- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-2934-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui D. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 707,84 Eur.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas D. V. 2022-07-23 viešoje vietoje – gatvėje, ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „M.“ teritorijoje, konflikto metu tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka sudavė J. M. į krūtinę, dėl ko šis pargriuvo, po to sudavė smūgį kumščiu į kairį skruostą tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. D. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos yra įrodyta Kauno apylinkės teismo 2024-04-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-1165/2024. Dėl šios nusikalstamos veikos J. M. buvo laikinai nedarbingas nuo 2022-07-24 iki 2022-09-02 Ligos kodas pagal TLK-10-AM klasifikatorių „Apatinio žandikaulio lūžis, kelių sričių“. J. M. darbdavys uždaroji akcinė bendrovė „Dirmeta“ 2024-10-03 pateikė NP-SD2 pranešimą Nr. 146, kuriuo patvirtino, kad J. M. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022-07-24 iki 2022-09-02 nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Remdamasis draudėjo pateikta informacija, Fondo valdybos Kauno skyrius 2024-10-10 priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1E-352856 skirti 1 415,69 Eur ligos išmoką J. M. už laikotarpį nuo 2022-07-24 iki 2022-09-02 ir dėl šios sumos priteisimo Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu UAB „Dirmeta“ 2025-02-14 pateikė PT-NP-SD2 pranešimą Nr. 146-3, kuriuo patikslino klaidingai pateiktus duomenis ir nurodė, kad J. M. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-08-12 dirbo ir gavo darbo užmokestį (neprarado darbo pajamų). Fondo valdybos Kauno skyrius, įvertinęs nurodytą informaciją, 2025-02-19 priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11E-3439 neskirti ligos išmokos J. M. už laikotarpį nuo 2022-07-26 iki 2022-08-12 bei 2025-02-19 sprendimu Nr. VPA_SP1E-78424 perskaičiavo J. M. ligos išmoką. Todėl pateikė teismui patikslintą ieškinį pagal 2025-02-19 Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. VPA_P1E-78424 „Dėl ligos išmokos perskaičiavimo“, ir iš atsakovo prašė priteisti žalos atlyginimą – 707,84 Eur Fondo valdybos Kauno skyriui (paskirta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2022-08-13 iki 2022-09-02, 1 415,69 – 707,85 = 707,84).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog neginčija aplinkybių, jog yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl J. M. sveikatos sutrikdymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-1165/2024, taip pat neginčija ir ieškinio pagrindo, jog pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas ieškovo patikslintu ieškinio nurodomos žalos neginčijo. Atkreipė dėmesį, jog ieškinys yra grindžiamas ir žala ieškovui yra kildinama iš 2025-02-19 Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. VPA_SP11-3439 perskaičiuoti ligos išmoką ir Sprendimo nustatyti permoką Nr. VPA_SP1E-80166. Minėti sprendimai dar gali būti apskųsti trečiųjų asmenų. Tokiu būdu, šioje byloje susidaro situacija, jog ieškinys yra grindžiamas 4 neįsiteisėjusiais / dar galimais apskųsti ieškovo sprendimais, todėl, atsakovo nuomone, šiuo metu ieškinys negali būti pareikštas ir patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025-06-20 sprendimu civilinės bylos dalį dėl pradinio ieškinio reikalavimų, kurių ieškovas nebepalaikė patikslintu ieškiniu, nutraukė, patikslintą ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo D. V. žalos atlyginimą – 707,84 Eur, taip pat patenkino prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis bei priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 680,63 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo argumentas, jog patikslintas ieškinys atsakovui pareikštas, nesuėjus ieškovo priimtų sprendimų, kurių pagrindu prašomas priteisti žalos atlyginimas, apskundimo terminui, nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas į atsakovą dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtais veiksmais asmeniui sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusiajam asmeniu išmokėtos ligos išmokos kreipėsi, pareikšdamas 2024-10-23 pretenziją. Pretenzijoje nurodė, jog Fondo valdybos Kauno skyrius 2024-10-10 priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1E-352856 skirti 1 415,69 Eur ligos išmoką J. M. už laikotarpį nuo 2022-07-24 iki 2022-09-02, tačiau atsakovas minėto ieškovo priimto sprendimo neskundė per įstatymų nustatytą terminą ir žalos geranoriškai neatlygino. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, paaiškėjo naujos aplinkybės ir pagal šias aplinkybes buvo perskaičiuotas J. M. sumokėtas ligos išmokos dydis, priimtas naujas sprendimas dėl išmokos perskaičiavimo bei atitinkamai patikslintas ieškinio reikalavimas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, nesuėjus administracinių aktų (ieškovo priimtų sprendimų dėl J. M. ligos laikotarpio patikslinimo ir ligos išmokos dydžio perskaičiavimo) apskundimo terminui, nesudaro pagrindo paneigti ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą dėl žalos atlyginimo, todėl konstatavo, jog ieškovas, pareikšdamas ir pradinį, ir patikslintą ieškinį reikalavimo teisę turėjo.
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti J. M. išmokėtą 707,84 Eur ligos išmoką už nedarbingumą laikotarpiu nuo 2022-08-13 iki 2022-09-02 kaip žalos atlyginimą regreso teise iš asmens, kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais turtinė žala Fondo valdybos Kauno skyriui buvo padaryta, todėl patikslintą ieškinį patenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pradiniu ieškiniu buvo prašyta priteisti žalos atlyginimą – 1 415,69 Eur, patikslintu ieškiniu žalos atlyginimo suma buvo sumažinta iki 707,84 Eur, todėl laikė, kad patikslintą ieškinį visiškai patenkinus, buvo patenkinta 50 procentų ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų. Likusi bylos dalis buvo nutraukta, teismui konstatavus, kad ieškovas dalies savo pradinio ieškinio reikalavimų atsisakė (nebepalaikė). Kadangi atsakovui esant kvalifikuotai atstovaujamam ir aktyviai ginantis nuo jam pareikšto ieškinio, kurio suma buvo 1 415,69 Eur, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 50 procentų ir atitinkama bylos dalis buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 50 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 680,63 Eur (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-06-20 sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 680,63 Eur, prašo atmesti atsakovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 42, 140 ir 141 straipsnių nuostatas, neįvertino pradinio ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo pakeitimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Fondo valdybos Kauno skyriaus nesąžiningo elgesio bylos procese, sumažinant ieškinio reikalavimus, nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas – 680,63 Eur.
11. Apeliantas paaiškino, kad ieškovas byloje nebuvo pateikęs ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas – 680,63 Eur, nusprendė, jog ieškovas, atsižvelgdamas į J. M. darbdavio UAB „Dirmeta“ pateiktą patikslintą informaciją ir dėl to perskaičiuodamas J. M. ligos išmoką, atsisakė ieškinio reikalavimų dalies. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Ieškinio reikalavimų atsisakymas ir reikalavimų sumažinimas yra skirtingos procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios ieškinio atsisakymo institutą, nuostatas, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai įvertino pradinio ieškinio pareiškimo ir jo vėlesnio pakeitimo, sumažinant ieškinio sumą, procesines aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškinio sumos sumažinimą įvertino kaip ieškinio dalies atsisakymą ir atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimą atsakovo naudai. Analogiškai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-07-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024.
12. Atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl 2025-06-20 Kauno apylinkės teismo sprendimo atmesti, kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu ir juo reiškiamais procesiniais reikalavimais, mano jog Kauno apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, bei nėra pagrindo jo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pradiniu ieškiniu prašyta priteisti žalos atlyginimo suma – 1 415,69 Eur patikslintu ieškiniu buvo sumažinta iki 707,84 Eur, teismas, atsakovo manymu, pagrįstai nusprendė, kad patikslintą ieškinį visiškai patenkinus, buvo patenkinta 50 procentų ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų. Likusi bylos dalis nutraukta, teismui konstatavus, kad ieškovas dalies savo pradinio ieškinio reikalavimų atsisakė (nebepalaikė). Kadangi atsakovui esant kvalifikuotai atstovaujamam ir aktyviai ginantis nuo jam pareikšto ieškinio, kurio suma buvo 1 415,69 Eur, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 50 procentų ir ši bylos dalis buvo nutraukta, iš ieškovo atsakovui priteista 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų: atsakovas turėjo 1 361,25 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl jas padalinus per pusę, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 680,63 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovo veiksmus, kaip dalies ieškinio atsisakymą, nes sumažinto ieškinio reikalavimo pagrindas buvo grindžiamas jau teisminio proceso metu ieškovo priimto 2025-02-19 Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. VPA_SP11-3439 perskaičiuoti ligos išmoką ir sprendimo nustatyti permoką 2025-02-19 Nr. VPA_SP1E-80166 nuostatomis. Esant ieškinio dalies atsisakymui ir tuo pagrindu nutraukus bylą, iš ieškovo atsakovui pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 680,63 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
19. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą pripažino atsakingu už ieškinio reikalavimų sumažinimą. Ieškovas teigia, kad jis, reikšdamas pradinį ieškinį ir vėliau sumažindamas jo sumą, elgėsi sąžiningai, nes bylos nagrinėjimo metu UAB „Dirmeta“ 2025-02-14 pateikė PT-NP-SD2 pranešimą Nr. 146-3, kuriuo patikslino klaidingai pateiktus duomenis ir nurodė, kad J. M. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-08-12 dirbo ir gavo darbo užmokestį (neprarado darbo pajamų). Ieškovas, įvertinęs nurodytą informaciją, 2025-02-19 priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11E-3439 neskirti ligos išmokos J. M. už laikotarpį nuo 2022-07-26 iki 2022-08-12 bei 2025-02-19 sprendimu Nr. VPA_SP1E-78424 perskaičiavo J. M. ligos išmoką. Todėl pateikė teismui patikslintą ieškinį pagal 2025-02-19 Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. VPA_P1E-78424 „Dėl ligos išmokos perskaičiavimo“ ir iš atsakovo prašė priteisti žalos atlyginimą – 707,84 Eur.
21. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020-07-02 nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). Nagrinėjamoje byloje ieškovas suformulavo pradinį ieškinio reikalavimą, vėliau, naudodamasis jam CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, sumažino ieškinio reikalavimus.
22. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje išskirtos savarankiškos ieškovo procesinės teisės ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio; 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
23. Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui nebuvo pateikęs ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 680,63 Eur, nusprendė, jog ieškovas, atsižvelgdamas į patikslintą informaciją dėl ligos išmokos J. M., atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Ttokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios ieškinio atsisakymo institutą, nuostatas ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pradinio ieškinio pareiškimo ir jo vėlesnio pakeitimo, sumažinant ieškinio sumą, procesines aplinkybes, todėl nepagrįstai ieškovo ieškinio sumos sumažinimą vertino kaip ieškinio dalies atsisakymą ir atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimą atsakovo naudai.
25. Ieškovo procesinis veiksmas (DOK-26526) laikytinas ieškinio reikalavimų sumažinimu, nes ieškovas neatsisakė dalies reikalavimų. Sprendimas neskirti ligos išmokos už dalį nedarbingumo laikotarpio priimtas, jau iškėlus bylą (byla iškelta 2025-01-17, sprendimas priimtas 2025-02-19, gavus 2025-02-14 pranešimą). Reagavimas į faktinių aplinkybių pasikeitimą ir atitinkamas reikalavimų koregavimas yra tinkamas ieškovo procesinis elgesys, todėl šis veiksmas nesudaro pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
26. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai vykdė procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
27. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, bylos išnagrinėjimo rezultatas sietinas su sumažinto ieškinio reikalavimo suma ir nuo jos skaičiuotina patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcija. Pritaikius šią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, visi ieškovo sumažinti reikalavimai buvo patenkinti, todėl atsakovui iš ieškovo buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimo dalį, kuria atsakovui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, j. a. k. 188677437, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 680,63 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt trys euro centai).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimo palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.