- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-1831-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00528-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 444 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 6-ojo būrio 6-ojoje gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. – Trečiojo sektoriaus 2-ojo būrio 4-ojoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo teigimu, kalinimo sąlygos buvo netinkamos – nebuvo privatumo naudojantis dušu, prie dušinės neįrengta atskira patalpa pasidėti drabužiams ir persirengimui, dušo patalpoje nebuvo prausimosi muilo, kamerose ir tualete neveikė dirbtinė ventiliacija, buvo priverstas pasyviai rūkyti, nes buvo paskirtas gyventi su rūkančiu asmeniu, dėl pareiškėjo prašymų perkelti į kamerą su nerūkančiais nebuvo sprendžiama, dėl tokių prašymų kentė pareigūnų grasinimus. Taip pat pažymėjo, kad dušinės lubos luposi, krito tinkas, veisėsi pelėsis. Dėl šių sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, nepatogumus, stiprius išgyvenimus, sunkumus, kančią.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, uždarosios zonos (kamerų tipo patalpose) dušinėje dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, nors teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Teisės aktai nenustato pareigos įrengti persirengimo kambarį prie nuteistųjų dušinės, todėl dušinėse yra įrengtos sieninės pakabos drabužiams pasikabinti. Sugadintos pakabos ar sulaužyti kabliukai nedelsiant atnaujinami. Dušo patalpose esančių dozatorių užpildymas skystu muilu ir šampūnu yra užtikrinamas, dozatoriai pildomi periodiškai, esant poreikiui ir nedelsiant, o sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 2-ojo ir 6-ojo būrių gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, esant poreikiui, patalpos gali būti vėdinamos per langus, sanitariniuose mazguose įrengti nauji ir kokybiški ventiliatoriai, uždarosios zonos patalpose ir sanitariniame mazge veikia mechaninė vėdinimo sistema, kamerą galima vėdinti ir per langą. Be to, yra prižiūrima ir kontroliuojama, jog gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose nebūtų rūkoma, už rūkymą tam neskirtose vietose skiriamos nuobaudos, nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje. Pareiškėjo argumentai dėl skundų teikimo administracijai ar dėl pareigūnų grasinimų, atsakovo atstovo teigimu, yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nuostatų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu M. Š. skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų – laikymo kameroje su rūkančiais nuteistaisiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. – paliko nenagrinėtą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK veiksmus dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nepakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neišsprendė pareiškėjo prašomų dokumentų išreikalavimo arba atsisakymo tai padaryti klausimo, teismas neišsprendė pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimo, neišreikalavo papildomų bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių įrodymų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
III.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su jo laikymu kameroje su rūkančiais nuteistaisiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. paliko nenagrinėtu, skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.
8. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-5740-283/2021 (teisminio proceso Nr. 3‑62‑3‑01362-2019-2) pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. kovo 21 d., atlyginimo priteisimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje dalis laikotarpio – nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. – sutapo su minėtos bylos laikotarpiu, o patirta neturtinė žala kildinama iš tos pačios neužtikrintos kalinimo sąlygos – dėl pareiškėjo laikymo kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 dalimi, skundo dalį dėl laikymo kartu su rūkančiais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. teismas paliko nenagrinėtu.
9. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintų Higienos normų 12, 39 punktus bei Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 14 d. Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 77‑995 „Apie nuteistojo M. Š. laikymo sąlygas“, pažymėjo, kad dviejų būrių nuteistieji naudojosi viena dušine. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akto Nr. (2‑22 4.80)PA-9641 ir 2019 m. vasario 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-593 teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 5-ojo ir 6-ojo būrių duše sienų ir lubų paviršiai buvo blogai išvalyti, matėsi pelėsio dėmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą dėl Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, tai nepaneigė patikrinimo metu nustatytų Higienos normų HN 134:2015 39 punkto pažeidimų. Todėl teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino dušo patalpos atitikimo Higienos normų HN 134:2015 39 punkto reikalavimams.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dušo dozatoriuose nebuvo prausimosi muilo, šampūno, o dušinės lubos luposi, krito tinkas, pažymėjo, kad objektyvių rašytinių įrodymų, galėjusių patvirtinti, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su skundais dėl šių reikalavimų nebuvo, Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimo metų šie pažeidimai nustatyti nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustato persirengimo patalpų privalomumo, iš atsakovo atstovo fotonuotraukų matėsi sieninės pakabos drabužiams pasikabinti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl skystu muilu ir šampūnu neužpildytų dozatorių duše, galimybės pasikabinti drabužius, besilupančių lubų ir byrėjusio tinko duše buvo atmesti kaip abstraktūs ir neįrodyti.
11. Teismas, įvertinęs pateiktas fotonuotraukas bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, konstatavo Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą ir vertino, kad dušo patalpoje nesant įrengtų pertvarų, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. – 2019 m. vasario 27 d. ir nuo 2019 m. spalio 31 d. – 2020 m. kovo 6 d. buvo pažeista.
Atsiliepimas
12. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 9 d. kameroje ir tualete neveikė dirbtinė ventiliacija, todėl trūkdavo oro, pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosiose patalpose veikė rekuperacinė vėdinimo sistema, patalpos gali būti vėdinamos per langus, sanitariniuose mazguose įrengti ventiliatoriai bei veikė mechaninė vėdinimo sistema. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos ventiliacijos patalpose, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo užtikrinimo kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
13. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, todėl buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais, nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl jo kalinimo kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais ir atsižvelgęs į ginčo pobūdį, darė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl jo, kaip nerūkančio asmens, teisės pataisos įstaigoje nebūti priverstam kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidimo. Pravieniškių PN-AK nepaneigė šių pareiškėjo teiginių, nereagavo į pareiškėjo prašymą nelaikyto jo kartu su rūkančiais nuteistaisiais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai dėl jo teiktų skundų grasino, pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai apie pareigūnų grasinimus buvo deklaratyvūs, abstraktūs, byloje nebuvo duomenų, jog jam buvo grasinta dėl jo teiktų prašymų, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
15. Teismas, nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 6-ojo ir 2-ojo būrio dušo patalpose ginčo laikotarpiu buvo pelėsio, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose ir į tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo kalinamas su rūkančiais nuteistaisiais, darė išvadą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
16. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. skundėsi sveikatos sutrikimais – nosies džiūvimu, gerklės sausumu, kraujavimu iš nosies, jo manymu, kilusiais iš netinkamo patalpų vėdinimo, nurodė, kad nenustačius pareiškėjo negalėjimo išvėdinti gyvenamųjų patalpų, atmestinas teiginys, jog minėti trumpalaikiai sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamųjų patalpų.
17. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei nustatęs, kad pažeidimų poveikis ginčo laikotarpiais žymesnių pasekmių pareiškėjo sveikatai nesukėlė, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų kilęs tam tikras neigiamas poveikis nebuvo pakankamai intensyvus, todėl sprendė, kad pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais nebuvo, o kaip pakankamą satisfakciją už jo teisių pažeidimą laikė nuteistojo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimą.
IV.
18. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neproporcingas pareiškėjo patirtiems išgyvenimams, pažeidimų intensyvumui, pobūdžiui ir trukmei, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažeidimo pripažinimas už 7 mėn. trukusias kančias yra neteisingas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, pareiškėjo teisėtiems interesams į teisingą žalos atlyginimą bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas nepateikė argumentų, kodėl nebuvo laikomasi praktikos, kurioje už privatumo pažeidimą ir laikymą kartu su rūkančiais asmenimims buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nosies džiūvimą, gerklės sausėjimą ir kraujavimą iš nosies, kurie kilo dėl neveikiančios ventiliacijos ir nebuvusios pakankamos galimybės išvėdinti kamerą.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad vien tik privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, jog dėl nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos neužtikrinant pareiškėjui M. Š. teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. ir nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 6‑ojo ir 2-ojo būrio dušo patalpose ginčo laikotarpiu buvo pelėsio, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose ir į tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo kalinamas su rūkančiais nuteistaisiais, darė išvadą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, kad pažeidimų poveikis ginčo laikotarpiu žymesnių pasekmių pareiškėjo sveikatai nesukėlė, konstatavo, jog pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą laikytinas nuteistojo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas.
24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas neproporcingas jo patirtiems išgyvenimams, pažeidimo pripažinimas už 7 mėn. trukusias kančias prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Pažymi, jog byloje nebuvo įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nosies džiūvimą, gerklės sausėjimą ir kraujavimą iš nosies, šie sveikatos sutrikimai nėra išskirtinai susiję su patalpų vėdinimu.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
26. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
28. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo buvo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).
29. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.)
30. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad nosies džiūvimas, gerklės sausėjimas ir kraujavimas iš nosies kilo dėl neveikiančios ventiliacijos ir nebuvusios pakankamos galimybės išvėdinti kamerą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. skundėsi minėtais sveikatos sutrikimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas sveikatos negalavimus sieja su neveikiančia ventiliacija ir nepakankama galimybe išvėdinti kamerą, tačiau, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, t. y. Visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus, fotonoutraukas bei atsakovo atstovo pateiktą medžiagą, spręstina, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, o sanitariniuose mazguose – nauji ventiliatoriai. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir nebuvusios ventiliacinės sistemos yra nepatvirtinti, pareiškėjas remiasi deklaratyviais pareiškimais.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. ir nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. dušo patalpose buvo pelėsio, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. buvo kalinamas su rūkančiais nuteistaisiais), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra per didelis ir neadekvatus padarytam pažeidimui, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą visiškai ir priteisti jo prašomą 444 Eur neturtinę žalą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.