Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, TA-2025-556/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-22
Bylos Nr.: TA-2025-556/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01362-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: M. Š.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos

Kategorijos

20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas

Administracinė byla Nr. TA-2025-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01362-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 109 300 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus bendrabučio tipo patalpose jam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose nustatyta minimali norma, nebuvo spintų darbužiams susidėti ir spintelių maisto produktams laikyti; patalpose buvo tarakonų, blakių, kurios naktimis kąsdavo, dėl to M. Š. kreipėsi į Medicinos tarnybą. Be to, trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, dėl to pavargdavo pareiškėjo akys; patalpose nebuvo vėdinimo, todėl naktį jis negalėjo išsimiegoti.

3. M. Š. taip pat teigė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo priešgaisrinės sistemos, o bendrabučio stogas buvo dengtas asbesto šiferiu. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerose nebuvo jungiklių, todėl nuolat buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas, kamerų durys buvo be garsą izoliuojančios medžiagos, todėl pareiškėją trikdė kitų nuteistųjų keliamas triukšmas. Be to, kamerose trūko ploto ir inventoriaus, o pasivaikščioti M. Š. galėjo išeiti tik vieną valandą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK kameros Nr. 16 gultas buvo per trumpas, todėl jis negalėjo išsimiegoti, kameroje nebuvo unitazo, bėgiojo žiurkės.

4. M. Š. taip pat akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus patalpose trūko ploto, jose nebuvo vėdinimo, nebuvo jungiklių, priešgaisrinės sistemos, veisėsi blakės, tarakonai ir skruzdėlės. Pažymėjo, kad nuo 22.30 val. iki 6.00 val. durys buvo rakinamos, todėl nebuvo galimybės išeiti į lauką; nesant įrengtos patalpos rūkyti, nuteistieji rūkė laiptinėje ir tualetuose, todėl pareiškėjas buvo priverstas pasyviai rūkyti, o Pravieniškių PN-AK administracija atsakyme į skundą dėl rūkymo siūlė jam pačiam gaudyti rūkančiuosius. M. Š. taip pat nurodė, kad 10 parų turėjo klausytis remonto keliamo triukšmo ir kvėpuoti dulkėmis, trūko natūralaus apšvietimo, langai atsidarydavo minimaliai. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose esantis tualetas nebuvo atskirtas pertvaromis, nebuvo klozeto. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 9 kitas nuteistasis M. Š. akivaizdoje persipjovė venas, dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, o buvimas kameroje su nestabilios psichikos nuteistuoju jam kėlė baimę.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose negavo spaudos, kameros nebuvo šildomos, nebuvo sudaryta galimybė dažniau praustis, susisiūti drabužių. Akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus kamerose Nr. 9 ir Nr. 10 jis buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, dieną buvo paimamas minkštasis inventorius, todėl M. Š. visą dieną turėjo vaikščioti, jis neturėjo galimybės pamiegoti, dėl ko jautė nuolatinį nuovargį. Pareiškėjo nuomone, čiužinys nėra patalynė, todėl buvo paimamas neteisėtai.

6. M. Š. nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerose trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas; kamerose buvęs inventorius buvo sulaužytas, nebuvo unitazo, buvo pelėsio. Pareiškėjas teigė, kad negavo informacijos, laikraščių, kentė šaltį, jam nebuvo sudarytos sąlygos nusiskusti, susisiūti drabužių. Dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų kameroje Nr. 8 M. Š. teigė rašęs skundus ir buvo pripažinta, kad ši kamera nėra tinkama eksploatuoti.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimų kiemeliai buvo nelygiomis grublėtomis sienomis, o grindinys – duobėtas. Nurodė, kad jo sveikatą neigiamai paveikė draudimas turėti vaisių, daržovių, maisto papildų, o maistas buvo nekokybiškas. Be to, pataisos įstaiga neužtikrino M. Š. teisės į sportą ir fizinį aktyvumą. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK klestėjo subkultūra, todėl iš jo buvo tyčiojamasi, o įstaigos administracija jokių veiksmų nesiėmė. Teigė, kad nuo pat atvykimo į Pravieniškių PN-AK nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija, pavojingi recidyvistai buvo apgyvendinami su pirmą kartą nuteistais asmenimis.

8. M. Š. pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 21–22 d., 2019 m. sausio 3–4 d., 2019 m. vasario 27 d.–kovo 1 d. jis iš kamerų buvo perkeltas į laikinojo sulaikymo patalpas, kurios buvo netinkamos gyventi, 2016 m. rugsėjo 21–22 d. naktį buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje nebuvo lovos, tualeto, šildymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, jam nebuvo išduoti pietūs ar sausas davinys, todėl iki vakarienės kentė alkį.

9. Skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų M. Š. prilygino kankinimui, orumo pažeminimui. Teigė, kad dėl prarastos sveikatos esant nežmoniškoms kalinimo sąlygoms patyrė neturtinę žalą

10. 2019 m. rugsėjo 2 d. skundo papildyme pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovas, nurodęs, jog ginčo laikotarpiu jis nesikreipė į psichologus, pateikė neteisingą informaciją, kadangi tai M. Š. ginčo laikotarpiu darė daugybę kartų.

11. Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas nurodė miegamųjų vietų patalpose skaičių ir pažymėjo, kad M. Š. nebuvo sudarytos sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos įstaigoje. Paaiškino, kad nuteistieji pataisos įstaigoje gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti nebuvo ribojama. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistieji miega nerakinamuose kambariuose, o minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos įstaiga neturi pareigos kaupti informaciją, kiek atskirose patalpose tam tikru laikotarpiu būdavo nuteistųjų. Teigė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus kiekį gyvenamosiose patalpose, nuteistiesiems suteikiamos standartinės dviejų aukštų lovos, kurios nėra sulūžusios.

13. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad patalynė visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpose yra po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę, sanitarinis mazgas yra įrengtas atskiroje patalpoje, jis yra atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų ir turi varstomas duris.

14. Atsakovo atstovas teigė, kad graužikai ir buitiniai parazitai naikinami du kartus per mėnesį, patys asmenys yra atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose; kamerų tipo patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, perdegusios lemputės nedelsiant pakeičiamos. Akcentavo, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, veikia mechaninė vėdinimo sistema, be to, patalpos gali būti vėdinamos ir per langus, o esant būtinybei, nuteistiesiems išduodami šildytuvai.

15. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakuacijos planai, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Paaiškino, kad asbestinio šiferio stogai yra kai kuriuose Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus bendrabučiuose, tačiau ginčo laikotarpiu nebuvo vykdoma darbų, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Atsakovo atstovas teigė, kad nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos rūkyti lokalinių sektorių lauke. Pažymėjo, kad įstaiga neturi pareigos prenumeruoti spaudos, tačiau tai daro atsižvelgdama į finansines galimybes, be to, Antrajame Pravieniškių PN-AK sektoriuje veikia biblioteka.

16. Atsakovo atstovas akcentavo, kad nuteistiems yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, o pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi.

17. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad M. Š. nepateikė įrodymų apie pataisos namuose egzistuojančią nuteistųjų kastų sistemą. Nurodė, kad pareiškėjas laikinai buvo izoliuotas 2016 m. rugsėjo 22–23 d., kadangi atsisakė būti perkeliamas į gyvenamąsias patalpas. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų M. Š. į pataisos įstaigos Psichologinę tarnybą nesikreipė.

18. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad jis dėl atsakovo atstovo neteisėtų patyrė neturtinę žalą.

II.

19. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

20. Atsižvelgęs į tai, kad M. Š. prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti atlyginimą už neturtinę žalą, patirtą 2015 m. gruodžio 31 d.–2019 m. kovo 21 d. laikotarpiu, bei atsakovo atstovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą ieškinio senaties termino netaikyti ir jo paaiškinimus, kad skundą pateikė laiku, tačiau dėl nepašalintų trūkumų, jis buvo grąžintas, teismas sprendė, jog M. Š., žinodamas apie nustatytus skundo trūkumus, turėjo galimybę laiku juos pašalinti, tačiau to nepadarė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neneigė, jog jis žinojo apie nustatytus jo skundo trūkumus ir terminą, per kurį juos turėjo pašalinti, todėl M. Š. nurodytos aplinkybės teismas nelaikė objektyvia, t. y. nuo jo valios nepriklausiusia, aplinkybe, dėl kurios senaties terminas negalėtų būti taikomas. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. kovo 21 d., o skundą teismui pateikė 2019 m. liepos 1 d. ir svarbių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi ir 1.131 straipsnio 2 dalimi, teismas M. Š. skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikė senaties terminą ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų 2016 m. liepos 1 d.–2019 m. kovo 21 d. laikotarpiu, atlyginimo.

21. Aptaręs su neturtinės žalos susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad konstatuojant Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, yra būtina nustatyti, jog valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Aptaręs su minimalaus vienam asmeniui privalomo ploto norma susijusį teisinį reguliavimą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją apie kartu su juo konkrečioje Pravieniškių PN-AK patalpoje esančių miegamųjų vietų bei kartu laikytų asmenų skaičių ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie M. Š. bausmės atlikimą ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,11 kv. m iki 7,14 kv. m jų ploto, o kamerų tipo patalpose – nuo 4,87 kv. m iki 7,61 kv. m. Teismas pažymėjo, kad nors M. Š. teigė, jog ginčo patalpų plotas buvo mažesnis, nei nurodė Pravieniškių PN-AK, tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie M. Š. paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi. Vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad jis kreipėsi į atsakovo atstovą ir prašė pateikti duomenis, apie tai kokiose gyvenamosiose patalpose ir kokiais laikotarpiais buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, o tai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog M. Š. skundo teiginiai apie kalinimo laikotarpius ir patalpas, į kurias jis buvo paskirtas, kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Teismas akcentavo, kad M. Š., atlikdamas bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla. Atsižvelgęs į tai, kad gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas, remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsižvelgti į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, bei sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė teisės aktų, reguliuojančių vienam asmeniui privalomą minimalų plotą gyvenamoje patalpoje, reikalavimus.

Atsiliepimas

23. Aptaręs su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialiniu buitiniu aprūpinimu susijusį teisinį reguliavimą bei Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir šios pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 77-1177 nurodytą informaciją, kad įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus kiekį gyvenamosiose patalpose, bei nenustatęs pagrindo ja abejoti, teismas M. Š. argumentus dėl spintų drabužiams ir spintelių maisto produktams susidėti nebuvimo Pravieniškių PN-AK manė esant nepagrįstais ir juos atmetė. Teismas akcentavo, kad pagal taikomus teisės aktus, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti sieninė pakaba arba spinta drabužiams susidėti, o kamerų tipo patalpoje – sieninė viršutinių drabužių pakaba; pareiškėjas neneigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengtos sieninės pakabos drabužiams pasikabinti, o teisės aktai privalomo spintų patalpose įregimo nenustatė. Teismas taip pat pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog M. Š. ginčo laikotarpiu dėl spintų drabužiams ar spintelių maistui susidėti trūkumo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pacitavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“ 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė sutartį Nr. 76-203. Be to, byloje esantys Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalai bei atliktų darbų aktai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK buvo atliekama parazitų (tarakonų, pelių) monitoringo, kontrolės ir naikinimo veikla. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2019 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-593, 2018 m. kovo 16 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-1667, 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-4866 ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-5323; pagal patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-4866 duomenis, 2018 m. birželio 6–8 d., t. y. tuo metu, kai M. Š. nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, atliktos operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 4 būrio gyvenamosiose patalpose buvo rasta gyvų nariuotakojų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovas buvo sudaręs sutartį dėl kenkėjų naikinimo bei tai, kad kenkėjų naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK nors ir buvo vykdomi, nepaneigia 2018 m. birželio 6–8 d. patikrinimo metu nustatyto kenkėjų buvimo 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, o pataisos įstaigos veiksmai, ginčo laikotarpiu vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, Pravieniškių PN-AK neužtikrino Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų laikymosi.

25. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius 2021 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodė, jog Pirmojo sektoriaus kameroje Nr. 8 yra įrengtas naktinis apšvietimas, o Trečiojo sektoriaus kameroje Nr. 13 M. Š. nebuvo kalinamas. Nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė Visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK atliktų patikrinimų metu parengtus patikrinimo aktus, tačiau juose nėra užfiksuota, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, būtų buvę atlikti dirbtinės apšvietos matavimai; M. Š. adresuoto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. (2-12 4.80) 2-35061 duomenimis, 2019 m. liepos 9 d. atlikus jo skundo patikrinimą, Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus kameroje Nr. 8 buvo nustatyta, jog šios kameros apšvieta neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo. Atsižvelgęs į atlikto patikrinimo momentą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog 2019 m. vasario 28 d.–2019 m. kovo 21 d. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo kalinamas minėtoje kameroje, šios patalpos apšvietimas neatitiko keliamų reikalavimų, kadangi apšvietos patikrinimas kameroje Nr. 8 buvo atliktas praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai M. Š. joje buvo kalinamas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais dėl netinkamai įrengtų grotų ant langų ar per langus nepatenkančios dienos šviesos bei dėl negalėjimo praverti Pirmojo sektoriaus kameros Nr. 8 langą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, be to, teismui nėra pateikta kompetentingų institucijų parengtų aktų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, taip pat ir kameros Nr. 13, netinkamai įrengtus langus, grotas ant jų, ir kad toks jų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad M. Š. tik abstrakčiai nurodė, jog langų grotos buvo įrengtos netinkamai, į patalpas pateko nepakankamai natūralios šviesos, o kameros Nr. 13 langas neatitiko išmatavimų, tačiau šių aplinkybių nedetaliau neaptarė. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktus, elektros jungiklių įrengimas kamerose nėra numatytas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl per mažų patalpų langų, netinkamai ant langų įrengtų grotų, trukdžiusių natūraliai šviesai patekti, nepakankamos natūralios ir dirbtinės apšvietos bei elektros jungiklių nebuvimo kamerų tipo patalpose buvo atmesti kaip nepagrįsti.

26. Pacitavęs Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatą bei atsakovo atstovo pateiktą informaciją, teismas nurodė, kad Visuomenės sveikatos centro 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. (2.22 4.80)PA-4866 buvo užfiksuota, jog pastatas seniai remontuotas, Trečiojo sektoriaus 4 būrio gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos, tačiau yra įrengti varstomi langai ir gyvenamąsias patalpas galima išvėdinti; duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamąsias patalpas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, o administracija į tai nebūtų reagavusi, byloje nebuvo nustatyta. Pacitavęs Higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatą bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog M. Š. dėl higienos normų reikalavimų neatitinkančios patalpų temperatūros teikė skundus įstaigos administracijai, o jam ginčo laikotarpiu dėl netinkamų patalpų sąlygų (negalėjimo išvėdinti patalpų, žemos patalpų temperatūros, patalpose buvusios drėgmės) nesiskundus Pravieniškių PN-AK, bylos nagrinėjimo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas taip pat pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu patalpose, kuriose buvo kalinamas M. Š., patikrinimų neatliko. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, patalpų oro temperatūros bei drėgmės buvo atmesti kaip nepagrįsti.

27. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktą informaciją, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučiuose, kuriuose yra 2, 15, 16 ir 18 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, o Antrojo sektoriaus karantino ir kamerų tipo patalpų bei Trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpų pastatų stogai ir 3, 4 bei 6 būrių bendrabučių pastatų stogai yra bituminiai, tačiau pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, ir nenustatęs pagrindo abejoti šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų bei paaiškinimų teisingumu, teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą nenustačius duomenų, jog pastato stogo danga, turinti asbesto, buvo laužoma, nėra pagrindo teigti, kad asbesto plaušeliai išsiskyrė į aplinką ir tai galėjo sukelti pavojų M. Š. sveikatai.

28. Nenustatęs aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Pravieniškių PN-AK pateikta informacija apie gaisrinės saugos priemones, teismas pareiškėjo teiginius dėl pataisos įstaigoje neįrengtos priešgaisrinės sistemos vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius bei juos atmetė.

29. Aptaręs su teisės į saugios nuo tabako dūmų aplinkos užtikrinimu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija turėjo pareigą imtis priemonių, skirtų įgyvendinti tabako gaminių vartojimo ribojimą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir taip užtikrinti, kad M. Š. būtų apsaugotas nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas klausimą dėl neužtikrinamos jo teisės į saugią nuo tabako dūmų aplinką ne kartą kėlė Pravieniškių PN-AK administracijai teiktuose skunduose, jis taip pat ne kartą pataisos įstaigos administracijos prašė jo nelaikyti kartu su rūkančiais nuteistaisiais ir šią įstaigą informavo, kad patalpose yra rūkoma, o specialios rūkymo patalpos nėra įrengtos. Įvertinęs tai, kad Pravieniškių PN-AK būriuose nuteistųjų rūkymas yra organizuotas lauko teritorijose, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, jog pataisos įstaigos gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai ir kad rūkantys nuteistieji būtų galėję rūkyti specialiai tam įrengtose rūkymo patalpose, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK Higienos normų HN 134:2015 7 punkto reikalavimo įgyvendinimo neužtikrino. Teismo nuomone, fakto, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui nebuvo užtikrinta sveikatai palanki aplinka, Visuomenės sveikatos centro 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-4866 užfiksuota aplinkybė, jog Trečiojo sektoriaus 4 būrio gyvenamosiose patalpose nuteistųjų rūkymo faktas nebuvo nustatytas, nepaneigia.

30. Teismas pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą neįtvirtina, todėl padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengti tupiami klozetai nustatytus reikalavimus atitiko. Teismo nuomone, tupiamų tualetų nėra pagrindo vertinti kaip visiškai netinkamų, taip pat ir sanitarijos, asmens higienos, žmogaus fiziologijos požiūriais, tuo labiau, jog M. Š. nenurodė, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų ar kokių specialių fiziologinių poreikių, dėl kurių jam naudojantis tupiamu tualetu būtų kilę sunkumų. Be to, teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirose patalpose, atskirtomis sienomis nuo lubų iki grindų ir turėjo varstomas grindis. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 13 nebuvo kalinamas, o atsakovo atstovas nurodė, kad Pirmojo sektoriaus kameroje Nr. 8 sanitariniame mazge įrengta plautuvė su čiaupu yra tvarkingi, tinkami eksploatuoti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog M. Š. su skundais dėl kameroje Nr. 8 esančio vandens čiaupo, kaip netinkamo naudojimuisi, būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d.–2018 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu turėjo galimybę praustis po dušu dažniau nei kartą per savaitę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog Pravieniškių PN-AK tiekiamas vanduo būtų neatitikęs jo kokybei keliamų reikalavimų, taip pat, kad M. Š. su skundais dėl nekokybiško vandens ar negalėjimo išsiskalbti drabužių kreipėsi į įstaigos administraciją, todėl jo teiginiai apie ginčo laikotarpiu tiektą nekokybišką vandenį ir negalėjimą išsiskalbti drabužių buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinus tinkamų sanitarinių įrenginių buvimą, pareiškėjo teisę kartą per savaitę pasinaudoti dušu ir nenustačius, kad į dušo patalpas buvo tiekimas netinkamos kokybės vanduo, bei užtikrinus galimybę išsiskalbti drabužius, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiais aspektais.

31. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. atsakymuose į pareiškėjo skundus yra nurodyta, jog pataisos įstaiga nuteistųjų subkultūros netoleruoja, subkultūros netoleruojančių nuteistųjų pareiga yra apie pastebėtą neteisėtą kitų nuteistųjų elgesį pranešti administracijai nedelsiant. Objektyvių įrodymų apie Pravieniškių PN-AK administracijos toleranciją subkultūrai ar nuteistųjų skirstymui į kastas teismas nenustatė, todėl su tuo susijusius M. Š. argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

32. Dėl pareiškėjo argumento dėl jo kalinimo su save žalojusiu asmeniu teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimu, kad nuteistajam, kuris susižalojo, medicininė pagalba buvo suteikta laiku ir tinkamai. Bylos duomenimis, M. Š. nurodytas įvykis, kurį jis matė, buvo vienkartinis, pareiškėjas neneigė, kad tokie įvykiai daugiau nesikartojo. Teismas nurodė, kad M. Š., jausdamas neigiamus išgyvenimus dėl matyto savęs žalojimosi įvykio, turėjo galimybę kreiptis į pataisos įstaigoje veikiančią Psichologinę tarnybą, apie tai jis buvo informuotas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo M. Š. patirtų išgyvenimų vertinti kaip Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos neturtinės žalos.

33. Teismui nekilo abejonių, kad Pravieniškių PN-AK socialinės reabilitacijos metu buvo įgyvendinamos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems, sprendžiant asmenines ir socialines problemas, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kad ginčo laikotarpiu jis nebūtų turėjęs galimybės dalyvauti siūlomose užimtumo priemonėse bei programose tiek, kiek jam buvo galima pagal taikomą režimą. Teismas nustatė, kad M. Š. kritiškai vertino bet kokią pataisos namų darbuotojų pagalbą, o tai apsunkina socialinės reabilitacijos procesą. Teismas pabrėžė, kad byloje esančių pažymų apie pareiškėjo įvykdytus pažeidimus ir jam taikytus paskatinimus duomenys leidžia daryti išvadą, jog M. Š. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, nesilaikė nustatytos tvarkos, pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo tinkamas. Teismo nuomone, Pravieniškių PN-AK tinkamai ir aktyviai įgyvendino socialinės reabilitacijos programas, nukreiptas į nuteistųjų integravimą į visuomenę, todėl pareiškėjo argumentus dėl pataisos įstaigos pareigūnų neveikimo, jo skundų ir prašymų nepriėmimo bei netinkamos socialinės reabilitacijos atmetė kaip nepagrįstus.

34. Teismas nustatė, kad M. Š. atliekant nustatyta tvarka paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, buvo suteikta galimybė kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti lauke; šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK M. Š. judėjimo laisvę apribojo labiau nei tai yra būtina ir numatyto teisės aktai. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir pareiškėjo skundo argumentus, kad kamerose esantys baldai ir tai, jog šios patalpos buvo perpildytos, varžė jo judėjimo laisvę, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo pažeista. Teismas akcentavo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas pasivaikščiojimo kiemeliuose priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, valios. Teismas nenustatė, kad dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės M. Š. ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kompetentingas institucijas. Pareiškėjo argumentai dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko, judėjimo laisvės ribojimo ir prastos kiemelių būklės buvo atmesti kaip nepagrįsti.

35. Pateikdamas argumentus dėl patalpų švaros ir pelėsio buvimo patalpose, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nustato, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Teismas akcentavo, kad M. Š. ginčo laikotarpiu dėl netinkamo patalpų valymo ir jose buvusio pelėsio į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, pagal byloje esančius Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, dėl pelėsio buvimo nebuvo tikrinamos. Atsižvelgus į tai bei atsakovo atstovo pateiktą informaciją, pareiškėjo argumentai apie netvarkingas gyvenamąsias ir kamerų tipo patalpas bei ant sienų matomą pelėsį buvo atmesti kaip nepagrįsti.

36. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktą informaciją ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas M. Š. teiginius dėl minkštojo inventoriaus paėmimo dienos metu, negalėjimo susisiūti drabužių, neužtikrinamo nuolatinio periodinių leidinių pristatymo į kamerų tipo patalpas ir Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 8 neveikusio radijo taško atmetė kaip nepagrįstus.

37. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų durys būtų įrengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų; be to, byloje nėra duomenų, kad M. Š. būtų teikęs prašymus ar skundus dėl sugadintų ar kitaip teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančių kamerų durų, todėl nenustatė pagrindo pripažinti pagrįstu jo argumentą, kad kamerų durys buvo nesandarios. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų durims buvus sandarioms, dulkių į kamerą Nr. 9 negalėjo patekti arba jų kiekis buvo minimalus. Teismas nurodė, kad tam tikri nepatogumai ir triukšmas remonto metu, tam skirtu paros laiku yra neišvengiamas reiškinys tiek laisvėje esantiems asmenims, tiek esantiems asmenims kitose įstaigose ar institucijose. Teismas akcentavo, kad remonto darbai, kaip teigė pats pareiškėjas, užtruko neilgai (10 dienų), remontuojant patalpas buvo gerinamos pačių nuteistųjų gyvenimo sąlygos, todėl padarė išvadą, kad patalpose, kuriose tuo metu negyveno M. Š., daromas remontas negalėjo žymiai paveikti jo kalinimo sąlygų, kad dėl to pareiškėjui atsirastų neturtinė žala. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl kitų nuteistųjų keliamo triukšmo būtų teikęs skundus ar prašymus įstaigos administracijai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog kitų nuteistųjų keliamas triukšmas galėjo žymiai pabloginti laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Įvertinus nurodytus argumentus, M. Š. teiginiai dėl netinkamai įrengtų kamerų durų, remonto darbų ir kitų nuteistųjų keliamo triukšmo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

38. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno 2016 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 45-1497-1 duomenimis, 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 18.00 val. Antrojo sektoriaus 15 būrio nuteistasis M. Š. atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje kameroje Nr. 3, už tai jam buvo paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, be to kaip nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas – pareiškėjui buvo paskirta 2016 m. rugsėjo 22 d. 14.05 val. vienai parai. Pravieniškių PN-AK paaiškinimų, kokiose patalpoje ir kokiomis buitinėmis sąlygomis M. Š. buvo laikomas naktį iš 2016 m. rugsėjo 21 d. į 2016 m. rugsėjo 22 d., nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tikėtiną pažeidimą apibūdino pakankamai konkrečiai, t. y. nurodė, kurioje įstaigoje ir kuriomis dienomis, kiek laiko buvo laikomas laikinojo sulaikymo patalpoje, pareiga įrodyti, jog jis buvo laikomas nepažeidžiant nurodytų reikalavimų, tenka atsakovo atstovui. Teismas pažymėjo, kad nesugebėjus paneigti, jog M. Š. tokiose patalpose buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai pripažįstama pažeidimu. Pravieniškių PN-AK nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje buvo ne ilgiau nei dvi valandas, buvo konstatuota, kad buvo pažeistos M. Š. teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, yra dvi valandos. Nustatęs, kad trumpalaikio laikymo patalpose nebuvo įrengto sanitarinio mazgo, lovos ir šildymo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.

39. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pateiktoje 2021 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 77-1227 yra nurodyta, jog Antrojo sektoriaus kameroje Nr. 16 yra įrengta standartinė vieno aukšto lova, visų įstaigoje esančių vieno aukšto metalinių lovų išmatavimai: lovos aukštis – 800 mm, ilgis – 2 000 mm, plotis – 405 mm. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog M. Š. kalinimo laikotarpiu kameroje Nr. 16, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d.–2016 m. gruodžio 14 d., jis pataisos įstaigos direktoriui būtų skundęsis dėl nepatogumų miegant per trumpame gulte ar dėl kameroje esančio gulto neatitikimo jo ūgiui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai apie netinkamą Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 16 įrengtą gultą buvo atmesti kaip nepagrįsti.

40. Teismas pažymėjo, kad iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakymo pareiškėjui matyti, jog jis pataisos įstaigos administracijai yra skundęsis dėl nekokybiško maisto. Atsakovo atstovas, reaguodamas į M. Š. skundą, nurodė, kad kiekvieną kartą gavus nuteistojo skundą dėl, jo nuomone, patiekto nekokybiško maisto, įstaiga raštu kreipiasi į maitinimo paslaugas teikiančią viešąją įstaigą „Bruneros“ dėl konkrečios situacijos išaiškinimo, o gavus atsakymą, jis pateikiamas nuteistajam. Pravieniškių PN-AK taip pat pažymėjo, kad periodiškai atlieka patikrinimus ir apie fiksuotus trūkumus su reikalavimu juos pašalinti kreipiasi į maitinimo įstaigą. Kreipusis dėl mėsos kiekio antruose patiekaluose, maitinimo įstaiga 2018 m. birželio 25 d. rašte informavo, kad į patiekalus sudedami visi ingredientai, įskaitant ir paskaičiuotą mėsos kiekį. Pravieniškių PN-AK taip pat paminėjo, kad maisto dalinimo procesą kasdien stebi ir kontroliuoja maitinimo organizavimo administratoriai, virtuvė yra aprūpinta svarstyklėmis, joms yra atlikta patikra, yra visi reikalingi sertifikatai; M. Š. buvo informuotas, kad patiekus nekokybišką ar svorį neatitinkantį maistą, iš karto kreiptųsi į maitinimo metu dalyvaujantį Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną dėl tokio fakto užfiksavimo bei kviestų maitinimo organizavimo administratorių, o problemos šiems neišsprendus, raštu kreiptųsi į pataisos įstaigos direktorių. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, būdama atsakinga už nuteistųjų maitinimo organizavimą, tinkamai reaguoja į nuteistųjų skundus, periodiškai atlieka patikrinimus, gavusi nuteistųjų skundus, raštu kreipiasi į maitino paslaugas teikiančią įstaigą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neveikimą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, jog dėl turimų susirgimų (skrandžio rūgštingumo) juoda duona pareiškėjui buvo pakeista į baltą ir jis dėl to pretenzijų neturėjo. Atsižvelgęs į tai, kad pagal teisės aktus nėra uždrausta įsigyti vaisių, daržovių bei maisto papildų, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas būtų pažeidęs M. Š. teisę į sveiką mitybą ir sportą, o aplinkybė, kad buvo nustatyti tam tikri leidžiami įsigyti ir turėti vaisių, daržovių bei maisto papildų kiekiai ir (ar) tam tikri apribojimai, nesudaro pagrindo atsakovo atstovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo pusryčių iki pareiškėjo atvykimo į paskirties vietą nebuvo ilgesnis nei 6 valandų laiko tarpas, nebuvo pagrindo jam išduoti sausą maisto davinį. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, ribodama nuteistiems leistiną laisvės atėmimo vietos parduotuvėje išleisti sumą, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, todėl nėra pagrindo šiuos atsakovo atstovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

41. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktika bei protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo – neužtikrinimo tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN-AK: gyvenamosiose patalpose buvus kenkėjų, pareiškėjas buvo kalinamas kartu su rūkančiais nuteistaisiais ir nepagrįstai ilgai buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, M. Š. patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga suma yra 200 Eur. Nustatydamas žalos dydį, teismas vertino tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medikus ir skundėsi pasunkėjusiu kvėpavimu, nosies užgulimu, nemiga bei kita, tačiau byloje nebuvo nustatyta, jog būtent dėl nustatytų pažeidimų jam būtų kilę ilgalaikių ir neatstatomų fizinės ir (ar) psichinės sveikatos sutrikimų, ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus M. Š. nesikreipė. Be to, nebuvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo neužtikrinimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugumo užtikrinimo vykdymu.

III.

42. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

43. Pareiškėjas teigia, kad pateikiant motyvus dėl pataisos įstaigoje klestinčių subkultūrų, nebuvo atsižvelgta į jo pateiktą atsakymą į skundą, kuriame buvo užfiksuota, jog valgykloje buvo rasti sužymėti indai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracijos subkultūrų toleravimo ir nuteistųjų skirstymo į kastas byloje nebuvo nustatyta. M. Š. teigia, kad rasti sužymėti indai įrodo, jog pataisos namų administracija ne tik toleruoja kastas, bet ir nieko nesiima, kad jos neegzistuotų, kadangi priešingu atveju sužymėtų indų nebūtų buvę rasta.

44. Pareiškėjo nuomone, jo skundo reikalavimui nepagrįstai buvo pritaikytas senaties terminas, kadangi teismas neįvertino nuo M. Š. nepriklaususios aplinkybės, kurią jis buvo nurodęs, t. y. kad neturėjo skundo kopijos, todėl teismui negalėjo pateikti naujo skundo su pašalintais trūkumais ir buvo priverstas laukti, kol teismas skundą grąžins, kad pareiškėjas galėtų jį pataisyti ir dar kartą pateikti.

45. M. Š. akcentuoja, kad nei pirmą, nei antrą kartą nagrinėjant bylą nebuvo išreikalautos Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų netvarkingų 1, 2 ir 3 pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos, todėl jis neteko galimybės pagrįsti savo argumentų. Akcentuoja, kad iš pateiktų nuotraukų aiškiai matytųsi ant langų esančios grotos, per maži langai, didžiuliai po durimis esantys tarpai, prastos būklės kamerų tipo patalpa Nr. 8 ir pasivaikščiojimo kiemeliai. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad M. Š. ginčo laikotarpiu toje patalpoje nebuvo laikomas.

46. Pareiškėjas akcentuoja, kad tinkamai nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jis 16 mėnesių bendrabutyje ir maždaug du mėnesius kamerų tipo patalpose buvo laikomas ir vedamas pasivaikščioti į tą patį pasivaikščiojimo kiemelį kartu su rūkančiais asmenimis, todėl vien iš viso už 18 mėnesių pasyvaus rūkymo priteista 200 Eur kompensacija yra per maža.

Šalies argumentai

47. M. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas net neįvertino, jog jis, būdamas kamerų tipo patalpose, devynis mėnesius nusiprausti galėjo tik kartą per savaitę, tris mėnesius buvo atiminėjama patalynė ir išduodama tik nakčiai, todėl dieną pareiškėjas negalėjo prigulti. M. Š. nuomone, nors pagal tuo metu galiojusius teisės aktus atsakovo atstovo veiksmai teoriškai buvo teisėti, tačiau jie prieštaravo Europos komiteto prieš kankinimą, kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ar baudimą rekomendacijoms, o tai reiškia, kad pareiškėjas buvo dvigubai baudžiamas ir kankinamas. M. Š. akcentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. turėjo galimybę praustis po dušu dažniau nei kartą per savaitę, nors tai galėjo daryti tik kartą per savaitę, kadangi atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose.

48. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. jis buvo izoliuotas netinkamos būklės laikinojo sulaikymo kameroje, kuri nebuvo tinkama joje gyventi, o tai patvirtina 2019 m. joje atlikti remonto darbai.

49. M. Š. nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo jo patirtų išgyvenimų, kai buvo kalinamas su save žalojusiu asmeniu, vertinti kaip neturtinės žalos, kadangi tinkamai neįvertino buvusios situacijos ir jos sukeltų ilgalaikių pasekmių, o Pravieniškių PN-AK administracija nesilaikė asmenų skirstymo į būrius ir gyvenamas patalpas kriterijų ir neužtikrino pareiškėjo saugumo. M. Š. teigia, kad tai jam sukėlė ne tik stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, bet ir padarė ilgalaikę neigiamą įtaką, kadangi paveiktas minėto asmens, pareiškėjas tų pačių metų rugsėjo mėnesį taip pat save susižalojo, nors iki tol per šešerius metus to niekada nėra daręs ir net neturėjo tokių minčių.

Šalies argumentai

50. M. Š. nurodo, kad teismas, vertindamas socialinės reabilitacijos priemonių tinkamumą, pažeidė nešališkumo principą, kadangi analizavo tik Pravieniškių PN-AK pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva netinkamą pareiškėjo elgesį. Taip pat nebuvo įvertinta, kad M. Š. elgesį lėmė netaikoma arba netinkamai taikoma socialinė reabilitacija. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad didelį neigiamą poveikį jam padarė netinkamos kalinimo sąlygos.

51. M. Š. taip pat akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis, būdamas kamerų tipo patalpose, septynis mėnesius negalėjo susisiūti drabužių, kadangi nebuvo siuvėjo, o adatos įsigyti pareiškėjas negalėjo ir kadangi buvo mokus, nemokamais drabužiais nebuvo aprūpintas.

52. M. Š. pažymi, kad atsakovo atstovo teiginiai, jog gultas buvo 200 cm ilgio, neatitinka tikrovės, o teismo padaryta išvada, kad išgyvenimai nebuvo pakankamai intensyvūs, kadangi pareiškėjas dėl to neteikė skundų, yra nelogiški ir nepagrįsti; teismas neįvertino, kad M. Š. dėl grasinimų bijojo teikti skundus, todėl skundus teikė kitoms institucijoms, tačiau juos persiuntus, jis buvo verčiamas pasirašyti, kad problemos yra išspręstos. Pareiškėjas pažymi, kad siekiant tinkamai ištirti nurodytas aplinkybes, buvo pravartu išreikalauti kameros nuotrauką bei pareiškėjo 2016 m. rašytus ir persiųstus skundus bei atsakymus į juos, tačiau teismas to nepadarė.

53. Pareiškėjas pažymi, kad nors byla antrą kartą buvo išnagrinėta ir išsamiau, tačiau taip pat nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio ir 145 straipsnio 3 dalies nuostatų, o sprendimas buvo priimtas išsamiai neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei M. Š. pateiktų paaiškinimų, todėl nebuvo realiai apgintos jo teisės ir teisingai atlyginta pareiškėjui padaryta žala.

Šalies argumentai

54. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

55. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu; neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudalyti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

56. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

57. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, atsakovo atstovas pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu. Pravieniškių PN-AK nuomone, M. Š. teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti, šis neturtinės žalos atlyginimo būdas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovo atstovas teigia, kad įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat nenustačius, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekusi pažeminti M. Š. orumą ar nežmoniškai su juo elgusis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, M. Š. teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Šalies argumentai

58. Pareiškėjas M. Š. prašo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą atmesti ir jo pateiktą skundą tenkinti visiškai.

59. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas visiškai nepagrįstai bando sumenkinti jo kalint Pravieniškių PN-AK patirtus itin stiprius išgyvenimus bei kančias. M. Š. nurodo, kad vien atsižvelgus į tai, jog jis 16 mėnesių bendrabučio tipo patalpose bei maždaug 2 mėnesius kamerų tipo patalpose buvo laikomas ir vedamas pasivaikščioti į tą patį pasivaikščiojimo kiemelį kartu su rūkančiais asmenimis, t. y. iš viso už 18 mėnesių pasyvaus rūkymo, priteista 200 Eur kompensacija yra aiškiai per maža, jau nekalbant apie visą parą trukusį laikymą gyventi netinkamoje laikino sulaikymo patalpoje 2016 m. rugsėjo mėnesį ir kitus nustatytus bei nenustatytus pažeidimus, kuriuos pareiškėjas nurodė pateiktame apeliaciniame skunde.

60. M. Š. nuomone, Pravieniškių PN-AK pateiktas apeliacinis skundas parodo, kad pataisos įstaigai visiškai nerūpi nuteistųjų orumo ir sveikatos išsaugojimas bei tai, kad Pravieniškių PN-AK niekada nepripažįsta savo padarytų (užfiksuotų ir net įrodytų) pažeidimų; šiai įstaigai negalioja nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo principai, ji visada ieško, tik kaip išvengti atsakomybės. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo pateiktas apeliacinis skundas yra paremtas neteisinga informacija ir yra tik bandymas išvengti atsakomybės.

61. M. Š. atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas buvo pateiktas 2021 m. spalio 25 d, t. y. dviem dienomis praleidus jo padavimo terminą. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK, būdama suinteresuota bylos baigtimi, turėjo 30 dienų pateikti išsamų ir argumentuotą apeliacinį skundą, tačiau pateikė tik šabloną ir dar pavėluotai, o tai parodo akivaizdų ir nesąžiningą atsakovo atstovo proceso vilkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

62. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo M. Š. prašymo priteisti jam 109 300 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, atlyginti.

63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. M. Š. prašo jo skundą tenkinti visiškai, o Pravieniškių PN-AK – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

65. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde M. Š. nurodė daugybę, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: minimalaus vienam asmeniui privalomo ploto bei inventoriaus trūkumą, buitinių parazitų buvimą Pravieniškių PN-AK patalpose, tinkamų apšvietimo ir vėdinimo neužtikrinimą, priešgaisrinės sistemos nebuvimą, asbesto buvimą pataisos įstaigos pastato konstrukcijose, per trumpą pasivaikščiojimų trukmę, nerūkančių asmenų laikymą su rūkančiais, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, subkultūros buvimą Pravieniškių PN-AK ir kitas. Išsamiai išanalizavęs kiekvieną pareiškėjo nurodytą galbūt padarytą kalinimo sąlygų pažeidimą, pirmosios instancijos teismas, pripažino neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus dėl kenkėjų Pravieniškių PN-AK buvimo, M. Š. laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ir nepagrįstai ilgo jo laikymo laikino sulaikymo kameroje. Pataisos įstaigos veiksmų neteisėtumą teismas analizavo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, t. y. vertino, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Visos kitos pareiškėjo ginčytos kalinimo sąlygos, išsamiai jas aptarus, buvo pripažintos atitinkančiomis konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendime aptartų teisės aktų reikalavimus ir dėl jų neužtikrinimo neteisėti pataisos įstaigos darbuotojų veiksmai nebuvo nustatyti.

67. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaaiškino, kodėl su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde M. Š., be kita ko, pateikia ir argumentus dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis bei nepagrįstai ilgo jo laikymo netinkamos būklės laikino sulaikymo kameroje, tačiau šios kalinimo sąlygos teismo buvo pripažintos jo teisių pažeidimu. Pareiškėjas taip pat akcentuoja subkultūros toleravimą Pravieniškių PN-AK, pasivaikščiojimo kiemelių netvarkingumą, galimybės dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti duše nesudarymą, patalynės išdavimą tik nakčiai, pataisos įstaigoje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimų nepaisymą, netinkamų socialinės reabilitacijos priemonių taikymą, galimybės susisiūti drabužius nesudarymą, per trumpą Pravieniškių PN-AK buvusią lovą, tačiau jis nepagrindžia, kodėl šios kalinimo sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos netinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte yra įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu jo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-628-415/2021). Išsamiai aptaręs aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidimų patalynę pareiškėjui išduodant tik nakčiai nenustatė, teismas taip pat pagrįstai nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK būtų buvusios netinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos programos, bei asmenų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas pažeidimų. M. Š. argumentai dėl galimybės susisiūti drabužius nesudarymo, per trumpos Pravieniškių PN-AK buvusios lovos ir pataisos įstaigoje klestinčios subkultūros toleravimą buvo pagrįstai atmesti. Nurodytų aplinkybių M. Š. tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. Š. argumentai laikytini per daug abstrakčiais ir deklaratyviais; darant išvadą, kad Pravieniškių PN-AK privalo tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovo atstovui būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą; vien pareiškėjo abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka. Apeliaciniame skunde M. Š. nenurodo jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

68. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad jo skundo reikalavimui nepagrįstai buvo pritaikytas senaties terminas, kadangi teismas neįvertino nuo M. Š. nepriklaususios aplinkybės, kurią jis buvo nurodęs, t. y. kad neturėjo skundo kopijos, todėl teismui negalėjo pateikti naujo skundo su pašalintais trūkumais ir buvo priverstas laukti, kol teismas skundą grąžins, kad pareiškėjas galėtų jį pataisyti ir dar kartą pateikti, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta, o pareiškėjo nesugebėjimas laiku pašalinti skundo trūkumų negali būti laikomas priežastimi, dėl kurios senaties terminas neturėtų būti taikomas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismui siųsto skundo neturėjimas negalėjo būti kliūtimi pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus.

69. Atsižvelgusi į konstatuotą Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o M. Š. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

70. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad M. Š. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti pataisos įstaigos darbuotojų padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų pataisos įstaigos darbuotojų pažeidimų ir M. Š. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

72. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

73. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

74. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs nustatytą pataisos įstaigos pažeidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nustačius net keletą Pravieniškių PN-AK padarytų pažeidimų, kurių dalis trukdo pakankamai ilgą laikotarpį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju M. Š. pažeistai teisei apginti vien pažeidimo pripažinimo nepakanka.

75. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Š. pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra proporcinga Pravieniškių PN-AK padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 109 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, tačiau jų neatitinka ir atsakovo atstovo siekis M. Š. iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija M. Š. patirtai skriaudai atlyginti.

76. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismas iš Pravieniškių PN-AK neišreikalavo visų būtinų duomenų, tačiau šie jo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Priimdamas M. Š. skundą, teismas atsakovo atstovą įpareigojo pateikti visą turimą su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą. Šis teismo įpareigojimas buvo įvykdytas, jokių pretenzijų dėl jo įvykdymo tinkamumo M. Š. pirmosios instancijos teismui nereiškė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai surinko ir įvertino administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje buvo surinka pakankamai duomenų pareiškėjo teiginiams apie jo nurodytose Pravieniškių PN-AK kamerose buvusias kalinimo sąlygas įvertinti ir tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai neišreikalavęs konkrečių įrodymų, kuriuos buvo būtina išreikalauti, teisėjų kolegija tokios aplinkybės taip pat nenustatė.

77. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). M. Š. teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas ir vertinami tik atsakovo atstovo pateikti argumentai, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

78. Atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad šis apeliacinis skundas buvo pateiktas dviem dienomis praleidus jo padavimo terminą, tačiau šis pareiškėjo argumentas negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nustatyta, kad skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas buvo paskelbtas 2021 m. rugsėjo 23 d., todėl administracinės bylos proceso šalių apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo turėjo būti pateiktas iki 2021 m. spalio 25 d. įskaitytinai (2021 m. spalio 23 d. ir 24 d. buvo ne darbo dienos), todėl paštu 2021 m. spalio 22 d. išsiųsdamas apeliacinį skundą teismui dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo, atsakovo atstovas Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyto jo padavimo termino nebuvo praleidęs.

79. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, pagrįstai M. Š. priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas bei teismo priteistos kompensacijos dydis nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius