Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą 2024 m. birželio 13 d. iškelta administracinio nusižengimo byla G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal minėtą įstatymo normą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą. Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. S. kaltė nesilaikius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises, bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta paties G. S. parodymais, kaltės pripažinimu bei byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b. l. 1-6); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu, balansais (b. l. 7-17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 18-20), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašu (b. l. 23-28), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų registras (išlaidomis) (b. l. 21-22), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga (b. l. 29), VMI prie FM 2024 m. sausio 18 d. raštu (duomenys neskelbtini), VMI prie FM 2024 m. sausio 18 d. sprendimu neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. ((duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 18 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-36).

Išnagrinėjus pateiktus bendrovės sąskaitų išrašus, kasos žurnalą, mokestinės nepriemokos įmokų balansus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. birželio 11 d. duomenimis sudarė 22 219,72 Eur, bendrovės įplaukų suma AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. sudarė 10 106,21 Eur, kasoje buvusios lėšos nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. 3707,30 Eur, tačiau minėtos sumos nebuvo panaudota pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą tvarką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. S. į biudžetą nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. savanoriškai įmokų nemokėjo, buvo nuskaityta iš permokų ir nurašyta nuo sąskaitų tik 606,84 Eur, tačiau tuo pat metu esant bendrovėje minėtoms įplaukoms, lėšoms esančioms kasoje ir esant mokestinei nepriemokai bendrovė atsiskaitė ne su VMI, o su kitais kreditoriais –„(duomenys neskelbtini)“ – 6 576,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 263,00 Eur, G. S. 1 780,00 Eur, taip pat atliko smulkesnius pervedimus „(duomenys neskelbtini)“ pervesdamas 685,42 Eur, W. G. pervedė 70,00 Eur ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 121,00 Eur, t. y. su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnį yra žemesnėje eilėje, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei kaip nurodė pats G. S. teismo posėdžio metu sau pervesdamas pinigus asmeninėms reikmėms. Taip G. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad G. S., būdamas minėtos bendrovės vadovu nuo 2018 m. sausio 24 d., tiek aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., neabejotinai žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kuomet Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, dėl jos kreipęsis į VMI dėl išdėstymo ar atidėjimo, bet gavęs neigiamą atsakymą, esant mokestinės nepriemokos išieškojimui priverstine tvarka pas antstolį vykdant jau 2022 m. sausio 6 d. VMI išduotą vykdomąjį dokumentą, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. G. S., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors minėta CK 6.930 ¹ straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Byloje surinktais duomenimis yra pilnai įrodyta G. S. tyčinė kaltė padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl G. S., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-140-806/2024). Konstatavus, jog G. S. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, toliau spręstina dėl nuobaudos individualizavimo.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Nagrinėjamu atveju skiriant G. S. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad G. S. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; duomenų apie G. S. teistumą byloje nėra, tačiau iš kaip teismo posėdžio metu nurodė pats G. S. ir ką patvirtina ANR išrašas, jis daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau už analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnyje, nebaustas, turi galiojančių administracinių baustumų, baudos sumokėtos. Iš ANR registro duomenų matyti, jog G. S. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su vadovaujamom įmonėm, tačiau iš padarytų nusižengimų nepasimokantis, todėl šis jo nusižengimas nelaikytinas atsitiktiniu, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu, įstatymų besilaikančiu piliečiu (ANK 22 straipsnis).

Atsakomybėn patrauktas asmuo yra dirbantis, kaip nurodė teismo posėdžio metu gaunantis nuo 1500 iki 1800 Eur mėnesinių grynųjų pajamų, turintis 3 išlaikomus vaikus, turintis įsipareigojimų pagal mokestinės paskolos sutartį, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tam tikri mokėjimai į valstybės ir Sodros biudžetus atliekami, asmuo nevengia mokestinės nepriemokos, nors ir priverstine tvarka, tačiau moka kas mėnesį 300 Eur sumą skolai mažinti pagal antstolio patvarkymą, dėl ko ženkliai sumažėjo išieškoma mokestinė nepriemoka. Įvertintina ir tai, kad baudos skyrimas už šio nusižengimo padarymą neatleidžia atsakomybėn patraukto asmens nuo pareigos padengti mokestinę nepriemoką, kurios dydis yra pakankamai didelis – 21 888,50 Eur.

Be to, pažymėtina, jog G. S. yra ėmęsis veiksmų padengti mokestinę nepriemoką. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog jis pagal antstolio patvarkymą kiekvieną mėnesį moka po 300 Eur skolai padengti (b. l. 135-140). Nors teismo posėdžio metu VMI atstovė su šiuo mokestinės nepriemokos išdėstymu nesutiko, tačiau nepateikė duomenų, jog minėtas patvarkymas būtų įstatymo nustatyta tvarka apskųstas, panaikintas, todėl tai, jog G. S. iki šiol moka nustatytą sumą rodo, jog jis nevengia prievolės atsiskaityti su valstybe, padengiant mokestinę nepriemoką pagal antstolio patvarkymu nustatytą skolos mokėjimo tvarką. Nors VMI atstovė nurodė, jog antstolio patvarkymai, kuriuos pateikė G. S., rodė atskirais mėnesiais išaugusią mokestinę nepriemoką, vis dėlto pastebėtina, jog išieškojimas mokestinės nepriemokos buvo efektyvus, priverstinai išieškoma skola VMI ženkliai sumažėjo, tačiau visgi šiai dienai, pagal VMI atstovės nurodytus duomenis, mokestinė nepriemoka yra tik neženkliai sumažėjusi nuo 2024 m. birželio 11 d. nustatytos 22 219,72 Eur sumos iki 21 888,50 Eur sumos.

Atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. teismo posėdžio metu, pripažindamas inkriminuotą nusižengimą ir dėl jo gailėdamasis, prašė skirti kuo mažesnę baudą, nurodydamas, kad įstatyme numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką pažeidė siekdamas, kad bendrovė nesužlugtų, jis mokėjo dalimis priverstinai išieškomą mokestinę nepriemoką.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktas asmuo iš dalies vykdė prievoles VMI, galimai siekdamas Bendrovės veiklos tęstinumo, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, t. y. siekdamas išsaugoti Bendrovę, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023; Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-192-485/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-140-806/2024, Nr. AN2-140-806/2024, Nr. AN2-368-806/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-651/2024 ir kt.). Visgi, siekiant tinkamai individualizuoti nuobaudą, nustatant jos dydį sankcijos ribose kuomet pagal įstatymą yra skaičiuojamas baudos dydis nuo jos vidurkio, atsižvelgiama taip pat į tai, jog įmonės egzistavimui, jos veiklai užtikrinti būtinos atitinkamos išlaidos tiekėjams ir kitiems asmenims, į tai, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą, įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai, tačiau tuo pačiu leidžiant įmonei toliau vykdyti veiklą, tikintis, kad įmonės vadovas sugebės organizuoti įmonės veiklą taip, kad būtų laikomasi mokestinių prioritetų valstybėje. Taip pat individualizuojant nuobaudą įvertintina ir tai, kad mokestinės nepriemokos dydis VMI pareiškimo teismui metu buvo 22 219,72 Eur, bylos nagrinėjimo metu sumažėjo neženkliai iki 21 888,50 Eur, taigi mokestinė nepriemoka šiai dienai nėra sumokėta.

Įvertinus bylos duomenis bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta G. S. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, juolab nustatė, kad asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, nėra vertinamas išskirtinai teigiamai dėl jo polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti administracinius nusižengimus, todėl darytina išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ji adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

Teismas pažymi, kad nuobauda atsakomybėn patrauktam asmeniui gali sukelti tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

G. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.