Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad R. Z. ir S. Ž. (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus L. Ž.. Kiti šalių vaikai yra pilnamečiai. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Bendro ūkio nebeveda nuo 2024 m. sausio 1 d.

6. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sūnaus su tėvu bendravimo tvarkos nenustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.

8. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo šalių bendro ūkio vedimo nutrūkimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi R. Z. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) bendravo su ieškove, susitiko su mažamečiu L., vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Skyrius nustatė, kad ieškovė R. Z. su sūnumi L. gyvena (duomenys neskelbtini). Būstas yra dviejų aukštų daugiabučiame name. Šeima gyvena namo pirmame aukšte. Buto plotas apie 60 m². Yra trys kambariai ir virtuvė. Bute yra visi patogumai. Šildymas krosninis, naudojamas kietas kuras. Šeima turi pagrindinius baldus bei namų apyvokos reikmenis. Lankymosi metu šeimos namuose buvo pakankamai tvarkinga. Butas saugus. Mažametis L. turi savo apie 10 m² kambarį, kuriame yra lova, stalas, spinta ir kiti vaiko daiktai. Kambarys tvarkingas, jaukus, pritaikytas gyventi mažamečiui vaikui. R. Z. nuo 2024 m. gegužės 6 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Šeimai mokama socialinė išmoka ir vaiko išmoka. Mažametis L. Ž. mokosi (duomenys neskelbtini). Vaiko mama nurodė, kad L. iš visų mokomųjų dalykų yra paskirtos palengvintos programos. Mama nurodė, kad L. turi sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini). Vaikas lanko psichologo konsultacijas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. telefonu bendravo su atsakovu, norėdami susitarti su ginčo šalimi dėl šeimos aplinkos sąlygų ištyrimo datos ir laiko. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. neturi laiko priimti specialistų į savo gyvenamąją vietą, nes išvyksta dirbti atsitiktinių darbų. Su atsakovu sutarta, kad susitikimo datą bus galima suderinti sekančią dieną telefonu. 2024 m. gegužės 6 d. S. Ž. Skyriaus specialistas telefonu skambino tris kartus. S. Ž. neatsiliepė, neperskambino. Tik 13 val. 29 min. pavyko atsakovui prisiskambinti. Atsakovas teigė, kad su specialistu galėtų bendrauti 05.07, tačiau pakviestus S. Ž. į Skyrių pastarasis pažadėjo atvykti 2024 m. gegužės 6 d. S. Ž. neatvyko į Skyrių.

12. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametis sūnus visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, vaikui yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečio sūnaus L. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

13. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

16. Kaip jau minėta, atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė nuomonės dėl pareikštų reikalavimų, tame tarpe ir dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

17. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, svarbu pažymėti, jog atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime, t. y. tėvo ir sūnaus ryšys yra silpnas. Taip pat nėra paneigti ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui. Be kita ko, svarbu pažymėti, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi realių galimybių bendrauti su vaiku jį pasiimant ilgesniam laikui, t. y. per naktį. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka šalių vaiko ir atsakovo interesus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

19. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

20. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Pasak ieškovės, sūnaus L. Ž. būtinųjų poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 560 Eur suma. Iš atsakovo prašo priteisti periodines 200 Eur dydžio išmokas vaikui.

22. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

23. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nusprendžia, kad L. Ž. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 560 Eur suma. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.

24. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų priedų, L. Ž. yra (duomenys neskelbtini). Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) pažangiai lanko mokyklą, turi draugų ratą, su kuriuo leidžia laisvalaikį, švenčia šventes, gimtadienius. L. Ž. labai sparčiai auga, todėl ieškovei tenka dažnai pirkti naujus rūbus ir avalynę. Nors L. Ž. turi vyresnį brolį, tačiau jokie vyresnio brolio rūbai, avalynė L. Ž. nėra tinkami dėl itin skirtingų sudėjimų – L. Ž. yra labai aukštas ir stambaus sudėjimo, todėl ieškovė turi naujai įsigyti vaikui reikalingus daiktus. L. Ž. apie prieš 2 metus buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl šios operacijos vaikui reikia kartą į mėnesį nupirkti vaistų (duomenys neskelbtini) gydymui ir / ar profilaktikai. Taip pat ieškovė vidutiniškai kartą į 2 mėnesius vyksta su sūnumi į Kauną pas gydytojų (duomenys neskelbtini) stebėjimui (ypatingai, kai pablogėja sūnaus savijauta). Kadangi ieškovė neturi transporto priemonės, prašo pažįstamų pagalbos ir vienos kelionės išlaidos sudaro apie 100 Eur.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

26. Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į pateiktus duomenis apie mergaitės odos ir regos problemas, jos pomėgius ir savirealizacijai reikalingas išlaidas, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 708 Eur suma.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei mokama 152,90 Eur išmoka vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 560 Eur.

28. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2024 m. gegužės 6 d. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, jos uždarbis – minimalioji mėnesinė alga. Ieškovė neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, kas mėnesį ji moka 50 Eur antstoliams. Prisideda prie pilnametės dukros, kuri dar mokosi (duomenys neskelbtini), išlaikymo.

30. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismo inciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo vardu neturi registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Jo atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovui mokama 38,23 Eur dydžio vienišo asmens išmoka ir 184 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados ir prie jos pridėtų įrodymų matyti, kad S. Ž. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

31. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovo darbo/pajamų šaltinio neturėjimas didžiąja dalimi nulemtas jo neatsakingo ir netinkamo elgesio; ii) atsakovo ribotas darbingumas, įvertinus valstybės paramą įsidarbinant negalią turtintiems asmenims, neeliminuoja galimybės dirbti; iii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iv) nors šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikui užtikrinimu, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra mažesnė, nei tenka ieškovei.

33. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (200 Eur x 3 mėn. = 600 Eur). Atsakovas teismui savo pozicijos, kaip jau minėta, nepateikė.

35. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2024 m. balandžio 11 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

36. Teismo vertinimu, vaiko poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 560 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

37. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

38. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.

39. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui.

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikui tris mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo šių metų pradžios, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

41. Todėl iš atsakovo priteistinas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (200 Eur x 3 mėn. = 600 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

44. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nenustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 186 Eur (110 Eur + 54 Eur + 22 Eur) dydžio žyminis mokestis.

45. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. gegužės 28 d. Nr. APD-2024-05813). Pažymoje nurodyta, kad R. Z. pagal 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. ATS-2024-08816 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 329,17 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

46. Byloje susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- S. Ž. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Ž. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) tiek, kiek toks bendravimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus;

- S. Ž. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas L. Ž. į jo gyvenamąją vietą vieną kartą per mėnesį, konkretų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko mama R. Z..

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnaus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo (2024-04-11) iki sūnaus L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 20 d. į AB Šiaulių bankas atidarytą banko sąskaitą, sąskaitos numeris LT24 7181 3004 1072 4851. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mamą R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 600 Eur (šešių šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti ieškovei R. Z. nepilnamečio sūnaus L. Ž. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo S. Ž. priteisti 329,17 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo S. Ž. priteisti 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. Ž. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.