Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio. Proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prašymų, nušalinimų, atsiliepimų dėl skundo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. prašymas atmetamas.

4. Nuteistasis M. Š. prašo peržiūrėti jam Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, kurie turi grįžtamąją galią, tačiau iš prašymo argumentų matyti, kad jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, netinkamai taikė BK 59, 61 straipsnių taisykles, neįvertino jo asmenybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kt. Atsakant į šiuos skundo argumentus visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, nuteistasis ir jo gynėja prašė sušvelninti M. Š. paskirtas bausmes, įvertinus bausmių skyrimo tvarką bei taisykles, reglamentuojančiais BK normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmetė, konstatavęs, kad bausmių skyrimo klausimai pirmosios instancijos teismo buvo išspręsti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl šioje proceso stadijoje M. Š. inkriminuotų veikų kvalifikavimą bei už jas paskirtų bausmių atitikimą teisės normoms, teismas vertins tik BPK 362¹ straipsnio, kuris numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo kontekste. Taip pat ir nuteistojo prašyme nurodyti teiginiai apie bausmės atlikimo metu teismų pripažintus įvairius teisės aktų pažeidimus kalinimo įstaigose taip pat neturi nieko bendro su baudžiamojo įstatymo taikymu bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos bei vykdomos bausmės dydžiu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.

7. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

8. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 11 punkte, todėl patikrinama, ar naujasis įstatymas yra šių veikų nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, t. y. ar jis M. Š. atžvilgiu turi grįžtamąją galią.

8.1. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 187 straipsnis ir 284 straipsnis nebuvo keičiami, todėl nusikalstamos veikos, numatytos šiose BK normose, už kurių padarymą M. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nebuvo dekriminalizuotos, taip pat nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, todėl dėl šių veikų nuteistojo teisinės padėties šis įstatymas neįtakojo.

8.2. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 129 straipsnio 2 dalis buvo keičiama, tačiau tik pakoreguota BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija. Kaip minėta, M. Š. buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, kurie naująja įstatymo redakcija keičiami nebuvo, nešvelnėjo už šį nusikaltimą skiriama bausmė, todėl dėl šios veikos nuteistojo teisinės padėties šis įstatymas taip pat neįtakojo.

8.3. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 146 straipsnio 2 dalis pakeista – sankcijoje numatyta papildoma alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau nuosprendžiu M. Š. už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri naujuoju įstatymu nebuvo sušvelninta, todėl šis pakeitimas neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Pagal teismų praktiką neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai švelnesnio įstatymo taikymas neturi jokios realios įtakos kaltininko teisinei padėčiai (pvz., kasacinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-719/2025).

8.4. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu BK 149 straipsnio 1 dalis pakeista – sankcijoje numatyta minimali skirtina bausmė – nuo vienerių iki septynerių metų. Ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje buvo numatyta tik maksimali, septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, minimalios nenurodant, o BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių <....>, kas patvirtina, jog naująja BK 149 straipsnio 1 dalies redakcija bausmė už šią veiką sugriežtinta, todėl perkvalifikuoti M. Š. veiksmų pagal naująją šio straipsnio redakciją nėra teisinio pagrindo.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 24-3, 24-4 straipsniai ir kodeksas papildytas 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033.

10. Taigi, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu buvo priimti ir BK normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, tačiau remiantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo, pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnio 3 dalimi, šios asmenų teisinę padėtį lengvinančios nuostatos gali būti taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

11. Įvertinus tai, kad nuteistojo M. Š. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs bei vykdomas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.