- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-117-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00066-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023 m. spalio 10 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog ji, nuo 2017-11-16 iki 2023-06-14 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, laikotarpiu nuo 2022-05-02 iki 2023-04-13, žinodama, kad minėta bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmonė, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A. P. - dalinis paskolos grąžinimas, AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazija ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu J. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1400 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Albertas Kručkauskas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Skundžiamame nutarime yra pažodžiui perrašytas VMI pareiškimo tekstas, dėl to negali būti laikomas motyvuotu ir įrodymais pagrįstu procesiniu dokumentu. Skundžiamame nutarime nepasisakyta dėl nei vieno iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovės bylos nagrinėjimo metu posėdžiuose bei procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų. Tokiu būdu buvo pažeistas ir proceso rungimosi principas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principai.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad J. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad pareiškime nurodyti mokėjimai, kurie vyko nuo 2022-05-02 iki 2023-04-13, ir beveik visi pareiškime nurodyti mokėjimai, išskyrus du paskutinius, atlikti dar galiojant mokestinės paskolos sutartims, o paskutinieji du – jau po VMI sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartis. VMI apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neįspėjo, įspėjimas atsiųstas 2023 m. kovo 9 d., t. y. viena diena po to, kai sutartis jau buvo nutraukta. Tokiu būdu VMI pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 49, 51 punktus. Todėl visi mokėjimai turi būti traktuojami kaip vykdyti mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo pateikti išaiškinimą, ar įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį yra prilyginamos mokestinei nepriemokai, tačiau šiuo klausimu skundžiamame nutarime nepasisakoma. Kadangi visi mokėjimai laikotarpiu nuo 2022-05-02 iki 2023-03-08 buvo atlikti dar galiojant mokestinės paskolos sutartims, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne pradelstą įsiskolinimą VMI ar susiformavusią mokestinę nepriemoką, o pareigą mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį. Įmoka pagal sutartį ir pradelsta mokestinė nepriemoka skiriasi savo esme. Kol yra galiojanti mokestinės paskolos sutartis, asmuo turi objektyvų įsitikinimą, jog gali laiku mokėti įmokas kreditoriams. Be to, skirtingai nei pradelsta skola, įmokos pagal sutartį nėra išieškomos, o sudarius mokestinės paskolos sutartis ir mokesčių mokėtojas turi tam tikras garantijas iš mokesčių administratoriaus. Pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas laiku nesumoka mokestinė nepriemokos, VMI turi teisę tokią skolą išieškoti priverstinai, kai tuo tarpu esant galiojančiai mokestinės paskolos sutarčiai VMI tenka pareiga pirmiausia įspėti apie nutraukimą, tuomet nutraukti sutartį ir tik tada taikyti atsakomybę.
3.3. Skunde pažymima, kad skundžiamu nutarimu nepasisakyta ir dėl J. P. kaltės. Skundžiamame nutartyje nurodyta, kad VMI pateikti banko išrašai pagrindžia, kad J. P. nesilaikė mokėjimo eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. VMI savo pareiškime pateikė tik objektyviuosius ANK 120 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties požymius, t. y. pateikė banko išrašus atitinkamu laikotarpiu, kurie patvirtina tik tai, kad tokie mokėjimai buvo atlikti, tačiau ne tai, kad J. P. juos atliko sąmoningai, tyčia siekdama pažeisti VMI, kaip kreditoriaus interesus. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo išreikalauti iš VMI duomenys, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku mokėjo visus einamuosius mokesčius VMI, iš dalies mokėjo ir įmokas pagal mokestinės paskolos sutartis. Be to, Sodros mokesčių ataskaita patvirtina, kad bendrovė mokėjo ne tik einamuosius mokesčius VMI, bet ir mokesčius Sodrai ir darbuotojų atlyginimus. Tai rodo, kad mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, bendrovė mokėjo einamuosius mokesčius, mokėjo įmokas ta pačia eile esančiai Sodrai, o įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį nėra pradelsti įsiskolinimai, dėl to eiliškumas pažeistas nebuvo. Tai, kad bendrovės vadovė stengėsi pirmiausia atsiskaityti už einamuosius mokesčius su VMI ir Sodra, išlaikyti bendrovės veiklą mokant tiekėjams ir darbuotojams, paneigia, kad jos veiksmuose laiku nesumokant pilna apimtimi įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį buvo tyčinės kaltės požymių. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėnesiais susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kilusiais po COVID-19 pandemijos. Per pandemiją ir jos metu galiojančius ribojimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir daugumai Lietuvoje veikiančių maitinimo įstaigų, susikaupė daugybė skolų, įskaitant ir skolą VMI. Būtent dėl to, kad bendrovė nebuvo pajėgi iš karto atsiskaityti su VMI, buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Nors J. P. savo ruožtu iš visų jėgų stengėsi ne tik kuo greičiau atsiskaityti su VMI, bet ir išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, vis dėlto nepavyko to padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių sunkumų laikotarpiu buvo stengiamasi išvengti bendrovės bankroto, būtent dėl to bendrovė ir nebuvo pajėgi visų turimų lėšų skirti tik VMI įmokoms. Bendrovėje dirbo ir darbuotojai, reikėjo mokėti įvairias einamąsias išlaidas, mokėti kitus mokesčius tiek Sodrai, tiek VMI. J. P., matydama situaciją bendrovėje, jog po pandemijos nepavyksta finansiškai atsitiesti taip, kaip tikėtasi, į VMI kreipėsi dar 4 kartus prašydama pakeisti grafiką, motyvuojant, kad bendrovė tikrai finansiškai nepajėgi laikytis tuometinio grafiko. VMI iš savo pusės ne tik atsisakė pakeisti grafikus ir atsižvelgti į bendrovės finansinius sunkumus, bet ir remiantis bendrovės savanoriškai pateiktais bankų išrašais iniciavo J. P. bylą dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo. Jokia bendrovė negali egzistuoti visas savo lėšas nukreipiant tik VMI skolų ir kitų įmokų dengimui. Šiuo atveju, bendrovės mokėjimai nėra daryti kitiems kreditoriams bandant jiems sudaryti geresnes sąlygas nei VMI. Bendrovė, siekdama ne skelbti bankrotą, o išsaugoti veiklą, turėjo mokėti ir kitus einamuosius mokesčius, atlyginimus, komunalinius mokesčius ir kitas įprastas verslui išlaidas. Visi mokėjimai buvo išimtinai susiję su bendrovės veikla, t. y. atsiskaitymai su tiekėjais. Mokėjimų VMI ataskaita, Sodros ataskaita paneigia J. P. kaltę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuotas ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties nebuvimas neįrodžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020. Nagrinėjamu atveju, iš procesinių dokumentų, iš VMI išreikalautų duomenų ir pačios J. P. pateiktų duomenų matyti, kad ji nesiekė pažeisti VMI interesų, rūpinosi, kad visos einamosios įmokos VMI ir Sodrai būtų mokamos laiku, atsiskaitė su tiekėjais, nes be tokio atsiskaitymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nebūtų galėjusi vykdyti veiklos. Taigi administracinio nusižengimo byloje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra J. P. kaltę patvirtinančių įrodymų.
3.4. Skunde teigiama, kad VMI, kaip pareiškimą surašiusi Institucija, privalėjo ne tik surinkti duomenis apie J. P. atliktus mokėjimus, bet ir pareiškime pagrįsti jos kaltę arba paneigti nekaltumo prezumpciją. Tačiau VMI pareiškime dėl J. P. kaltės nepasisako, duomenis apie mokėtas įmokas buvo pateikti tik pagal jos atstovės prašymą išreikalauti šiuos duomenis. Taigi, VMI net neįrodinėjo J. P. kaltės. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, ne bet koks mokėjimas kitam kreditoriui laikomas pažeidimu ir ne visi mokėjimai pažeidžia kitų kreditorių interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką, Institucijos, o šiuo atveju ir apylinkės teismo, pasyvumas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu ir neabejotinu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo pažeidimu.
4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
4.1. Nurodoma, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. P. nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su kitais kreditoriais datomis turėjo ne pradelstą įsiskolinimą VMI, o pareigą mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, tačiau šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai. VMI su Bendrove buvo sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartis, t. y. 2020-04-29 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo pakeista tris kartus – 2020-12-10, 2021-09-01, 2022-02-28, ir 2021-09-01 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo pakeista vieną kartą – 2022-02-28. Tačiau minėtų mokestinės paskolos sutarčių Bendrovė nesilaikė ir pagal sutartimis patvirtintą grafiką įmokų nemokėjo, todėl 2023-03-08 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas sutartis VMI nutraukė. Pažymima, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), laikoma skolinga. Taip pat pažymėtina, kad pagal minėtas Taisykles mokestinėms nepriemokoms priskiriamos pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką laiku nesumokėta įmoka. Teiginiai, kad Bendrovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais datomis mokestinės nepriemokos VMI neturėjo, o turėjo tik pareigą mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartis, nepagrįsti.
4.2. Taip pat nurodoma, jog tai, kad J. P. nubausta pagrįstai pagrindžia byloje esantys duomenys, t. y. mokestinės paskolos sutartys ir jų pakeitimai, operatyvaus patikrinimo pažyma, Bendrovės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad Bendrovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais datomis, turėjo pradelstą įsiskolinimą Pareiškėjai pagal 2020-04-29 ir 2021-09-01 sudarytas mokestinės paskolos sutartis. Šie įrodymai patvirtina, kad J. P. laikotarpiu nuo 2022-05-02 iki 2023-04-13, būdama Bendrovės vadove ir atsakinga už Bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI, kadangi ji neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal 2020-04-29 ir 2021-09-01 sudarytas mokestinės paskolos sutartis ir jų nustatytą įmokų mokėjimo grafiką, o vietoje to, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors kiti pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemesnės eilės kreditoriai nei VMI, ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra nubausta teisėtai ir pagrįstai. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-2AT-36-495/2023 yra išaiškinęs, kad Bendrovės vadovo elgesys, kai galiojant mokestinės paskolos sutarčiai (nesuėjus atidėtiems mokesčių mokėjimo terminams), tačiau turint pradelstų įmokų pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis yra atsiskaitoma su kitais kreditoriais, tai yra CK 6.930¹ straipsnio pažeidimas. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju Bendrovė sudarė mokestinės paskolos sutartis, kurių kaip Bendrovės vadovė iš esmės visiškai nevykdė. J. P. aptariamu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-05-02 iki 2023-04-13 VMI sumokėjo tik dvi įmokas, t. y. sumokėjo tik 2 689,90 Eur, o tuo tarpu kitiems Bedrovės kreditoriams iš viso sumokėjo 216 013,26 Eur. Tai rodo, kad J. P. kaip Bendrovės vadovė net neketino vykdyti minėtų sutarčių, o tik siekė išvengti priverstinio minėtomis sutartimis išdėstyto Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 2 dalį mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčių ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimas terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą.
4.3. Teigiama, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė ar pradelstos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį yra prilyginamos mokestinei nepriemokai ar ne dar nereiškia, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis ir įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas išanalizavo byloje esančius duomenis ir įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. P. būdama atsakinga už Bendrovės veiklą ir žinodama apie Bendrovės skolą VMI ir neturėdama pakankamai lėšų visiems reikalavimas patenkinti darė mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams.
4.4. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl kaltės, neįvertino, kad visi atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams buvo būtini norint išsaugoti Bendrovės veiklą be užtikrinti jos tęstinumą, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
4.5. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad J. P. atsiskaitymų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Nurodoma, kad ji, žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą VMI (pradelstos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartis) ir, kad Bendrovės turimų lėšų nepakankama visiems jos kreditorių reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę jį sumažinti, jo nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais. Aplinkybė, kad ji kitiems Bendrovės kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu t. y. nuo 2022-05-02 iki 2023-04-13 (vien tik pareiškimo lentelėse nurodyti atsiskaitymai), pervedė 216 013,26 Eur, o tuo tarpu VMI pervedė tik 2 689,90 Eur, rodo jos piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad ji sąmoningai nevykdė įsipareigojimų VMI pagal anksčiau nurodytas mokestinės paskolos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu J. P. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir formalus, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 25 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 145 783,10 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis privalėjo mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinės nepriemokos įmokas ir 2023-04-26 mokestinė nepriemoka sudarė 128 821,20 Eur, bet, kaip matyti 2022-07-04 sumokėta 1 689,90 Eur ir 2022-09-11 sumokėta 1 000 Eur, kai tuo tarpu kitiems Bendrovės kreditoriams sumokėta 216 013,26 Eur. Tokiu būdu, J. P., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodama apie bendrovės skolą valstybės biudžetui, atsiskaitydama su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, vienareikšmiškai nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
10. Apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – J. P., kaip bendrovės vadovė, žinodama apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino (per nagrinėjamą laikotarpį sumokėtos tik dvi įmokos), o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir taip neužtikino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog ginčo laikotarpiu buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys, mokėjimai VMI buvo atlikti dar galiojant mokestinės paskolos sutartims, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne pradelstą įsiskolinimą VMI ar susiformavusią mokestinę nepriemoką, o pareigą mokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį. Pažymėtina, jog Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, laikoma skolinga, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis. Šių taisyklių 14 punktas numato, kad kai mokesčių mokėtojui skola atidėta ir jos sumokėjimo terminai išdėstomi restruktūrizavimo plane, jei įsipareigojimai vykdomi pagal planą, tai mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad VMI su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi dvi mokestinės paskolos sutartis, t. y.2020-04-29 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo keista tris kartus, ir 2021-09-01 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo keista vieną kartą. Tačiau nors VMI sudarė mokestinės paskolos sutartis, kurias ne vieną kartą keitė, tačiau pagal minėtas sutartis Bendrovė VMI sumokėjo tik du mokėjimus, nesilaikydama sutaro grafiko ir įmokos dydžių, todėl Bendrovė pagrįstai buvo laikoma skolinga VMI. Apygardos teismas pažymi, kad mokėjimai atliekami pagal mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimai atliekami esant mokestinei nepriemokai skiriasi tuo, jog mokestinės nepriemokos atveju VMI gali priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tuo tarpu, kai sudaroma mokestinės paskolos sutartis, Bendrovei jos nevykdant, mokestinės paskolos sutartis turi būti nutraukta prieš vykdant priverstinį išieškojimą.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog J. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, esant sunkiai įmonės finansiniai padėčiai, kuriai įtakos turėjo COVID-19 ligos pandemija ir karas Ukrainoje, siekė išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą, t. y. buvo stengiamasi mokėti einamąsias išlaidas ir mokėti mokesčius tiek Sodrai, tiek VMI. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad savo veiksmais ji siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina.
13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė sankcijoje numatytą minimalią, baudą, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, pareiškėjo skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl J. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.