Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, ištekėjusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), duomenų suvedimo darbuotoja, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. B. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 12.40 val. Kaune, Baltų prospektu kryptimi nuo pastato Nr. 97 iki Nr. 195 vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW SERIE 5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, nustatytas 2,76 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji E. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 12:40 valandą išgėrusi 3 taures vyno ir pasiėmusi sutuoktiniui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“ nuvažiavo į šalia namų esančią parduotuvę „Norfa“, Baltų pr.. Taip pasielgė, nes buvo supykusi, pasielgė labai neatsakingai ir neapgalvotai. Sutinka su nustatytu 2,72 promilių girtumo laipsniu. Anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Augina du vaikus 16 ir 8 metų, dėl sūnui Deilanui nuo mažens nustatyto vidutinio autizmo negalios, jai labai reikalinga turėti teisę vairuoti automobilį, todėl teisės atėmimą vairuoti prašo taikyti minimaliai. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant laiduotoju jos tėvą P. B.. Su juo santykiai yra geri, tėtis jai yra autoritetas.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir gynėjas, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 12:50 val. adresu Baltų pr. 195, Kaunas, parduotuvėje „Norfa“, apsipirkinėjo kartu su vyru. Stovint prie mokėjimo kasų, priešais juos stovėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri elgėsi neadekvačiai, jai iš rankų nuolat krisdavo daiktai, moteris svirduliavo, prie kasos nuolat nepataikė į kortelių skaitymo aparatą, kol pardavėja pati neįdėjo kortelės reikiama puse, taip pat, moteris sunkiai gebėjo suvesti kortelės kodą. Apsipirkusi, ji išėjo pirma iš parduotuvės, o po to, už kelių minučių išėjo ir jie. Automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kaip baltos spalvos automobilyje ,,BMW“, (valstybinių numerių nepamena, juos padiktavo skambindama bendruoju pagalbos numeriu), nuolat spaudžiamas akseleratoriaus pedalas, iš duslintuvo ėjo dūmų kamuoliai, automobilis judėjo iš stovėjimo vietos tai pirmyn, tai atgal. Jos vyras jų automobiliu privažiavo prie automobilio „BMW“ ir jie pamatė, kad parduotuvėje buvusi neblaivi moteris, šiuo metu sėdi prie automobilio vairo. Jos vyras V. S. atidarė vairuotojo pusės dureles ir prašė moters išjungti automobilio variklį ir atiduoti automobilio raktelius. Moteris jam atsakė, klausimu, „ko jūs čia norit, ką jūs čia darot?“. Tada vyrui pavyko išjungti variklį, tačiau automobilyje buvo „start/stop“ sistema, moteris vėl užsikūrė automobilį, vyras vėl jį užgesino ir nuėjo į automobilio priekinę dalį, t. y. prie priekinio bamperio, o tuo metu moteris užsikūrė automobilį vėl ir pavažiavo į priekį. Jos vyras spėjo pasitraukti, kai moteris pajudėjo automobiliu į priekį ir ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie įvykį. Taip pat jos vyras garsiai pasakė vairuotojai, kad „jūs esate girta“ ir, kad jai iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, moteris vis sakė „ką jūs čia, ką jūs čia“, reikalavo leisti važiuoti toliau, taip pat, kartojo, kad turi du vaikus. Moteris automobilyje buvo viena, pradarytų ar nugertų alkoholinių gėrimų jos automobilyje nebuvo, tuo metu, kai vyras bandė iš moters atimti raktelius. Pateikė vaizdo registratoriaus savo automobilyje „SEAT“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (b. l. 62-65).

3.2. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 13.03 val. jam dirbant kartu su tyrėja L. J. iš Kauno AVPK OVS budėtojo radijo šaukiniu K1735 buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 6 d. 13.02 val. adresu Baltų pr. 195, Kaune į automobilį BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, įsėdo visiškai neblaivi moteris, ruošiasi važiuoti, kažkas bando sulaikyti. Automobilis užvestas. 2022 m. lapkričio 6 d. 13.08 val. atvykus adresu Baltų pr. 195, Kaunas prie prekybos centro „NORFA“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie automobilio BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, E. S. kuri ranka parodė į moterį einančią iš automobilių stovėjimo aikštelės ir pasakė, kad pastaroji būdama akivaizdžiai neblaivi išėjusi iš prekybos centro įsėdo į minėtą automobilį ir su juo ruošėsi išvažiuoti. Jos vyras V. S. minėtą moterį bandė sustabdyti. Susistabdžius pilietę kuri šalinosi iš automobilių stovėjimo aikštelės, pastaroji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo į šalis, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pastaroji save pasivadino E. B.. Paklausus, ar ji vairavo automobilį BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo išsisukinėti. Paklausus, ar yra vartojusi alkoholio, moteris pasakė, kad taip. E. B. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. 2022 m. lapkričio 6 d. 13.27 val. alkotesteriu Drager Alcotest Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 1712750, E. B. buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas, 2022 m. lapkričio 6 d. 13.45 val. Alkotesteriu Drager Alcotest Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 1712750, jai buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas. Automobilis BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugomąją aikštelę esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6-10).

3.3. Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Jame matomas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas. Vaizdo įrašo pradžia 12:24:00 val. Nuo kairės pusės į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja baltos spalvos automobilis - sedanas, apie 12:50 val. prisiparkuoja aikštelės gale ir matomas iš galinės dalies. Iš baltos spalvos automobilio vairuoto sėdynės išlipa moteris šviesiais plaukais, kurios veido bruožai neįžiūrimi. Moteris eina nekoordinuotai. Apie 12:58 val. ta pati moteris, eina aikštele link to paties baltos spalvos automobilio, neša kažkokį nedidelį nešulį, moters judesiai nekoordinuoti, ji tiesioje vietoje nugriūna ant asfaltuotos aikštelės, nepajėgia atsikelti. Apie 13:00 val. atsikėlusi moteris prieina prie baltos spalvos automobilio, įsėda į vairuotojo sėdynę, truputį pavažiuoja atgal. Tuomet prie baltos spalvos automobilio pribėgę pašaliniai žmonės atidaro vairuotojo dureles ir neleidžia moteriai važiuoti. Apie 13:09 val. prie baltos spalvos automobilio privažiuoja policijos automobilis ir išlipę pareigūnai prieina prie automobilio vairuotojo pusės (b. l. 72-74).

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta adresu Baltų pr. 195, Kaunas, bei automobilis BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-32).

3.5. Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 6 d. 13.27 val. alkotesteriu E. B. buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas, 2022 m. lapkričio 6 d. 13.45 val. alkotesteriu E. B. buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas (b. l. 75, 77).

3.6. VĮ „Regitra duomenys“, iš kurių matyti, kad automobilio BMW, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra M. B. (b. l. 39).

3.7. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad BMW 525d, 2010 m laidos, kaina Lietuvoje yra 9120 Eur (b. l. 40).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje pačios kaltinamosios E. B. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojos apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 12.40 val. Kaune, Baltų prospektu kryptimi nuo pastato (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW SERIE 5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,76 promilės neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas E. B. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. E. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamoji E. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą raštišką prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato P. B. atsakomybei, nurodydama, kad jis galės daryti jai teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, P. B. yra jos tėtis, dažnai susitinka, aptaria problemas, iškilusius klausimus. Prašyme nurodoma, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Nurodo, jog yra neteista, gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais, vienas jų yra su negalia ir, kuriam būtina jos pagalba ir būtina teisė vairuoti. Prašo perduoti pagal laidavimą be užstato, nes nors ir dirba, tačiau jos atlyginimas yra tik 600 Eur, todėl padeda tėvai, užstatas dar labiau pablogintų jos finansinę padėtį, o dar ir pinigine išraiška reiks atsakyti už padarytą nusikaltimą.

7. Laiduotojas P. B. byloje pateikė prašymą perduoti E. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes jis nors ir turėtų galimybę užstatą sumokėti, tačiau tai apsunkintų jo ir dukros šeimos materialią padėtį, tačiau jis gali įtakoti jos elgesį, sprendimus, jis dukrai yra autoritetas, nuolat palaiko ryšius, dažnai lankosi vieni pas kitus namuose, artimai bendrauja su anūkais. Su dukra yra susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai, dažnai sprendžia ir aptaria kartu gyvenimo problemas, klausimus. Jis nėra teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Laiduotojas P. B. teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą raštišką prašymą, nurodydamas, kad jis gali teigiamai įtakoti E. B., pažadėjo, jog ji daugiau nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį E. B. esančių duomenų, ji traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ji praeityje bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 90-91). Nors E. B. bausta administracine tvarka, pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, baudos sumokėtos, praeityje kaltinamoji nebuvo bausta už nusižengimus, padarytus neblaivaus asmens. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). E. B. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruota, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teista ir bausta už vairavimą būnant neblaivia. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo P. B. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas P. B. yra kaltinamosios tėvas, kuris yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotojas, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Kaip matyti iš kaltinamosios ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, dažnai bendraujantys, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų nusižengimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. B. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad E. B. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su E. B. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius santykius, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotojo ir kaltinamosios šeiminę padėtį, finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamoji E. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo P. B. atsakomybėn, baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojui P. B. išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl E. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. E. B. , vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,76 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nes nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau baudas sumoka. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamosios sisteminga ir itin piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

16. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti E. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų E. B. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininkės asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra teisiama pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones E. B. įgijo seniai ir vairuoja dažnai, kadangi vairavimas yra susijęs su jos tiek darbinėmis, tiek ir asmeninėmis - šeimyninėmis funkcijomis bei neįgalaus vaiko poreikių tenkinimu, administracine tvarka bausta, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (už ne vietoje pastatytą automobilį, už telefono naudojimą vairuojant), yra dirbanti, šeimoje auga didelių specialiųjų poreikių turintis sūnus, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai nustatytinas artimas minimaliam terminui. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajai sustabdymo dienos – nuo 2022 m. lapkričio 8 d.

17. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

18. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo jos sutuoktiniui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW SERIE 5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nes įgytas iki santuokos, kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, būdamas užsienyje nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, nedavė kaltinamajai leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamosios konfiskuoti transporto priemonės dalį vertės atitinkančios pinigų sumą.

19. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

20. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamosios vairuoto automobilio rinkos vertė 9120 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamosios yra sunki turtinė ir šeiminė padėtis, nes nors ir dirba, tačiau darbinės grynosios pajamos yra nedidelės – 600 Eur, juolab šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, vienas kurių turi didelių specialiųjų poreikių. Įvertintina ir kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, tai, kad ji neteista, nėra sisteminga piktybiška kelių eismo taisyklių pažeidėja, tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų turi vidutinę autizmo negalią, gauna minimalų - 600 Eur darbo užmokestį. Šios kaltinamosios padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajai būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jos teises daugiau negu yra būtina, pažeistų ir nepilnamečių vaikų teises bei būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

21. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „BMW SERIE 5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu jau grąžinti M. B., paliktini jo dispozicijoje; E. B. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, o skaitmeninė laikmena su įvykio vaizdo įrašu, kurią pateikė A. P., paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnis).

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

24. Kaltinamajai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau byloje iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo pateiktas prašymas ir duomenys dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tik 2022 m. lapkričio 23 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-12540, nurodant, kad E. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 66,67 Eur.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-530/2022). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas po nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo negalėtų būti sprendžiamas.

26. Be to, atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį, jog nors dirba, bet gaunamos darbinės pajamos yra minimalios – 600 Eur, turi du nepilnamečius vaikus, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos. Tai atitinka ir naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamosios bylos: Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo P. B. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 8 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „BMW SERIE 5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct).

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „BMW SERIE 5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintus M. B., palikti jam disponuoti;

- E. B. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“;

- skaitmeninę laikmeną su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui E. B. ir laiduotojui P. B. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.