- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- eI1-348-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02447-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prijungta prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl tikslintinas atsakovės atstovo pavadinimas, atsakove byloje laikant Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kalėjimų tarnybos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-07-02 iki 2022-10-11 atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN maudantis duše kiekvieną dieną nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušų čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, per arti vienas nuo kito, todėl teko matyti nuogus kitų besimaudančiųjų kūnus, glaustytis, buvo nužiūrinėjamas kitų. Dušo patalpos durys yra prieš pareigūnų postą, todėl varstant duris jį nuogą matė pareigūnai ir pareigūnės. Nėra įrengtos atskiros patalpos persirengimui. Be to, dušų patalpose ant lubų buvo pelėsis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2020 m. liepos mėnesio patikrinimo akte fiksavo pelėsio duše faktą. Dėl minimalaus privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušo patalpose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, todėl buvo pažeidžiama teisė į sveikas kalinimo sąlygas. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma apie institucijų pareigą užtikrinti privatumą naudojantis dušu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, jog dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog dušo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, pertvaros tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos, tačiau šiuo metu pertvaros jau įrengtos. Atskirų persirengimo patalpų nėra įrengta. Dušo patalpoje yra įrengta vieta nuteistiesiems persirengti. Pastebėjus pelėsį jis valomas. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė jam sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą. Prašė skundą atmesti arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstatauja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021-07-02 iki 2022-10-11 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis dušu, neįrengto persirengimo kambario ir pelėsio dušo patalpose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpoje neįrengtos pertvaros, dėl to pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys bei pareigūnai. Pažymėjo, jog dušu naudojosi kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2021-07-02 iki 2022-10-11.
Atsakovės atstovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną, nes buvo dirbantis.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo laikotarpiu aktualių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 p. numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog atsakovės atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius, kad jis buvo dirbantis asmuo, ir dėl to dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną, todėl teismas visas abejones vertina pareiškėjo naudai, ir daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama kiekvieną darbo dieną naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2021-07-02 iki 2022-10-11.
Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog prie dušo patalpos nebuvo įrengta persirengimo patalpa.
Atsakovės atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušo patalpose įrengti persirengimo kambarius, o bendroje dušinėje vieta nuteistiesiems persirengti yra numatyta, bei teigė, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Patalpų aprūpinimo normos, Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato reikalavimų pataisos įstaigos dušų patalpose įrengti atskiras persirengimo kabinų (patalpas), todėl pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nenustatyta. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl aukščiau nurodytų teisės aktų taikymo ir apeliacinio teismo išvados, jog teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos) (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A-1917-629/2019). Teismas kaip pagrįstus pripažįsta atsakovės atstovo teiginius, kad dušo įrengimas pataisos namuose be atskirų persirengimo kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas elgesio nuostatas.
Taipogi pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl dušo patalpose buvusio pelėsio. Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 3-io sektoriaus dušo patalpose buvo vizualiai matomų pelėsių. Atsakovas šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsiliepime neneigė, jokių patikrinimų aktų į bylą nepateikė. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buvusio pelėsio duše nepaneigė, todėl teismas šią aplinkybę vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė taip pat ir Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušuose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.
Nustačius atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (iki 357 kartų) bei nepaneigus aplinkybės dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių), teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme bei pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-02-09 nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas 2021-02-01 sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušu iki 357 kartų bei nepaneigiant pareiškėjo argumentų dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių konstatuotina, jog jis galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų, jų trukmės, pareiškėjo nurodoma skunde suma yra pagrįsta ir 600 Eur priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Taigi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Priteisti M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.