Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 59-215 netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir, vadovaujantis 63 str. 5 d. 1 p., jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2012 m. gegužės 8 d.

Bausmės pabaiga: 2017 m. spalio 25 d.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 str. 8 d. nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Iš 2015 m. rugsėjo 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-192 matyti, kad K. M. turi suvirintojo elektra rankiniu būdu ir tekintojo - frezuotojo specialybes, taip pat, nuteistojo teigimu, jis yra įgijęs ir aukštesnįjį išsilavinimą Marijampolės žemės ūkio technikume (automechaniko – techniko specialybė), tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. laisvės atėmimo vietoje jis dirba autošaltkalviu (asmens byla tomas Nr. 2, b. l. 10), darbus atlieka noriai, neatsisako ir įstaigos gerbūvio darbų atlikimo. Nuteistasis turi nuolatinių pajamų, nes gauna darbo užmokestį, kartais finansiškai remia draugai ir artimieji. Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turės kur gyventi – gyvens su motina (asmens byla tomas Nr. 2, b. l. 60). Bausmės atlikimo metu K. M. vieną kartą skatintas (asmens byla tomas Nr. 2, b. l. 32). Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo eilėje socialinės reabilitacijos programų (asmens byla tomas Nr. 2, b. l. 59). Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (43 balai). K. M. telefonu ir laiškais palaiko socialinius ryšius su sūnumi, motina, broliais, įkalinimo įstaigoje nėra lankomas ir pats to nepageidauja. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

K. M. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, teistas dešimt kartų, vieną kartą jam buvo suteikta malonė, vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, tris kartus buvo paleistas lygtinai, iš kurių du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta subendrinus bausmes pagal kelis teismo nuosprendžius. Du iš padarytų nusikaltimų - asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nors skunde nuteistasis teigia, kad dėl savo poelgių gailisi, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl dalies nusikalstamų veikų jis savo kaltės nepripažįsta, linkęs minimizuoti savo vaidmenį padarytuose nusikaltimuose, kaltina susiklosčiusias aplinkybes, taiko neutralizacijas. Nors šiuo metu K. M. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu jis aštuonis kartus pažeidė režimo reikalavimus, baustas septynis kartus (asmens byla tomas Nr. 1, b. l. 71, 143, 165, 187, asmens byla tomas Nr. 2, b. l. 17, 21, 24). Amžius pirmojo teistumo metu – 20 metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar yra vidutinė. Praeityje padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas smurtinis pobūdis, siekdamas kitų žmonių paklusnumo yra vartojęs smurtą, grasinęs mirtimi, yra buvę atvejų, kai smurtas buvo vartojamas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis pats pripažįsta, kad būdamas laisvėje, dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau neigia turintis priklausomybę. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, K. M. stokoja savikritiškumo, jam yra būdingas išpūstas savęs vertinimas, jo tikslai kiek stokoja konkretumo ir realistiškumo, kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 7102,45 Eur (išieškota – 649,18 Eur) (asmens byla tomas Nr. 1, b. l. 124).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad tik iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, K. M. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Nagrinėjamu atveju, K. M., net ir atlikdamas bausmę, paskirtą įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, savo vaidmenį padarytuose nusikaltimuose minimizuoja, kaltę pripažįsta tik dėl dalies nusikaltimų, kaltina susiklosčiusias aplinkybes, todėl kritiškai vertinama nuteistojo skunde pateikiama pozicija, kad dėl savo poelgių jis gailisi bei yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą, šie argumentai laikytini formaliais, siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Tačiau akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų būdamas pataisos įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Abejones patvirtina ir tai, kad K. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika, kaip jau minėta aukščiau, vis dar yra vidutinė. Esant tokioms abejonėms, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą, taip nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis K. M. jau suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslą ir toliau gali būti taisomas laisvėje. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.