- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 1-42-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00174-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Civilinis ieškovas
- R. P., A. D., P. D., R. D., J. D., M. B.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.2.3.1.; 1.2.28.4.; 1.2.29.3.; 2.1.15.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7..
2014 m. sausio 10 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1991-(duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, 2012-02-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. tvarka, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekdamas įgyvendinti, kad V. D. įvykdytų jo pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę – prieš tai V. D. paskolintų ir jam negrąžintų 500 Lt skolą, 2013 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k. esančiame V. D. name – kambaryje, pareikalavo grąžinti skolą ir kad reikalavimas būtų įvykdytas, tyčia, padarydamas didelę žalą V. D. interesams, pavartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė mediniu pagaliu sėdinčiam ant lovos V. D. per galvą, krūtinę, rankas, dešinę blauzdą, po ko parvertė nukentėjusįjį ant grindų ir ne mažiau kaip keturis kartus abejomis kojomis užšoko ant krūtinės ir pilvo, taip padarydamas kraujosruvą kairio smilkinio minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas veide, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, muštines žaizdas dešinėje blauzdoje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, kairės pusės daugybinius šonkaulių lūžius, dešinių 8, 9, 10 šonkaulių lūžius, kraujosruvas širdies, plaučių paviršiuje, plonųjų žarnų sienelėse ir pasaite, plačią kraujosruvą kairės pusės užpilvaplėviniame tarpe, kairio inksto, blužnies sumušimą, plonosios žarnos ir pasaito plyšimą, kas komplikavosi abipusiu plaučių, krūtinplėvės ir pilvaplėvės uždegimu, smegenų pabrinkimu, ūmiu poliorganiniu nepakankamumu, dėl ko nuo krūtinės ir pilvo sumušimo V. D. 2013-03-29 23 val.50 min. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė, ir savavaldžiaudamas dėl nukentėjusiojo skolos, po fizinio smurto panaudojimo už skolą, pasiėmė V. D. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos“, IMEI numeriai 353135/05/080192/4 ir 353136/05/080192/2, 55 Lt vertės, ir televizijos priedėlį „TV STAR T910“, 79 Lt vertės, bei paėmė svetimą, V. D. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 0376885, kurį neturėdamas teisėto pagrindo, tą pačią dieną, automobiliu parsivežė namo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vadoklių sen., Panevėžio rajone, iki 2013-03-29 14 val. 25 min., kol sugyventinė G. J. dokumento nepateikė savo iniciatyva policijos pareigūnams, t. y. tyčia, savavaldžiaudamas nužudė V. D. bei neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno dokumentą.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. D. jam buvo skolingas 420 Lt ir šios skolos jam ilgą laiką negrąžino. 2013-03-27 jo tikslas buvo nuvažiuoti pas V. D., į savivaldybę ir išsiaiškinti, ar jis (V. D.) gauna kokias nors pajamas. Pakeliui pas V. D. prie parduotuvės sutiko pažįstamus G. K. ir A. M. G. K. paprašė jį pavežti iki Sodų gatvės. Kadangi jam buvo pakeliui, sutiko jį pavežti. G. K. pasikvietė kartu važiuoti ir A. M. Visi trys nuvažiavo iki V. D. namų. Jis užėjo pirmas, po minutės atėjo ir G. K. su A. M.. Su V. D. šnekėjo, ar važiuoti į savivaldybę, ar jis sugebės jam grąžinti tą skolą. V. D. aiškino, kad turi gauti pajamas, kaip užstatą siūlė daiktus. Jam tų daiktų nereikėjo ir jis jų neėmė. Vis tik su V. D. susitarė nuvažiuoti iki savivaldybės ir viską išsiaiškinti. Jau ėjo iki durų, tačiau V. D. pradėjo bėgioti po kambarį, aiškino, kad nevažiuos, nes yra girtas. V. D. norėjo temti už rankos, tačiau jis griuvinėjo ant žemės. Buvo nugriuvęs gal kokius 4 kartus. Jį vis pakeldavo, tačiau V. D. vėl griūdavo. Po to vėl susitarė važiuoti į savivaldybę ir V. D. nuėjo į savo kambarį pasiimti striukės. V. D. laukė koridoriuje. V. D. nesulaukęs ėjo jo ieškoti. V. D. apsivilkęs striukę sėdėjo ant savo lovos ir niekur nevažiavo, rankoje turėjo apie 0,5 m ilgio ir 0,5 cm storio lango apvadą. Iš V. D. atėmė tą lango apvadą. Iš pradžių tuo apvadu trenkė per durų staktą, po ko jis sulūžo. Po to 2–3 kartus juo V. D. sudavė per plaštakas. Nuo smūgių tas apvadas vis perlūždavo. Kas liko iš to apvado numetė ant žemės. Vėl sutarė su V. D. važiuoti iki savivaldybės ir ėjo link koridoriaus, tačiau prie pat koridoriaus durų V. D. įsikabino jam į striukę ir visu svoriu tempė jį žemyn. Kad nesuplėšytų jo striukės V. D. sudavė 2–3 smūgius. Vieną smūgį sudavė alkūne, kitą kumščiu. Sudavė į krūtinę. V. D. nugriuvo koridoriuje ant kažkokių pagalių, užsigavo kairį smilkinį, kuris pamėlynavo. Kad jis nebegulėtų V. D. pasodino ir toliau įkalbinėjo jį važiuoti iki savivaldybės. Tada prie jų priėjo A. M. ir paprašė V. D. duoti parūkyti. V. D. atsisakius tai daryti, A. M. jam 2 kartus spyrė į šoną. A. M. su V. D. konfliktavo ir vieną kartą buvo užlipęs jam ant pilvo, tačiau nešokinėjo. Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo iki automobilio pasiimti telefono. Gal po dviejų minučių grįžo, V. D. sėdėjo toje pačioje vietoje, buvo sąmoningas, pasakė, kad neturi pinigų, nes jam jokių pašalpų nemoka, todėl į savivaldybę važiuoti neverta, jam (kaltinamajam) nesugebės grąžinti skolos. Tada V. D. liepė kitą dieną 8 val. ryto ateiti pas jį (kaltinamąjį) atidirbti. Susitarė su V. D., kad jis atidirbs ūkio darbus, nes vis tiek skolos negrąžins. V. D. jam kaip užstatą ėmė siūlyti savo darbo biržos knygelę ir telefoną. Paėmė iš V. D. tuos daiktus, žadėjo juos jam grąžinti kitą dieną, kada jis būtų atėjęs. Nunešė tuos daiktus į automobilį ir ten juos padėjo. Netrukus prie automobilio atėjo ir A. K.. A. M. kvietė gal 2-3 kartus. Po to visi išvažiavo. Pripažįsta, kad prieš V. D. pavartojo fizinį smurtą, dėl to labai gailisi ir atsiprašo, tačiau tikrai nenorėjo jo sužeisti ar kaip nors kitaip sutrikdyti jo sveikatą. Apie tai, kad V. D. guli ligoninėje sužinojo kitą dieną. Buvo nuvažiavęs į ligoninę. Ligoninėje buvo sutikęs savo buvusią klasiokę A. D., kuriai pasakė, kad turi V. D. darbo biržos knygelę ir telefoną. A. D. jo klausė apie pasą. Apie pasą jis nieko nežinojo. V. D. daiktus jam padavė įmautėje, kas joje dar buvo jis nežiūrėjo. Daugiau su A. D. nieko nekalbėjo, jai neaiškino, kas ką darė, ji duoda melagingus parodymus. Apie televizoriaus priedelį nieko nežino. Nesutinka, kad savavaldžiaudamas nužudė V. D. Prieš jį vartojo fizinį smurtą, tačiau jokios skolos iš jo nereikalavo, nes žinojo, kad jis neturi pinigų. Apie tai V. D. jam pats pasakė. Jis tik su V. D. norėjo nuvažiuoti į savivaldybę. V. D. atsisakius važiuoti, jis to konflikto metu pavartojo prieš jį smurtą. G. K. ir A. M. nesakė, dėl ko važiuoja pas V. D. Jokio skolos raštelio V. D. nereikalavo rašyti. Žino, kad V. D. yra skolingas ir kitiems asmenims. Apie brolių, seserų pagalbą jam su V. D. nėra kalbėjęs. Nėra matęs, kad jis su jais būtų bendravęs. Jis ant V. D. nešokinėjo. Nežino, kodėl G. K. duoda tokius parodymus. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta. Sutinka tik su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Jeigu V. D. ligoninėje buvo gydomas dėl jo padarytų sužalojimų, tai ligonių kasoms atlygins padarytą žalą. Dėl jo pavartoto smurto V. D. specialisto nustatyti sužalojimai atsirasti negalėjo. Į kojas, į dešinę blauzdą, pilvą, nugarą V. D. smūgių nesudavė. Kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti V. D. pačiam nukritus. Suduodamas V. D. smūgius į plaštakas, į krūtinę apie pasekmes negalvojo, negalvojo, kad V. D. bus padaryti sužalojimai. Jam V. D. daiktų ir dokumentų nereikėjo. Tikslo jų pasisavinti ar panaudoti neturėjo. Juos paėmė kaip užstatą, kad V. D. kitą dieną pats ateitų pas jį ir jam jo nereikėtų ieškoti. V. D. pas jį yra dirbęs ir anksčiau, tik ne už skolas. Anksčiau apie A. M. veiksmus prieš V. D. nieko nesakė, nes nenorėjo jo išduoti, jį dangstė. Dėl nužudymo taip pat savo kaltės nepripažįsta. Nepripažįsta būtent tų nustatytų smūgių.
2013-04-26 parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietas, kuriose apsimesdamas per daug girtu, kad nevažiuotų į savivaldybę, V. D. pats griuvinėjo, taip pat parodė vietą namo koridoriuje, kur A. M. vieną kartą abejomis kojomis buvo užšokęs V. D. ant krūtinės bei vietą lauke prie V. D. namo, kur jam pats V. D. padavė savo telefoną ir pažadėjo kitą dieną ateiti pas jį atidirbti už skolą (T. 2, b. l. 138-140).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyt:.
Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad V. D. buvo jos brolis. Kaltinamojo nepažįsta. 2013-03-28 iš ryto jai paskambino kito brolio A. žmona J. D. ir pranešė, kad yra sumuštas ir į ligoninę nuvežtas jos brolis V. D. Tuo metu praktiką ligoninėje atlikinėjo brolio Albino dukra A. D. Atvykusi į ligoninę palatoje rado A. ir brolį. V. D. buvo sąmoningas, visiškai suprato ką kalba, tik labai dejavo dėl didelių skausmų, rodė pilvą, kuris buvo labai kietas. V. D. sakė, kad buvo skolingas, dėl to jį ir primušė. Jo klausė, už ką jis buvo skolingas. Sakė, kad A. S. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, jis buvo paėmęs kelis pakelius cigarečių ir jam neatidavė skolos. V. D. sakė, kad jį mušė su kėdės atlošu, ant jo šokinėjo. Paklaustas, kodėl jis niekam nepaskambino, V. D. atsakė, kad A. S. telefoną iš jo paėmė. Tą telefoną V. D. ji buvo padovanojusi gimtadienio proga. V. D. jai sakė, kad jie buvo atvažiavę trise, tačiau jį mušė tik A. S. V. D. jai dar minėjo, kad A. S. grasino jį pakarti ant medžio, jeigu jis rašys pareiškimą. Brolis minėjo ir tai, kad buvo netekęs sąmonės ir kad buvo nuėjęs iki kaimynų prašyti pagalbos. Su V. D. ligoninėje bendravo apie 1,5 valandos. Jiems bešnekant V. D. sustojo širdis ir jį išvežė į reanimaciją. Gal po trijų dienų kartu su A. D. ir J. D. buvo nuvažiavusi pas V. D. į namus. Juose rado du raštelius. Vienas buvo parašytas ant seno popieriaus, kitas ant naujo, švaraus popieriaus. Ant abiejų popierių buvo brolio raštas ir jo parašai. Juose buvo parašyta, kad brolis yra skolingas ir iki tam tikros dienos pasižada atiduoti skolą. Taip pat pastebėjo, kad iš brolio namų buvo dingęs televizoriaus priedelis. Iki įvykio paskutinį kartą brolį matė prieš dvi savaites. Pas jį dažnai nuvažiuodavo, jam padėdavo, nuveždavo maisto. Per savaitę vieną kartą jie pasiskambindavo. Šalia V. D. gyvena kitas jos brolis Albinas. V. D. pas jį nueidavo, jie dalindavosi, jeigu ko trūkdavo. Kai atvažiuodavo pas brolius, automobilį pastatydavo pas A. D.. Tada nueidavo pas V. D. ir jį atsivesdavo pas A. D.. Brolį V. D. palaido ji kartu su kitu broliu P. D. Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Dokumentais yra pagrįsta tik dalis civilinio ieškinio. Duobkasiai, kunigas ir giesmininkai jokių dokumentų neišduoda, todėl jų neturi. Už vainikus čekių taip pat neturi, nes juos pirko turguje. Paminklą planuoja pastatyti už 6000 Lt, bet kol kas dar jo nėra užsakę, nes neturi pinigų. Iš viso jai padaryta 6891,53 Lt turtinė žala. Iš šios sumos jau išskaičiuota 1040 Lt pašalpa. Prašo priteisti ir 100 000 Lt neturtinės žalos, nes netekusi brolio patyrė stresą, pirko vaistus, nemiegojo naktimis.
Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo jaunesnysis brolis ir gyveno motinos name, apie 250-300 m atstumu nuo jo namo. 2013-03-28 prieš 8 val. jam paskambino kaimynas K. K., kuris pasakė, kad jo brolis V. yra sumuštas ir jam iškvietė greitąją pagalbą. Nuvažiavęs į K. namų kiemą, pavėsinėje rado sėdintį brolį. V. D. atrodė blogai, buvo išbalęs, akys išvirtę, prie ausies matė mėlynę. Brolis jam sakė, kad jį primušė, tačiau kas, kaip primušė, jis nieko neaiškino. Pats į ligoninę nevažiavo, nes tuo metu ligoninėje dirbo jo dukra A., todėl jai paskambino ir paprašė pasitikti greitosios pagalbos automobilį. Išvežus brolį pas K. atvažiavo A. S., kuris, nieko neklausus, pradėjo aiškinti, kad V. D. jis nemušė, tik truputį jam sudavė, V. D. tik apsimeta. Kur jam sudavė A. S. nesakė. Su broliu susitikdavo beveik kiekvieną dieną, nes šalia gyveno. Jie vienas kitam padėdavo. Anksčiau brolio sumušto nėra matęs. Broliui jokia koja nebuvo lūžusi. Apie skolas brolis V. D. jam nieko nėra minėjęs. Po įvykio kartu su seserimi buvo nuvykęs pas V. D. į namus. Juose pasigedo brolio telefono ir televizoriaus priedelio. Brolį laidojo sesuo R. su kitu broliu P. Pats prie laidotuvių neprisidėjo. Yra pareiškęs 10 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes netekęs brolio patyrė išgyvenimus, be to, liko tušti motinos namai, kurių nebus kam prižiūrėti, brolis jam nebepadės namų ūkio bei miško darbuose.
Nukentėjusysis P. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. 2013 m. kovo 28 d. apie 9 valandą jam paskambino sesuo R. P. ir pranešė, kad brolis yra sumuštas, guli ligoninėje. Sesuo jam sakė, kad brolį sumušė trise. Kadangi jis vežioja turistus, buvo išvykęs į kelionę, todėl į ligoninę nenuvyko. Įvykio aplinkybių nežino. Vėliau buvo kalbama, kad brolis buvo kažkam skolingas 30 litų. Pats apie brolio skolas nieko nežino, jie apie tai niekada nekalbėjo. Jo ir brolio V. D. santykiai buvo geri. Vasarą nebūdavo savaitės, kad jis pas abu brolius į kaimą nenuvažiuodavo. Juk ten buvo jo tėviškė, motinos sodyba, sodas, daržas. Brolį gyvą paskutinį kartą matė prieš savaitę. V. D. pinigų visą laiką turėdavo, nes jų užsidirbdavo tai bendrovėje, tai pas žmones. Jeigu kartais būdavo skolingas už elektrą, pasakydavo, jis sumokėdavo. Kiek galėjo, tiek broliui padėjo. V. D. jam užaugindavo daržovių. Brolį laidojo jis kartu su seserimi R. Yra pareiškęs 3000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Jį sudaro laidojimo, transporto išlaidos. Jis sumokėjo 1000 Lt už gedulingus pietus, tačiau ši suma įskaičiuota į sesers ieškinį. 3000 Lt yra pusę paminklo vertės. Ši suma į sesers civilinį ieškinį neįskaičiuota. Paminklas dar neužsakytas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad liko sodyba be priežiūros, reikės važiuoti ją prižiūrėti, kainuos transporto išlaidos, darbo jėga. Žino, kad neturtinė žala, tai pergyvenimai, stresai. Jam dar gali pablogėti sveikata.
Nukentėjusysis J. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Apie įvykį sužinojo būdamas Vilniuje, komandiruotėje. Iš ryto paskambino sesuo R., pasakė, kad blogai su broliu V., kad jis guli ligoninėje. Po to paskambino kitą dieną, pasakė, kad brolis mirė. Grįždamas iš Vilniaus užvažiavo pas brolį A. D. pasidomėti, kas įvyko. A. pasakė, kad V. sumušė kažkas iš miestelio gyventojų. Už ką mušė, tokios kalbos nebuvo. Už ką jį galėjo sumušti, neklausė. Nesidomėjo, kas mušė, už ką mušė, nes tų žmonių vis tiek nepažįsta. Prieš tai pas brolį paskutinį kartą buvo 2012-11-01. Per metus su broliu V. matydavosi gal porą kartų. V. pas jį namuose nėra buvęs. Kai pas brolį nuvažiuodavo, nuveždavo jam maisto, pabūdavo ir tą pačią dieną grįždavo namo. Apie brolio finansinius įsipareigojimus, apie tai ar jis buvo kam nors skolingas, nieko nežino. Reiškia 50 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes prarado brolį.
Nukentėjusysis R. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Apie įvykį nieko nežino. 2013 m. kovo 28 d. buvo namuose. Paskambino sesuo R. P. ir pranešė, kad V. D. ligoninėje. Nuėjo į ligoninę, bet brolis nebekalbėjo, buvo komos būsenos. Paskutinį kartą su V. buvo susitikęs prieš 2 savaites, kadangi buvo jį pasikvietęs talkon padėti paruošti daržą. Tai buvo kovo pradžioje. Su broliu dažniausiai bendraudavo telefonu. Jis džiaugdavosi, kad turi darbą, kad įsidarbino pas ūkininką. Jis prižiūrėjo ir slaugė iki mirties jų motiną. Materialiai broliui prižiūrėti motiną nepadėdavo. Apie brolio skolas nieko nežinojo. Jam niekuo nepadėdavo, nes turi pirmą neįgalumo grupę. Pas brolį nuvažiuodavo kartą į pusę metų. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl to įvykio pergyveno, susinervino, dėl kraujospūdžio pateko į ligoninę.
Nukentėjusysis J. D. teisme parodė, jog V. D. buvo jo brolis. Apie įvykį nieko nežino. Paskambino brolis R. ir pasakė, kad V. sumuštas, guli ligoninėje. Buvo nuvykęs į ligonine, bet su broliu nebendravo, jis jau buvo reanimacijos skyriuje. Po motinos mirties su broliu V. susitikdavo tik per didesnes šeimos šventes. Apie savo turimas skolas brolis jam nieko nepasakojo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Jie buvo vienos motinos, tačiau skirtingų tėvų. 2013 m. kovo mėn. 28 d. jam paskambino sesuo R. P. ir pranešė, kad brolis V. žiauriai sumuštas, guli ligoninėje. Jo santykiai su V. buvo normalūs, draugiški. Sueidavo, pašnekėdavo. Paskutinį kartą brolį matė per motinos dieną. Važiuodavo pas brolį per motinos dieną, per visų šventų dieną, dar kada nuvažiuodavo. Apie savo išgyvenimus, skolas jis nesipasakodavo. Brolis pas jį neatvažiuodavo. Ligoninėje pas jį nebuvo, sutrukdė darbas. Byloje reiškia 10 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes brolio mirtis jam sukėlė skausmą, pergyvenimus.
Liudytoja A. D. teisme parodė, jog V. D. buvo jos dėdė. 2013-03-28 nuo 8 val. atliko praktiką VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninė. Truputį po 8 val. jai paskambino tėtis A. D., kuris pasakė, kad V. išvežė su greitąja į ligoninę, nes jį kažkas primušė, paprašė nueiti pasižiūrėti. Paklausė, kas jį sumušė. Pasakė, kad tiksliai nežino, bet buvo atvažiavęs A. S., kuris tuo įvykiu domėjosi, todėl galėjo būti ir jis. Nuėjusi į priėmimo skyrių sužinojo, kad dėdė reanimacinėje apžiūros palatoje. Nuėjusi ten rado gydytojus, apžiūrinėjančius V. D. Matė V. D. veido kairėje pusėje vieną kraujosruvą. Daugiau ant kūno jokių sužalojimų nesimatė, buvo vidiniai sumušimai. Gydytojai dėdės klausinėjo, kas jam nutiko. V. D. sakė, jog vakar apie ketvirtą valandą buvo sumuštas namuose. Jai pasidarė silpna, todėl išėjo į koridorių. Į priimamąjį atėjo A. S. Jis domėjosi V. A. S. pasakė, kad jis priimamajame. A. S. garsiai šaukdamas klausė kas jam buvo. Jam pasakė, kad nežino ir kad gal jis geriau gali žinoti, kas nutiko jos dėdei. A. S. rėkdamas pradėjo teisintis, kad jis V. D. nemušė, kad V. D. jam buvo skolingas 1000 Lt, kad jis jam tik per pirštus sudavė. A. S. dar pasakė, kad jam nebuvo jokio reikalo V. D. mušti, nes jis jam turėjo atidirbti už skolą. Pamatė, kaip iš V. D. palatos išėjo gydytojai. Nubėgo pas dėdę ir jo paklausė, kas jį sumušė. Dėdė buvo sąmoningas, sakė, kad jį mušė A. S., nes jis jam buvo skolingas. Pasak dėdės, kartu su juo dar buvo atvažiavę G. K. ir A. M., tačiau jį mušė tik vienas A., kuris iš kėdės jam kelis kartus trenkė į pilvą, po to jį spardė, o kas buvo toliau jis nebeprisimena, nes greičiausia prarado sąmonę. V. D. jai dar minėjo, jog A. S. paėmė jo pasą ir telefoną, dėl ko negalėjo niekam paskambinti. Kai dėdę išvežė tirti, ji sugrįžo į koridorių, kuriame dar buvo A. S. A. S. jai sakė, kad V. D. viską meluoja, išsigalvoja ir jeigu nori turėti problemų, jis padegs jo gryčią. Tada jai paskambino tėvo sesuo R., pasakė, kad atvažiavo į ligoninę. Ją perspėjo, kad ligoninėje yra A. S. ir kad ji gali jį (kaltinamąjį) susitikti. Pati susitiko su R. ir jai pasakė, kad V. D. išvežė tirti. Apie 11.30 val. jai paskambino teta ir pasakė, kad V. D. sustojo širdis. Nubėgo į reanimaciją. Tuo metu jai paskambino A. S. ir pradėjo rėkti „tai kas jam yra, aš jam nieko nedariau, tegul neapsimetinėja“. A. S. pasakė, kad V. D. sustojo širdis. Jis toliau šaukė, kad V. D. gal kur nors pats nukrito, kai jis išvažiavo, prašė jam pranešti, jeigu ką sužinos. Tą pačią dieną su policijos pareigūnu buvo nuvykusi į V. D. namus, bet nieko įtartino nepastebėjo. Policijos pareigūnams minėjo apie tai, kad dėdę mušė kėde. Apžiūros metu dėdės namuose matė vienintelę kėdę be atlošo. Kai buvo su policininku jokio raštelio V. D. namuose nerado. Vėliau jo namuose raštelį rado jos mama su teta. Po laidotuvių dar kartą su mama buvo nuėjusios į V. D. namus ir rado dar vieną raštelį, rašytą dėdės. Ten buvo rašoma, kad V. D. skolingas S., pasižada atiduoti skolą. Kad jį sumušė A. S. dėdė papasakojo ir tą pačią dieną į ligoninę atvykusiai tetai R. P.
Liudytojas G. K. teisme parodė, kad 2013-03-27 ryte buvo savo namuose Vadokliuose, Sodų g. 15. Apie pietus pas juos buvo atėjęs A. M., kuris namuose girtavo su jo tėvu A. K. Po to jis išėjo iki Vadoklių parduotuvės. Ten sutiko savo draugą A. S., kuris buvo atvažiavęs automobiliu „Ford Tranzit“. A. S. jam pasiūlė pasivažinėti po Vadoklius. Pasivažinėję po Vadoklius grįžo prie parduotuvės. Prie parduotuvės sutiko A. M.. A. S. jį pakvietė sėstis į automobilį ir pasakė „važiuojam pas V. D. pasišnekėti“. Nuvažiavo iki V. D. namų. Jis su A. M. pasiliko parūkyti, o A. S. vienas užėjo pas V. D. Parūkę, po kokių 2-3 min. taip pat užėjo į vidų. V. D. su A. S. aiškinosi dėl kažkokios skolos. A. S. rankoje turėjo pagalį, panašų į šepečio kotą, kuriuo V. D. sudavė kokius 4-5 smūgius į krūtinę ir šonus, šaukdamas „kada pinigus atiduosi“. V. D. prašė A. S. jo nebemušti, žadėjo atiduoti pinigus. Tas pagalys buvo apie metro ilgio ir apie 3-4 cm skersmens. Jis nuo smūgių lūžinėjo, skilinėjo. Matė, kaip V. D. atsistojo. Įvyko susistumdymas ir V. D. nugriuvo. Tada A. S. abiejomis kojomis ėmė šokinėti V. D. ant krūtinės, užšoko gal 3-4 kartus. V. D. prašė A. S. baigti ant jo šokinėti. Po šokinėjimų V. D. dejavo. Nematė, kad A. S. V. D. būtų mušęs kėde. Taip pat matė, kaip A. S. traukė priedelį. Nebegalėdamas į tai žiūrėti išėjo į laiką ir nuėjo prie mašinos. Gal po 1-2 min. išėjo A. S., o po jo išėjo ir A. M. Visi sėdo į automobilį ir sugrįžo į Vadoklius. Matė, kaip automobilyje A. S. apžiūrinėjo priedelį, telefoną ir kažkokią knygutę. A. S. pats išsitraukė tą priedelį. Kaip A. S. paėmė telefoną, jis nežino, tačiau jį matė padėtą ant televizoriaus. Nematė, kad A. M. būtų vartojęs smurtą. Negirdėjo, kad A. S. V. D. būtų kvietęs važiuoti į savivaldybę. Kai jie važiavo A. S. jiems sakė, kad už skolas kitą dieną V. D. jam atidirbs. A. S. bijojo, nes jis yra agresyvus, buvo padegęs A. M. brolį, savo skolininkui ranką sulaužęs, girdėjo kalbas, kad žada padegti tvartą ir panašiai. Dėl to pirmų apklausų metu švelnino A. S. veiksmus, nepapasakodamas visos tiesos apie įvykio aplinkybes. Kad A. S. šokinėjo V. D. ant krūtinės sakė Š. Tik šių aplinkybių iš pradžių nesakė policijai.
2013-04-24 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietą, kurioje A. S. kažką rėkdamas apie skolas pagaliu mušė V. D., taip pat parodė vietą, kur A. S. pargriovė V. D. ant grindų ir dar kažką rėkdamas apie skolas abejomis kojomis šokinėjo ant jo krūtinės, mažiausiai užšoko 4 kartus, bei parodė vietą, iš kurios A. S. paėmė V. D. televizoriaus priedėlį. Jo parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu iš esmės sutampa su parodymais teisiamajame posėdyje (T. 2, b. l. 10-17).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2013-03-27 nuo 12 val. gėrė alų pas A. K. namuose. Tuo metu namuose buvo ir A. sūnus G., tačiau jis negėrė. Vienu metu G. K. išėjo, o po kiek laiko išėjo ir jis. Nuėjo iki Vadoklių parduotuvės. Ten savo autobusiuku „Ford“ privažiavo A. S. Automobilyje sėdėjo ir G. K. A. S. pakvietė važiuoti pas V. D. pasiimti skolos, minėjo, kad V. D. jam yra skolingas 300 Lt. Visi trys nuvažiavo pas V. D. ir nuėjo pas jį į namus. Pirmas į vidų užėjo A. S., o jis su G. K. užėjo keliomis minutėmis vėliau. Užėjęs girdėjo, kaip A. S. reikalavo iš V. D. grąžinti jam skolą. V. D. sakė, kad neturi pinigų. Stovėdamas tarpduryje matė, kaip A. S. mušė V. D. su pagaliu ar šepečio kotu, kuris buvo apie pusmetrį ilgio ir 2-3 cm pločio. Tuo pagaliu jis V. D. sudavė 3-4 smūgius per rankas, šonus. Mušdamas V. D. A. S. reikalavo atiduoti skolą. V. D. prašė jo nebeliesti, pasiimti jo telefoną, priedėlį. Po to A. S., pergriovęs V. D., šokinėjo, trypė ant jo. Pats to nematė, nes tuo metu rūkė, apie tai jam sakė G. K.. Tada A. S. pasiėmė V. D. telefoną, kažkokią knygutę, priedėlį ir jie visi išėjo. Jis iš namo išėjo paskutinis. Nematė, kad A. S. V. D. būtų mušęs su kėde. Nei jis, nei G. K. prie V. D. nelindo, jo nemušė ir jam nieko nedarė, nes neturėjo tam jokio pagrindo. V. D. mušė vienas A. S., nes jis jam buvo skolingas. Jis net nebuvo įėjęs į kambarį, kuriame viskas vyko, o stovėjo tarpduryje. Nematė, kad būtų rašomi kokie nors skolos lapeliai. Negirdėjo, kad A. S. V. D. būtų kvietęs važiuoti į savivaldybę dėl pašalpos. Pirminės apklausos metu nesakė, jog matė, kaip A. S. mušė V. D., nes bijojo. Pats ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad du kartus spyrė V. D. į šoną. Taip sakė, nes buvo sulaikytas, išsigandęs, pasimetęs, bijojo policijos. Jo parodymai teisingi yra teisiamajame posėdyje.
2013-05-02 parodymų patikrinimo vietoje metu A. M.V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietą, kur A. S. tris kartus kumščiu smogė V. D. į krūtinę bei pagaliu nemažiau kaip penkis kartus jam trenkė per rankas, taip pat parodė vietą, iš kurios A. S. paėmė V. D. telefoną ir dokumentus (T. 2, b. l. 58-62).
Liudytojas K. K. teisme parodė, kad V. D. buvo jo kaimynas, gyveno kitoje kelio pusėje, maždaug 50 m. atstumu. 2013 m. kovo 28 d. apie 7 val. pas jį į namus atėjo V. D. ir paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalba. Sakė, kad jam bloga, negerą, jį sumušė. Jis atėjo pasiramsčiuodamas kauptuku. Kas jį primušė ir kada bei už ką V. D. jam neminėjo. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir paskambino jo broliui A. D. A. atvykus, V. kalbėjosi su juo, bet apie ką jis negirdėjo. Vėliau dar buvo atvažiavęs A. S. Ko jis atvažiavo, nesuprato, jis kažką kalbėjo su A., tačiau jų pokalbio negirdėjo.
Liudytoja G. J. teisme parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., augina 1 metų dukrą. 2013-03-28 ryte jai paskambino J. K. ir pasakė, kad V. D. blogai, jį išvežė į ligoninę. Padavė ragelį A. S. ir jis po pokalbio su J. K. kažkur išvažiavo. V. D. buvo daug kam skolingas. Buvo skolingas ir jiems. Jam skolindavo pinigus, nes jis iš pradžių tuos pinigus grąžindavo. Po to kažkas pasidarė su pašalpomis. V. D. skolindavosi maistui, cigaretėms, alkoholiui. Jis labai daug meluodavo. A. S. jai pasakojo, kad pas V. D. jie buvo nuvažiavę trise. Sakė, kad jis su V. D. tik susistumdė, jį pastūmė. Iš pradžių namuose jokių svetimų daiktų nematė. Tačiau antrą kartą atvažiavę policijos pareigūnai paėmė priedėlį, mobiliojo ryšio telefoną ir kažkokius popierius, kurie buvo padėti ant spintos. Kad tie daiktai yra ant spintos policijos pareigūnams pasakė pats A. S.. V. D. gyveno šalia jos brolio K. K.. Ji dažnai būdavo pas savo brolį ir matydavo, kad V. D. nuolatos būdavo vienas, gerdavo. Jis vieną kartą yra paskęs, kad juo niekas nesirūpina. Kažkurią vasarą matė, kaip V. D. užėjo pas V. D., jis buvo išgėręs, jos kažko paprašė, tačiau ji jį išvijo.
2013-05-16 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 119/13 (05) konstatuota, kad V. D. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimo. Į tai nurodo plati, difuzinė poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinių 8, 9, 10 šonkaulių lūžiai, kraujosruvos širdies, plaučių paviršiuje, plonųjų žarnų sienelėse ir pasaite, plati kraujosruva kairės pusės užpilvaplėviniame tarpe, kairio inksto, blužnies sumušimas, plonosios žarnos ir pasaito plyšimas kas komplikavosi abipusiu plaučių, krūtinplėvės ir pilvaplėvės uždegimu, smegenų pabrinkimu, ūmiu poliorganiniu nepakankamumu. V. D. mirė 2013-03-29 d. 23 val. 50 min. Šie sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais(-u) prieš 1-3 paras iki mirties. Šie nustatyti sužalojimai yra difuziniai – išplitę ir/ar susilieję, todėl labiausiai tikėtina, kad padaryti daugkartiniais trauminiais poveikiais, nesant galimybės pasisakyti apie konkretesnį trauminių poveikių skaičių. V. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose, poodinės kraujosruvos veide, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos dešinėje blauzdoje padaryti kietais, bukais daiktais(-u) aštuoniais trauminiais poveikiais, prieš 1-3 paras iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tarp V. D. mirties ir nustatyto krūtinės ir pilvo sumušimo, padaryto prieš 1-3 paras iki jo mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Autopsijos metu paimtame V. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (praėjus parai po hospitalizacijos) (T. 1, b. l. 26-28).
Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas R. Ž. paaiškino, kad V. D. nustatyti blužnies sužalojimas ir plonosios žarnos bei pasaito plyšimas padaryti dėl pilvo, krūtinės stipraus spaudimo, t. y. padaryti veikiant spaudžiamojo pobūdžio traumine jėga. Jie galėjo būti padaryti spaudžiant nukentėjusiojo pilvą kojomis ar šokinėjant ant jo. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spardant kojomis, tiek suduodant smūgius pagaliu ar kėde. Atmeta galimybę, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam asmeniui nugriūvus, nes yra nustatyta plati kraujosruva nugaros kairėje pusėje, taip pat blužnies sumušimas, trūkimas, inksto įtrūkimas. Blužnis paprastai taip sužalojama esant spaudžiančiai jėgai, kaip pilvo, krūtinės spaudimui. Identifikuoti smūgių kiekio negali, nes yra labai plati kraujosruva. Duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti briaunuotu daiktu nėra, nes nėra būdingų briaunomis paliekamų žaizdų, nors visiškai atmesti tokios galimybės negalima, nes krūtinės minkštieji audiniai briaunos poveikio gali ir neužfiksuoti. Šokinėjimas ant krūtinės yra spaudžiančio pobūdžio, todėl išoriškai kraujosruvų galėjo ir nesimatyti. Jo nustatyti sužalojimai V. D. dviem spyriais negalėjo būti padaryti, turėjo būti daugiau smūgių. Pagrindinis sužalojimas yra krūtinės ir pilvo sumušimas. Negali tiksliai atsakyti, ar šis pagrindinis sužalojimas galėjo būti padarytas dviem spyriais, nes ten yra viena kraujosruva ir dar šonkaulių lūžiai, tačiau mažai tikėtina, kad tai galėjo būti padaryta tik dviem spyriais. Įvertinus šonkaulių lūžius, blužnį, inkstus, tikėtina, kad keturis kartus kojomis galėjo būti šokinėja ant V. D. krūtinės, pilvo. V. D. po įvykio galėjo judėti, kol jam nepasireiškė peritonitas (iš trūkusių žarnų evakavosi turinys).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 3199/13(01) matyti, jog V. D. kraujuje etilo alkoholio nėra (T 3, b. l. 34).
2013-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. J. savo iniciatyva pateikė maišelį su TV priedėliu „TV STAR“, mobiliojo ryšio telefonu „SAMSUNG“, V. D. vardu išduotu socialinio draudimo pažymėjimu Nr. SD0376885, trimis nuolaidų kortelėmis, V. D. vardu išduota darbo ieškančio asmens atmintine, pasiūlymu dėl priteistos skolos sumokėjimo, adresuotu V. D. nuo kredito UAB ,,General Financing“, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartimi, sudaryta tarp V. D. ir Vadoklių seniūno V. K., informaciniu lapeliu V. D. vardu dėl socialinės paramos gavimo (T. 1, b. l. 144).
Iš 2013-04-23 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2013-06-19 apžiūros protokolų matyti, kad A. D. pateikė lapelį su tekstu ,,Aš V. D. Prižadu gražinti skola A. S. Skola sudaro 400 Lt. Su procentais – 450. – Skola gražinsiu iki balandžio 23 d. D. 2013.04.21“, TV priedėlio TV STAR naudojimo instrukciją, mobiliojo ryšio telefono „SAMSUNG“ garantijos knygelę (T. 1 b. l. 44, 45-48).
2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2013-06-19 apžiūros protokoluose pažymėta, kad R. P. pateikė 2 raštelius, kuriuose yra ranka rašyti tekstai apie tai, kad V. D. pasižada grąžinti A. S. skolą 410 Lt iki balandžio 22 d., o jei pavėluos nors vieną dieną, mokės su palūkanomis 500 Lt (T. 1, b. l. 65, 66-70).
2013-09-02 UAB „Maxima“ pažymoje nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG DUOS “ 2013 m. kovo mėnesį kainavo 55 Lt (T. 1, b. l. 72).
2013-08-23 UAB „Senukų prekybos centro“ pažymoje nurodyta, kad TV priedelis „TV STAR T910“ 2013 m. kovo mėnesį kainavo 79 Lt (T. 1, b. l. 74).
2013-03-28 įvykio vietos apžiūros bei 2013-04-02 papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k. V. D. gyvenamasis namas yra apie 50 m atstumu nuo kelio, įėjimas į jį pro rytinėje namo pusėje esančias duris. Durys neužrakintos, tik iš lauko pusės užremtos mediniu pagaliu, o iš vidaus rakinamos kabliu. Namas dviejų dalių, viena gyvenama, kita užversta šiukšlėmis. Prieangio šiaurinėje sienoje yra durys į kambarį, kuriame prie rytinės sienos stovi lova, už jos skrynia. Prie šiaurinėje sienoje esančio lango stovi stalas. Prie stalo stovi kėdė su nulaužtu atlošu. Šalia vakarinės sienos stovi spinta, įrengta krosnis ir yra durys į kitą kambarį. Šiame kambaryje prie rytinės sienos stovi lova, prie šiaurinės sienos esančio lango stovi kita lova, šiaurės vakariniame kampe – šaldytuvas, o ant jo televizorius. Šalia vakarinės sienos yra stalas, sekcija, o prie lango dėžė. Kambaryje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (T. 1, b. l. 3-6, 7-12).
Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai
Teismas kaltinamojo A. S. parodymus, kad jis V. D. specialisto nustatytų sužalojimų nepadarė ir jo nenužudė, nukentėjusysis pats griuvinėjo ir galėjo susižaloti, vertina kaip mėginimą išvengti atsakomybės ir atmeta, nes tokius jo paaiškinimus visiškai paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
Iš nukentėjusiųjų R. P., A. D., liudytojų A. D., K. K., S. J. parodymų matyti, jog A. S. sužinojęs, kad V. D. 2013 m. kovo 28 d. ryte su greitąją medicinos pagalba buvo išvežtas į ligoninę, iškarto nuvyko pas jį į namus. Nors V. D. nei A. D., nei K. K. apie įvykio aplinkybes nieko nebuvo pasakojęs, A. S. A. D. pradėjo aiškinti, kad V. D. jis nemušė, o tik nestipriai jam sudavė per pirštus, kad V. D. tik „apsimeta“. Po to skambino į ligoninę A. D., buvo ten nuvykęs, norėjo pasikalbėti su V. D., domėjosi jo sveikatos būkle. A. D. sakė, kad nors V. D. jam skolingas, tačiau jis jo nemušė, nesužalojo, V. D. meluoja ir „apsimetinėja“, grasino padegti jo namą, jeigu jis kreipsis į policiją. Kaltinamasis A. S. teismui negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip elgėsi, jeigu, kaip jis teigia, nukentėjusiojo V. D. nesužalojo.
Nukentėjusysis V. D., būdamas ligoninėje, tiek R. P., tiek ir A. D. papasakojo, kad praeitos dienos (2013-03-27) popietę pas jį į namus buvo atvykę A. S., G. K. ir A. M.. Kadangi buvo skolingas A. S. už cigaretes ir neturėjo pinigų skolai grąžinti, A. S. jį sumušė spardydamas kojomis, šokinėdamas ant pilvo, suduodamas smūgius. Kad A. S. už skolos negrąžinimą V. D. spardė, šokinėjo kojomis ant jo pilvo ir krūtinės, mušė pagaliu, paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, televizoriaus priedėlį ir socialinio draudimo pažymėjimą patvirtino ir įvykio metu kartu su juo buvę G. K. ir A. M.
Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, kad minėti asmenys galėtų apkalbėti bei nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, negauta. Be to šių asmenų parodymai apie žinomas aplinkybes dėl V. D. sužalojimo laiko, būdo, mechanizmo sutampa ir su teismo medicinos specialisto išvada bei jo duotais paaiškinimais teisiamajame posėdyje. Iš jų matyti, jog sunkiausi sužalojimai, sukėlę V. D. mirtį, padaryti didele jėga spaudžiant nukentėjusiojo krūtinę ir pilvą, tai galėjo būti padaryta spaudžiant šias kūno vietas, šokinėjant ant jų. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryt spardant nukentėjusįjį, suduodant jam smūgius pagaliu ir kėde. Tokius sužalojimus griuvinėdamas ir atsitrenkdamas į kietą paviršių nukentėjusysis pats pasidaryti negalėjo.
A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad fizinį smurtą V. D. atžvilgiu vartojo A. M., t. y. jis jam du kartus spyrė į šoną ir buvo užlipęs kojomis ant jo pilvo. Šiuo kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir taip pat atmeta kaip jo gynybinę versiją. A. S. nei 2013-03-29 ir 2013-04-03 įtariamojo apklausoje, nei teismo posėdžiuose skiriant bei tęsiant jam kardomąją priemonę - suėmimą, kuriuose dalyvavo gynėjas, apie A. M. smurto pavartojimą prieš V. D. net neužsiminė. Kodėl vėliau pakeitė parodymus kaltinamasis logiškai paaiškinti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis parodymus pakeitė po byloje gautos pirminės medikų išvados (pažymos) apie V. D. mirties priežastį. Šiuos A. S. parodymus paneigė ir G. K. su A. M.. Be to, ir pats V. D. iškarto po įvykio R. P. ir A. D. pasakė, kad jį mušė tik A. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nebuvo jokio tikslo mušti V. D., to daryti jo neprašė ir A. S. Nors A. M. sulaikytas BPK 140 str. tvarka, tyrėjams žinant V. D. sužalojimų pobūdį, vienos iš apklausų metų pripažino du kartus spyręs V. D. į kojas, tačiau vėliau šiuos parodymus paneigė ir nurodė priežastis, kodėl taip buvo parodęs. Be to, iš teisme duotų specialisto paaiškinimų matyti, kad V. D. nustatyti sužalojimai, sukėlę jo mirtį, dviem spyriais negalėjo būti padaryti, turėjo būti daugiau smūgių.
Taigi remdamasis aptartais įrodymais teismas daro išvadą, kad kūno sužalojimus, sukėlusius V. D. mirtį, padarė A. S., t. y. byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia nužudė V. D.
Nukentėjusiojo V. D. pasakojimuose R. P. bei A. D. ir liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami situacijos netikėtinumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, išgąsčiu, baime, asmenų amžiumi, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, įvykio metu buvusių kai kurių liudytojų neblaivumu.
V. D. nukentėjusiajai R. P. ir liudytojai A. D. nurodė, jog be smūgių kojomis, A. S. jį mušė ir kėde, o G. K. ir A. M. parodė, kad A. S. V. D. mušė pagaliu. Tai nėra esminis prieštaravimas parodymuose ir galėjo gautis dėl pirmiau paminėtų aplinkybių. Be to, ši aplinkybė esminės reikšmės įvykio pasekmėms ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Teismo medicinos specialistas paaiškino, kad labiau tikėtina, jog užfiksuoti smūgiai suduoti apvaliu pagaliu, o ne briaunuotu daiktu.
Akivaizdu, kad šokinėdamas ant krūtinės, pilvo, spirdamas ir suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas A. S. suprato, kad tokie jo veiksmai gali sukelti V. D. mirtį ir nors nenorėjo šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl darytina išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis kaltę neigia ir dėl kitų dviejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nurodo, kad jis iš V. D. jokios skolos nereikalavo, o tik norėjo kartu su juo nuvykti iki savivaldybės išsiaiškinti, ar jis gauna kokių nors pajamų, taip pat tvirtina, kad jis V. D. daiktų nepasisavino, jam jų nereikėjo, o juos paėmė tik kaip užstatą, kad V. D. jam už skolą atidirbtų. Šie kaltinamojo parodymai taip pat vertinami kritiškai, kaip jo gynybinė versija, nes juos visiškai paneigia pirmiau aptarti nukentėjusiosios R. P., liudytojų A. D., G. K. ir A. M. parodymai, kiti bylos įrodymai. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo tikrą ir nerealizuotą teisę ir padarydamas didelę žalą, reikalaudamas grąžinti skolą, pavartojo prieš V. D. fizinį smurtą – tyčia spardė, šokinėjo ant pilvo, sudavė smūgius ir padarė kūno sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė bei paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir televizoriaus priedėlį. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str.1 d. ir 294 str. 2 d. Be to, A. S. neturėdamas teisėto pagrindo po V. D. sumušimo paėmė iš jo namų fizinio asmens dokumentą – V. D. socialinio draudimo pažymėjimą, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 302 str. 1 d.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
BK129 str. 1 d. sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, teismas nenustatė.
Kaltinamasis padarė tris tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių, du apysunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes. A. S. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio iš policijos yra gavusi ir anksčiau. Kaltinamasis narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas, neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. tvarka). Iš specialisto pažymos matyti, kad A. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Nors kaltinamasis yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina vienerių metų dukrą, niekur nedirba, yra jauno amžiaus. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., padarė netiesioginės tyčios forma, nusikaltimai nebuvo iš anksto suplanuoti, padaryti spontaniškai.
Įvertinus visas nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. bus pasiekti A. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo trukmėmis artimesnes sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.
A. S. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms todėl už atskiras nusikalstamas veikas A. S. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).
Į bausmės laiką įskaitomas A. S. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-03-28 iki 2014-01-10 imtinai.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. (V. D. sesers) civilinis ieškinys dėl 6891,53 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 59). Turtinė žala grindžiama laidojimo išlaidomis, kurias sudaro: laidojimo paslaugų įmonės „Liūdinta“ paslaugos už rūbus, katafalko nuomą, žvakes – 1511 Lt, gėlės – 148 Lt, žvakės – 30 Lt, maistas giesmininkams – 47,53 Lt, gedulingi pietūs – 1000 Lt, duobkasiai – 400 Lt, kunigo ir giesmininko paslaugos – iš viso 600 Lt, vainikai (7 vnt.) – 945 Lt, „Velionos“ paslaugos už V. D. kūno paruošimą, jo aprengimą – 250 Lt, paminklas – 3000 Lt. Šį ieškinį R. P. palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, tik nurodė, kad dalis laidojimo išlaidų nėra pagrįsta dokumentais. Duobkasiai, kunigas, giesmininkai dokumentų už savo paslaugas neišduoda. Taip pat neturi čekių už vainikus, nes juos pirko turguje. 3000 Lt už paminklą yra tik pusė sumos. Paminklą ketina statyti kartu su kitu broliu, paskaičiavo, kad jis gali kainuoti apie 6000 Lt. Paminklo dar neužsakė, nes neturi pinigų. Neturtinę žalą grindžia išgyvenimais dėl brolio netekties, pablogėjusia sveikata (kankino nemiga), dėl ko vartojo vaistus. Į gydytojus nesikreipė.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. (V. D. brolio) civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 80). Šį ieškinį R. D. palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, kurį grindė išgyvenimais dėl brolio netekties, pablogėjusia sveikata - dėl kraujospūdžio pateko į ligoninę.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. D. (V. D. brolio) civilinis ieškinys dėl 3000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 87). Teisiamojo posėdžio metu savo ieškinį P. D. palaikė. Turtinę žalą jis grindė laidojimo, transporto išlaidomis. Nurodė, kad asmeniškai sumokėjo 1000 Lt už gedulingus pietus, tačiau šios sumos savo ieškiniu atlyginti neprašo (ši suma įtraukta į R. P. civilinį ieškinį). Taip pat paaiškino, kad 3000 Lt yra pusę paminklo vertės. Jie su seserimi ketina statyti broliui paminklą, kuris gali kainuoti apie 6000 Lt (ikiteisminio tyrimo metu P. D. turtinės žalos prašė tik už paminklą, jokių kitų laidojimo, transporto išlaidų atlyginti neprašė). Paminklas dar neužsakytas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad liko sodyba be priežiūros, reikės važiuoti ją prižiūrėti, kainuos transporto išlaidos, darbo jėga. Ateityje dėl išgyvenimų jam dar gali pablogėti sveikata.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. (V. D. brolio) civilinis ieškinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu J. D. savo civilinį ieškinį palaikė, jį grindė tuo, kad prarado brolį.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. (V. D. brolio) civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 102). Teisiamojo posėdžio metu M. B. šį ieškinį palaikė, nurodė, kad brolio mirtis jam sukėlė skausmą, pergyvenimus.
Byloje yra nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. (V. D. brolio) civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 109). Teisiamojo posėdžio metu A. D. savo civilinį ieškinį palaikė. Jį grindė išgyvenimais dėl brolio mirties. Taip pat parodė, kad mirus broliui nebus kam prižiūrėti motinos namo, brolis nebepadės jam namų ūkio darbuose, miške.
Taigi byloje yra pareikšti šešių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Visi jie prašo priteisti neturtinę žalą, o du iš jų prašo ir turtinės žalos atlyginimo. Byloje taip pat civilinį ieškinį už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra pareiškusi ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa (T. 1, b. l. 31-32).
Šioje byloje iš nusikaltimų sukeltų neigiamų padarinių kylanti turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. S. veiksmais. Kaltinamasis civilinių ieškinių, išskyrus Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį, nepripažįsta.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Kaip minėta, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. prašo jai priteisti 6891,53 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro laidojimo paslaugos, iš viso 3891,53 Lt ir paminklas – 3000 Lt (ieškinyje įvertinta ir išskaičiuota vienkartinė laidojimo pašalpa – 1040 Lt). R. P. civilinis ieškinys iš esmės grindžiamas jau turėtomis su brolio V. D. laidotuvėmis susijusiomis išlaidomis ir dar ateityje planuojamomis turėti išlaidomis – paminklo pastatymu. Teismas tenkina dalį nukentėjusiosios civilinio ieškinio (dėl laidojimo išlaidų), dėl kitos ieškinio dalies (paminklo pastatymo) pripažįsta civiliniai ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d.). R. P. visų su laidotuvėmis susijusių išlaidų dokumentais nepagrindė, t. y. byloje yra pateikti čekiai už rūbus, katafalko nuomą, žvakes, gėles, maistą giesmininkams, gedulingus pietus (T. 2, b. l. 61-64). Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad R. P. turėjo ir kitų jos nurodytų išlaidų, susijusių su laidotuvėmis - pirko vainikus, samdė duobkasius, giesmininkus, kvietė kunigą ir pan. Šios išlaidos, nors ir nėra pagrįstos dokumentais, tačiau yra protingos ir realios, atitinka susiklosčiusias laidojimo tradicijas. Įvertinus šias aplinkybes laikoma, kad visos su laidojimu susijusios išlaidos (3891,53 Lt) yra pagristos, todėl priteisiamos iš kaltinamojo A. S. R. P. naudai. Už paminklą R. P. nurodytos išlaidos dar tik planuojamos ateityje ir realiai nepatirtos. Nors V. D. ateityje galbūt ir bus pastatytas paminklas, tačiau R. P. teismui nepateikė jokių dokumentų, liudijančių apie jos ketinimą kartu su kitu broliu P. D. pastatyti paminklą V. D. (nėra pateikta sutarčių su paminklų dirbtuvėmis, išankstinio apmokėjimo sąskaitų už numatomus atlikti darbus). Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė R. P., ji paminklo dar nėra užsakiusi. Be to, iš jos parodymų matyti, kad ji tik pati su broliu paskaičiavusi galimą paminklo kainą – 6000 Lt (ji prašo priteisti pusę paminklo sumos - 3000 Lt). Taigi išlaidos už paminklą iš esmės yra grindžiamos vien tik nukentėjusiosios bei jos brolio P. D. manymu, kad paminklas gali tiek kainuoti, o ne konkrečiais rašytiniais dokumentais. Todėl šiuo atveju nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokią žalą nukentėjusioji patirs dėl paminklo pastatymo, paliekama jai teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Kaip minėta, priteisti turtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje prašė ir P. D. Jis prašė jam priteisti 3000 Lt. Teisme parodė, kad šią žalą jam sudaro laidojimo bei transporto išlaidos, tačiau šių išlaidų jis nedetalizavo ir jų nepagrindė jokiais objektyviais dokumentais. Taip pat jis teisme parodė, kad 3000 Lt, kuriuos jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai suma už dalį (pusę) paminklo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu P. D. nurodė, kad turtinė žala jam padaryta tik už paminklą. Jokių kitokių laidojimo, transporto išlaidų P. D. ikiteisminio tyrimo metu atlyginti neprašė. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes laikoma, kad P. D. prašoma atlyginti 3000 Lt suma yra už paminklą. Teisme P. D., kaip ir R. P., kuri taip pat prašė atlyginti pusę sumos už paminklo pastatymą (3000 Lt) parodė, kad paminklas dar nėra užsakytas. Iš jo parodymų taip pat matyti, kad paminklo suma – 6000 Lt yra grįsta tik jo bei jo sesers R. P. manymu, kad paminklas gali tiek kainuoti, o ne jokiais objektyviais įrodymais. Todėl šiuo atveju nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokią žalą nukentėjusysis P. D. patirs dėl paminklo pastatymo, pripažįstama jam teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 3249,14 Lt civilinį ieškinį už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šis ieškinys tenkinamas. Byloje nustatyta, kad V. D. dėl padarytų sužalojimų nuo 2013-03-28 iki 2013-03-29 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 2013-03-29 23 val. 50 min. ligoninėje jis mirė. V. D. gydymo išlaidos sudarė 3249,14 Lt. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje įrodyta, kad V. D. mirtį sąlygojusį sveikatos sužalojimą A. S. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti suma yra pagrįsta dokumentais, iš kaltinamojo A. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteisiama 3249,14 Lt už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kaip minėta, baudžiamojoje byloje R. P., R. D., P. D., J. D., M. B. ir A. D. yra pareiškę civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo atitinkamai 100 000 Lt, 10 000 Lt, 50 000 Lt, 50 000 Lt, 10 000 Lt ir 10 000 Lt.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant žalos dydį, reikia įvertinti atsakovo kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį nelaimingo atsitikimo metu, galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.
Byloje nustatyta, kad 2013-03-29 R. D., P. D., J. D., M. B., A. D. bei R. P. neteko savo brolio V. D. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad netekę brolio, kurį tyčia nužudė kaltinamasis A. S., nukentėjusieji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Dėl artimojo netekimo priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienam ieškovui vertinamas individualiai. Kaip nustatyta byloje, V. D. gyveno vienas. Visi jo broliai ir sesuo (nukentėjusieji) yra suaugę (dalis jau pensinio amžiaus) ir gyvena atskirai, yra sukūrę savo šeimas. Gyvenant savo šeimoje bei rūpinantis kasdieniniais jos poreikiais, brolio netektis ir su ja susiję išgyvenimai yra ilgainiui praeinantys. Bylos duomenys patvirtina, kad glaudesnius ryšius su V. D. palaikė šalia jo gyvenęs brolis A. D., kuris su V. D. susitikdavo beveik kiekvieną dieną, brolis P. D., kuris prisidėjo prie sodybos priežiūros ir tvarkymo, apmokėdavo V. D. skolas už elektrą, padėjo organizuoti jo laidotuves, ir sesuo R. P., kuri su broliu V. D. bent kartą per savaitę pasiskambindavo, pas jį nuvažiuodavo. Be to, byloje nustatyta, kad R. P. V. D. gimtadienio proga buvo padovanojusi telefoną, sužinojusi apie įvykį iš karto nuvyko į ligoninę, kitiems broliam pranešė apie jo mirtį, rūpinosi jo laidotuvėmis. Nors kiti nukentėjusieji teisme taip pat tvirtino palaikę artimus, glaudžius ryšius su V. D., jam padėdavę, atveždavę maisto ir pan., tačiau teismas su tuo sutikti negali. J. D. parodė, kad su V. D. per metus jis susitikdavo kokius du kartus. V. D. pas jį namuose nėra buvęs. Kai nuvažiuodavo į kaimą, dažniau jis būdavo pas kitą brolį A. D. R. D. teisme parodė, kad pas V. D. nuvažiuodavo tik kartą per pusę metų. M. B. teisme parodė, kad jie su V. D. yra vienos mamos, tačiau skirtingų tėvų. V. D. buvo už jį daug jaunesnis, jie kartu neaugo. Paskutinį kartą brolį matė per motinos dieną, t. y. beveik prieš metus laiko. Šie duomenis neduoda pagrindo tvirtini, kad R. D., J. D. ir M. B. su mirusiu broliu V. D. siejo artimi, glaudūs ryšiai. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į priteistos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis A. S. niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, nors yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina vienerių metų dukrą. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų R. D., P. D., J. D., M. B., A. D. bei R. P. prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl civiliniai ieškiniai mažinami ir iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai R. P. priteisiama 15 000 Lt, nukentėjusiajam P. D. – 7000 Lt, nukentėjusiajam A. D. – 5000 Lt, R. D., J. D. priteisiama po 2000 Lt kiekvienam, o M. B. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktai – paketas su V. D. plaukų pavyzdžiais, paketas su V. D. abiejų plaštakų nagais, V. D. marškiniai (2 vnt.), megztinis, kelnės, basutės, kojinės, nuolaidų kortelės (3 vnt.), kėdė be atlošo, „Maximos“ maišelis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami. TV priedelis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, telefono garantinė knygelė ir TV priedėlio naudojimo instrukcija – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami nukentėjusiajai R. P. V. D. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas Panevėžio valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. ir jį nubausti:
pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;
pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę A. S. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014 m. sausio 10 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. sausio 10 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.
Kardomąją priemonę – suėmimą A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Tenkinti dalį nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajai R. P. 3891,53 (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną Lt 53 cnt) Lt (už laidojimo išlaidas) turtinei žalai atlyginti. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies (paminklo pastatymo) pripažinti R. P. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pripažinti nukentėjusiajam P. D. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš A. S. R. P. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt, P. D. – 7000 (septynis tūkstančius) Lt, A. D. – 5000 (penkis tūkstančius) Lt, R. D. ir J. D. po 2000 (du tūkstančius) Lt kiekvienam ir M. B. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. S. 3249,14 (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis Lt 14 cnt) Lt Valstybinei teritorinei ligonių kasai (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000) už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros gydymo paslaugas.
Daiktus – paketą su V. D. plaukų pavyzdžiais, paketą su V. D. abiejų plaštakų nagais, V. D. marškiniu (2 vnt.), megztinį, kelnes, basutes, kojines, nuolaidų korteles (3 vnt.), kėdę be atlošo, „Maximos“ maišelį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. TV priedelį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, telefono garantinę knygelę ir TV priedėlio naudojimo instrukciją – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai R. P. V. D. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Panevėžio valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.