- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2-1504-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02400-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- R. V., L. V., D. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“
- Trečiasis asmuo
- M. Ž., draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Kristina Pranevičienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovui advokatui M. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ atstovei advokatei Kristinai Pranevičienei, trečiojo asmens M. Ž. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ priešieškinį ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės R. V., L. V. ir D. V. (toliau visos kartu – ieškovės) kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Kardiolita (toliau – atsakovė) ieškovei R. V. (toliau šiame sprendime ir – ieškovė) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą, ieškovei L. V. - 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, ieškovei D. V. - 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog ieškovės R. V. sutuoktinis, L. ir D. V. tėvas M. V. (toliau ir – ieškovės sutuoktinis, mirusysis, pacientas) (duomenys neskelbtini) mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos.
3. Ieškovės pažymėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ (toliau – komisijos sprendimas) konstatavo, jog atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui buvo padaryta žala, ir tenkino dalį pareiškėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukterų L. V. ir D. V. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiškėjai R. V. 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės pažymėjo, kad su komisijos sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovėms nustatytais mažesniais, nei prašyta, žalos dydžiais.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti komisijos sprendimą.
II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – komisijos sprendimą pakeitė padidindamas ieškovėms D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitą komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovėms R. V., D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, konstatavęs sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, be kita ko, vertino kaip nepagrįstą ieškovės prašymą priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumą, t. y. 1/2 jo gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (mirusiojo senatvės pensijos). Teismas nurodė, kad toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia teorinių abejonių, be to, ieškovė gali sudaryti naują santuoką. Sutuoktinio teisė į tokią negautų pajamų dalį, kurią nurodo ieškovė, nėra tiesiogiai nustatyta įstatyme ir nėra pripažįstama teismų praktikoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio nuostatas, teisę į turtinės žalos atlyginimą turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo išlaikomas, tačiau ieškovė sutuoktinio mirties metu buvo darbinga.
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą – priteisė iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 243 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 069,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovės priešieškinį teisėjų kolegija atmetė.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 112, 69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. atlyginimo pakeisti. Priteisti L. V. 71 530,75 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71 530,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti D. V. 113 828, 41 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 113 828,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo dalį dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
10. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), to paties straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog <...> teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. <...> Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. <...> Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo padarinys – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Šio pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu byloje asmeniu, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
13. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu konstatavo įrodytas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – gydymo klaida kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis), o atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. neskundžiama ir galutine nutartimi tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino.
14. Nustatyta, jog neturtinės žalos priteisimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi – ieškovių naudai iš atsakovės priteista kiekvienai po 23 000 Eur. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo iš dalies tenkinti M. V. tėvų S. ir R. V. ir sesers M. V. (S.) civiliniai ieškiniai priteisiant kiekvienam iš tėvų iš viso po 20 000 Eur, o seseriai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
15. Nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi priteisęs ieškovėms nepilnametėms dukterims L. V. 71 530,75 Eur ir D. V. 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimą vienkartinės išmokos būdu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje padarytomis išvadomis:
15.1. Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išaiškino, kad ieškovės turi teisę į turtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio pagrindu; nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga kildinama iš CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.192 straipsnio, o sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio; apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi; su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), o teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovės, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą; civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
15.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad M. V. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po ¼ dalį mirusiojo pajamų (nutarties 47 punktas); turtinės žalos dydžio apskaičiavimui taikytinas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – Aprašas) 6.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (nutarties 51-54 punktai). Tokiu būdu kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautą darbo užmokestį (nutarties 55 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi padarytas išvadas, motyvavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dar 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė, jog M. V. gautų pajamų dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Aprašo 6.1 punkto nuostatoje vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar CK nuostatomis (nutarties 53 punktas).
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį.
18. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo ieškovei, mirusiojo paciento sutuoktinei, kai sveikatos priežiūros įstaiga (jos darbuotojas) netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo būdo ir kriterijų nustatymo
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pažymėjo, jog spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panašias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 mirusiojo sutuoktinio pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014).
21. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama 1/2 dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytinėms, pajamos dalytinos į keturias dalis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartie, 47 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 43 punktas).
23. Kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 43 punkte nurodytas aplinkybes, nagrinėjant asmens ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 44 punktas).
24. Teismas taip pat nurodė, jog ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 45 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju, parenkant ieškovei mokėtinos turtinės žalos atlyginimo būdą, teismas sprendžia, kad kompensacinės civilinės atsakomybės pobūdį, šalių interesų pusiausvyra geriausiai būtų pasiekiama priteisiant ieškovei žalos atlyginimą vienkartine išmoka. Atsižvelgiant į šio kompensavimo būdo esmę, priteistinos žalos dydis apskaičiuotinas vertinant ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
26. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas vertinant realiai tikėtinai gautinas M. V. pajamas, ieškovės galimybę išlaikyti save pačią ir kitas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas aplinkybes (šio sprendimo 22-24 punktai).
Dėl žalos dydžio apskaičiavimo
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 38 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
28. Kasacinis teismas pažymėjo, jog yra išaiškinęs, kad, esant pareikštam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo), o žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 69 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 40 punktas).
29. Ieškovė į bylą pateikė informaciją apie jos sutuoktinio darbo santykius iki mirties. Nurodo, jog UAB „Telco Consulting Group“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. bendrovė teikė telekomunikacines paslaugas verslo klientams Lietuvoje ir dar 11 Europos šalių, o mirusysis dirbo projektų vadovo pareigose, UAB „Eurocom“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė telekomunikacines paslaugas, o M. V. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo pardavimų ir plėtros vadovo pareigose, o UAB „Gigatelis“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė tarptautinių pokalbių paslaugas verslo ir privatiems klientams Lietuvoje, o mirusysis šioje bendrovėje dirbo direktoriumi.
30. Taip pat, ieškovė į bylą pateikė Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos specialistės D. M. elektroninį laišką (atsakymą) į ieškovės atstovo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SD-328, kuriame pažymima, jog negalima pateikti detalių statistinių rodiklių. Nurodoma, jog informacija pagal profesijas yra rengiama kas ketverius metus, paskutinė yra paskelbta 2014 m. informacija. Pateikta paskutinė statistinė informacija apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal profesijas:
30.1. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red., kuriai priskiriama Jūsų nurodyto asmens veikla) profesijų progrupio – Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai – (kodas 11 pagal LPK 2012 klasifikatorių, kuriam priskiriami visų įmonių vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1710,5 EUR.
30.2. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių Administravimo ir komercijos vadovų (pogrupio kodas 12 pagal LPK 2012, šiam pogrupiui priskiriami pardavimo ir rinkodaros vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1919,8 EUR.
30.3. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių Verslo ir administravimo specialistų (pogrupio kodas 24 pagal LPK 2012, šiam pogrupiui priskiriami ir projektų vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1045,3 EUR.
30.4. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red.) visų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pirmąjį 2013 m. ketvirtį buvo 1058,6 EUR, 2018 m. – 1652 EUR, pirmąjį 2019 m. ketvirtį – 2277,3 EUR, antrąjį 2019 m. ketvirtį – 2356,6 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog apskaičiuojant žalos dydį turi vertinti tikėtinai atsirasiančias aplinkybes, pažymi, jog M. V. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurocom“ jau nebedirbo, todėl šio darbo užmokesčio dydžio apskaičiuodamas tikėtiną M. V. darbo užmokestį neįskaičiuotina.
32. UAB „Telco Consulting Group“ dirbdamas projektų vadovo pareigose M. V. uždirbo vidutiniškai 5705,8 Lt (1652,5 Eur) (5 700 Lt (2013 m. vasario mėn.); 5 700 Lt (2013 m. kovo mėn.), 5 717,51 Lt (2013 m. balandžio mėn.); UAB „Gigatelis“ dirbdamas direktoriaus pareigose M. V. vidutiniškai uždirbo 2282,3 Lt (660,9 Eur) (2 280 Lt (2013 m. vasario mėn.), 2 280 Lt (2013 m. kovo mėn.), 2 287 Lt (2013 m. balandžio mėn.). Ieškovės pateikta statistika dėl to paties sektoriaus panašias pareigas einančių asmenų vidutinio darbo užmokesčio neatspindi realios tikėtinai ieškovės sutuoktinio tikėtinai gautinos darbo užmokesčio situacijos. Pagal statistiką, už atitinkamas pareigas UAB „Gigatelis“ ieškovės sutuoktinis būtų gavęs ženkliai mažesnes pajamas (apie 1045,3 Eur). Tuo tarpu, atsižvelgiant į bendrovės vadovo (direktoriaus) kaip bendrovės valdymo organo dualistinį pobūdį, galima teigti, jog vidutiniškai tokiame sektoriuje įmonės direktorius gali uždirbti 1710,5 Eur, tačiau tai nereiškia, jog būtent ieškovės sutuoktinis šią sumą būtų uždirbęs (daugiau nei 3 kartus didesnė suma).
33. Be to, pažymėtina, jog statistinė informacija taip pat neatspindi realios gautinos ieškovės sutuoktinio darbo užmokesčio sumos, nes šios sumos yra nurodytos bruto. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sumos, mokėtinos kaip turtinės žalos atlyginimas, turėtų būti skaičiuojamos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).
34. Taigi, tikėtinai M. V. ateityje būtų uždirbęs 2313, 4 Eur. Apskaičiuojant ieškovei tenkančią dalį, tikėtinai uždirbtina suma yra dalinama iš 4, viso 578,35 Eur per mėnesį.
Dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo mažinimo
35. Nustatyta, jog Suaugusių psichiatro R. R. 2020 m. vasario 3 d. išraše iš R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą nurodoma, jog „R. V. psichoemocinė būsena pakankamai stabili. Išgyvena stresogeninę situaciją (antstoliai, teismai). Vartoja visgi mažesnę Quetiapino dozę (iki 2 tab/nakčiai). Kritiška. Išlieka ne atsparumas stresogeninėms situacijoms, todėl nutraukti vaistų dar negali. Gydymas tęsiamas. Išrašomi vaistai. <...> Išvada: F41.2 Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas“. Suaugusių psichiatro Z. S. 2020 m. birželio 30 d. išraše iš R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą pažymima, jog „atvyko pakartotinai išsirašyti vaistų. Savijauta stabili. Pokalbis. Gydymas tęsiamas. Dgn.: F41.2 <...>“.
36. Gydytojo J. A. 2020 m. liepos 8 d. išraše iš D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą nurodoma, jog „2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 17 d. lankėsi pas vaikų psichiatro konsultacijoms, diagnozė Z00.1 Įprastinis vaiko sveikatos ištyrimas, F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje“. Nurodoma, jog „Pakartotinai lankėsi dėl baimių 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. liepos 1 d. Diagnozė F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. <...>“.
37. Medicinos psichologės I. K. 2020 m. liepos 8 d. išraše iš D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą pažymima, jog „nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. D. V. buvo atvykusi į vieną VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologės I. K. konsultaciją. Konsultacijoje lankėsi dėl mergaitės padidinto jautrumo, baimių. Konsultacijos metu taikyti žaidimų terapija paremti metodai bei mamos konsultavimas“.
38. Kaip ieškovė pažymėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu, šiais įrodymais ieškovė įrodinėja aplinkybę, jog ieškovė negali ieškoti darbo ir dirbti dėl tos priežasties, jog yra psichologiškai nepasiruošusi, negali pakelti streso, yra neatsigavusi po sutuoktinio mirties. Ieškovė negalimumą dirbti įrodinėja ir aplinkybe, jog ieškovės duktė D. V. yra prisirišusi prie mamos, turi psichologinių sunkumų – mirties baimę, jautrumą.
39. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė R. V. nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2014 m. balandžio 26 d. buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. liepos 14 d. buvo drausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, bei nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. dirbo AB „Lietuvos paštas“. Ieškovė nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, anot ieškovės ji negali to padaryti, nes Užimtumo tarnyba jai siūlo darbą.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų apie objektyvų negalimumą dirbti (netektą darbingumą, susirgimus), ieškovės pateikti medicininiai išrašai apie jos pačios sveikatą, ar apie dukters D. V. sveikatą liudija, kad abi ieškovės patyrė sunkius išgyvenimus po sutuoktinio/tėvo netekties, tačiau tai neįrodo ieškovės objektyvaus negalėjimo užsidirbti, išlaikyti save ir prisidėti prie dukterų išlaikymo. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra 41 metų amžiaus, taigi, darbingo amžiaus, todėl objektyviai turi galimybę įsidarbinti ir dirbti.
41. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog D. V. mokosi antroje klasėje, lanko popamokinius dailės, anglų kalbos užsiėmimus, todėl nuolatinė motinos priežiūra jai nėra reikalinga. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų bei pačios ieškovės paaiškinimų galima prieiti prie išvados, jog ieškovė nededa pakankamai pastangų grįžimui į darbo rinką. Teismas pažymi, jog vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė turėtų galimybę dėti pastangas darbo paieškoms ar darbui (taip pat rinktis alternatyvius darbo būdus, pavyzdžiui, dirbti ne visą darbo dieną, nuotoliniu būdu ar kt.).
42. Taip pat, bylos medžiagą sudaro 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolės A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3, kuriame užfiksuota, jog ieškovės R. V. Facebook paskyroje yra skelbimai apie galimai vykdomą individualią veiklą ir parduodamus vainikus per paskutinius dvejus metus. Atsakovė tokiu būdu įrodinėja ieškovės galimybę pačiai save išlaikyti. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog turi pomėgį pinti vainikus, individualia veikla neužsiima. Šiuo atveju, vertindamas atsakovės pateiktus duomenis teismas sprendžia, jog įrodymai yra nepakankami, kad įrodytų nuolatines ieškovės pajamas ir nuolatinę veiklą, kurios pagrindu ieškovė galėtų save išlaikyti. Iš šių duomenų matyti, jog tikėtina, kad ieškovė gauna tam tikras pajamas ir tai parodo ieškovės galimybę dėti pastangas pačiai save išlaikyti, tačiau tokie įrodymai nėra pakankami prieiti prie išvados, kad ieškovė jau šiuo metu save pakankamai finansiškai išlaiko.
43. Taip pat ieškovė teikdama į bylą 2020 m. gegužės 22 d. UAB „ROSK Consulting“ atliktą Nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų santraukos apie atsakovės finansinę būklę, nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra labai gera. Išvadoje nurodoma, jog per 2019 m. metų veiklos laikotarpį bendrovės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 11 908 562 eurų, o grynasis pelnas 2019 m. sudarė – 1805 519 eurų. Todėl vertindamas minėtos išvados duomenis teismas prieina prie išvados, jog atsakovė 2019 m. veikė pelningai.
44. Tuo tarpu, atsakovės atstovė Kristina Pranevičienė 2020 m. rugpjūčio 3 d. į bylą pateikė UAB „Kardiolita“ finansų vadovo L. B. pažymą Nr. 20200803-1, kurioje nurodoma, jog atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos sukėlė Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas, bendrovės veikla buvo sustojusi ir buvo teikiama tik būtinoji medicininė pagalba. Nurodoma, jog karantino laikotarpiu, įvertinus valstybės skirtą paramą karantino padariniams sušvelninti, atsakovė patyrė 22 000 Eur nuostolių, pajamos smuko iki 70 proc. biudžetuoto pajamų lygio, skolos tiekėjams ir valstybės biudžetui išaugo iki 500 000 Eur. Nurodoma, jog net ir tokioje situacijoje bendrovė neatleido 450 savo darbuotojų. Todėl pažymima, jog 2020 m. liepos 31 d. išmokėjus žalos išmoką mirusiojo dukterims L. ir D. V., kuri siekė 135 787, 35 Eur, bendrovė susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu ir vienkartinis likusios žalos išmokėjimas mirusiojo sutuoktinei (ieškovei) reikštų neproporcingą įsipareigojimų vėlavimą žymiai didesnei kreditorių daliai, tarp jų bendrovės darbuotojams, valstybei bei tiekėjams.
45. Teismas pažymi, jog toks atsakovės teikiamas įrodymas vertintinas kaip nepakankamas siekiant įrodyti blogą atsakovės turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina, jog atsakovės veikla 2019 m. buvo pelninga, atsižvelgiant į šio sprendimo 36 punkte aptariamą įrodymą atsakovės pajamos tikėtinai sumažėjo, tačiau teismo vertinimu, atsakovės finansinė padėtis vadovaujantis minėtu įrodymu nėra iš esmės pasikeitusi, dėl ko atsakovė negalėtų atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų kilusios žalos.
46. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 44 punktą, CK 6.251 straipsnio 2 dalį, CK 1.5 straipsnį, sprendžia, jog ieškovė turi visas galimybes ieškotis darbo ir pati save išlaikyti, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie objektyviai neleistų jai dalyvauti darbinėje veikloje, jos vaikams nereikalinga nuolatinė priežiūra, vertina, jog galimai ateityje ieškovė turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens, todėl mažina priteistinos žalos dydį iki 400 Eur per mėnesį.
47. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Laikytina, jog pagrindas žalos atlyginimui atsirado (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui M. V.. Taigi, žalos dydis skaičiuotinas nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki mirusiojo pensinio amžiaus, t. y. 2045 m. vasario 21 d. teismo skaičiavimu, viso 369 mėnesiai.
48. Nustatyta, jog vadovaujantis ieškovės ir atsakovės 2013 m. liepos 12 d. susitarimu Nr. BRT-13-72 atsakovė ieškovei kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. mokėjo periodinę 2000 Lt (579,24 Eur) dydžio išmoką, viso 17 377,20 Eur. Taigi, viso priteistinos žalos dydį sudaro 130 222,8 Eur (369 mėn. x 400 Eur – 17 377,20 Eur).
Dėl procesinių palūkanų dydžio
49. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 24 punktas). Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas). Teismas praktikoje pažymi, jog kadangi procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai nustatyti įstatymu, skaičiavimo pradžia negali būti siejama su kokiais nors kitokiais juridiniais faktais, pavyzdžiui, dokumentų išrašymo ar pateikimo teismui data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 29 punktas).
51. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinių palūkanų skaičiavimas negali būti siejamas su kitais juridiniais faktais, todėl atmestinas atsakovės prašymas dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (130 222,8 Eur) nuo bylos iškėlimo momento (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Ieškovės ieškinys, dalyje dėl patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo ieškovei, mirusiojo paciento sutuoktinei, kai sveikatos priežiūros įstaiga (jos darbuotojas) netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas tenkintinas iš dalies.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. V. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 868,86 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje, 600 Eur už VšĮ „Paramos vaikams“ centro atliktą vaikų psichologinės būsenos įvertinimą, ir 9,77 EUR už medicininių dokumentų išrašų darymą VšĮ „Antakalnio poliklinikoje“. Teismas sprendžia, jog 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pagrįstai išspręstas klausimas dėl dalies bylinėjimosi išlaidų (1478,63 Eur) ieškovei priteisimo.
54. 2019 m. spalio 10 d. prašymu ieškovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 30 Eur už AB „SEB“ banko išrašo gavimą, 5,59 Eur už išrašo iš VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gavimą. Viso 35,59 Eur, teismas laiko šias išlaidas pagrįstomis bei susijusiomis su bylos nagrinėjimu.
55. 2020 m. liepos 21 d. prašymu ieškovė prašo priteisti jos naudai 1000 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje (c. b. e2-1504-866/2020) (sąskaita Nr. MS-76/2020).
56. Maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, priteistina suma sudaro – 0,1. Teismo paskaičiavimu, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 49 min. yra priteistina 250,8 Eur suma. Ieškovės atstovui nedetalizavus pasiruošimo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniškai trunka 1 val., todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos viršijant Rekomendacijose numatytą dydį iki 388,9 Eur. Ieškovės ieškiniu iš viso prašė priteisti 775 496,82 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į ieškinio tenkintą dalį (50 %) ieškovei iš atsakovės priteistina 951,56 Eur suma.
57. Proporcingai atmestų reikalavimų sumai (50 %) iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. 2019 m. birželio 3 d. prašymu atsakovė prašė priteisti 7260 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 235 Eur sumą civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 už kasacinio skundo parengimą, 35 val. teisinių konsultacijų, susipažinimą su bylos medžiaga bei 3025 Eur sumą už atsiliepimo parengimą į kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2910,9 Eur už kasacinį skundą ir 1649,51 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą, viso 4560,41 Eur.
58. 2020 m. balandžio 20 d. prašymu atsakovė prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 už kasacinio skundo parengimą patirtas 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai sprendžia, jog šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos.
59. 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu atsakovė prašo priteisti 1210 Eur – už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje bei atsakovo atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. e2-1504-866/2020. Kaip minėta, už atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje maksimali priteistina suma sudaro 250,8 Eur. Atsakovės atstovei nedetalizavus pasiruošimo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniškai trunka 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina suma sudaro – 0,4, taigi, maksimaliai 552,4 Eur, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 941,3 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio atmestą dalį (50 %) atsakovei iš ieškovės priteistina 3960,85 Eur.
60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patyrė 15,46 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. pažyma).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės R. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245, ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 130 222,8 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245, ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 951,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245 naudai 3960,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ juridinio asmens kodas 126118245 ir ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,46 Eur (keturiolika Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (po 7,73 Eur). Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.