- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI1-1631-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02137-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių PN) trečiajame sektoriuje jis bausmę atliko 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje ir laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2023-08-07 buvo priverstas naudotis kameroje esančiu sanitariniu mazgu neužtikrinant privatumo, nes tualeto durys ne tik neužsirakino, bet ir neužsidarė dėl sulūžusios spynos. Todėl daugiau nei 2 metus jam atlikinėjant gamtinius reikalus jį galėjo matyti kartu su juo kameroje gyvenęs nuteistasis, į kamerą užėję kiti nuteistieji, pareigūnai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje esantys baldai nebuvo pritvirtinti.
Pareiškėjas neturtinės žalos kilimą taip pat siejo su jo laikymu su rūkančiu asmeniu nors jis yra nerūkantis, bei tuo, kad jam nebuvo užtikrina galimybė į maitinimą be laktozės. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl rūkančio asmens perkėlimo į kitą kamerą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, kaip ir į prašymą organizuoti jo maitinimą be laktozės, nes pastarosios jo organizmas netoleruoja. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 9 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti, prašė skundą atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjimo trečiajame sektoriuje ginčo laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmę atliko 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje (kamerinio tipo patalpa).
Dėl sanitarinio mazgo durų nurodė, jog pareiškėjas tik 2023-07-03 pateikė administracijai prašymą, kuriame nurodė, jog tualeto durys yra sugedusios ir administracija pareiškėjui atsakė, jog tik atsiradus lėšoms, šis gedimas bus sutvarkytas. Pažymėjo, jog pirmą kartą tualeto durų gedimas 2 būrio 7 patalpoje užfiksuotas 2023-05-31. Nupirkus durų sutvarkymui reikiamas detales, durų vyrių gedimas buvo nedelsiant pašalintas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo privatumas tualete buvo užtikrintas, nes durys užsidarė pilnai, tačiau sutiko, kad jos kurį laiką neužsirakino. Pažymėjo, kad jokie patalpų ir jose esančio inventoriaus defektai nebūna ilgalaikiai. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai gadina ir niokoja gyvenamąsias patalpas. Remontai atliekami ūkio būdu kalinimo įstaigos lėšomis.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiu asmeniu nurodė, jog teisės aktai nenumato atskirų patalpų nerūkantiesiems įrengimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, duomenų (skundų), jog ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose ar ne tam skirtose vietose, įvardinant tiksliai kas pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, kada ir kaip dažnai rūkė. Nesant tokių duomenų, pareiškėjo teiginį, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, vertino kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo prašymo perkelti su juo kalinamą asmenį į kitą kamerą, nurodo, jog nuteistieji neturi teisės patys išsirinkti asmenis, su kuriais atliks bausmę kartu. Nuteistųjų perkėlimas iš kameros į kamerą, iš būrio į būrį, iš sektoriaus į sektorių (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos direktoriaus nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos Patariamosios nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais komisijos, nariai.
Dėl netinkamo maitinimo nurodo, jog pareiškėjas 2023-07-03 raštu kreipėsi į administraciją, prašydamas skirti maitinimą be laktozės, nes jos netoleruoja, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi tokį maitinimą turėtų skirti medikai. Pareiškėjas teigia, jog kreipėsi į medikus, tačiau Kauno klinikose atlikus tyrimus, priežastis dėl bėrimų ir blogos savijautos nebuvo nustatyta. Atsakovas pridėjo į bylą 2023-07-14 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui buvo atlikti visi medikų rekomenduoti tyrimai ir pateikiamos rekomendacijos kaip pagerinti pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau atlikus visus reikiamus tyrimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjui – (duomenys neskelbtini). Rekomendacijose nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas yra alergiškas laktozei ar kad pareiškėjui reikėtų nevartoti pieno produktų, todėl vien pagal pareiškėjo norus skirti jam atitinkamą maitinimą (be laktozės) administracija neturi nei teisės, nei pareigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrino jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2023-08-07.
Dėl teisinio reguliavimo taikymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl sugedusių tualeto durų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2023-08-07 buvo priverstas naudotis kameroje esančiu sanitariniu mazgu nesant privatumo, nes tualeto durys ne tik neužsirakino, bet net ir neužsidarė dėl sulūžusios spynos. Todėl daugiau nei 2 metus jam atlikinėjant gamtinius reikalus jį galėjo matyti kartu su juo kameroje gyvenęs nuteistasis, į kamerą užėję kiti nuteistieji, pareigūnai. Pareiškėjo taip pat netenkino, kad kameroje baldai nebuvo privirtinti prie sienų.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas tik 2023-07-03 pateikė administracijai prašymą Nr. NPS-22-13857, kuriame nurodė, jog tualeto durys yra sugedusios. Pareiškėjui 2023-07-05 buvo pateiktas atsakymas Nr. SN-22-2085 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“, kuriame jis buvo informuotas, jog 2023-06-30 patikrinus kameros tualeto duris, buvo nustatyta, kad durų vyriai sutvarkyti, o durų spyna sugedusi nepataisomai. Kadangi tuo metu įkalinimo įstaiga atsarginių spynų neturėjo, nurodė, jog artimiausiu metu, atlikus pirkimų procedūrą ir įsigijus spynų, sugedusi spyna bus pakeista. Atsakovas sutiko, kad pirmą kartą tualeto durų gedimas 2 būrio 7 patalpoje užfiksuotas 2023-05-31, tačiau visą laiką durys užsidarydavo pilnai, todėl pareiškėjui privatumas buvo užtikrinamas, be to, durų spyna buvo sutvarkyta vėliau.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu (tualeto spyna buvo sugedusi, durys sulūžusios).
Iš į bylą pateiktų kamerų techninių apskaitos žurnalų matyti, kad nuo 2022-04-21 pareiškėjo kameroje periodiškai neveikė magnetinė spyna (beveik visą laikotarpį), nuo 2021-09-02 iki 2023-08-07 buvo nepritvirtintas stalas, o laikotarpiu nuo 2023-05-31 iki 2023-08-07 tualeto durys buvo sulaužytos.
Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad sanitarinio mazgo durys tam tikru momentu (kai buvo sulaužytos) neužsidarė. Šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovė. Taip pat akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu tualeto spyna nebuvo operatyviai sutvarkyta (laikotarpiu nuo 2022-04-21 iki 2023-08-07 periodiškai fiksuotas magnetinės spynos sugedimas), kaip ir pačios tualeto durys (sulūžusios nuo 2023-05-31 iki 2023-08-07). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus teismui nekyla dvejonių, kad tai pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu visa įranga būtų tvarkinga (tinkamai veiktų magnetinė durų spyna, tualeto durys nebūtų sulaužytos, baldai būtų tinkamai pritvirtinti prie sienų).
Byloje atsakovė nepateikė duomenų, ar įvykdyti 3-iojo sektoriaus 2 būrio 7 gyvenamosios patalpos tualeto durų remonto darbai ir nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl nuolat neužsidarančių durų bei nepritvirtintų baldų. Priešingai, byloje esantys periodinių patikrinimų aktų įrašai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl techniškai netvarkingų Pravieniškių PN 3 sektoriaus 2 būrio 7 patalpos tualeto durų bei nepritvirtintų baldų lieka nepaneigti. Pareiškėjas, gyvendamas 3 sektoriaus 2 būrio 7 patalpoje naudojosi sanitariniu mazgu esant defektuotoms sanitarinio mazgo durims ir jų tvirtinimo mechanizmui.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais. Atsakovė pažeidė Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – beveik du metus (nuo 2021-09-02 iki 2023-08-07) buvo nepritvirtintas stalas pareiškėjo kameroje, daugiau nei metus (nuo 2022-04-21 iki 2023-08-07) neveikė magnetinė tualeto durų spyna, nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys, t. y. daugiau nei du mėnesius (laikotarpiu nuo 2023-05-31 iki 2023-08-07) jos buvo sulaužytos. Atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2023-08-07 kilo atitinkamų nepatogumų dėl nepritvirtinto stalo ir neveikiančios magnetinės durų spynos (laikotarpiu nuo 2022-04-21 iki 2023-08-07), o laikotarpiu kai buvo sulūžusios tualeto durys, dėl ko daugiau nei du mėnesius (laikotarpiu nuo 2023-05-31 iki 2023-08-07) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kas pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeistas laikotarpiu kuomet tualeto durys buvo sulūžusios (laikotarpiu nuo 2023-05-31 iki 2023-08-07). Kadangi magnetinės spynos sugedimas neįrodo aplinkybės, kad dėl to tualeto durys negalėjo būti varstomos (uždaromos), teismas šiuo atveju privatumo pažeidimo nekonstatuoja, tačiau pripažįsta Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimą.
Dėl laikymo kartu su rūkančiu asmeniu
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nors teikė daugybę prašymų jo nelaikyti su rūkančiais asmenimis, tačiau 2023-06-09 buvo apgyvendintas su rūkančiu asmeniu kuris kameroje rūkė. Todėl pareiškėjas, užrakinus kameras nuo 20 val. 40 min. iki 8 val. 40 min., buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.
Atsakovo teigimu, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Pažymėjęs, kad nuteistųjų atskiras ar izoliuotas laikymas yra nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje, atsakovas darė išvadą, kad teisės aktai nenumato atskiro rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo.
Tabako kontrolės įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2023-01-01) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-31-556/2022; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-31-556/2022; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015). Praktikoje atsižvelgiama į tai, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančią informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis laikomas kameroje su rūkančiu asmeniu, į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kreipėsi 2023-07-07 ir prašė perkelti rūkantį asmenį į kitą kamerą. 2023-08-02 atsakovas pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame nurodė, jog kalėjimo administracija neturi duomenų, kad su pareiškėju gyvenantis asmuo yra rūkantis.
Byloje esantys duomenys ir pareiškėjo atžvilgiu priimti teismų sprendimai patvirtina, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Dėl kilusių nepatogumų gyvenant kartu su rūkančiu asmeniu ginčo laikotarpiu (2023-07-07) kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas atsakyme (2023-08-02) pareiškėjui deklaratyviai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, rūkymo vietos įrengtos kiemuose, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su draudimo rūkyti pataisos įstaigos patalpose (tam neskirtose vietose) įgyvendinimu, pareiškėjo perkėlimu ir laikymu sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių kad laikotarpiu nuo 2023-06-09 iki 2023-08-07 jis buvo laikomas su rūkančiu asmeniu ar, kad ėmėsi atitinkamų priemonių patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pvz: atliko kameros patikrinimą po to kai jos užrakinamos ir nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės po patikrinimo nepasitvirtino).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2023-07-07 (pareiškėjui pateikus nusiskundimą administracijai) iki 2023-08-07 (skundo teismui padavimo dienos) Pravieniškių PN netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatuotinas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme.
Dėl pareiškėjo maitinimo organizavimo
Pareiškėjas teismui nurodė, kad jam nėra užtikrinamas visavertis maitinimas ir nesudaroma sąlyga maitintis pagal jo sveikatos būklę. Nurodė, kad jis netoleruoja laktozės, o atsakovo atstovas jam nesuteikia galimybės pasirinkti tokią dietą.
Nustatyta, jog pareiškėjas 2023-07-03 raštu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas jam skirti maitinimą be laktozės, nes jos netoleruoja, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi tokį maitinimą turėtų skirti medikai. Pareiškėjas teigia, jog kreipėsi į medikus, tačiau Kauno klinikose atlikus tyrimus, priežastis dėl bėrimų ir blogos savijautos nebuvo nustatyta. Atsakovas pridėjo į bylą 2023-07-14 pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui buvo atlikti visi medikų rekomenduoti tyrimai, ir pateikiamos rekomendacijos kaip pagerinti pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau atlikus visus reikiamus tyrimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjui – (duomenys neskelbtini). Rekomendacijose nėra nurodoma, jog pareiškėjas yra alergiškas laktozei ar kad pareiškėjui reikėtų nevartoti pieno produktų, todėl vien pagal pareiškėjo norus skirti jam atitinkamą maitinimą (be laktozės), administracija neturi nei teisės nei pareigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte (aktuali redakcija nuo 2018-11-08) įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinti valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams; valgiaraštis nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbančioms moterims; valgiaraštis nedirbančioms moterims; valgiaraštis nepilnamečiams; valgiaraštis nėščioms moterims; valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštis; valgiaraštis veganams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktais yra įtvirtintas įkalinimo įstaigose laikomų asmenų maitinimas pagal atitinkamus valgiaraščius, atsižvelgiant į objektyviuosius tokių asmenų požymius (amžių, lytį, darbą, sveikatos būklę). Taip pat įkalinimo įstaigose laikomi asmenys turi teisę pasirinkti valgiaraštį, kiek įmanoma atitinkantį jų mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus. Pastaroji teisė (jei įkalinimo įstaigose laikomo asmens netenkina pagal objektyviuosius požymius jam skirtas maitinimas) gali būti realizuojama, asmeniui išreiškus valią gauti konkretų maitinimą, atitinkantį jo mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus, t. y. pateikus įstaigos, kurioje toks asmuo yra laikomas, administracijai prašymą dėl maitinimo pagal kitą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą valgiaraštį. Teisės aktai taip pat neriboja įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų teisės, pasikeitus jo maitinimosi įpročiams, teikti prašymą dėl pasirinkto valgiaraščio pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį Nr. TA-86-756/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl esant situacijai, kai asmuo kreipiasi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl laktozės netoleravimo, įkalinimo įstaiga turi imtis aktyvių veiksmų tikslu išsiaiškinti dėl galimybės asmeniui skirti jo prašomą maitinimą, be kita ko, kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl tokio atvejo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-328-1188/2023).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023-07-03 kreipėsi į administraciją nurodydamas, jog netoleruoja pieno produktų ir prašė pakeisti maisto davinį. Pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, atsakant, kad toks maitinimas gali būti paskirtas gydytojo. Visgi, byloje esantis 2023-07-17 pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymas, patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus nurodydamas, jog nuo pieno produktų jį beria. 2023-07-17 ambulatorinio apsilankymo apraše konstatuotas pareiškėjui (duomenys neskelbtini), rekomenduojama vengti GERL (refliuksą), viduriavimą ir pilvo diskomfortą provokuojančių maisto produktų ir veiksnių. Tačiau atsakovės atstovas, turėdamas atitinkamus duomenis ir pareiškėjo aiškiai išreikštą valią dėl jo pageidaujamo maitinimo, nesiėmė jokių priemonių tikslu detaliau išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (nukreipti pareiškėją dėl atitinkamų papildomų tyrimų, susijusių būtent su pieno produktų toleravimu) bei nesiėmė jokių veiksmų dėl galimybės asmeniui skirti jo prašomą maitinimą (kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl tinkamo valgiaraščio pareiškėjui parinkimo). Teismo vertiniu, 2023-07-17 ambulatorinio apsilankymo apraše konstatuotas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir rekomendacijos vengti GERL (refliuksą), viduriavimą ir pilvo diskomfortą provokuojančių maisto produktų ir veiksnių yra pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl galimybės maitintis pareiškėjui maistu, be pieno produktų. Atitinkamai konstatuojama, kad Pravieniškių PN neveikė pakankamai rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, siekiant jam užtikrinti teisę pasirinkti valgiaraštį, kiek įmanoma atitinkantį jo mitybos įpročius. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl jam netinkamo maitinimo.
Dėl bylos baigties
Apibendrinant teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. pažeidus teises į orias laikymo kameroje sąlygas ir laikotarpiu nuo 2023-05-21 iki 2023-08-07 neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu dėl sulūžusių tualeto durų, laikotarpiu 2022-04-21 iki 2023-08-07 neužtikrinus, kad veiktų kameroje esanti magnetinė spyna, laikotarpiu nuo 2021-09-02 iki 2023-08-07 neužtikrinus, kad kameroje esantys baldai būtų tinkamai pritvirtinti, laikotarpiu nuo 2023-07-07 iki 2023-08-07 neužtikrinus pareiškėjo teisės būti laikomam kameroje, kurioje nerūkoma, laikotarpiu nuo 2023-07-03 iki 2023-08-07 nesuteikus pareiškėjui galimybės dėl maitinimo, atitinkančio jo maitinimosi įpročius, spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (ABTĮ 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų esmingai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.