą turinčius specialistus / ekspertus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos prašymus, pagrindo juos tenkinti nenustatė.
25. Netenkinamas prašymas dėl ieškovės R. V., liudytojų R. V., S. V., M. V. apklausos. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Atsakovė minėtų liudytojų – M. V. tėvų ir sesers, apklausa siekia nustatyti, kokiomis pinigų sumomis M. V. prisidėjo prie artimųjų išlaikymo. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovių argumentais, kad minėtų aplinkybių nustatymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalimi, nes ieškovės neprašo priteisti M. V. tekusių jo pajamų dalies, iš kurios jis ir galėjo skirti finansinę paramą artimiesiems. Taip pat teisėjų kolegija netenkina prašymo apklausti medicininį išsilavinimą turinčius specialistus / ekspertus, nes šis prašymas abstraktus, nenurodyti konkretūs specialistai (ekspertai), kurių paaiškinimai būtų reikšmingi nagrinėjamai bylai.
26. Atsakovės teigimu, reikšmingų bylai aplinkybių įvertinimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrą bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
27. Kaip minėta, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl papildomų įrodymų bei paaiškinimų pateikimo, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti šalių rašytiniai paaiškinimai bei papildomi (nauji) įrodymai LAT nutartyje nurodytoms aplinkybėms įvertinti, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovė turėjo galimybę pateikti savo vertinimus bei tai pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes LAT nutartyje nurodytoms aplinkybėms įvertinti, šalys išsamiai nurodė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir rašytiniuose paaiškinimuose. Tokiu būdu teisėjų kolegijos vertinimu, bylai reikšmingų aplinkybių pagrįstumas gali būti vertinamas ir rašytine tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 321–322 straipsniai).
28. Netenkinus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkintinas ir prašymas ieškovės R. V. dalyvavimą byloje pripažinti būtinu, be to, R. V. savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusi teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
29. Ieškovė pateikė prašymą įpareigoti atsakovę pateikti jos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m. ir 2018 m. kopijas. Šis prašymas netenkintinas, nes su atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais teismas gali susipažinti naudodamasis registrų duomenimis – VĮ Registrų centras esančia informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl kasacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių
30. CPK 362 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
31. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).
32. Teisėjų kolegija nekartoja LAT nutartyje išdėstyto teisinio reglamentavimo, numatančio sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už turtinę žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, šiam netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išaiškino, kad ieškovės turi teisę į turtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio pagrindu; nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga kildinama iš CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.192 straipsnio, o sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio; apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi; su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), o teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovės, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą; civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad M. V. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po ¼ dalį mirusiojo pajamų (LAT nutarties 47 punktas); turtinės žalos dydžio apskaičiavimui taikytinas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – Aprašas) 6.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (LAT nutarties 51-54 punktai). Tokiu būdu kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautą darbo užmokestį (LAT nutarties 55 punktas).
34. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija su šiais išaiškinimais susijusių apeliacinio skundo argumentų pakartotinai nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V.
35. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. V. mirties dieną jo sutuoktinė R. V. turėjo teisę į žalos atlyginimą, kuriai priklauso ¼ dalis mirusiojo pajamų. LAT nutarties 43 punkte nurodyta, kad „nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį“. Taip pat LAT nutarties 45 punkte nurodyta, kad „Ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga“.
36. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei R. V. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai nesprendė dėl CK 6.288 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės nagrinėjamu atveju (žalą atlyginti periodinėmis išmokomis ar vienkartine išmoka), neanalizavo ir nesprendė dėl LAT nutarties 43 ir 45 punktuose nurodytų kriterijų, kurie galėtų lemti prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį (LAT nutarties 47 punktas).
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, o esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Dėl kasacinio teismo nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl įrodymų pareikalavimo ir ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
38. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka nėra galimas teisingas reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V. pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog LAT nutartyje nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Tokiu būdu bylos dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V. perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl turtinės žalos atlyginimo D. V. ir L. V.
39. Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovei L. V. 39 691,66 Eur, o D. V. – 64 246,67 Eur dydžio turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis Komisijos sprendimu nustatytas turtinės žalos dydis yra pakankamas.
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje, vadovaudamasis Aprašo 6.1 papunkčiu, nustatė, kad M. V. pajamos UAB „Telco Consulting Group“ buvo 5 705,83 Lt per 3 paskutinius mėnesius, UAB „Gigatelis“ – 2 282,33 Lt per 3 paskutinius mėnesius. Teismas į M. V. vidutinį darbo užmokestį neįtraukė darbo užmokesčio UAB „Eurocom“, nes darbo santykiai pasibaigė 2013 m. kovo mėnesį. M. V. per paskutinius 3 mėnesius gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo nustatytas 7 988,16 Lt (2 313,53 Eur) sumai, t. y. ieškovės turi teisę gauti po 578,38 Eur (2 313,53 Eur / 4). Nepilnamečių dukterų patirtą turtinę žalą teismas apskaičiavo, atsižvelgdamas į M. V. gautas iki mirties vidutines pajamas per mėnesį (578,38 Eur), sumažinus gaunamomis našlaičių pensijų sumomis (241,42 Eur), skaičiuojant L. V. ir D. V. priklausančias išlaikymo išmokas nuo M. V. mirties iki joms sukaks pilnametystė. Teismas sprendė, kad L. V. (gim. 2005 m. kovo 4 d.) atlygintina 39 761,28 Eur (578,38 – 241,42) Eur x 118 mėn.) ir D. V. (gim. 2011 m. balandžio 26 d.) atlygintina 64 359,36 Eur (578,38 – 241,42) Eur x 191 mėn.) išlaikymo, netekus maitintojo.
41. Dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovėms L. V. ir D. V. LAT nutartyje nurodė, kad „nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis (CK 3.192, 3.196 straipsniai), todėl nutarties 45 punkte nurodytų aplinkybių nustatymas jų atžvilgiu neaktualus ir netaikytinas“. LAT nutartyje taip pat nurodė, kad turtinės žalos apskaičiavimui taikytinas Aprašo 6.1 papunktis, todėl esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautą darbo užmokestį (LAT nutarties 55 punktas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad „apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jam grąžinamą bylos dalį apeliacine tvarka iš naujo, turėtų atsižvelgti į nutarties 55 punkte nurodytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klaidą ir, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, apskaičiuoti mirusiojo vidutinį darbo užmokestį ir turtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienai iš ieškovių“.
42. LAT nutarties pirmiau nurodyti motyvai suponuoja išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo L. V. ir D. V. priteisimo buvo panaikinta tik tuo pagrindu, jog M. V. vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui buvo netinkamai nustatytas laikotarpis bei neįtrauktos vasario mėnesį jo gautos pajamos iš UAB „Eurocom“, kas lėmė neteisingą priteistinos žalos dydžio apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniam instancijos teismui nagrinėjant bylą (jos dalį) pakartotinai yra privalu laikytis LAT nutartyje nurodytų išaiškinimų (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl spręstina, kad L. V. ir D. V. priteistinas turtinės žalos dydis iš naujo nagrinėjant bylą perskaičiuotinas tik nurodytu aspektu, t. y. žalos atlyginimo būdas nekeičiamas – L. V. ir D. V. turtinė žala priteisiama vienkartine išmoka.
43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. V. per paskutinių 3 kalendorinių mėnesių iki mirties darbo užmokesčio pajamos sudarė 36 789,51 Lt: UAB „Eurocom“ 12 825 Lt (vasario mėn.); UAB „Telco Consulting Group“ 5 700 Lt (vasario mėn.); 5 700 Lt (kovo mėn.), 5 717,51 Lt (balandžio mėn.); UAB „Gigatelis“ 2 280 Lt (vasario mėn.), 2 280 Lt (kovo mėn.), 2 287 Lt (balandžio mėn.). Taigi M. V. vidutinis darbo užmokestis sudarė 3 551,66 Eur (12 263,17 Lt), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turi teisę gauti po ¼ dalį M. V. pajamų (šios nutarties 35 punktas), spręstina, kad L. V. ir D. V. turi teisę gauti po 887,91 Eur mėnesiui išlaikymo.
44. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. sprendimais L. V. ir D. V. skirtos našlaičių pensijos, kurias jos gaus iki pilnametystės. Tokiu būdu išmokėtos / mokėtinos našlaičių pensijos sumomis mažintinas L. V. ir D. V. turtinės žalos atlyginimas.
45. Iš šalių procesinių dokumentų (atsakovės 2019 m. spalio 11 d. rašytiniai paaiškinimai) ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad už L. V. ir D. V. Sodros išmokėtas našlaičio pensijas atsakovė Sodrai yra pervedusi 34 265,48 Eur, todėl šia suma mažintinas priteistinos turtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. minėtu laikotarpiu kiekvienai iš mergaičių priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 17 132,74 Eur suma. L. V. ir D. V. už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Sodra yra išmokėjusi po 3 140,77 Eur kiekvienai mergaitei. Taigi, nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (už 77 mėnesius) L. V. ir D. V. yra sumokėta kiekvienai po 20 273,51 Eur (17 132,74 Eur +3 140,77 Eur) našlaičių pensijos. Pirmiau nustatyta, kad mergaitės turi teisę gauti po 887,91 Eur kas mėnesį išlaikymo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. joms priklausė kiekvienai po 68 369,07 Eur (887,91 Eur x 77 mėn.). Atsižvelgiant į sumokėtą našlaičių pensijos sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. L. V. ir D. V. iš atsakovės kiekvienai priteistina po 48 095,56 Eur (68 369,07 Eur – 20 273,51 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo.
46. Šiuo metu L. V. (gimusiai 2005 m. kovo 4 d.) ir D. V. (gimusiai 2011 m. balandžio 26 d.) iki jų pilnametystės yra mokama 316,32 Eur našlaičių pensija. Tokiu būdu šia suma sumažinus mergaitėms priklausantį išlaikymo dydį, laikytina, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jų pilnametystės mergaitėms mokėtinas išlaikymas netekus maitintojo kas mėnesį sudaro po 571,59 Eur (887,91 Eur – 316,32 Eur).
47. Taikant vienkartinės išmokos atlyginimo būdą, L. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės (2023 m. kovo 4 d.) priklauso 23 435,19 Eur (571,59 Eur x 41 mėn.), t. y. L. V. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės iš atsakovės priteistina 71 530,75 Eur (48 095,56 Eur + 23 435,19 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo.
48. Taikant vienkartinės išmokos atlyginimo būdą, D. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės (2029 m. balandžio 26 d.) priklauso 65 732,85 Eur (571,59 x 115 mėn.), t. y. D. V. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki jos pilnametystės iš atsakovės priteistina 113 828,41 Eur (48 095,56 Eur + 65 732,85 Eur) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovėms atlyginimo pakeičia (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisiant iš atsakovės ieškovei L. V. 71 530,75 Eur ir D. V. 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, o sprendimo dalis dėl turtinės žalos ieškovei R. V. priteisimo panaikinama dėl bylos esmės neatskleidimo ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
50. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. atlyginimo pakeisti.
Priteisti L. V. 71 530,75 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų 75 cnt) išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71 530,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti D. V. 113 828,41 Eur (vieną šimtą trylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 41 cnt) išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 113 828,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimo dalį dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.