- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- TA-1502-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02415-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- M. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Pravieniškių PN) 300 Eur neturtinę žalą dėl teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo bei pelėsio dušo patalpose laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki skundo padavimo dienos (virš 200 dienų)
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas Pravieniškių PN prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi, sugadintas inventorius yra nedelsiant keičiamas ir taisomas. Atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo įrengtos dušo pertvaros. Nurodo, kad teisės aktai nenumato tokios pareigos institucijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto privatumo turėtų būti atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteista 45 Eur neturtinė žala. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas pripažino, kad privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas darė išvadą, jog ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teismas konstatavo, jog dėl pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvimo pareiškėjo privatumas duše buvo pažeidžiamas visą skunde nurodytą aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., o tai galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus naudojantis dušu. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis būryje esančiu dušu, byloje nėra ginčo dėl šios galimybės, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 30 dienų (kartų). Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, darė išvadą, jog atsakovo atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą, atmetė atsakovo atstovo Pravieniškių PN apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą dalį paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą. LVAT suabejojo nustatyto pažeidimo trukme, o tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. LVAT pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad nuo 2020 m. kovo 6 d. dirba laisvės atėmimo vietoje esančioje siuvykloje ir po darbo kasdien naudojosi dušu, todėl jo teisė į privatumą buvo pažeista 209 dienas. Atsakovo atstovas nepateikė jokių atsikirtimų į šiuos pareiškėjo argumentus. LVAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas kasdien, po darbo naudojantis būryje esančiu dušu, neišreikalavo dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi dušu dažnumo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu patenkino pareiškėjo M. Š. skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 10 d. paskirtas į siuvėjo pareigas. Teismo vertinimu, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas per ginčo laikotarpį dirbo 94 dienas. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo naudotis dušu kiekvieną dieną, atskiras grafikas nebuvo sudarytas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas pažymėjo, kad nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. spalio 5 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, kaip dirbančiam asmeniui, buvo suteikta galimybė kiekvieną dieną naudotis dušu (iki 210 kartų), todėl, teismo vertinimu, 210 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.
9. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl buvusio pelėsio duše, todėl teismas šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo atstovas taip pat pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.
10. Teismas pažymėjo, jog, nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
11. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų, jų trukmės, pareiškėjo skunde nurodoma 300 Eur suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN.
III.
12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą – pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas nesutinka, kad jis nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl buvusio pelėsio dušo patalpose. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
14. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo atstovo pateiktos Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymos, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Todėl atsakovo atstovas daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos.
15. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, priimtas sprendimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokiose bylose, nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad pelėsis duše nebuvo patvirtintas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, jis buvo nustatytas tik remiantis pareiškėjo subjektyvia nuomone. Pareiškėjas nurodo, kad pelėsio buvimo faktą patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvada Nr. (2-124.80) PA-2283. Pareiškėjas pabrėžia, kad šia išvada rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, todėl mano, kad minėtas faktas yra visiškai įrodytas. Pareiškėjas pažymi, kad jis ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų (2019 m. raštas Nr. 7-994, 2021 m. raštas Nr. 7-962), todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš jo privatumo naudojantis dušu Pravieniškių PN neužtikrinimo ir dušo patalpoje buvusio pelėsio nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir nustatytas higienos normos pažeidimas, tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas teigia, jog teisės aktai nenumato pertvarų įrengimo dušo patalpoje, pažeidimas dėl higienos normos pažeidimo paremtas vien subjektyvia pareiškėjo nuomone, pareiškėjas neteikė skundų dėl jo patirtų išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Įvertinus pažeidimo (teisės į privatumą naudojantis dušu) trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Atsakovo atstovas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju nustatytas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto, nustatančio, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, pažeidimas. Atsakovo atstovo nuomone, šis pažeidimas nebuvo įrodytas.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta 210 kartų.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, buvo pažeistas jo privatumas, todėl pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovo teiginiai, jog pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl jam sukeltų pasekmių (patirtų išgyvenimų), nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia, jog pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas teigė, kad dar 2019 metais jis skundėsi dėl neįrengtų pertvarų, tačiau pertvaros nebuvo įrengtos. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas neginčijo fakto, kad pareiškėjas teikė tokius skundus. Atsakovo atstovas tvirtino, jog teisės aktai nenumato pareigos įrengti pertvaras dušuose.
23. Dėl atsakovo atstovo teiginių, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas, teisėjų kolegija pastebi, kad LVAT, nagrinėdamas administracinę Nr. TA-129-261/2022, 2022 m. vasario 9 d. nutartyje nustatė, jog atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo atstovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles rašytiniais įrodymais nepaneigė pareiškėjo detalių paaiškinimų dėl pelėsio dušo patalpose buvimo. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. Taigi minėtas pažeidimas yra neginčijamai nustatytas įsiteisėjusia LVAT nutartimi.
24. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu ir dėl higienos normos pažeidimo, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
26. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
27. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušuose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu be pertvarų bei higienos normos pažeidimas), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 210 kartų), ginamų vertybių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistos 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų kompensacija.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.