Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 59-78 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., t. y. 1 mėnesį ir 19 dienų.

Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 16 d., pabaiga – 2017 m. spalio 27 d., 1/3 paskirtos bausmės atliks 2016 m. birželio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. kovo 24 d. – 1 metai 7 mėnesiai 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus pataisos namuose, 2016 m. kovo 24 d. protokolu Nr. 58-16 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, glaudžių socialinių ryšių turėjimą, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, sprendė, kad nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. 59-78 taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017 m. spalio 27 d.; sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2017 m. spalio 27 d.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam A. B., pagal susiformavusią teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip pat atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1723-312/2015).

Pažymėtina, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-166/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B., kuriam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2016 m. birželio 28 d. A. B. 2016 m. kovo 24 d. buvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri 2016 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 59-78 nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nustatant jam intensyvią priežiūrą. Taigi A. B. yra faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šios straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir turėjo teisę teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Bylos duomenimis, nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 13 balų. Dėl nurodyto darytina išvada, kad A. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Taip pat nustatyta, kad bausmės atlikimo metu A. B. nepažeidė rėžimo reikalavimų, jis nebaustas, neskatintas. A. B. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; pozityvaus užimtumo priemonių programoje; Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis A. B. turi vidurinį išsilavinimą, taip pat vairuotojo profesionalo specialybę (darbo stažas – apie 5 metus). A. B. šiuo metu nedirba, tačiau yra motyvuotas dirbti laisvėje: A. Mickūno įmonė, kurioje nuteistasis dirbo iki bausmės atlikimo pradžios, įsipareigojo priimti jį į darbą sandėlio vadovu. A. B. ryšiai su artimaisiais (tėvais, žmona, 1 metų dukra) išlikę, juos palaiko telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu. Taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą: po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas žmoną (gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-1775 dėl apgyvendinimo). Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taip pat 2016 m. vasario 29 d. gautas raštas Nr. 8-2065 apie tai, jog yra galimybė taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis priežiūrą vertina palankiai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, motyvuotas grįžti į socialią visuomenę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. gali realistiškai įvertinti ir pateikti galimas savo veiksmų pasekmes, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus 6 – 12 mėnesių laikotarpiui, susijusius su darbu, rūpinimusi šeima, ekonomikos mokslų tęsimu, ūkininkavimu; atrodo dėmesingas, atidus, gebantis suprasti kitų požiūrį; negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nefiksuojama. Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Nepaisant nustatytų aplinkybių, minėta, jog, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo, be kita ko, atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas svarbias aplinkybes. A. B. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. N., neteisėtai įgijo (A. B. užsakius internetu) ir laikė (A. B. gyvenamojoje vietoje) labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurią pasikėsino parduoti (A. B. atgabenus šią psichotropinę medžiagą į sutartą vietą (automobilių stovėjimo aikštelę) liudytojui, veikusiam teismo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu). Taigi, nors A. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo padarytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka bausmę, yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų. A. B. nuteistas už ypatingai pavojingo, labai sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su psichotropinių medžiagų platinimu, kuris realiai sukelia didelį pavojų žmonių sveikatai, šis nusikaltimas padarytas dalyvaujant bendrininkų grupėje, aktyviai veikiant nuteistajam A. B., dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Kauno apygardos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. B. paskyrė ženkliai švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Taip pat reikšminga ir tai, kad A. B. amžius šios nusikalstamos veikos padarymo metu – 24 metai, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės jis nepripažįsta. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. B. yra linkęs apsvarstyti situacijas ir įvertinti galimą riziką, tačiau pasitaiko, kad iki galo neįvertina padėties; atpažįsta priežastis ir aplinkybes, kurios susijusios su jo įsitraukimu į nusikalstamą veiką, tačiau supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintamas kriminogeninis veiksnys nurodytas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Be to, realiai nuteistasis A. B. iki šios dienos yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – truputį daugiau nei 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės (iš jų 1 mėnesį ir 19 dienų buvo suimtas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą A. B., o nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 59-78 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 59-78 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.