- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- A-1827-858/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05093-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-3, 12), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas trumpais intervalais etapavimų į Vilnių metu. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas, dėl to patyrė pareiškėjas neturtinę žalą kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje.
Nurodė, jog minimalaus ploto reikalavimo pažeidimą apsunkino tai, kad kameroje dalį ploto užima inventorius, nebuvo sudaromos galimybės pasivaikščiojimams. Kamerose apšvietimas buvo prastas, tiekiamas tik šaltas vanduo, maitinimas – nepakankamas. Tualetas iš esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas privatumas ir kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, tualetinio popieriaus buvo suteikiama nepakankamai, jis buvo nekokybiškas, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę. Kalinant buvo apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai, trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su artimaisiais, pastato konstrukcijose buvo asbesto ir tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai.
Pažymėjo, jog pareiškėjas 2012–2014 metais buvo konvojuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pervežimai buvo vykdomi ankštose patalpose, šaltuoju metu laiku automobiliuose būdavo labai šalta, o šiltuoju – karšta, tvanku. Transporto priemonės, kuriomis vykdytas konvojavimas, neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, jose nebuvo saugos diržų.