Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms K. Š. ir O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. pažeidė kreditorių teises, o būtent, būdamas UAB ,,R. L.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB ,,R. L.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 19 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 9 827,14 Eur mokestinė nepriemoka (2024 m. kovo 13 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė K. Š. dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo teismo posėdyje paaiškino, kad pateiktoje lentelėje yra konkrečios mokėjimo datos, kuriomis bendrovė ar bendrovės vadovas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, iš jos matyti, kokios sumos buvo pervestos kitiems kreditoriams ir kokia mokestinė nepriemoka buvo tuo laikotarpiu. Kalba apie laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki birželio 19 d. Lentelėje nurodyti tik didesni mokėjimai, o iš sąskaitų išklotinių matyti, kad smulkesni atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi ir kitomis dienomis. Sausio 1 d. įmonė pervedė (duomenys neskelbtini) servisui 800 Eur, o tos dienos nepriemoka buvo 532 Eur, taigi, būtų pakakę vienos įmokos, kurią pervedė (duomenys neskelbtini) servisui, kad padengti nepriemoką Mokesčių inspekcijai. Kitas mokėjimas vasario 7 d., kai buvo pervesta 1 000 Eur paskola A. V., o mokestinė nepriemoka Mokesčių inspekcijai buvo 532 Eur. Visi pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti esant mokestinei nepriemokai, dėl ko nepriemoka didėjo, nes balandžio 12 d. nepriemoka jau buvo 1 377,44 Eur, o balandžio 12 d. įmonė atliko 1 300 Eur mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) servisui. Nepriemoka VMI beveik pilnai būtų buvusi padengta. Gegužės 8 d. UAB (duomenys neskelbtini), sumokėta 2 000 Eur, kai tą dieną nepriemoka buvo 1 638 Eur, taigi nepriemoka VMI būtų buvusi pilnai būtų padengta, jei nebūtų mokama kitiems kreditoriams.

Atsakydama į teisėjos klausimus VMI atstovė nurodė, kad lentelėje buvo analizuojami 2023 m. atlikti mokėjimai. Pareiškimo teikimo dienai, tai yra 2024 m. kovo 13 d., biudžete buvo likusi nepriemoka, dėl ko buvo vykdomas vertinimas, tai yra esant nepriemokai buvo analizuojami bendrovės atsiskaitymai, užklausos teikiamos bankams, kad pateiktų išklotines, ar buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, taip pažeidžiant kreditorių teises. Tai pasitvirtino iš jų pateiktos analizuojamos lentelės. 9 800 Eur nepriemoką VMI sudaro gyventojų pajamų mokestis ir jų delspinigiai, pridėtinės vertės mokestis ir jo delspinigiai. Dėl mokestinės paskolos sutarties paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta visiškai dėl kitos sumos negu analizuojamu laikotarpiu, kai buvo vykdomi pažeidimai, todėl toji mokestinės paskolos sutartis šiuo atveju įtakos nustatytam pažeidimui neturi. Kai buvo pateikti nauji dokumentai, ten buvo nurodoma, kad mokestinės paskolos sutartis yra sudaroma dėl pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. balandžio mėnesio laikotarpį, tai yra 2 871 Eur. Teikiant pareiškimą, pareiškimo dienai esanti nepriemoka 2024 m. kovo 13 d. buvo 9 826 Eur, jau nutraukus mokestinės paskolos sutartį. Pažeidimo fiksavimo metu nepriemoka, dėl kurios buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, visiškai nebuvo traukiama į analizuojamą laikotarpį, nes pažeidimas vertinamas einamiesiems mokesčiams. Daliai įmokų buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kita dalis buvo einamieji mokesčiai, kurie buvo nemokami ir vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Negalėjo nurodyti, kokia buvo mokestinė nepriemoka tai dienai, kai buvo sudarinėjama mokestinės paskolos sutartis. Sutartis buvo sudaroma tik dėl vieno pridėtinės vertės mokesčio mėnesio nepriemokos – virš 2 000 Eur. Tai sumai buvo sudarinėjama mokestinės paskolos sutartis, o kitos sumos, kaip nesumokėti einamieji mokesčiai, kurie susidarė po mokestinės paskolos sutarties sudarymo, į sutarties sumą nebepateko. Mokestinės paskolos sutartis sudaroma konkrečiai vienai sumai ir ji išdėstoma. Visi kiti mokėjimai turi būti mokami laiku. Pagal mokestinės paskolos sutartį nebuvo mokamos įmokos, dėl ko ir buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis. 2023 m. birželio 19 d. nepriemoka buvo 3 825 eurai. Birželio mėnesiui iki kovo mėnesio daugiau nei pusę metų nepriemoka augo, papildomai augo kiti mokėjimai. Jeigu buvo vykdoma kažkokia veikla, o mokesčiai nemokami, tai susidaro įsiskolinimai. V. Z. teigė, kad 2023 m. birželio mėnesiui nepriemokos neturėjo, tačiau mokestinės paskolos sutartis sudaryta gegužės 30 d., o rugsėjį ji nutraukta dėl nevykdymo, nes vieną įmoką įmonė sumokėjo, o kitų dviejų – ne, todėl nepriemoką jis turėjo ir sutarties nevykdė. Įmokos turėjo būti sumokėtos iki rugpjūčio 25 d., tačiau jų nesumokėjus rugsėjo 14 d. sutartis buvo nutraukta. Tačiau tai yra ne tos sumos, kurios buvo vertinamos. Prie pareiškimo yra pridėti balansų išrašai, iš kurių matyti, kokios buvo nepriemokos tą dieną. Mano, kad pažeidimo sudėtis yra.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė O. A. baigiamųjų kalbų metu palaikė pateiktą pareiškimą, nurodė, kad bendrovė „R. L.“ yra VMI skolininkė. Įsiskolinimas, kaip buvo nurodyta pareiškime, yra 9 827,14 Eur. Buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių susidarė nepriemoka, buvo užklaustos kredito įstaigos, buvo gauti išrašai iš kredito įstaigų, iš kurių VMI nustatė, kad buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais pažeidžiant CK nuostatas, tie atsiskaitymai nurodyti pareiškime, lentelėje. Tuo metu buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, ji yra nurodyta paskutiniame stulpelyje. Pažymėjo, kad į tą sumą nebuvo įtraukta skola pagal mokestinės paskolos sutartį. Pabrėžė, kad tai yra einamoji nepriemoka, kuri buvo užfiksuota atsiskaitymų padarymo dienomis, tai patvirtina mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, kurie yra pateikti į bylą. Iš išrašų buvo nustatyta, kad atsiskaitymų su kitais kreditoriais vykdymo dienomis buvo mokestinė nepriemoka, kuri vis didėjo ir liko neišieškota. Prašo patraukti atsakomybėn bendrovės vadovą ir paskirti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Z. teismo posėdyje paaiškino, jog įmonė UAB ,,R. L.“ – tai transporto įmonė, vykdanti krovinių pervežimą Europos Sąjungoje. Įmonės direktoriumi buvo iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. Užvakar kalbėjo su įmonės akcininku ir dabartiniu direktoriumi V. M., turinčiu 100 proc. įmonės akcijų, jis nori atidaryti gamyklą Lietuvoje ir žadėjo, kad tikrai atsiskaitys su VMI, jį perspėjo, kad negalės nieko vykdyti, kol neatsiskaitys. Pripažino, kad buvo vėlavimų mokėti mokesčius VMI, nes jį spaudė. Transportas turi judėti, o kad transportas judėtų, jam reikėjo kiekvieną dieną pilti kurą. (duomenys neskelbtini) servisas yra jų kreditorius, kuris davė piltis kurą į kreditą. Jeigu jis pristabdo mokėjimus nors vieną dieną, jiems blokuoja korteles, jo transportas stovi ir pervežimai nevyksta, pelno jokio negauna. Taip pat su (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini)i tik nesumokėjai, jie iš karto blokuoja ir atjungia variklį ir atsitinka taip, kad autostradoje reikia kviesti evakuatorių, kad nuvežtų fūrą, nes nesumokėta nuoma. Pagal banko išrašą mato, kad iki 2023 m. liepos 1 d. pravesta virš 4 000 Eur mokesčių VMI. Jam žinomos įstatymo nuostatos dėl atsiskaitymo eiliškumo, pripažino, kad prioritetą teikė ne VMI, o verslui, nes verslas be įmokų ,,nejuda“. Jo įmonė visas mašinas nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) servisui mokėjo už degalus. Grąžino paskolą A. V., tai buvo įmonė, kurią bandė išgelbėti, bet ji bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ yra servisas, kuriam mokėjo už sugedusios fūros remontą Vokietijoje. Pervedė pinigus ir įmonės reikmėms, nes kažką pirko, negalėjo nurodyti, ką. Mokesčių inspekcijai sumokėjo vėliau: pirmą įmoką – 957 Eur sumokėjo birželio 28 d., vėluodamas gal vieną ar dvi dienas. Nuo rugpjūčio 8 d. nedirbo įmonėje, todėl nežino, ką akcininkas darė, kiek žino, jis jokios veiklos nevykdė Lietuvoje. Mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta gegužės 30 d., jam būnant direktoriumi. Pirmas įnašas buvo padarytas birželio 28 d. – 957 Eur, o vėliau VMI nusiskaitė 1 162 Eur, 641 Eur, 190 Eur ir 85 Eur. Žino tik apie vieną mokestinę paskolą, kur buvo išdėstyta 3 mokestinėmis sumomis po 957 Eur. Direktoriumi buvo iki rugpjūčio 8 d. Rugpjūčio 25 d. jau buvau užsiregistravęs „Užimtumo tarnyboje“ ir įmonėje nedirbo. Viską perdavė dabartiniam direktoriui. Neįžvelgia savo kaltės, dėl visko kaltas karas, kadangi dvigubai kilo kuro kainos, o pervežimai per pusę nukrito. Žino 10 įmonių, kurios bankrutavo po karo pradžios. Šiandien dirba Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku. Pirmo atlyginimo dar negavo, todėl nežino, kiek jam mokės. Iki tol gavo 452 Eur iš „Užimtumo tarnybos“. Darbo kontraktą turi nuo balandžio 23 d. Baigiamųjų kalbų metu V. Z. nurodė, kad VMI mokėjo, kiek galėjo. Taip pat darė įmokas kreditoriams, nes mašinos būtų likę Europoje, būtų reikėję jas evakuoti ir būtų dar didesnės skolos.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

V. Z. teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumą ir pirmenybę teikė ne VMI, o kitiems kreditoriams, tačiau nurodė neįžvelgiantis dėl to savo kaltės, kadangi pagal galimybes mokėjo įmokas ir VMI, o nemokant kitiems kreditoriams būtų nevykęs verslas. Tai, kad V. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties dalinio kaltės pripažinimo jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina taip pat ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su V. Z. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog UAB ,,R. L.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 13 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 9 827,14 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių bei pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas: 1 191,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 1 d., 102,37 Eur GPM delspinigiai, 4 771,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 26 d., 265,95 Eur PVM delspinigiai, 3 496,00 Eur suformuotos PVM pakaitinės deklaracijos. VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2023 m. liepos 20 d. (b. l. 1-5).

Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą ,,Swedbank“, AB Bendrovės turimoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 19 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais: 2023 m. vasario 1 d. 800,00 Eur pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. vasario 7 d. pervedė 1 000,00 Eur paskolą A. V.; 2023 m. vasario 8 d. pervedė 1 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. vasario 9 d. 1 080,00 Eur pervedė IF P&C INSIRANCE AS filialui; 2023 m. vasario 10 d. pervedė 1 000,00 Eur V. Z. įmonės reikmėms ir 800,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. vasario 12 d. pervedė 800,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. vasario 13 d. pervedė 540,00 Eur IF P&C INSIRANCE AS filialui; 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. vasario 22 d.; 2023 m. balandžio 12 d. (du kartus) ir 2023 m. balandžio 14 d. pervedė atitinkamai 800,00 Eur, 800,00 Eur, 1 300,00 Eur, 1 000 Eur ir 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. pervedė atitinkamai 2 000 Eur ir 1 000 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. balandžio 25 d. pervedė 1140,77 Eur UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) LT, ZW.DE; 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. pervedė atitinkamai 2 000 Eur ir 1 000 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. gegužės 17 d. pervedė 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“; 2023 m. gegužės 20 d. ir 2023 m. gegužės 27 d. pervedė atitinkamai 1 800 Eur ir 1 000 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. birželio 19 d. pervedė atitinkamai 1 000 Eur ir 1 100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“ ir pan. (b. l. 8-17, 17-25, 26-42).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad UAB ,,R. L.“ įsiskolinimai VMI susidarė už gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimą bei valstybės rinkliavos skola. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 13 d. duomenimis, Bendrovės bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 9 827,14 Eur. Įsiskolinimas VMI lyginant su ankstesniais laikotarpiais tik didėjo (b. l. 5, 43-62).

Bylos nagrinėjimo metu V. Z., teigdamas, jog jis mokėjo įmokas VMI, pateikė teismui Bendrovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 88). Iš šio išrašo matyti, kad Bendrovė 2023 m. birželio 28 d. VMI mokėjo ne einamuosius mokesčius, o 957 Eur mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimas jam buvo išdėstytas pagal grafiką, dalį (b. l. 87, 88).

Iš išrašo iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis matyti, kad UAB ,,R. L.“ vadovas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. buvo V. Z. (b. l. 6). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus, kitiems kreditoriams neginčijamai skyrė prioritetą, nors VMI buvo aukštesnės eilės kreditorė. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). VMI pagrįstai pažymėjo, kad Bendrovė, gaudama dideles įplaukas (2023 m. gegužės 24 d. gauta 1 193,71 Eur iš UAB „B. T.“, 2023 m. gegužės 31 d. gauta 2 430,89 Eur iš UAB B. T., 2023 m. birželio 8 d. gauta 6 458,48 Eur iš UAB ,,B. T.“, turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė ir vietoj įmokų VMI mokėjimo atsiskaitinėjo su kreditoriais.

Šie byloje esantys duomenys pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. Z. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. Z. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog V. Z., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. V. Z. teismo posėdyje nurodė, jog jis, būdamas UAB „R. L.“ vadovas, buvo spaudžiamas mokėti kreditoriams, nes priešingu atveju įmonės veikla būtų nutrūkusi. Teigė nematantis savo kaltės, dėl visko kaltas karas, kadangi būtent dėl jo dvigubai kilo kuro kainos, o pervežimai per pusę nukrito. Pripažino, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, tačiau eiliškumą jis pažeidė siekdamas tęsti veiklą, todėl atsiskaitinėjo su kreditoriais, žinodamas, kad yra nepriemoka VMI. Šios nurodytos aplinkybės nepateisina V. Z. teisę pažeidžiančių veiksmų, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir vykdė pirkimus, t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu V. Z. padarė (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju V. Z., turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to – su vėlesnės eilės kreditoriais. Net jei ir tokiais veiksmais V. Z. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – V. Z., kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo V. Z., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad V. Z. iš esmės pripažino atsiskaitinėjęs su kitais kreditoriais, o ne su VMI, nesigailėjo padaręs administracinį nusižengimą, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. V. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. V. Z. Sodros duomenimis nedirba, gauna išmoką Iš VSDFV (b. l. 72), duomenų apie administracinių nuobaudų taikymą byloje nėra, anksčiau teismo neteistas (b. l. 71). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pažeidėjo teismo posėdyje nurodytas nusižengimo padarymo priežastis ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

V. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.