Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 95-189 taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė; pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pakeista – pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, subendrinta su 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 9 d.. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 95-189 nutarta nuteistajam D. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 1 metų 3 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, baustas drausmine tvarka nebuvo, vieną kartą paskatintas, nuo 2016 m. vasario 1 d. dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto ir kultūriniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, finansinių įsipareigojimų neturi, kaltę pripažįsta iš dalies, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką sumažėjo nuo 31 (bausmės atlikimo pradžioje) iki 25 balų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis D. N. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-189, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės pradžioje pagal „OASys“ metodiką buvo 35 balai, bet jis per trumpą laiką sugebėjo ją dar labiau sumažinti iki 25 balų, tai buvo išimtinai, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kaip vienas iš esminių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui išspręsti būtinų kriterijų. Jo tinkamumą probacijai rodo gautas paskatinimas už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose – dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laivės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, biliardo varžybose, viktorinoje „Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti“, futbolo turnyre „Čempionų taurė“, akcijos „Baltasis Vilkas“ pristatyme. Tai, kad jis per savo jau atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką nėra nei karto net svarstytas drausmine tvarka dėl kokio nors drausmės taisyklių pažeidimo, rodo išimtinai pozityvų jo požiūrį į pataisos įstaigos režimą bei jo svarbą ir naudą efektyviam resocializacijos procesui.Apelianto nuomone sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, nes jie jau įvertinti pataisos namų administracijos bei laisvės atėmimo bausmę skyrusio teismo, ir nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, į išvadas įtraukiamas padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumas ir kitos aplinkybės, todėl pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie yra jau įvertinti bei yra statiniai.Skunde teigiama, kad įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus galima daryti išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai kinta tik teigiama linkme, todėl Komisija konstatavo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nurodoma, kad vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, jo kaip nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo ir po jo metu. Pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmę suvokia adekvačiai ir pripažįsta kaltę dėl savo įvykdyto nusikaltimo, visiškai suvokia padarytos nusikalstamos veikos destruktyvų poveikį visuomenės gerovei, bet savo nepriekaištingu bei pozityviu elgesiu visomis išgalėmis siekė per visą savo jau atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį įrodyti, kad jo padaryta gyvenimo klaida iš tiesų buvo klaida, o ne suplanuotas nusikaltimas iš blogos valios ir savanaudiškų paskatų. Nuteistojo D. N. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl D. N. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant Komisijos nustatytas rekomendacijas jo elgesio rizika, lyginant su bausmės atlikimo pradžia, yra sumažėjusi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl siūlė teismui nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo vieną kartą skatintas už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, o drausmine tvarka nebaustas. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. D. N. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 25 balais iš 168 galimų, kai ankstesnis vertinimas buvo 31 balas. Tai rodo ne tik žemą, bet ir dar labiau sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis D. N. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nagrinėjamu atveju ypatingas dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad dabartinis teisės pažeidimas nėra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, taip pat nėra jokių jo elgesiui neigiamą įtaką galinčių daryti kriminogeninių veiksnių. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis nuo 2016 m. vasario 1 d. dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto ir kultūriniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, finansinių įsipareigojimų neturi.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. N. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo kaltės daliniam pripažinimui dėl padaryto nusikaltimo, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju LR BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, dar neatlikta bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą, suteiktą paskatinimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo D. N. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 95-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam D. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. N. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo D. N. skundo priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 95-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam D. N..

D. N. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam neatlikus 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.