Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų neskiriant jam veganinio maitinimo nuo 2018-08-22 iki 2018-08-29.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-08-22 iki 2018-08-29 buvo gydomas LAVL (b. l. 10).

Pareiškėjas nurodė, kad 2018-08-22 ir 2018-08-23 negavo veganinio maitinimo.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., toliau – Įsakymas).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.

Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11) nurodė, kad Ligoninė iš anksto nėra informuojama apie į įstaigą atvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) mitybos ypatumus. Jeigu nuteistajam (suimtajam) jo kalinimo įstaigos gydantis gydytojas paskiria dietinį maitinimą, tuomet šie duomenys fiksuojami medicinėje dokumentacijoje, siunčiamoje į Ligoninę kartu su pacientu. Ligoninė, laikydamasi gydytojo indikacijų pacientui organizuoja ir tiekia dietinį maitinimą. Pagal gydytojo indikacijas veganinis maitinimas neskiriamas, tokio pobūdžio duomenys dokumentuose nefiksuojami, todėl nuteistasis (suimtasis) laisva valia pasirinkęs šį mitybos būdą, turi raštu kreiptis į įstaigos administraciją, dėl maitinimo pagal veganams sudarytą valgiaraštį. Atvykęs į Ligoninę, nesikreipė raštu į administraciją dėl maitinimo pagal veganams sudarytą valgiaraštį, todėl tik jam pateikus prašymą buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį, skirtą veganams.

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Ligoninę apie tai, jog yra veganas pranešė darbuotojams žodžiu, parodė skiriamą ženklą, tik atvykęs neteikė prašymo raštu dėl veganinio maitinimo, nes Ligoninė turi būti pasiruošusi užtikrinti maitinimą visiems koks jis bebūtų. Jam pateikus prašymą raštu buvo pradėtas tiekti veganinis maitinimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl maitinimo pagal veganams patvirtintą valgiaraštį į Ligoninės administraciją atvykus nesikreipė ir tik teikiant skundą 2018-08-24 nurodė, jog jam nėra tiekiamas maistas pagal veganams skirtą valgiaraštį (b. l. 17).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018-08-24 jam buvo tiekiamas veganinis maitinimas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į Ligoninės administraciją dėl veganinio maitinimo raštu kreipėsi anksčiau. Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Ligoninę apie tai, jog yra veganas pranešė darbuotojams, parodė skiriamą ženklą, tačiau rašydamas skundą (201-08-24) įstaigos administracijai tokių faktų nenurodė.

Taigi, darytina išvada, kad nuo pareiškėjo prašymo, skundo pateikimo (2018-08-24) Ligoninė užtikrino veganinį maitinimą pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018-08-24 ir 2018-08-27 pusryčiams negavo virtų pupelių, nors valgiaraštyje jos yra nurodytos, o 2018-08-28 pietums negavo burokėlių sriubos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-08-24 ir 2018-08-28 skundais kreipėsi į Ligoninės administraciją, kuriuose nurodė, kad 2018-08-24 ir 2018-08-27 pusryčiams negavo virtų pupelių, o 2018-08-28 per pietus negavo burokėlių sriubos (b. l. 16, 17).

Į pareiškėjo skundus Ligoninės administraciją atsakė raštu 2018- 09-04 Nr. 7-611(b. l. 15). Pagal minėtus skundus Ligoninės administracija atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui veganinis maitinimas buvo tiekiamas pagal pareiškėjo prašymą, o dėl neišduotos burokėlių sriubos nustatyta, kad dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos, tiekėjui nepateikus burokėlių sriubos, kaip alternatyva veganinių produktų kompensacija, buvo išduoti obuoliai.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Minėtų įsakymu patvirtintas valgiaraštis veganams.

Pagal Veganams patvirtintą valgiaraštį mėnesio 24, 27 dienomis pusryčiams turi būti išduodamos virtos pupelės 100 g., mėnesio 28 dieną pietums tiekiama burokėlių sriuba su bulvėmis.

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2018-08-24, 2018-08-27 pusryčiams nebuvo tiekiamos virtos pupelės, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos pagrįstomis.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2018-08-28 dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos, tiekėjui nepateikus burokėlių sriubos, kaip alternatyva veganinių produktų kompensacija, buvo išduoti obuoliai. Teismas pažymi, kad obuoliai pagal valgiaraštį mėnesio 28 dieną yra tiekiami vakarienei, o ne pietums, todėl pagrįstos pareiškėjo pretenzijos, jo 2018-08-28 jis pietų metu negavo burokėlių sriubos.

Taigi, darytina išvada, kad 2018-08-24 ir 2018-08-27 pareiškėjui pusryčiams nebuvo išduotos virtos pupelės, o 2018-08-28 - pietums burokėlių sriuba, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjui nuo 2018-08-24 iki 2018-08-28, kada jam buvo paskirtas maitinimas pagal veganų valgiaraštį, ne visada maistas buvo tiekiamas pagal patvirtintą valgiaraštį veganams, todėl tinkamo maisto tiekimo neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė atitinkamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt.), ir taip atsakovės atstovas Ligoninė savo veiksmais pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nesuteikto tinkamo maitinimo jis jautė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pažeminimą bei sveikatos pablogėjimą, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Ligoninėje galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (negavo tinkamo maitinimo pagal veganams patvirtintą valgiaraštį), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Ligoninėje sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista (t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d., 27 d. ir 28 d. buvo pažeista teisė į tinkamą maitinimą), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.