- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- TA-86-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01767-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo gydomas LAVL, kur jam nebuvo tiekiamas veganiškas maistas arba maistas buvo tiekiamas ne pagal veganinį valgiaraštį, dėl to pareiškėjas gavo mažesnį kalorijų kiekį. Pasak pareiškėjo, 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykęs į LAVL jis pranešė, kad jam turi būti skirtas veganinis maitinimas, parodė skiriamąjį ženklą, kad jis maitinasi pagal veganams skirtą valgiaraštį, tačiau šio maitinimo 2018 m. rugpjūčio 22–23 d. negavo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui buvo tiekiamas veganinis maitinimas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas pusryčiams negavo virtų pupelių, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. – burokėlių sriubos. Dėl to pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į LAVL administraciją, tačiau LAVL atsakyme į skundą melagingai nurodė, kad vietoje burokėlių sriubos pareiškėjui buvo pateikti obuoliai. Dėl šių LAVL veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. LAVL nurodė, kad nuteistieji įstaigoje maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintais nuteistųjų valgiaraščiais. LAVL iš anksto nėra informuojama apie į įstaigą atvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) mitybos ypatumus. Medicininėje dokumentacijoje fiksuojami tik duomenys apie paskirtą dietinį maitinimą, veganinis maitinimas pagal gydytojo indikacijas neskiriamas, tokio pobūdžio duomenys dokumentuose nefiksuojami, todėl nuteistasis (suimtasis) turi raštu kreiptis į įstaigos administraciją dėl maitinimo pagal veganams sudarytą valgiaraštį. Pareiškėjas, atvykęs į LAVL, raštu į administraciją dėl maitinimo pagal veganams sudarytą valgiaraštį nesikreipė. Jam pateikus tokį prašymą, buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį, skirtą veganams. Į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. skundus LAVL atsakė 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 7-611. Atlikusi tyrimą LAVL nustatė, kad dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos, tiekėjui nepateikus burokėlių sriubos, kaip veganinių produktų kompensacija, buvo išduoti obuoliai. Pareiškėjas pretenzijų nereiškė, tai patvirtina LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai, patvirtinti pareiškėjo parašais.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas LAVL buvo pažeista (2018 m. rugpjūčio 24 d., 27 d. ir 28 d. buvo pažeista teisė į tinkamą maitinimą), tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo gydomas LAVL; atvykęs į LAVL, pareiškėjas dėl maitinimo pagal veganams patvirtintą valgiaraštį nesikreipė, tik teikdamas 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą nurodė, kad jam nėra tiekiamas maistas pagal veganams skirtą valgiaraštį; nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui buvo tiekiamas veganinis maitinimas.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuo pareiškėjo prašymo (skundo pateikimo 2018 m. rugpjūčio 24 d.) LAVL jam užtikrino veganinį maitinimą.
8. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ Veganams patvirtintu valgiaraščiu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog mėnesio 24, 27 dienomis pusryčiams turi būti išduodamos virtos pupelės (100 g), o mėnesio 28 dieną pietums tiekiama burokėlių sriuba su bulvėmis. Atsakovo atstovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 24 ir 27 d. pusryčiams jam nebuvo tiekiamos virtos pupelės, pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus laikė pagrįstais, taip pat pagrįstomis laikė pareiškėjo pretenzijas dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. pietums nepatiektos burokėlių sriubos, pažymėjo, jog obuoliai pagal valgiaraštį mėnesio 28 dieną yra tiekiami vakarienei, o ne pietums.
9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., kai jam buvo paskirtas maitinimas pagal veganinį valgiaraštį, maistas ne visada buvo tiekiamas pagal patvirtintą valgiaraštį veganams, todėl LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę ir mastą, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo sveikatą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu.
III.
10. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
11. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes pareiškėjas LAVL nuolat susiduria su maitinimo problemomis. Pareiškėjas nelogiška laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kiekvieną kartą atvykęs į LAVL jis turi rašyti prašymą, pažymi, kad kitiems toks maitinimas yra užtikrintas. Pasak pareiškėjo, teisinis reguliavimas yra diskriminacinis.
Atsiliepimas
12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje ginčas kilo dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. K. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., kai jam buvo paskirtas maitinimas pagal veganinį valgiaraštį, maistas ne visada buvo tiekiamas pagal patvirtintą valgiaraštį veganams, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas LAVL buvo pažeista, tačiau atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog kiekvieną kartą atvykęs į LAVL pareiškėjas turi rašyti prašymą dėl veganinio maitinimo. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad pareiškėjo teisė į veganinį maitinimą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.). Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi) (6 p.). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 p.).
19. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtinti valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams; Valgiaraštis nedirbantiems vyrams; Valgiaraštis dirbančioms moterims; Valgiaraštis nedirbančioms moterims; Valgiaraštis nepilnamečiams; Valgiaraštis nėščioms moterims; Valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams); Valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms); Valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms); Dietinio maitinimo valgiaraštis; Valgiaraštis veganams.
20. Taigi teisės aktais yra įtvirtintas ne tik įkalinimo įstaigose laikomų asmenų maitinimas pagal atitinkamus valgiaraščius, atsižvelgiant į objektyviuosius tokių asmenų požymius (amžių, lytį, darbą, sveikatos būklę), bet ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų teisė pasirinkti valgiaraštį, kiek įmanoma atitinkantį jų mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus. Pastaroji teisė (jei įkalinimo įstaigose laikomo asmens netenkina pagal objektyviuosius požymius jam skirtas maitinimas) gali būti realizuojama, asmeniui išreiškus valią gauti konkretų maitinimą, atitinkantį jo mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus, t. y. pateikus įstaigos, kurioje toks asmuo yra laikomas, administracijai prašymą dėl maitinimo pagal kitą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą valgiaraštį. Teisės aktai taip pat neriboja įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų teisės, pasikeitus jo maitinimosi įpročiams, teikti prašymą dėl pasirinkto valgiaraščio pakeitimo.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykęs į LAVL pareiškėjas šios įstaigos administracijai raštu nepateikė prašymo dėl maitinimo pagal veganinį valgiaraštį, taip pat dėl to, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu išreiškus tokį prašymą, veganinis maitinimas jam buvo suteiktas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad veganinis maitinimas pareiškėjui LAVL pagrįstai paskirtas nuo tada, kai įstaiga gavo su tuo susijusį pareiškėjo prašymą, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl maitinimo pagal konkretų valgiaraštį (šiuo atveju veganinį) išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių įstaigoje laikomas asmuo nebandė realizuoti, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo.
22. Tai, kad siekiant realizuoti teisę į pasirinktą maitinimą pareiškėjui reikia teikti prašymą kiekvieną kartą atvykus į LAVL, nelaikytina jo teisių ribojimu (diskriminacija) ar jų įgyvendinimo apsunkinimu. Kaip minėta, tokiu prašymu pareiškėjui yra sudaryta galimybė išreikšti pageidavimą dėl maitinimo pagal konkretų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą valgiaraštį, taip pat apsigalvoti dėl anksčiau pasirinkto maitinimo (t. y. pakeisti valgiaraštį). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad LAVL savo pobūdžiu nėra įprastinė įkalinimo įstaiga, joje asmenys nėra laikomi nuolat, į šią įstaigą atvyksta gydymo tikslais, joje paprastai yra laikomi trumpą laikotarpį, po kurio laisvės atėmimo bausmę grįžta vykdyti į paskirtą laisvės atėmimo vietos įstaigą. Todėl reikalavimas, kad LAVL kauptų visų gydytis atvykstančių asmenų duomenis apie asmeninius jų maitinimosi įpročius, kurie, kaip minėta, gali keistis, būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad tvarka, pagal kurią kiekvieną kartą atvykęs į LAVL jis turi pateikti prašymą dėl maitinimo pagal veganinį valgiaraštį, yra nelogiška.
23. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad tai nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą, susijusį su netinkamu maisto pagal veganinį valgiaraštį tiekimu 2018 m. rugpjūčio 24, 27 ir 28 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; kt.).
25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.