- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-21-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00174-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas ir nuteistajam A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam A. S. paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų.
2. Bausmės vykdymo pradžia 2013 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 28 d. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. kovo 28 d.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-185 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 59-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S., nes dabartiniu metu A. S. resocializacija neizoliuojant jo nuo visuomenės negalima.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jau atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės.
5.1. Skunde nurodo savo siekius – laikytis įstatymų, dirbti, toliau laikytis visų bausmės suvaržymų esant probuojamam. Nesutinka, kad teismas, vertindamas jo elgesį atliekant bausmę (bausmės atlikimo metu nedarė naujų nusikaltimų), negalėjo padaryti išvados, jog būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir prašo šį argumentą atmesti, kaip teisiškai nepagrįstą. Tai, kad vertinamos jo turėtos nuobaudos – neturi teisinio pagrindo, nes pagal ABTĮ 36 straipsnį jis yra laikomas neturinčiu nuobaudų. Be to, jam žinoma, kad net turėdamas galiojančią nuobaudą už turėtą telefoną nuteistasis buvo paleistas lygtinai tiesiai iš pataisos namų (V. L., Kauno apygardos teismo byla Nr. 1S-574-327/2017), teismas vertino šį nusižengimą kaip nešiurkštų.
5.2. Nuteistasis nesupranta, kodėl bausmės neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir kaip tik pasiekiant tikslų: jis bus intensyviai stebimas; valstybė sutaupys lėšų, nes Probacijos priežiūra kainuoja žymiai pigiau, nei realus kalinimas; bus laikomasi ET MK Rekomendacijų ir pagaliau – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą.
5.3. Anot nuteistojo, Teismas remiasi tik manymu ir prielaidomis, todėl teismo išvados yra subjektyvios. Tai suteikia teismo nutarčiai šališkumo požymių. Jis BVK 157 straipsnio l dalies nuostatas atitinka pilnai, svarbu ir tai, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas. Tai buvo ne kartą konstatuota teismų praktikoje.
5.4. Pažymėjo, kad pagal BVK 157 straipsnio l dalies nuostatas privaloma vertinti nuteistojo asmens elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Jis daugiau nei du metai neturi nuobaudų. Kaip dar privalėtų elgtis, kad teismas patikėtų tuo, kad jo elgesys toks bus ir ateityje. Jis padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Jis suvokia, kad bausmės laikas pasibaigs tik paskutinę jos dieną, o teistumas išliks visą jo likusį gyvenimą.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad paleidus jį lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, nes BVK negali prieštarauti bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimui. Jei įstatymas numato galimybę būti lygtinai paleistam, tai kodėl teismas ieško priežasčių to įstatymo nesilaikyti. Teismas teigia, kad vien formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas nėra lygtinio paleidimo pagrindas, o tik sąlyga. Tačiau jam žinoma teismų praktika, kur nurodoma, kad formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas: byla Nr. lS-69-485/2017. Taip pat kitoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014 – Kauno apygardos teismas konstatavo, kad materialusis lygtinio paleidimo pagrindas kaip tik leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio paleidus nuteistąjį lygtinai. Svarbi šiuo atveju ir praktika, konstatuota byloje Nr. 1S-1183-238/2016, kur teigiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik alternatyva bausmės vykdymo procese. Tai motyvacija nuteistajam elgtis tinkamai.
5.6. Pažymėjo dėl galimai egzistuojančio kriminogeninio veiksnio – ankstesnio gyvenimo stiliaus, kad lygtinio paleidimo metu vertinama tai, kaip atliekama bausmė, o ne tai, kas buvo iki jos skyrimo. Nurodė bylą Nr. 1S-75-498/2017, kurioje net du kriminogeniniai veiksniai, susiję su praeitimi, nebuvo vertinami kaip priežastis netaikyti lygtinio paleidimo.
5.7. Nuteistasis teigia, kad jis įrodė, jog nėra konfliktiškas, nes pataisos namuose neturėjo bendravimo problemų, nepadarė nusikaltimų. Yra nusistatęs ir toliau elgtis tinkamai, gerbti pareigūnų priežiūrą, dirbti, puoselėti socialinius santykius su artimaisiais. Jis įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko privalomą atlikti bausmės dalį, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, elgėsi tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas
6. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimu buvo sprendžiamas klausimas dėl A. S. lygtinio paleidimo taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis.
7. Nuteistasis skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl BVK 157 straipsnio nuostatų netaikymo, teigia, jog teismas remiasi tik manymu ir prielaidomis. Šiems nuteistojo argumentams negalima pritarti. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
8. Nuteistasis A. S. šiuo metu yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis aiškina, kad pastaroji skundžiamoje nutartyje panaudota formuluotė rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą, šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (pvz., padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl nuteistojo skunde nurodyta teismų praktika neturi svertinės reikšmės, kuri būtų besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
9. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir kt. Nagrinėjamu atveju A. S. bausmės atlikimo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigų vadovybę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau visais atvejais, išskyrus vieną, pasitelkiant OASys metodiką, jam buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kaip rodo asmens bylos duomenys, nusikalstamo elgesio rizika A. S. buvo nustatyta: 1) 2015 m. vasario 11 d. – 65 taškai (vidutinė); 2) 2017 m. liepos 18 d. – 41 taškas (vidutinė); 3) 2017 m. rugpjūčio 25 d. – 40 taškų (žema), 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas nežymus rizikos taškų įverčių padidėjimas, tačiau ji išliko žema; 4) 2020 m. balandžio 10 d. ir 2020 m. spalio 26 d. rizika išliko nepakitusi – 52 taškai (vidutinė); 5) 2021 m. balandžio 26 d. – 50 taškų (vidutinė), buvo nustatyti teigiami pokyčiai ryšių srityje; 7) 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. spalio 21 d., atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes bei nuteistojo elgesį, dalyvavimo resocializacijos priemonėse rezultatus, asmenis bylos duomenis, atlikti dar du rizikos vertinimai ir nustatyta vidutinė rizika (socialinio tyrimo išvadoje taškai nenurodyti). Vertinant visų socialinio tyrimo išvadų rezultatus, akivaizdžiai matyti, kad rizikos mažėjimas nėra nuoseklus (nuo 2018 m. nustatytos žemos rizikos ji šiuo metu yra vėl išaugusi iki vidutinės). Ir nors nuo paskutinio vertinimo stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Nors A. S. įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, siekti resocializacijos tikslų nuteistasis pradėjo palyginti neseniai, didžiąją bausmės atlikimo dalį nuteistasis buvo pasyvus.
10. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad dabartiniu metu A. S. resocializacija neizoliuojant jo nuo visuomenės negalima. A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas 20 kartų ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad A. S. 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, suteikiant teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Vis tik nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, dėl nepaklusimo teisėtam pareigūno reikalavimui 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo grąžintas atgal į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Atsakant į skundo argumentus, tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios, nereiškia, jog jos negali būti vertinamos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų. Čia pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos ne tik A. S. pastarųjų metų pastangos išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, bet nurodyti ir konkretūs duomenys, dėl kurių nuteistajam neleista išeiti į laisvę anksčiau laiko: stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties; mąstymo ir elgesio prieštaringumus; nepakanka gebėjimų priimti kitų asmenų pozicijos, teikiamo atgalinio ryšio, ypatingai tuomet, kai situacija klostosi jam nepalankia linkme ir apriboja jo galimybes pasiekti asmeninius tikslus ar patenkinti poreikius, dėl ko nuteistasis gali stokoti savitvardos bei savikontrolės išlaikymo; geba iš dalies atpažinti savo problemines sritis, nors ir atsakomybę linkęs perkelti ir minimizuoja žalą, menkina savo vaidmenį probleminėje situacijoje, linkęs nepastebėti sunkumų, susijusių su nusikalstamu elgesiu. Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad toks A. S. mąstymas rodo, kad jis linkęs koncentruotis į save, jo turimos nuostatos kelia abejonių, ar nuteistasis iš tiesų gailisi padaręs žalą, taip pat ar tinkamai supranta savo nusikalstamų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes.
11. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skunde išdėstytu argumentu, kad nuosprendžiu jau buvo įvertintas nusikalstamų veikų pavojingumas ir paskirta atitinkama bausmė. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą A. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertinti priimant Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu šis nuosprendis buvo pakeistas), tačiau šie duomenys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę ir jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, yra svarbūs ir neturėtų būti sumenkinami. Nustatyti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju teismas sutinka, kad, kaip rodo medžiagos duomenys, nuteistajam iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės liko atlikti sąlyginai nedidelę bausmės dalį, vis tik padaryto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nors A. S. nuo 2013 m. kovo 28 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nelaikytina, kad praėjo pakankamai laiko nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje buvo aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl šiuo metu nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistasis skunde nepateikė, naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.