Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-30 · Administracinė byla Nr. I-5759-821/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
I-5759-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00405-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5759-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00405-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 22 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodo, kad nuo 2013-06-25 iki 2015-11-16 Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis, orumą žeminančiomis ir kankinančiomis sąlygomis. Kamerų, kuriose jis buvo, plotas yra apie 7,8 kv. m., todėl jam teko nuo 0,7 iki 2,00 kv. m. ploto, o tai neatitinka nustatytos vienam asmeniui tekančio kameros ploto normos. Dalį kameros užima baldai, vietos užtenka tik praeiti. Nėra galimybių pasimankštinti ir pasivaikščioti, todėl visą laiką tenka gulėti arba sėdėti ant gultų, kurie nėra patogūs. Viršijant nustatytą nuteistųjų/ suimtųjų skaičių mažėja ne tik vietos, bet ir apšvietimo, laiko maudytis duše, vienam asmeniui tenka mažiau darbuotojų, todėl tampa sudėtingiau juos išsikviesti. Kamerose tamsu, dieną dega dienos šviesa, o naktį naktinė lemputė, kuri trukdo užmigti.

Priėmimo patalpos taip pat perpildytos, kuriose reikia laukti 4-6 valandas asmens ir daiktų kratos, sienų dažai tepa drabužius, krepšius, vienoje kameroje nubuvo lango. Kamerų įrengtų rūsyje būklė dar blogesnė, ten drėgna, tamsu, pelėsis, dėl didelės drėgmės bijojo naudotis elektros prietaisais.

Vienos valandos pasivaikščioti neužtenka, tai prilygsta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui. Kiemeliai nedideli, purvini, pilni nuorūkų, kai kurie labai duobėti. Kamerų langai skylėti, rėmai supuvę, nesandarūs, vasaros metu išimami, nėra ventiliacijos, todėl vasaros metu būna karšta, o šaltuoju metų laiku šalta, pučia skersvėjis. Nors ir šalta, dienos metu gulėti užsiklojus antklode draudžiama, už tai skiriamos nuobaudos. Tualetas įrengtas prie pat durų, 1,5 m. aukščio sienele atskirtas tik iš vienos pusės, todėl teko juo naudotis kitų asmenų akivaizdoje. Tualete nėra vėdinimo sistemos. Dėl drėgmės nuo lubų krenta tinkas, nuo sienų lupasi dažai. Klozetai susklidę, blogai pritvirtinti, nešvarūs, iš jų teka vanduo, ne visada išduodamos priemonės jų valymui. Kamerose nėra jokių spintų, spintelių ar dėžių asmeniniams daiktams susidėti. Visur pilna tarakonų, jų niekas nenaikina. Nėra priemonių indams plauti, kriauklei valyti. Iš kriauklės nuolat laša vanduo, tai trukdo miegoti. Čiužiniai plonyčiai, pagalvės mažos, praradusios formą, patalynė smirdi, sena, suplyšusi. Patalynė, kuria buvo aprūpintas Lukiškių TI-K kelia estetinį ir psichologinį siaubą. Per visą buvimo laikotarpį nebuvo paimta dezinfekuoti. Dėl kamerose esančių parazitų nuolat niežti visą kūną, atsirado bėrimų. Mėnesiui buvo išduodamas tik vienas rulonėlis pačios blogiausios kokybės tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo.

Dėl depresijos, emocinių ir psichologinių išgyvenimų, fizinės veiklos trūkumo, prasto ir vienarūšio maisto ir mažo jo kiekio labai išseko, pašlijo sveikata, pradėjo kamuoti ligos, kurių anksčiau nebuvo ir kurios nėra būdingos jo amžiui, viena iš jų –praretėję (praplikę) plaukai, o to nebuvo prieš patenkant į laisvės atėmimo vietos įstaigą. Būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje patyrė didelę emocinę, dvasinę ir psichologinę žalą, nes buvo kalinamas (laikomas suimtas) nežmoniškomis, žeminančiomis gyvenimo sąlygomis, pažeidžiant Konvenciją ir kitus tarptautinius aktus. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 22 000 EUR. Prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnį (300 dienų x 70,40 EUR per dieną).

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 48-57) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Pažymėjo, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už gautą minkštąjį inventorių suimtasis (nuteistasis) pasirašo armatūrinėje kortelėje, kurios saugojimo terminas vieneri metai. Kadangi pareiškėjo armatūrinės kortelės saugojimo terminas pasibaigė, jos pateikti teismui negali.

Nurodė, kad už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaromos paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų kamerose, atitinkamai padarytos didesnės arba mažesnės lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip viena valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis SVĮ 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.

Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m.. II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 4,68 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. medžiagos parengimo išlaidas.

Pareiškėjas susipažinęs su atsakovės atstovo atsiliepimu nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą tenkinti (b. l. 137).

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 139, 140-141). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 7). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-05-09 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 145).

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-06-25 iki 2015-11-16.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 48-50, 58-61) nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-06-25 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-06-26 perkeltas į kamerą Nr. 333, kurios plotas - 7,72 kv. m. (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m. (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). 2013-06-27 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas - 8,17 kv. m. (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje), o 2013-06-28 - į kamerą Nr. 371, kurios plotas — 7,18 kv. m. (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 371 pareiškėjas laikytas iki 2013-07-05 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2013-07-06 perkeltas į kamerą Nr. 344, jos plotas - 7,84 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-07-08 (3 asmenys kameroje). 2013-07-09 išvyko į Alytaus areštinę.

2013-07-16 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas - 7,48 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 113, jos plotas - 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 383, kurios plotas 7,22 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-07-18 perkeltas į kamerą Nr. 176, kurios plotas 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-07-19 perkeltas į kamerą Nr. 377, jos plotas 7,33 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-07-29 (kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4 asmenų). 2013-07-30 išvyko į Alytaus areštinę.

2013-08-06 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-08-07 perkeltas į kamerą Nr. 157, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-08-08 perkeltas į kamerą Nr. 188, kurios plotas - 7,56 kv. m. (3 asmenys kameroje), 2013-08-09 perkeltas į 7,94 kv. m. ploto kamerą Nr. 133 (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 133 pareiškėjas buvo laikytas iki 2013-09-09 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2013-09-10 perkeltas į kamerą Nr. 149, kurios plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-09-11 buvo laikytas toje pačioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2013-09-12 perkeltas į kamerą Nr. 188, kurios plotas - 7,56 kv. m. (4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 188 laikytas iki 2013-10-20 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4, 2013-10-10 buvo 2 asmenys). 2013-10-21 perkeltas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2013-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 162, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas buvo iki 2013-11-19 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4, išskyrus 2013-11-13, kai joje buvo 2 asmenys). 2013-11-20 išvyko į Utenos ekspertinį skyrių.

2013-12-30 atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 157, kurios plotas 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 157 pareiškėjas laikytas iki 2014-02-20 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2014-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 184, kurios plotas 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2014-03-03, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2014-03-04 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2014-03-14 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-03-16 (2014-03-15 du asmenys kameroje, 2014-03-16 – vienas asmuo). 2014-03-17 perkeltas į kamerą Nr. 162, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-04-07 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4, išskyrus 2014-04-07, kai kameroje buvo laikomi 2 asmenys). 2014-04-08 perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 178 pareiškėjas laikytas iki 2014-05-19 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2014-05-20 išvyko į Alytaus areštinę.

2014-06-03 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas - 7,38 kv. m. 2014-06-04 perkeltas į kamerą Nr. 158, jos plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje buvo laikytas iki 2014-06-09 (kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2014-06-10 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-02-17 atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-18 perkeltas į kamerą Nr. 331, jos plotas 7,21 kv. m. (2 asmenys kameroje), toje pačioje kameroje laikytas ir 2015-02-19 (3 asmenys kameroje). 2015-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 335, kurios plotas - 7,71 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 335 laikytas iki 2015-02-26 (kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3). 2015-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 kv. m. (2 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 111 laikytas iki 2015-03-01 (2 asmenys kameroje). 2015-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 183, jos plotas 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 113, jos plotas 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-03-03 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-11-11 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-11-12 perkeltas į kamerą Nr. 312, jos plotas 7,67 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-11-15 (2 asmenys 2015-11-13, kitu laikotarpiu – 1 asmuo kameroje). 2015-11-16 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi E. Ž. Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2013-06-25 iki 2015-11-15 (287 dienas), iš jų 259 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,80-2,61 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (3,6 kv. m.). Byloje nėra duomenų, kad vietos trūkumą pareiškėjas galėjo kompensuoti judėdamas.

Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Lukiškių TI-K metu gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), galiojusi iki 2015-11-01. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015).

Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vėdinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo netinkama temperatūra, nepakankamas apšvietimas, nėra įrengtos ventiliacijos, langai nesandarūs, kamerose drėgna, yra pelėsio, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas bei dažai, kamerose yra buitinių parazitų, santechnikos įrenginių būklė bloga, ne visada išduodamos valymo priemonės, minkštasis inventorius susidėvėjęs, netinkamas naudoti.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktus, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Pagal Higienos normos HN 134:2015 14-15 punktus, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne turi būti mažesnė nei 200 lx, o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 valandas. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26, o nuo 2015-11-01 HN 134:2015 16 punktuose nurodytus rodiklius. Laisvės atėmimo įstaigos privalo užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio (Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai, Higienos normos HN 134:2015 20, 39 punktai). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos normos HN 76:2010 28, 54 punktai). Laivės atėmimo vietoje laikomiems asmenims turi būti išduodama švari ir dezinfekuota patalynė (Higienos normos HN 76:2010 63, 65, 66 punktai, Higienos normos HN 134:2015 41-42 punktai).

Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 70-71, 79-80, 86-87, 88-89, 90-93), tačiau kameroje Nr. 157 patikrinimo metu buvo išimti langai (b. l. 86-87), o kameroje Nr. 112 langas neatsidarė, nes buvo sulaužytas lango rėmas (b. l. 125-126). Patikrinimų metu taip pat buvo nustatyta drėgmės (b. l. 79, 116-117), temperatūros (b. l. 75, 109), apšveitimo (b. l. 74, 86-87, 90-91), oro judėjimo (b. l. 81) rodiklių pažeidimų. Keletą kartų taip pat buvo nustatyta, kad sienų ir lubų paviršius nelygus, nepritaikytas valymui (b. l. 86-87, 92-93, 125-126), kai kurie iš minėtų pažeidimų grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti (b. l. 100-101). Vienoje iš kamerų buvo nešvarūs langai (b. l. 104). Patikrinimo metu patalynė buvo švari, miegui skirtas minkštasis inventorius dezinfekuojamas tam skirtoje kameroje, atliktos dezinfekcijos registruojamos žurnale (b. l. 78, 83-87), tačiau 2013-05-18 patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad dalis miegui skirto inventoriaus minkšto inventoriaus susidėvėjęs, suplyšęs, todėl siūloma jį keisti (b. l. 83-85). Duomenų apie pareiškėjui išduotą minkštąjį inventorių neišliko (b. l. Patikrinimų metu buitinių parazitų buvimo faktų nenustatyta. Į bylą pateiktos sutartys dėl kenkėjų kontrolės paslaugų (b. l. 127-133) patvirtina, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija imasi priemonių siekdama užtikrinti buitinių kenkėjų kontrolę ir jų naikinimą. Patikrinimo metu kamerose buvo valymui skirtas inventorius, patalpų valymui išduodama kalcinuota soda, o apie jos išdavimą žymima žurnale (b. l. 78). Patikrinimų metu santechnikos įrenginiai (klozetas, praustuvai) buvo tvarkingi ir tinkami naudotis (b. l. 76-77, 96-97).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko vietos asmeniniams daiktams susidėti, t. y. nebuvo spintų, spintelių ar dėžių daiktams laikyti.

Kamerų įrengimą reglamentuojančių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų spintelių, lentynų daiktams laikyti nėra galimybių. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Pagal nustatytą minimalų gyvenamosios kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv. m. galėtų būti laikomi tik du asmenys. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims užtektų vietos asmeniniams daiktams laikyti.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje esantys tualetai netinkamai įrengti, tualetu tenka naudotis kitų asmenų akivaizdoje.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 54), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Beveik visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kameroje vienas pareiškėjas buvo tik kelias dienas), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigūnų akivaizdoje, neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo nepakanka, tai prilygsta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, nešvarūs, duobėti.

Suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau nei vieną valandą įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis, o suimtajam pažeidus Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką – pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas (SVĮ 29 straipsnio 2-3 dalys). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta. Teismas sutinka, kad vienos valandos pasivaikščiojo gryname ore negali kompensuoti pareiškėjui asmeninės erdvės trūkumo, tačiau įstatymų leidėjo nustatyta buvimo lauke trukmė (1 valanda) pati savaime negali būti pripažįstama kankinančia ar žeminančia žmogaus orumą.

Teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K įrengti dvidešimt devyni pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas siekia nuo 15,55 iki 37,40 kv. m. Teismas sutinka su pareiškėju, kad kiemeliai nėra erdvūs, tačiau teisės aktai jų dydžio nereglamentuoja. Atsižvelgiant į kiemelių plotą, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabūti gryname ore būtų vedamas neadekvatus skaičius suimtųjų (nuteistųjų), darytina išvada, kad kiemeliuose suimtiesiems yra sudarytos galimybės judėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiemelių įrengimas neatitiktų Eksploatavimo taisyklių 21-22 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K skundų ir prašymų dėl kiemelių įrengimo administracijai neteikė (b. l. 64-69).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo išduodama per mažai ir netinkamos kokybės tualetinio popieriaus, dėl nekaloringo ir vienodo maisto nukrito svoris, deganti naktinė lemputė trukdė miegoti. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Dėl nepakankamo higienos priemonių išdavimo, netinkamo maitinimo, aplinkybių, trukdančių miegoti, jis į Lukiškių TI-K nesikreipė, prašymų ar skundų nereiškė. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2015-02-24) buvo pateikęs prašymą perkelti į nerūkančiųjų kamerą ir šis jo prašymas buvo patenkintas (b. l. 64-66), neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimo šioje byloje nekildina. Antrą kartą pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2016-01-11 prašydamas suteikti informaciją apie jo buvimo šioje laisvės atėmimo laikotarpį, kameras kuriose buvo laikytas, jų plotus, laikytų asmenų skaičių (b. l. 69), o jam išduotą pažymą pateikė teismui kartu su skundu (b. l. 67-68). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pašlijo jo sveikata, pradėjo plikti, atsirado bėrimų, pablogėjo regėjimas, psichologinė sveikata. Kreipėsi pas psichologus, tačiau tai nepadėjo.

Iš byloje esančios sveikatos istorijos (b. l. 18-46) matyti, kad pareiškėjas 2013-10-03 kreipėsi į dermatologą dėl ant dešinės plaštakos piršto esančios karpos, gydymas jam nebuvo paskirtas. 2014-02-13 kreipėsi dėl veido odos sausumo (b. l. 34), gydytojas nustatė, kad oda be išbėrimų, ne sausa. Dėl bėrimo pareiškėjas į gydytojus kreipėsi 2014-07-02 ir 2015-01-15 (b. l. 35, 38), tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į gydytojus besiskųsdamas miego sutrikimais, dirglumu, nuotaikų kaita, teigdamas, jog jaudinasi dėl prasidėjusio teismo, nerimauja dėl nuosprendžio (b. l. 38-40). Buvimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas išskirtiniais emociniais ir elgesio sutrikimais nepasižymėjo, nebuvo įtrauktas į priklausiančių didelės rizikos grupei dėl galimo žalojimo ar bandymo žudytis (b. l. 63). Dėl regėjimo sutrikimo ir plaukų slinkimo į gydytojus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, privatumas naudojantis tualetu, nustatyta higienos normų pažeidimų, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Vien minimalus ploto trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 22000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje reglamentuojama bausmių sudėjimo ir keitimo tvarka, ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą minėta teisės norma netaikoma.

Įvertinus nurodytų aplinkybių ir sulaikymo sąlygų visumą, nustatytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo patirtas neigiamas pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 2 000 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 4,68 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 106 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 4,68 EUR (78 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-02-22 nutartį (b. l. 14), kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė