Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 93-522 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo basume.Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas, sumažinant pagal BK 129 straipsnio 1 dalį A. S. paskirtą bausmę iki 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinant su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 28 d.2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-522 nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tokiam sprendimui 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritarė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo įsitikinimu, Komisija įvertino ne visas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingas aplinkybes bei nepagrįstai suklaidino teismą, vertindama aplinkybes dėl jo socialinės reabilitacijos plano vykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, pasak A. S., kaip vieną iš motyvų nurodė jo baustumus pataisos įstaigoje, tačiau, jokių nuobaudų, būdamas pataisos namuose, jis gavęs nebuvo. Nuteistasis pažymi, kad per vienus metus nuo paskutiniosios drausminės nuobaudos įvykdymo negavus naujų drausminių nuobaudų laikoma, jog nuteistasis jų neturi. Skundu pažymima, kad iš A. S. priteistas civilinis ieškinys yra iš dalies padengtas. Atlikdamas bausmę pataisos namuose jis mokėsi, todėl negalėjo dirbti. Tuo tarpu tiek Komisijos nutarimu, tiek ir apylinkės teismo nutartimi išskirti jo elgesį neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, pasak A. S., yra nelogiški, nes pataisos namuose jo elgesys buvo tinkamas, jis pasikeitė teigiama linkme. Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors apylinkės teismas sprendė, kad vertinamu atveju A. S. nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – net 18 kartų pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisinio pagrindo nėra. Kaip nustatyta 2017 m. liepos 18 d. išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuo plano, pagal kurį nuteistasis, be kita ko, buvo įpareigotas nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, sudarymo nuteistasis pataisos namuose nustatytą vidaus tvarką iš tiesų 1 kartą pažeidė, tačiau esant šiai aplinkybei, konstatuoti, jog nuteistasis nevykdė viso jam sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano, kuriame, be kita ko, buvo numatytos ir kitos nuteistojo pareigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką komentuojamoje išvadoje pagrįstai konstatavo ir Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas. Tačiau, net ir pripažinus, jog nuteistasis A. S. jo atžvilgiu sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą iš esmės vykdė, vis tik pažymėtina, jog vien formalių pagrindų jo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 41 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad iš jo priteistas civilinis ieškinys yra iš dalies padengtas, atlikdamas bausmę pataisos namuose jis mokėsi, kas neabejotinai rodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. liepos 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog kai kurie jų (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas bei elgesys) yra nelogiški, tačiau jie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir jo elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, todėl abejoti jų logiškumu, teisėtumu ar realiu egzistavimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad šių, nuteistojo skundu vadinamų nelogiškų, kriminogeninių rizikos veiksnių egzistavimo nuteistojo elgesyje skundu apygardos teismui nepaneigė ir pats A. S., t. y. jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog minėti kriminogeniniai veiksniai jokios įtakos galimam pakartotiniam jo nusikalstamumui neturės, skundu apygardos teismui nuteistasis nepateikė. Tuo tarpu, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, kai prašoma lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kuriam neabejotinai keliami aukštesni standartai nei lygtiniam paleidimui be jos, teisinio pagrindo vis tik nėra.Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. S. buvo nuteistas už trijų skirtingo pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą. Nors praeityje jis teistas ir nebuvo, tačiau jo atžvilgiu buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kas, įvertinus dabartinį nuteistojo teistumą, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis vis tik nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Konstatuojant šią išvadą pastebėtina ir tai, kad nusikaltimai, už kuriuos A. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasižymėjo ypatingu ciniškumu ir įžūlumu (siekdamas įgyvendinti savo pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, nukentėjusiojo atžvilgiu jis vartojo fizinį smurtą – daužė jį medine lazda, kojomis šokinėjo jam ant krūtinės, dėl ko nukentėjusysis mirė), kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Manyti, jog šiuo metu nuteistojo pavojingumas sumažėjo, įvertinus tai, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis teigia, jog jo įvykdyti nusikaltimai buvo tik susikaupusių jo neigiamų emocijų rezultatas, teisinio pagrindo nesudaro. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis ir toliau išlieka pavojinga asmenybė, kurios lygtinio paleidimo taikymui bent jau šiuo metu, jo elgesio korekcijos nepakanka. Juo labiau, kai nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, o jo pakartotinis nusikalstamumas priskiriamas vidutinei rizikos grupei. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, įvertintinas ir A. S. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. S. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 18 kartų, tame tarpe įvykdęs ir kelis itin šiurkščius pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimus – gaminęs, įsigijęs ar laikęs uždraustus daiktus (3 kartus), nevykdęs administracijos reikalavimų, kas įvertinus nuteistojo bausmės atlikimo laiką (bausmę atlieka nuo 2013 m. kovo 28 d.) A. S. charakterizuoja neigiamai. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad dar 2016 m. liepos 20 d. (kiek daugiau nei prieš vienerius metus) A. S. netinkamas elgesys vėl buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir nors šiuo atveju, kaip teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau, įvertinus 2015 m. vasario 11 d. jam nustatytus įpareigojimus, tame tarpe ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir taisyklių bei pritarti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos. Juo labiau, jog už gerą elgesį A. S. per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo paskatintas vos keturis kartus, pirmasis paskatinimas jam buvo skirtas tik 2016 m. kovo 2 d., po jo, nuteistasis dar kartą buvo svarstytas drausminėje komisijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog iš esmės A. S. elgesys išimtinai teigiama linkme gerėjo tik po paskutiniojo jo svarstymo drausminėje komisijoje – 2016 m. liepos 20 d., kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, nelaikytina pakankama A. S. elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors ir sutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, jog visos jam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jų ignoravimas, įvertinus tai, kad iš esmės vos per trejus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metus nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 18 kartų, sprendžiant A. S. lygtinio paleidimo klausimą, vis tik nėra galimas. Būtent buvę nuteistojo baustumai, jų kiekis ir pobūdis teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis vis tik negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir abejoti, jog su jais A. S. sugebės susitaikyti taikant jam intensyvią priežiūrą jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju A. S. bus įdarbintas UAB „S. K.“ vairuotoju - ekspeditoriumi, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis turėjo šeimos verslą, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino A. S. nusikalstamumo. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad šiuo metu A. S. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Atmetant nuteistojo skundą, įvertintinas ir A. S. mąstymas bei elgesys. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis iš esmės nusikalto impulsyviai (teigia, jog tikslo žudyti jis neturėjo), nors šiuo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis ir pripažįsta, tačiau, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus kategoriškai neigė, šiuo metu teigia, kad jo įvykdyti nusikaltimai buvo tik susikaupusių neigiamų emocijų rezultatas, leidžia abejoti nuteistojo nuoširdumu šiuo aspektu, pagrįstai manant, jog tokį nuteistojo požiūrį lemia ne nuoširdus savo neteisėto elgesio pasmerkimas, bet noras kuo greičiau išeiti į laisvę. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepaisant kiekvieno laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens pareigos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, A. S. per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, sprendžiant iš jo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, dalyvavo vos keliose elgesio keitimo programose, kurios, be viso ko, yra privalomos, kas vėlgi suponuoja pagrįstą išvadą, jog pakankamų pastangų į tinkamą savo elgesio korekciją nuteistasis nededa. Šios aplinkybės, vertinant jas tiek pavieniui, tiek visumoje, neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti vis dar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma nagrinėjamu atveju tesiekia 5 balus iš 41 šiuo metu nuteistajam konstatuoto balo.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. liepos 18 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2017 m. liepos 18 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. birželio 19 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.