- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- eTA-77-1188/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02137-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atliko bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių PN) trečiajame sektoriuje 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje ir laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo priverstas naudotis kameroje esančiu sanitariniu mazgu neužtikrinant privatumo, nes tualeto durys ne tik neužsirakino, bet ir neužsidarė dėl sulūžusios spynos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje esantys baldai nebuvo pritvirtinti.
3. Pareiškėjas neturtinės žalos kilimą taip pat siejo su jo laikymu kartu su rūkančiu asmeniu, nors jis yra nerūkantis, bei tuo, kad jam nebuvo užtikrina galimybė į maitinimą be laktozės. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl rūkančio asmens perkėlimo į kitą kamerą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, kaip ir į prašymą organizuoti maitinimą be laktozės. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 9 000 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas tik 2023 m. liepos 3 d. pateikė administracijai prašymą dėl sugedusių tualeto durų ir administracija pareiškėjui atsakė, jog tik atsiradus lėšoms, šis gedimas bus sutvarkytas. Pirmą kartą tualeto durų gedimas 2 būrio 7 patalpoje užfiksuotas 2023 m. gegužės 31 d. Nupirkus durų sutvarkymui reikiamas detales, durų vyrių gedimas buvo nedelsiant pašalintas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo privatumas tualete buvo užtikrintas, nes durys užsidarė, tačiau jos kurį laiką neužsirakino. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie patalpų ir jose esančio inventoriaus defektai nebūna ilgalaikiai. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai gadina ir niokoja gyvenamąsias patalpas. Remontai atliekami ūkio būdu kalinimo įstaigos lėšomis.
5. Kalėjimų tarnyba nurodė, kad teisės aktai nenumato atskirų patalpų nerūkantiesiems įrengimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, duomenų (skundų), jog ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose ar ne tam skirtose vietose, įvardinant tiksliai kas pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, kada ir kaip dažnai rūkė. Nesant tokių duomenų, pareiškėjo teiginį, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, Kalėjimų tarnyba vertino kaip nepagrįstą. Kalėjimų tarnyba nurodė, jog nuteistieji neturi teisės patys išsirinkti asmenis, su kuriais atliks bausmę kartu.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. raštu kreipėsi į administraciją, prašydamas skirti maitinimą be laktozės, nes jos netoleruoja, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi tokį maitinimą turėtų skirti medikai. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų apie gydytojų nustatytą alergiją laktozei ar rekomendaciją nevartoti pieno produktų, todėl vien pagal pareiškėjo norus skirti jam atitinkamą maitinimą (be laktozės) administracija neturi nei teisės, nei pareigos.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas iš byloje esančių kamerų techninių apskaitos žurnalų nustatė, kad nuo 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjo kameroje periodiškai neveikė magnetinė spyna (beveik visą laikotarpį), nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo nepritvirtintas stalas, o laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. tualeto durys buvo sulaužytos. Iš pateiktų duomenų teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo durys tam tikru momentu (kai buvo sulaužytos) neužsidarė, ginčo laikotarpiu tualeto spyna nebuvo operatyviai sutvarkyta (laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. periodiškai fiksuotas magnetinės spynos sugedimas), kaip ir pačios tualeto durys (sulūžusios nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto reikalavimus – beveik du metus (nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.) buvo nepritvirtintas stalas pareiškėjo kameroje, daugiau nei metus (nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.) neveikė magnetinė tualeto durų spyna, nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys, t. y. daugiau nei du mėnesius jos buvo sulaužytos. Atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. kilo nepatogumų dėl nepritvirtinto stalo ir neveikiančios magnetinės durų spynos, daugiau nei du mėnesius nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kas pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Pareiškėjas dėl kilusių nepatogumų gyvenant kartu su rūkančiu asmeniu ginčo laikotarpiu (2023 m. liepos 7 d.) kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją. Atsakovo atstovas atsakyme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) pareiškėjui deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, rūkymo vietos įrengtos kiemuose, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su draudimo rūkyti pataisos įstaigos patalpose (tam neskirtose vietose) įgyvendinimu, pareiškėjo perkėlimu ir laikymu sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo laikomas su rūkančiu asmeniu ar, kad ėmėsi atitinkamų priemonių patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pvz: atliko kameros patikrinimą po to kai jos užrakinamos ir nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės po patikrinimo nepasitvirtino). Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
10. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. raštu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas jam skirti maitinimą be laktozės, nes jos netoleruoja, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi tokį maitinimą turėtų skirti medikai. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina, jog jam buvo nustatytas laktozės netoleravimas ar rekomenduota nevalgyti laktozę turinčių produktų, tačiau teismas iš byloje esančio 2023 m. liepos 17 d. pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymo, patvirtinančio, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus nurodydamas, jog nuo pieno produktų jį beria ir kuriame pareiškėjui konstatuotas dirgliosios žarnos sindromas ir rekomendacijos vengti GERL (refliuksą), viduriavimą ir pilvo diskomfortą provokuojančių maisto produktų ir veiksnių sprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl galimybės maitintis pareiškėjui maistu, be pieno produktų. Atitinkamai teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN neveikė pakankamai rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, siekiant jam užtikrinti teisę pasirinkti valgiaraštį, kiek įmanoma atitinkantį jo mitybos įpročius. Taigi, teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl jam netinkamo maitinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vertino, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
12. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų esmingai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
III.
13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos tualeto durų užrakinimo mechanizmo nuotrauką, išreikalauti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareiškėjo 2023 m. birželio – liepos mėnesiais pateiktus skundus ir atsakymus į juos, bei išreikalauti iš Pravieniškių 1– ojo kalėjimo administracijos gyvenamos 2 būrio 7 patalpos tualeto durų uždarymo – užrakinimo mechanizmo nuotrauką.
14. Pareiškėjas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023 už analogišką pažeidimą, už trumpesnį laikotarpį priteistas 3 300 Eur neturtinės alos atlyginimas. Pareiškėjas paaiškina, kad neveikiant pritraukiamam magnetui durys ne tik neužsirakina, bet ir neužsidaro. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasarą kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydamas atlikti patikrinimą dėl netvarkingų durų, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas akcentuoja, kad neužtikrinant tinkamo maitinimo daroma ne tik moralinė, bet ir fizinė žala pareiškėjo sveikatai, todėl mano, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.
Šalies argumentai
17. Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
18. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.
19. Kalėjimų tarnybos vertinimu, teismas tik formaliai pasisakė apie pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl nepritvirtintų baldų, tačiau nenagrinėjo ir nepasisakė, kokius būtent neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias dėl nepritvirtintų baldų pareiškėjas patyrė, ar kokios pasekmės dėl to kilo.
20. Kalėjimų tarnybos teigimu, pareiškėjui buvo atlikti visi medikų rekomenduoti tyrimai, pareiškėjui nenustatyta alergijų maistui, GERL diagnozuotas nuo vaikystės, todėl rūpindamasis savo sveikata, pareiškėjas turėjo galimybę atlikti reikiamus tyrimus. Pareiškėjui kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, jam pačiam kreipiantis į medikus, buvo atlikti visi medikų paskirti tyrimai. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi pareiškėjui skirti maitinimą be laktozės vien tik pagal jo išreikštą valią, be medikų nurodymų atsakovas neturėjo jokios teisės ar pareigos.
21. Kalėjimų tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei rašoma apeliaciniame skunde, jam nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai esamiems negalavimams nustatyti, t. y. nebuvo atliktas maisto netoleravimo tyrimas. Pareiškėjas teigia gydytojui aiškiai nurodęs, jog įvairius negalavimus jam sukelia pieno produktai ir kiaušinio baltymas ir kadangi to patvirtinti maisto netoleravimo tyrimu nėra galimybės gydytojas surašė rekomendaciją pakeisti alergenus į kitus produktus, tačiau Kalėjimų tarnyba vis tiek nieko nesiėmė iki šiol. Pareiškėjas taip pat teigia patyręs nepatogumus dėl nepritvirtinto inventoriaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Pravieniškių PN.
25. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė šiuos Pravieniškių PN neteisėtus veiksmus –laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. neužtikrintą privatumą naudojantis sanitariniu mazgu dėl sulūžusių tualeto durų, laikotarpiu 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. neužtikrinimą, kad veiktų kameroje esanti magnetinė spyna, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. neužtikrinimą, kad kameroje esantys baldai būtų tinkamai pritvirtinti, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. neužtikrinimą pareiškėjo teisės būti laikomam kameroje, kurioje nerūkoma, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. nesuteikus pareiškėjui galimybės dėl maitinimo, atitinkančio jo maitinimosi įpročius.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, akcentuodamas faktines aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo durimis bei pažeidimą, susijusį su netinkamu maitinimo organizavimu, teigdamas, kad dėl netinkamo maitinimo patiria ne tik dvasinius išgyvenimus bet ir žalą fizinei sveikatai.
27. Atsakovas, atstovaujamas Kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Pravieniškių PN be medikų nurodymų neturėjo jokios teisės ar pareigos skirti pareiškėjui maitinimą be laktozės. Nesutinka, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl nepritvirtintų baldų. Atsakovo atstovas taip pat vertina, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju būtų pakakę konstatuoti pažeidimo faktą.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naują įrodymą, t. y. fotonuotrauką, taip pat išreikalauti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareiškėjo prašymus ir atsakymus į juos.
30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir jų pridėjimo prie bylos.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.
32. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu dėl sanitarinio mazgo durų, kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, teismas šiuo aspektu rėmėsi byloje esančiais įrodymais, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad nebuvo objektyvios galimybės uždaryti sanitarinio mazgo duris visą ginčo laikotarpį, todėl sutiktina, kad privatumo pažeidimas konstatuotinas tik tuo laikotarpiu, kai dokumentuose buvo fiksuojamas durų sulūžimas.
33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo maitinimo, kadangi byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su maitinimu, vertinimas yra pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-328-1188/2023), todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
34. Vertinant pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala teismų praktikoje gali būti pripažintas ne bet koks valdžios institucijos aktais asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, realiai patyrė atitinkamus CK 6.250 straipsnyje nurodytus neigiamus padarinius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų aktais, kokia buvo jų trukmė, intensyvumas ir pan.
Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.2 d.). Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant pareiškėjui priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į pažeidimo trukmę, mastą, pažeistas vertybes, kilusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
35. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nustatytų faktinių aplinkybių kumuliatyvus veikimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, pareiškėjo pažeistų teisių į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pripažinimas negali būti laikomas teisinga ir pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl teisėjų kolegija atsakovo atstovo argumentus šiuo aspektu pripažįsta nepagrįstais.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes.
37. Pareiškėjo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Taigi, nagrinėjamoje byloje remtis atsakovo nurodyta byla, kaip teismų precedentu, nėra pagrindo.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.