- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eTA-633-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01486-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. birželio 9 d. atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Pareiškėjui besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais dušų pertvaros neužtikrino pakankamo privatumo. Dušai įrengti abejose patalpos pusėse, todėl nesant pertvaros, įrengtos iš priekio, pareiškėjas buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo tinkamai nusiplauti kūno kitiems matant, buvo priverstas stovėti nuogas stebint kitiems nuteistiesiems ir klausyti nešvankių ir žeminančių replikų. Pareiškėjas būdavo matomas ne tik ateinančių į dušą ir koridoriuje vaikštančių kitų nuteistųjų, bet ir pareigūnų. Dušinėje drabužiai nuolat sudrėkdavo, prisigerdavo nemalonių kvapų, nuo supelijusių lubų (pažeidimas užfiksuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje Nr. (2-124.80) PA-2283)) krito tinkas, o pelėsiai, susimaišę su vandeniu, lašėjo ant kūno. Pelėsiai galėjo sukelti odos ligas, patekti į organizmą. Persirengimo vieta nebuvo niekaip atskirta, buvo visiškai atvira, dėl to pareiškėjas jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba nurodė, kad Kalėjime pertvaros dušinėse įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Teisės aktai nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo, vietos persirengti įrengtos tose pačiose dušų patalpose. Persirengimo vietose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti, yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Todėl nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais į Kalėjimo administraciją, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o Kalėjimas to neužtikrino.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.
Atsiliepimas
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad Kalėjime pertvaros visų būrių dušinėse įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiais atsakovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovavosi. Pareiškėjas atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą nepateikė. Teismas laikė, kad pareiškėjas argumentų dėl nepakankamo privatumo dušuose nepaneigė. Pareiškėjas taip pat iš esmės patvirtino, kad pertvaros buvo įrengtos, tačiau, jo nuomone, tokio pobūdžio pertvaros nebuvo pakankamos privatumui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17.5 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d., 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.
8. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. birželio 9 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), pagal atsakovo pateiktus duomenis dušo patalpose, tarp atskirų maudymosi vietų nuo 2022 m. spalio mėnesio, iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas privatumo lygis naudojantis dušu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo dušo patalpose pažeidimu.
9. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas atskirų persirengimo kabinų nenumato. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. pažyma Nr. LV-29723 patvirtina, kad vietos persirengimo kabinos įrengtos tose pačiose dušų patalpose, o persirengimo vietose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl atskirų persirengimo kabinų neįrengimo atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į atsakovą dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl dušo pertvarų ir persirengimų kabinų įrengimo nesikreipė. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs ir aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatė. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas kalėjo tinkamomis sąlygomis, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
12. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas teigia, kad byla išnagrinėta atmestinai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus byloje pateiktų itin reikšmingų faktų, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio. Todėl sprendimas yra šališkas, paremtas tik atsakovo atstovo argumentais ir teisėjo asmenine nuomone.
14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netenkino (ir nepateikė paaiškinimo kodėl) pareiškėjo reikalavimo išreikalauti dušinės nuotrauką, kad būtų aiškiai matyti, jog maudantis priešais yra arba persirengimo vieta, arba kitos dušo kabinos, todėl prausiantis pareiškėjas buvo stebimas esančių priešais kitų nuteistųjų. Pareiškėjas tvirtina, kad maudantis joks privatumas jam nebuvo užtikrintas. Teismui atsisakius išreikalauti pareiškėjo prašomus įrodymus ar nepakankamai motyvavus, kodėl tai nėra būtina, iš pareiškėjo galėjo būti atimta galimybė pagrįsti savo bylą.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą nepateikė, todėl laikoma, kad argumentų dėl nepakankamo privatumo dušuose nepaneigė. Pareiškėjo nuomone, toks argumentas nelogiškas ir nepagrįstas, nes tai, jog privatumo maudantis nėra, aiškiai nurodyta skunde, todėl dar kartą tai kartoti atsikirtime į atsiliepimą buvo beprasmiška.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog skunde buvo nurodyta, kad dušinės lubos supelijusios ir tai buvo užfiksuota Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, pelėsis yra iki šiol ir atsakovo atstovas to nepaneigė.
Atsiliepimas
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas neįrodė Kalėjimo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022). Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl to, kad įrengtos pertvaros tarp atskirų dušų vietų nepakankamai užtikrina privatumą, neįrengtos atskiros persirengimo kabinos ir pelėsio duše buvimo.
20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo dušo patalpose, pažeidimu. Taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl atskirų persirengimo kabinų neįrengimo.
21. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti pilnai. Teigia, jog byla išnagrinėta atmestinai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus byloje pateiktų itin reikšmingų faktų, teismo sprendimas grindžiamas vien tik atsakovo atstovo argumentais ir bylą nagrinėjusios teisėjos asmenine nuomone.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
24. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.
25. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo pertvaros buvo įrengtos iš šoninių pusių, tačiau dušai įrengti abejose patalpos pusėse, todėl iš priekio nesant įrengtos pertvaros, jis buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų. Taip pat persirengimo vieta nebuvo niekaip atskirta, buvo visiškai atvira, dėl to jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pravieniškių 1-ajame kalėjime pertvaros visų būrių dušinėse įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn., todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovo pateiktais duomenimis. Be kita ko, šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tik ginčija jų įrengimo pakankamumą/tinkamumą.
28. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuota praktiką, kurioje konstatuota, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
29. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dušai buvo atskirti pertvaromis, todėl teismas sprendžia, kad buvo užtikrintas tinkamas privatumo lygis pareiškėjui naudojantis dušu. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą, taip pat pagrįstai atmesti pareiškėjo skundo argumentai dėl atskirų persirengimo kabinų neįrengimo.
30. M. Š. apeliaciniame skunde pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog dušinės lubos supelijusios, pelėsis yra iki šiol ir atsakovo atstovas to nepaneigė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymoje apie nuteistojo M. Š. laikymo sąlygas nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi. Jei dušo patalpose valymo vykdymą nuteistieji atlieka tinkamai, patalpose negali atsirasti pelėsis. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl pelėsio, todėl visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-542-968/2023 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje ir naudojantis dušu nebuvo užtikrinta sveikatai saugi aplinka (duše buvo pelėsis).
31. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (pelėsis duše), mastą ir trukmę (dušu su pelėsiu 2022 m. spalio 12 d.–2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu naudojosi 24 kartus, o 2023 m. sausio 1 d. –2023 m. birželio 9 d. laikotarpiu – 45 kartus, t. y. viso apie 69 kartus), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiant 150 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.