Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 91-104 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje pateikė teismui tvirtinti 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-104 taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 11 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. A. S. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Siūloma teismui nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.

A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 28 d., pabaiga – 2023 m. kovo 28 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Anksčiau teistas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio 9 d. komisijos priimto nutarimo Nr. 91-104 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atitikimas formaliems kriterijams dar nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. S. laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (panaudodamas fizinį smurtą sumušė nukentėjusįjį, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, taip pat neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno dokumentus), kaltės teisme nepripažino, jam likusi atlikti bausmės dalis dar tikrai didelė (4 m. 11 mėn. 23 d.) ir, nors šios aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra vertinamos kaip esminės, o nusikaltimo pobūdis jau buvo įvertintas nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant jo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Teismas pažymi ir tai, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vertintina, kad prieš įvykdydamas nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. S. jau buvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nesulaikė jį nuo naujos, sunkesnės nusikalstamos veikos padarymo.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net aštuoniolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką jam skirta vienuolika drausminių nuobaudų. Nors nuteistasis penkis kartus skatintas ir nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. neturi galiojančių nuobaudų, atkreiptinas dėmesys, kad nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymas atitinkamai jį charakterizuoja bei rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama A. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jam vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (18 kartų yra pažeidęs pataisos įstaigos tvarką, dviprasmiškas požiūris į prižiūrinčius pareigūnus ir esančią tvarką). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistojo nusikaltimo analizė paviršutiniška, sunkiai gali paaiškinti, dėl ko nusikalto, teigia, kad nusikalto momentiškai, neplanuodamas, kaltės, kad užmušė žmogų, nepripažįsta, teigia, kad su juo buvę pažįstami sumušė nukentėjusįjį, kai jis buvo išvažiavęs, ir apskritai nuosprendyje prirašyta dalykų, kurių išvis nedarė. A. S. yra naudojęs instrumentinę agresiją siekdamas savo tikslų, t. y. norėdamas atsiimti skolą, iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų. Nuteistasis spręsdamas savo problemas pasirinko ne konstruktyvų būdą, o savo nemalonią padėtį aiškina kaip reakciją į nukentėjusiojo netinkamą elgesį (skolos negrąžinimą), taip pat dėl padarytų pažeidimų ŠTI kaltina nesutarimus su prižiūrinčiu pareigūnu. A. S. iki suėmimo dėmesį sutelkdavo tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas; linkęs pasitikėti „sveiku savo protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Jis anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu ir tai, kad, kalbėdamas apie ateities tikslus, nuteistasis teigia, jog nori išvažiuoti į užsienį, turi visokių minčių, tačiau jų nedetalizuoja.

Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-104 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-104 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.