Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. Č. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo tiriamos aplinkybės apie tai, kad 2024 m. gegužės 25 d. 21:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kitos sklypo dalies valdytoja A. P., gindama savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, piktybiškai nukabino A. Č. (įgalioto E. Č.) šeimai nuosavybės teise priklausančios aikštelės užtvaro grandinę bei informacinę lentelę su užrašu „Privati valda“, nepadarydama esminės žalos.

2. Šį nutarimą pareiškėjas A. Č. apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2024 m. liepos 16 d. Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir A. P. patraukti administracinėn atsakomybėn.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su apylinkės teismo, tiek su Institucijos išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra.

9. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

10. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2024 m. gegužės 27 d. buvo gautas A. Č. pareiškimas apie tai, kad 2024 m. gegužės 25 d. 21:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kitos sklypo dalies valdytoja ir V. M. įgaliota A. P., piktybiškai nukabinėjo A. Č. šeimai nuosavybės teise priklausančios aikštelės užtvaro grandinę bei informacinę lentelę su užrašu „Privati valda“. Institucija 2024 m. birželio 18 d. A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir siūlymu iki 2024 m. liepos 3 d. sumokėti pusę minimalios baudos, tai yra 8 Eur baudą. Bylos nagrinėjimo metu A. P. paaiškino, kad su padarytu nusižengimu nesutinka, nes jos nuomone A. Č. užtvarą patekimui į jai priklausantį sklypą, įgytą 2024 m. gegužės 20 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, naudoja nepagrįstai, nes bendrame plane žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip bendro naudojimo sklypas (duomenys neskelbtini). Ji pati atkabino grandinę ir patraukė ją į šoną nesugadindama, kadangi norėjo praeiti į savo kiemą, šiuo metu pro minėtą vietą nevaikšto. Kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl detalaus plano perdarymo ir aiškių ribų nustatymo tam, kad ateityje nebekiltų konfliktų. 2024 m. liepos 16 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Apylinkės teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. nurodė, kad konfliktai su kaimyne A. P. vyksta nuo 2017 m. Klaipėdos apygardos teismas 2021 metais nustatė, kad aikštelė nuosavybės teise priklauso jo šeimai. 2024 m. gegužės mėnesį A. P. iš kitų savininkų įsigijo sklypo dalis ir vėl prasidėjo nesutarimai. Jam pakabinus grandinę, A. P. ir jos vaikas 2024 m. gegužės 25 d. daugiau negu 10 kartų nuėmė grandinę ir nesilaikė priimto teismo sprendimo. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai priklauso bendras įvažiavimas į jos nuosavybę, kurį A. Č. savavališkai užtvėrė. Ji nukabino grandinę, nes negalėjo patekti į savo sklypą. Kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir į savivaldybę dėl žemių padalijimo ir įvažiavimo į savo nuosavybę nustatymo. Apie tai, kad šiuo metu vyksta žemės sklypo pertvarkymo procedūros, siekiant padalinti sklypą į dvi dalis, apeliaciniame skunde nurodė ir pareiškėjo atstovas.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teismas savo sprendime (25 punkte) pasisakė, kad įvertinus siekiamų apginti vertybių pobūdį, akivaizdu, jog, tenkinus ieškovų (V. M. ir P. B.) reikalavimą įpareigoti atsakovę E. Č. leisti jiems netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, būtų apribota atsakovės teisė netrukdomai ir be apribojimų naudotis jos asmenine nuosavybe – kiemo aikštele. Dėl kiemo aikštelės įrengimo teisėtumo ir jos nuosavybės teisės ginčo šioje byloje nėra. Taigi toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės teisių nenaudai. Ribojimo taikymas ieškovų teisėms naudotis sklypo dalimi apginti Konstitucijos 23 straipsnio prasme reikštų statinio savininko nuosavybės teisės į statinį suvaržymą, peržengiant protingai suvokiamas ribas ir kartu būtų, inter alia (be kita ko), konstituciškai nepagrįstas. To paties sprendimo 27 punkte pasisakyta, kad susitarimu dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatytos naudojimosi sklypu sąlygos neturėtų būti ginamos prioritetiškai prieš asmeninės nuosavybės teisę. <..> nustatant naudojimosi sklypu tvarką negali būti paneigta šalių asmeninės nuosavybės teisė. Šalys (žemės sklypo savininkai) gali sudaryti kitą susitarimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos, kuriuo būtų maksimaliai užtikrintos visų žemės sklypo savininkų, statinių savininkų ir nuomininkų teisės naudotis tiek jiems priklausančiais statiniais, tiek žemės sklypo dalimis. To paties sprendimo 29 punkte konstatuota, jog ieškovų pasirinktu savo teisių gynimo būdu iš esmės siekiama neproporcingai apriboti atsakovės asmeninės nuosavybės teisę, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis bendrojo naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Visgi, kaip matyti iš paminėto teismo sprendimo ir iš bylos medžiagos, konfliktuojančioms šalims siūlyta parengti naują žemės sklypo planą su jame nurodytomis žemės sklypo naudojimosi ribomis, sudaryti notariškai patvirtintą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes susiklostė situacija, kad E. Č. priklausantys inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė – yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje. Kita vertus, V. M. ir P. B. (o šiuo metu A. P.) teisė naudotis plane numatyta bendrojo naudojimo sklypo dalimi gal būti įgyvendinta ir kitų institutų, pavyzdžiui, servituto pagrindu. Nors Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priimtas dar 2021 m. rugsėjo 9 d., tačiau tiek A. Č., tiek A. P. nurodo, jog vis dar tebevyksta žemės pertvarkymo procedūros.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. ir A. P. yra kaimynai, tarp kurių susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl priešiškų pusių pasisakymai dėl vienas kito veiksmų turi būti vertinami itin atidžiai, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą, o asmens kaltė tokiu atveju gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią numatyta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-29-594/2024, e2AT-54-1214/2024). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020, 2AT-20-719/2024, 2AT-48-697/2024).

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu imtis teisinių veiksmų A. P. atžvilgiu kreipėsi A. Č.. Savo prašyme nurodė, kad A. P. 2024 m. gegužės 25 d. 21:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), piktybiškai nukabinėjo jo šeimai nuosavybės teise priklausančios aikštelės užtvaro grandinę bei informacinę lentelę su užrašu „Privati valda“. Prašyme yra dėstoma konflikto priešistorė, tačiau nepateikiama jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, vaizdo įrašų ir kt.), pagrindžiančių A. P. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad pas A. Č. gyvenantys nuo karo pabėgę ukrainiečiai matė A. P. veiksmus – užtvaro grandinės nuėmimą, tačiau jokių konkrečių asmenų vardų, pavardžių ar kontaktinių duomenų nepateikta. Tai, kad A. P. yra nuėmusi užtvaro grandinę, siekdama patekti į savo sklypą, nurodė apylinkės teismo posėdžio metu ir pati A. P., tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kada tai buvo, kiek kartų, kas tiksliai nuėmė (nes teismo posėdžio metu A. Č. nurodė, kad ir A. P. vaikas nuiminėdavo) ir pan. Net jei tikėti A. Č. pranešimu, kad nurodytą dieną 2024 m. gegužės 25 d. A. P. tikrai nuėmė užtvaro grandinę ir informacinę lentelę su užrašu „Privati valda“, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei grandinė, nei lentelė nebuvo apgadinti, nedingo, niekam nebuvo padaryta žala, A. P. nurodo, kad pro ten daugiau nebevaikšto, todėl minėti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų reikalinga taikyti asmeniui administracinę atsakomybę.

16. Nagrinėjamos bylos esmė, kaip pagrįstai nusprendė apylinkės teismas – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, apygardos teismo vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Akivaizdu, jog suinteresuoti asmenys, manydami, kad kitas civilinių teisinių santykių dalyvis pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, nepavykus susitarti geruoju, tokio pobūdžio nesutarimus visų pirma turėtų spręsti, gindami savo interesus civilinio proceso nustatyta tvarka, o ne inicijuodami administracinį ar baudžiamąjį persekiojimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka, jog administracinio nusižengimo byla, pradėta A. P.atžvilgiu, analizuojamu atveju buvo nutraukta pagrįstai, nustačius, jog vertinamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

17. A. Č. atstovas advokatas V. Rutavičius apeliaciniu skundu apygardos teismo prašė iš Institucijos priteisti A. Č. bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateiktas 2024 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis A. Č. 500 Eur sumokėjimo advokatui V. Rutavičiui faktą (t. 1, b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjo A. Č. atstovo skundas atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą ir A. Č. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.