Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarimo V. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Z. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda. Jis nubaustas už tai, kad pažeidė kreditorių teises, o būtent, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 19 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 9 827,14 Eur mokestinė nepriemoka (2024 m. kovo 13 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Skunde V. Z. sutinka su padaryto pažeidimo kvalifikavimu, savo kaltės neneigia, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos – administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Taip pat ir V. Z. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra apelianto atsakomybę ypatingai švelninančios ir galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą.

9. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Taigi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

10. Susipažinus su teismo priimtu nutarimu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuobaudos V. Z. skyrimo, atsižvelgė į visas aplinkybes ir jas objektyviai įvertino. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, kad jis nedirba, gauna socialinę išmoką iš VSDFV, administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas. V. Z. iš esmės pripažino atsiskaitinėjęs su kitais kreditoriais, o ne su VMI, tačiau nesigailėjo padaręs šį administracinį nusižengimą, todėl teismas pagrįstai jo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. Z. prašo įvertinti tai, kad jis pripažino, suprato ir gailisi dėl savo veiksmų, tačiau taip pat prašo įvertinti ir tai, kad jis veikė nepiktybiškai, bet siekdamas išsaugoti ir vėl atstatyti normalią įmonės veiklą, kas tik patvirtina, jog jis nuosekliai laikosi savo elgesį pateisinančios pozicijos. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jog V. Z. pažeidė mokesčių mokėjimo eiliškumą, nes įmonėje prasidėjus sudėtingai situacijai, buvo prioritetas išgelbėti pačią įmonės veiklą, ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste negali būti vertinamos kaip patvirtinančios, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Byloje įrodyta, kad apelianto vadovaujamos Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių bei pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas, ir tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, už ką V. Z. ir buvo nubaustas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. Z. vadovaujama bendrovė turėjo realią galimybę padengti mokestinę nepriemoką VMI, nes tuo laikotarpiu tai padaryti gavo dideles įplaukas, be to, su bendrove VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuri buvo nutraukta, nes Bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, neatliko nei vienos įmokos, nors tokią galimybę turėjo. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog V. Z. siekia pateisinti tokius savo sąmoningai įvykdytus neteisėtus veiksmus, kas jo atsakomybės nelengvina.

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes tinkamai išanalizavo, taip pat įvertino pažeidėjo finansinę padėtį, kad jis šiuo metu nedirba ir gauna socialinę išmoką, todėl, nesant nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skyrė V. Z. minimalią sankcijoje numatytą baudą, kuri nelaikytina per griežta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda apeliantui sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda V. Z. individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį. Keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.