- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- eA2-3507-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02400-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2072-852/2017 pagal ieškovių R. V., nepilnamečių L. V. ir D. V. (įstatyminė atstovė R. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Kardiolita“ priešieškinį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Kardiolita“ pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2072-852/2017 dalyje dėl 46 744,88 Eur turtinės žalos atlyginimo L. V. ir dalyje dėl 89 042,54 Eur turtinės žalos atlyginimo D. V. bei procesinių palūkanų priteisimo D. V. ir L. V.; priteisti pareiškėjos UAB „Kardiolita“ naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Nesutikdama su 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 išdėstytais motyvais ir nebeturėdama galimybių skųsti šią nutartį instancine tvarka, pareiškėja mano, kad vienintelis likęs kelias atstatyti teisingumą ir teisingai išnagrinėti bylą yra atnaujinti procesą. Teigia, jog buvo padaryta esminė klaida, apskaičiuojant ieškovėms priteistinos turtinės žalos atlyginimą. Pasak pareiškėjos, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo išreikalavęs papildomus įrodymus, kuriuos gavus naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai nagrinėjant bylą pirmoje ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje pirmąjį kartą. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė ir nevertino naujai į bylą išreikalautų įrodymų, neskyrė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir nesudarė šalims galimybės pasisakyti dėl naujai į bylą išreikalautų įrodymų, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pareiškėja tikėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertins, pasisakys dėl naujai į bylą išreikalautų ir priimtų įrodymų. Pareiškėjos įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas turėjo dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių rašytinių įrodymų, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, jog proceso atnaujinimas nepažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, kadangi Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1504-866/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei R. V.. Atnaujinus procesą pareiškėjos prašomoje bylos dalyje, ši byla galėtų būti sujungta su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1504-866/2020. Paaiškino, kad ieškovėms D. V. ir L. V. turtinės žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu (toliau – VDU), į kurį yra nepagrįstai įtrauktas tariamai 2013 m. vasario mėnesį mirusiojo M. V. UAB „E.“ uždirbtas darbo užmokestis, nors iš UAB „E.“ 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymos matyti, kad M. V. 2013 m. nedirbo įmonėje „E.“, o ta pačia nutartimi, bylos dalis dėl turtinės žalos apskaičiavimo ir priteisimo R. V. yra grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Susidaro situacija, kad gali atsirasti du priešingi teismų sprendimai.
Nurodė, jog apie aplinkybę, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. M. V. nedirbo UAB „E“ pareiškėjai tapo žinoma tik 2019 m. rugsėjo 30 d., kai UAB „E“ pateikė į bylą naujai išreikalautą įrodymą Lietuvos apeliaciniam teismui. Apie aplinkybę, kad 2013 m. vasario mėnesį M. V. buvo išmokėtos sumos už darbą UAB „E“ 2012 metais pareiškėjui tapo žinoma 2019 m. spalio 10 d., kai ieškovių advokatas pateikė į bylą 2019 m. spalio 3 d. UAB „E“ pažymą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 14 d., pareiškėjos teigimu, naikinamasis terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra pasibaigęs. Teigia, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – kadangi byla buvo nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, o vėliau – pagal pareiškėjos kasacinį skundą – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad teismai tinkamai įvertins naujai į bylą išreikalautus įrodymus bei teisingai apskaičiuos priteistiną turtinę žalą ieškovėms L. V. ir D. V.. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priimti teikiamą prašymą bei jį nagrinėti.
Ieškovės R. V., L. V. bei D. V. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Kardiolita“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovių manymu, atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka kelių naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pasak ieškovių, aplinkybės apie M. V. valstybinio socialinio draudimo pabaigą UAB E 2012-12-31 dienai bei M. V. iš UAB E gautą su darbo santykiais susijusias pajamas egzistavo ir buvo žinomos visiems nagrinėjamos civilinės bylos dalyviams pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013-11-08 pažymą apie asmens valstybinį draustumą (Nr. 4-8-12747)), kuri buvo pateikta dar pirmoje instancijoje. Ta pati pažyma leido patvirtinti, kad M. V. iš UAB E 2013 m. vasario mėn. gavo pajamas susijusias su darbo santykiais, tokias pat kaip ir 2012 m. vasario mėn. Aplinkybės, jog M. V. UAB „E“ nedirbo nuo 2013-01-01 ir gavo iš UAB „E“ pajamas susijusias su darbo santykiais neatitinka naujumo kriterijaus. Tai, kad minėtas aplinkybes atsakovė ir jos atstovai/advokatai žinojo dar neįsiteisėjusiems teismo sprendimams patvirtina ir pats prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys. Atsakovė iš esmės nesutinka su bylą nagrinėjusių apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų išvadomis ir byloje surinktų įrodymų, tame tarpe tų pačių, kuriuos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo kaip naujas aplinkybes, vertinimu, o tai nėra ir negali būti nei faktinis, nei teisinis pagrindas bylai atnaujinti. Atsakovė susipažinusi su visais įrodymais 2019 m. spalio 11 d. teikė rašytinius paaiškinimus, o apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus vertino ir dėl jų pasisakė, todėl nėra proceso teisės pažeidimo. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamai įvertintų įrodymų ir dėl to priimto, jos nuomone, nepagrįsto procesinio sprendimo, negali būti nagrinėjami.
Ieškovių įsitikinimu, atsakovės nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas atnaujinti gerokai praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumos bei išlaikymo, netekus maitintojo, priteisimo iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. – 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Ieškovės 2019 m. spalio 10 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovės L. V. 76 286,40 Eur, D. V. – 123 480,52 Eur, R. V. – 338 295,57 Eur turtinės žalos atlyginimo vienkartine išmoka bei pateikė alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. pakeitė. Priteisė L. V. 71 530,75 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71 530,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė D. V. 113 828,41 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 113 828,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 turinio matyti, kad kasacinį skundą atsakovė grindė, be kita ko, tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl naujų į bylą pateiktų bei išreikalautų įrodymų. Teigė, jog turtinė žala ieškovėms D. V. ir L. V. buvo neteisingai apskaičiuota pagal mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokestį, įtraukus tariamas darbdavio pajamas iš UAB „E.“; M. V. nuo 2013 m. sausio 1 d. nedirbo UAB „E.“. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kokiu pagrindu ir kokio pobūdžio išmoka buvo išmokėta M. V. 2013 m. vasario mėnesį. Kasacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys M. V. gautas pajamas įrodinėjo skirtingais įrodymais, teikė su jais susijusius paaiškinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir sprendė, jog M. V. gautas pajamas pagrindžia UAB „E.“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie asmens valstybinį draustumą, UAB „E.“ 2019 m. spalio 7 d. pažyma. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija vertino, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėnesį gautas pajamas.
Atsakovė UAB „Kardiolita“ pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, arba procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų - jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniu, neįžvelgia pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui byloje atnaujinti.
Pagal pacituotą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad aplinkybės gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme tuomet, kai jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
Pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį - tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.
Šiuo atveju pati pareiškėja pareiškime teigia, jog naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, gavus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1042-553/2019 išreikalautus papildomus įrodymus (atitinkamai – 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 10 d.), tačiau priimdamas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisakė ir nevertino (pareiškimo 22-23, 31 punktai). Taigi, tiek šios aplinkybės, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip ir pastebėjo ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą, atsakovė dėl naujai pateiktų dokumentų 2019 m. spalio 11 d. teikė rašytinius paaiškinimus.
Atsakovės teigimu, ji tikėjosi, jog apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertins ir pasisakys dėl naujai į bylą išreikalautų ir priimtų įrodymų; to nepadarius – pareiškėjas pateikė kasacinį skundą, nurodydamas motyvus ir tikėdamasis, kad byla bus grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (pareiškimo 24 punktas); pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 išdėstytais motyvais ir pareiškėjai nebeturint galimybių skųsti LAT nutartį instancine tvarka, mano, kad vienintelis pareiškėjui likęs kelias atstatyti teisingumą ir teisingai išnagrinėti bylą yra atnaujinti procesą.
Teismas pažymi, kad šiais argumentais pareiškėja aiškiai išreiškia nesutikimą su teismo (įskaitant ir aukščiausios – kasacinės instancijos) sprendimu, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindas bylai atnaujinti.
Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Pareiškėja, teikdama prašymą atnaujinti procesą, kuris yra grindžiamas ne realiomis naujai paaiškėjusiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, o išreikšdamas nesutikimą su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu bei išvadomis, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pripažįsta, jog yra praleidusi terminą prašymui pateikti. Tačiau teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėja aplinkybes, kuriomis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo žinojo dar bylos nagrinėjimo metu, spręsti jo atnaujinimo klausimą netikslinga.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindo, todėl prašymas netenkinamas – procesą atnaujinti atsisakytina.
Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese; pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į UAB „Kardiolita“ prašymą dėl proceso atnaujinimo (kartu su lap) parengimą ir teismui pateikimą ieškovė R. V. advokatui M. S. sumokėjo 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas atmetamas ši suma ieškovei R. V. priteisiama iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 365 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Kardiolita“ pareiškimą atmesti – atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2072-852/2017.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Kardiolita“ (į. k. 126118245) ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.