Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 91-104, kuriuo nutarta taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. S. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 28 d., o pabaiga – 2023 m. kovo 28 d.Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. balandžio 5 d., buvo 4 metai 11 mėnesių 23 dienos. Komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 91-104 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam A. S., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar nėra įtikinanti ir nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas jo padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, kadangi tokiu būdu nuteistasis antrą kartą yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, jog nuteistasis vis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ,,(duomenys nesklebtini)“, kuriuose jau ir taip nėra izoliuotas nuo visuomenės. Tokiu būdu apylinkės teismo motyvai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo ir netaikydamas lygtinio paleidimo instituto, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2003) 22, dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo. Pažymima, jog būdamas paleistas lygtinai, jis susirastų geriau apmokamą darbą, kas neabejotinai palengvintų finansinių įsipareigojimų įvykdymą. Be to šiuo metu, jo elgesys koreguojamas teigiama linkme – galiojančių nuobaudų neturi ir nedaro naujų pažeidimų. Akcentuotina ir tai, kad jis yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio. Skunde vadovaujamasi ir teismų praktika, kurioje nurodoma, kad formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas bei tai, kad materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas jau pats savaime sudaro pagrindą tikėtis nenusikalstamo elgesio ateityje. Nuteistojo A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo A. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Byloje esantys duomenys betarpiškai patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 35 balai, kas priskiriama žemai rizikos grupei, o tai iš esmės būtų pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Vertinamuoju atveju, vis tik nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakant į skundo argumentus, pažymima, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose nėra laikytinas bausmės atlikimu esant neizoliuotam nuo visuomenės. Tuo labiau Pusiaukelės namai taip pat atlieka įkalinimo įstaigos funkcijas, tik itin sušvelnintomis sąlygomis, kurios yra skirtos tolimesniam nuteistojo reintegracijos į visuomenę proceso pagerinimui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenimis, pripažįsta, kad A. S. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiui. Akivaizdu, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, penkis kartus skatintas, šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, taip pat dalyvauja įvairiuose socialinio užimtumo renginiuose. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors akivaizdu, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikę keli kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, nuostatos, galintys turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors A. S. gyvenime nuolatinių agresijos epizodų nėra, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, vis tik yra buvę epizodų, kai nuteistasis, siekdamas savo tikslų yra naudojęs instrumentinę agresiją, kitų asmenų atžvilgiu. Be to, nusikalstamos veikos, dėl kurios įvykdymo, šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo metu, A. S. buvo supykęs ir praradęs savitvardą, ko rezultate ir padarė nusikalstamą veiką. Šioje vietoje pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika, vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokyti, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis spręsdamas problemas ne visada sugeba pasirinkti konstruktyvų problemų sprendimo būdą ir yra linkęs minimalizuoti savo atliekamų veiksmų pasekmes, kitų asmenų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu nuteistasis teigia, jog vienintelė jo turima problema, tai laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi jos metu negali bendrauti su vaiku. Tačiau aptartos aplinkybės, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis nėra empatiškas kitų visuomenės narių atžvilgiu ir savo interesus iškelia aukščiau kitų asmenų, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Netaikant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra A. S., ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas net vienuolika kartų ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis. Be to, tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios, nereiškia, jog jos negali būti vertinamos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl padarytų pažeidimų, nuteistasis kaltina nesutarimus su prižiūrinčiu pareigūnų, kas tik patvirtina aplinkybę, kad A. S. linkęs minimalizuoti savo indelį į daromus pažeidimus. Šių duomenų visumoje konstatuojama, jog nuteistasis, nors išsako savo nuomonę, kad apskritai remia visuomenines vertybes, tačiau akivaizdu, kad savo elgesiu pozicionuoja labiau antivisuomenines nuostatas. Tai neleidžia daryti išvados, kad lygtinis paleidimas ir taikoma probacija šiuo metu jau pasiektų jiems keliamus tikslus. Svarbu paminėti ir tai, kad, šiuo metu nuteistojo atžvilgiu jau yra išreikštas pasitikėjimas ir jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ,,Pusiaukelės namuose“, o tai neabejotinai yra paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį ir stengtis koreguoti jį išimtinai teigiama linkme.Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės, o sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, juos pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, todėl nuteistojo skunde nurodyta teismų praktika neturi svertinės reikšmės, kuri būtų besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Akcentuotina ir tai, kad, nors A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir jį sudaro 30 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo 2017 m. rugpjūčio 17 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Tuo labiau, kad iš 30 balų tik 13 balų yra statiniai, o net 17 balų yra kintantys. Juos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo metu šie tikslai dar nepasiekti.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą, be to laisvės atėmimo bausme siekiama užtikrinti visuomeninį interesą, kas nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius duomenis, pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nebūtų užtikrinama. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kad nenustatytas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.