Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė N. L. 2022 m. kovo 18 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini) 2) Panaikinti sandorius 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės B. A., M. K. pardavė dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini); 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės R. V. dalį, kuria M. K. ir J. K. pardavė B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini). 3) Taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdymo teisę tokiu būdu – nustatyti ieškovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovų B. K. U.ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , bendrą ribą nurodytuose koordinačių taškuose: posūkio taškas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini) , ribos linijos ilgis 50,05 m, pagal Š. L. sudarytą 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą. 4) Priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Ieškovė paaiškino, kad kilo gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl bendros jų žemės sklypus skiriančios ribos. Gretimų sklypų bendra riba nėra aiški, šalys nesutaria dėl ribos buvimo vietos, todėl ribą turi nustatyti teismas.

1.2. 2020 metų pabaigoje ieškovė pastebėjo, kad atsakovai pasistatė tvorą jos žemėje. Pradėjusi aiškintis priežastis ji rado, kad Nekilnojamojo turto registre yra padaryta žyma, jog atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir kad kadastro žemėlapyje atžymėta atsakovų sklypo riba 5 metrus „įeina“ į ieškovės sklypą.

1.3. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paaiškinti, kodėl šalia esantis žemės sklypas, „persidengia“ su jai priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti sąlyginėje koordinačių sistemoje ir pasiūlė atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir tokiu būdu sužinoti tikslias žemės sklypo ribas. 2021 m. sausio 16 d. atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieškovei, pateikus žemės sklypo kadastro duomenų bylą Valstybės įmonei Registrų centrui, 2021 m. balandžio 2 d. Valstybės įmonės (toliau VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus sprendimu nuspręsta atidėti prašymo priėmimą, kadangi pažymint minėto sklypo ribas kadastro žemėlapyje nustatyta, jog šio žemės sklypo ribos kerta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

1.4. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau NŽT) pateikė atsakymą Nr. 48SD-(14.48.136E), kad gretimų žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dokumentai prieštaringi, žemės sklypų savininkams nesutarus dėl bendros ribos, teises gali ginti teismine tvarka. Rašte nurodė, kad išnagrinėjus gretimo sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. parengtą namų valdos ribų Planą M 1:500 ir archyvinėje byloje saugomą 1992 m. balandžio 27 d. parengtą sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ribų nužymėjimo vietovėje Aktą, buvo nustatyta, jog žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pažymėtos ribos skiriasi. Plane pietrytinė žemės sklypo riba yra 35,00 m (Akte nurodyta 30,00 m); pietvakarinė riba 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); šiaurės vakarinė riba yra 35,00 m(Akte nurodyta 30,00 m), šiaurės vakarinė riba yra 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); šio sklypo pietvakarinė riba ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Išnagrinėjus matininko VĮ Registrų centras posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktą (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėtimo generalinio plano ištrauką, nustatyta, kad žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matmenys yra 30,00 m x 50,00 m.

1.5. Nurodė, kad iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 15 sesijos 1992 m. kovo 13 d. sprendimo išrašo matyti, kad N. L. paskirtas 1500 kv. metrų ploto žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. 1992 m. balandžio 27 d. Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje Akte nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 13 d. sprendimu ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektu, nužymėtos vietoje N. L. sklypo linijos; sklypo schemoje nurodyti žemės sklypo matmenys: 50.00 m x 30,00 m. (13,70+12.30+4), bendras sklypo plotas 0,15 ha.

1.6. 1992 m. balandžio 30 d. ieškovė pateikė prašymą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl individualiai statybai paskirto 0,15 ha žemės sklypo jai pardavimo. 1992 m. gruodžio 22 d. UAB „Tolimatis“ paruošė ieškovės žemės sklypo planą. Šiame plane nurodytas žemės sklypo plotas – 1504 kv. m.; riba, pažymėta posūkio taškais 1-2 yra 30,00 m ilgio; riba, pažymėta posūkio taškais 2-3 yra 50,05 m ilgio; riba, pažymėta posūkio taškais 3-4 yra 29,91 m ilgio; riba, pažymėta posūkio taškais 4-1 yra 50,04 m ilgio. Plane nurodyta, kad žemės sklypas šiaurės rytuose esančioje 50,05 m ilgio riboje, pažymėtoje posūkio taškais 2-3, ribojasi su M. S. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 22 d. ieškovės Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais) M. S. (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), V. M. M. (projektinis Nr. 80), I. K. (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). M. S. sutiko su ieškovės žemės sklypo ribomis, nereiškė jokių pretenzijų nei plano ribų plano pasirašymo metu, nei kada nors vėliau. Žemėtvarkos tarnyboje šis planas suderintas 1993 m. liepos 27 d. Plane esančioje sklypo vietos schemoje matyti, kad besiribojantys žemės sklypai, pažymėti projektiniais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra identiškos konfigūracijos su ieškovės sklypu, iš kurių sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovams priklausantis žemės sklypas. 1993 m. gruodžio 9 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria N. L. nusipirko1504 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) apyl. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta Vilniaus rajono notarės D. S., reg. Nr.6253. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad įrašas apie ieškovės nuosavybės teisę į 0,1504 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), galioja nuo 1994 m. sausio 9 d., t. y. nuo 1993 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo VĮ Registrų centras.

1.7. Iš 1992 m. balandžio 16 d. Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato ribų nužymėjimo vietoje akto matyti, kad dalyvaujant individualiam statytojui M. S., remiantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu 1992 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktas žemės sklypas M. S., pagal (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektą nužymėtos sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) linijos ir pastatų pamatų ribos. Sklypo schemoje matyti, kad žemės sklypo matmenys yra 30,00 m x 50,00 m. Iš Vilniaus rajono savivaldybėje saugomo (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėtimo generalinio plano ištraukos, patvirtintos 2021 m. kovo 2 d. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės, matyti, kad žemės sklypų, kurių projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytos ribos nebuvo pakeistos. Iš NŽT pateikto generalinio plano ištraukos matyti, kad 1994 m. gegužės 31 d. B. S. personalinė įmonė patvirtino šio plano ištrauką. Joje matosi 1994 m. birželio 1d. Vilniaus rajono architekto suderintas koregavimas, keičiant suformuotų sklypų ribas tokiu būdu: riba tarp žemės sklypų projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista, perkeliant per 5 metrus ją į kitą vietą – sumažinant sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotą ir padidinant sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotą.

1.8. B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. sudarytame namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) , plotas yra 1755 kv.m., o atstumai tarp posūkio taškų 1-4 ir 2-3 nurodyti 35,00 m. Šiame plane akivaizdžiai matyti, kad anksčiau buvusi pažymėta sklypo riba (nubrėžta linija) užtušuota baltu korektoriumi, ir tarp posūkio taškų 3-4 nubrėžta kita riba-linija, be to, daryti akivaizdūs užtušavimai - pataisymai ir tekstinėje plano dalyje, visi užtušavimai-pataisymai neaptarti ir nepatvirtinti. Plane yra sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) N. L. parašas grafoje „suderinta“, tačiau ieškovės tvirtinimu, ji niekuomet nepasirašė tokių ribų sklypo plano, Žemės sklypo planas suderintas 1997-05-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, pasirašytas B. A.. 1997 m. sausio 13d. M. K. pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai, prašydamas parduoti jam 0,1755 ha ploto žemės sklypą Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gegužės 15 d. sudaryta valstybinės žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartis Nr. 841/97-2206, kuria Valstybė, veikdama per Vilniaus apskrities viršininko administraciją, atstovaujamą Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės B. A., pagal LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 584-41, M. K. pardavė 1755 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai jam buvo parduota 1500 kv. m ploto valstybinės žemės ir 255 kv. m ploto ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės, kurią ji buvo įgijusi pagal 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį. 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi reg. Nr. 8-3471, patvirtinta Vilniaus miesto notarės R. V., atsakovai M. K. ir J. K. 0,1755 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus pardavė atsakovui B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

1.9. Nurodė, kad kelių asmenų vardu negali būti įregistruota nuosavybės teisė į tą patį daiktą, kai jie nėra bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, todėl šiame ginče būtina nustatyti kiekvieno iš jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus ir jų teisėtumą. Ginčas dėl bendros žemės sklypus skiriančios ribos iš esmės yra susijęs su ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies priskyrimo kitam sklypui ir pardavimo kitam asmeniui – atsakovui M. K. teisėtumu.

1.10. Nurodė, kad Žemės sklypai, dėl kurių bendros ribos kilo ginčas, buvo suformuoti kaip nauji individualiai statybai skirti sklypai ir paskirti statytojams: 1500 kv.m ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas N. L. ir 1500 kv. m ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas M. S.. Šie sklypai parduoti privatinėn nuosavybėn žemės reformos metu, todėl šie privatizavimo veiksmai turėjo būti atliekami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607 nuostatomis.

1.11. Nurodė, kad naujai suformuotas 1755 kv. m ploto sklypas parduotas 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui M. K. pagal LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 584-41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos” 4 punktą, individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodamų ar išnuomojamų naujų žemės sklypų konkretų dydį savo potvarkiu nustato meras (valdyba) pagal patvirtintus detaliuosius planus. Duomenų apie tai, kad savivaldybė būtų priėmusi sprendimą sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) skirti papildomą valstybinės žemės plotą 255 kv. m nėra, o jeigu būtų buvęs priimtas, būtų neteisėtas dėl žemiau nurodytų motyvų. LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr.584-41 M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypą priimtas neteisėtai, neturint jokio teisėto pagrindo. Atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) namų valdos planas galutinai buvo suderintas 1997 m. gegužės 7 d., todėl taikytinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis teritorijų planavimo procesą, kuris įsigaliojo nuo 1996 m. sausio 1 d. Namų valdos planas privalo būti rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu.

1.12. Galiojančio (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėstinio generalinio plano 2021 m. kovo 1 d. ištrauka patvirtina, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti vienodo dydžio, jų ribos nebuvo keičiamos. 1994 m. birželio 1 d. Vilniaus rajono architekto atliktas generalinio plano „koregavimas“, keičiant suformuotų sklypų ribas – praplečiant sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės sklypo gilumą 5 metrais, šitaip paimant dalį ieškovės žemės sklypo ir šią ieškovės sklypo dalį prijungiant prie atsakovų sklypo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nei sklypų amalgamacijos, nei konsolidacijos procedūros nebuvo atliekamos. Toks plano pakeitimas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kompetentingos savivaldybės institucijos ir neįsigaliojo. Savivaldybės priimto sprendimo pakeisti generalinį planą sumažinant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir jo sąskaita padidinat sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotą priimta nebuvo.

1.13. Ieškovė savo žemės sklypo dalies negrąžino valstybės nuosavybėn ir nesuteikė teisės savo žeme disponuoti. Žemės sklypo dalis, priskirta atsakovų sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) generalinio plano „pakoregavimu“ ir 1994 m. birželio 4 d. sudarytu namų valdos žemės sklypo ribų planu, nepriklausė valstybinės žemės fondui, o buvo privati žemė, teisėtai ieškovės įsigyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įregistruota VĮ Registrų centras ir tinkamai išviešinta. Nuosavybės teisės turinį sudaro naudojimo, valdymo ir disponavimo teisės, todėl tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis bei daiktines teises. Valstybė, veikdama per Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotą asmenį, neteisėtai padidintą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė tuometiniam pareiškėjos kaimynui M. K. kaip valstybinę žemę, pažeidžiant konstitucinę ieškovės teisę į nuosavybę ir imperatyvias įstatymų nuostatas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, 1964 m. CK 95 straipsnį, Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos” nuostatas. Neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 pagrindu šiuo sandoriu neteisėtai buvo parduota ieškovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis 253 kv. m ploto, kurios koordinatės nustatytos matininko Š. L. 2021 m. liepos 26 d. Situacijos planu: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini).13, posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini) , posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini).

1.14. Nurodė, kad ieškovė apie tai, kad buvo pažeista jos teisė į nuosavybę sužinojo 2021 m. sausio 26 d. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie tai, kad jai priklausančio žemės sklypo dalis yra „primatuota“ ir parduota kaimyniniam sklypui, ji nebuvo gavusi jokios informacijos. Aplinkybes, kad atsakovų 1994 m. birželio 4 d. namų valdos žemės sklypų planas gali būti neteisėtas, ieškovė sužinojo tik 2021 m. gegužės-birželio mėnesiais, kai iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo šio plano kopiją. Ieškovė neigia pasirašiusi šį atsakovų 1994 m. birželio 4 d. namų valdos žemės sklypo planą, jo sudarymo aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos. Ginčijamos atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinys ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties turinys ieškovei tapo žinomas tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovams pateikus šių dokumentų kopijas į bylą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

1.15. Tuo metu, kai įvyko ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimas, galiojusio 1964 CK 143 straipsnis numatė savininko teisę išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, jog tai, kad 1964 m. Civilinio kodekso 143 straipsnyje nustatyta, jog savininkas turi teisę išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, jeigu šis turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas ar iš kurio nors jų pagrobtas arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios, yra visuotinai pripažinta nuosavybės teisės gynimo taisyklė. Ginčo objektu esanti gretimų žemės sklypų bendra riba turi būti atstatyta, nes ji buvo pakeista dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo klastojant dokumentus ir ieškovei priklausančio žemės sklypo dalis parduota kitam asmeniui be jos-savininkės valios. Šitaip įvykdytina restitucija natūra, grąžinant ieškovei neteisėtais sandoriais iš jos paimtos žemės sklypo dalies valdymą.

1.16. Pripažinus niekiniais ginčijamus sandorius (nurodytą jų dalį), taikytina restitucija natūra, nes ieškovės teisių pažeidimas yra padarytas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ieškovei turi būti grąžintas neteisėtai iš jos paimtos žemės dalies valdymas nustatant ieškovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini), , ir atsakovų B. K. U. ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , bendrą ribą nurodytuose koordinačių taškuose: posūkio taškas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , posūkio taškas nr. 4 (duomenys neskelbtini) , ribos linijos ilgis 50,05 m, pagal Š. L. sudarytą 2021-03-15 žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą.

20. Ieškovė N. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-247-1115/2022 ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

20.2. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį ir 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 523 kv. m atsakovui M. K. pardavimo niekiniais ir juos panaikinti. Teismas neteisingai vertino, kad 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.584-41 dalis, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio plotas yra 253 kv. m priimta tinkamai atliekant atitinkamas procedūras ir nebuvo padaryta pažeidimų ir nenustatyta neatitikimų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Teismas nepagrįstai netaikė minėto administracinio akto priėmimui aktualių teisės aktų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau - Tvarka), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normų.

20.3. Skundžiamas 1997 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 584-41 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Vilniaus rajone“ priimtas vadovaujantis Tvarkos nuostatomis. Šios Tvarkos 4 punktas nustatė, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypų suteikimą ieškovei ir buvusiai M. K. žemės sklypo naudotojai M. S.: 1992 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) tarybos 15 sesijos sprendimu tiek N. L., tiek M. S. buvo skirta 15 arų žemės sklypai. 1992 m. balandžio 16 d. M. S. sudarytas Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje planas, sklypo plotas - 15 arų, o 1992 m. balandžio 27 d. toks planas sudarytas N. L. - sklypo plotas 15 arų.

20.4. Tiek Tvarkos nuostatos, tiek Žemės reformos įstatymas imperatyviai nustatė, kad parduodami valstybinės žemės sklypai turėjo atitikti patvirtintą dydį ir detaliųjų planų sprendinius. Teismas, analizuodamas skundžiamų administracinių aktų teisėtumą, nepagrįstai vertino tik atskirus atrinktus dokumentus, nevertindamas įrodymų visumos. Teismas nevertino, apeliantei ir atsakovui M. K. žemės sklypų suteikimo aplinkybių, nepatikrino, ar byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi.

20.5. Mano, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir įrodymų visumą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo teisę atsakovui M. K. parduoti tokio ploto žemės sklypą, koks 1992 m. kovo 13 d. sprendimu buvo suteiktas naudotis ir ne didesnį, nei buvo numatytas Generaliniam plane.

20.6. Teismas neteisingai vertino, jog ieškovė, pasirašydama ant 1994 m. birželio 4 d. M. K. namų valdos žemės sklypo ribų plano sutiko su sklypo ribomis, o šis planas yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedas, todėl 1755 kv. m ploto žemės sklypas M. K. buvo parduotas teisėtai.

20.7. Ieškovės minėto ribų plano pasirašymas Tvarkos nuostatų atžvilgiu neturi jokios teisinės reikšmės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas M. K. yra privatūs fiziniai asmenys ir bet koks nuosavybės perleidimas turėjo būti įforminamas sandoriu tarp fizinių asmenų. Toks sandoris nebuvo sudarytas ir ginčo dėl to byloje nėra. Kaip minėta anksčiau, atsakovui M. K. galėjo būti parduotas tokio ploto žemės sklypas, koks buvo skirtas apylinkės sprendimu ir numatytas planavimo dokumentuose.

20.8. Šiuo atveju, valstybė, veikdama per Nacionalinę žemės tarnybą, žemės sklypo dalį - 253 kv. m, kurią 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovei, 1997 m. gegužės 15 d., kaip valstybinę žemę, pardavė taip pat ir atsakovui M. K.. Valstybė tą patį žemės sklypo plotą pardavė du kartus. Teismas nenagrinėjo šių aplinkybių ir nenustatė, ar atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, parduodama ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, nepažeidė ieškovės nuosavybės teisių. Šių aplinkybių nustatymas tiesiogiai susijęs su ieškinio pagrindu dėl sandorio pripažinimu negaliojančiu, todėl neišnagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl šių aplinkybių, teismas neatskleidė ginčo esmės.

20.9. Tvarkos nuostatų prasme bei pagal ginčui aktualią 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1(duomenys neskelbtini) patvirtintą privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos (toliau- Metodika) 3.4 papunktį, miesto žemėtvarkos tarnyba iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo privalėjo gauti prašomo įsigyti žemės sklypo planą ir jį patvirtinti. 5.1 papunktis nustatė, kad miestuose ir gyvenvietėse žemės sklypas turėjo atitikti nustatyta tvarka suteiktą naudoti plotą. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Tvarkos nuostatas M. S. - prieš tai buvusiai M. K. sklypo naudotojai, 1992 m. kovo 13 d. apylinkės tarybos 15 sesijos sprendimu suteiktas naudotis sklypo plotas - 15 arų. Toks plotas nurodomas ir 1993 m. birželio 4 d. sutarties, kuria M. K. įsigijo nebaigtą statyti namą iš M. S., 1 punkte.

20.10. Generalinio plano sprendiniuose matyti, kad visi sklypai yra vienodo dydžio, t. y. po 1500 kv. m. Liudytoju byloje apklaustas matininkas B. S., kuris rengė ribų planus tiek N. L., tiek M. K., parodė, kad iš pradžių visiems sklypams buvo parengti ribų planai po 15 arų.

20.11. Teismo išvada, jog ginčo žemės sklypų ribų derinimo procese buvo suderintos ir nustatytos tokios ribos, kokios ir nurodytos teismui pateiktuose dokumentuose, yra nepagrįsta. Byloje esantis atsakovo M. K. žemės sklypo ribų planas, kaip ir teismas padarė išvadą, yra koreguotas, t. y. baltu markeriu užtušuotas tekstas, sklypo atvaizdavime užtušuota linija bei rožinės spalvos rašymo priemone apibrėžtas sklypo atvaizdavimo plotas. Šis dokumento koregavimas nėra niekaip aptartas ir nėra patvirtintas pasirašančiųjų institucijų asmenų, todėl nėra galimybės spręsti, kada ieškovė šį planą pasirašė - prieš ar po koregavimo kaip ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šalys suderino būtent tokias sklypo ribas, kokios nurodytos ištaisytame ribų plane.

20.12. Nurodė, kad ginčas kyla ne dėl to, koks plotas galėjo priklausyti atsakovui M. K., bet dėl ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo, t. y. kad 253 kv. m ploto buvo parduota atsakovui ieškovės žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu atimant iš jos nuosavybę. Valstybė, veikdama per Nacionalinę žemės tarnybą, 1993 m. gruodžio 9 d. pardavusi ieškovei 1504 kv. m ploto žemės sklypą, 253 kv. m šio sklypo 1997 m. gegužės 15 d. sutartimi, kaip valstybinę žemę, pardavė M. K., nors šis plotas nuosavybės teise priklausė ieškovei.

20.13. Mano, kad visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog esant praėjus daugiau nei 20 metų, galimai dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) apylinkės gyvenvietės generalinio plano pakeitimą, gali būti neišlikę, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo priimti neteisėti administraciniai aktai ar sudaryti sandoriai tam nesant teisinio pagrindo.

20.14. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog administraciniai aktai, susiję su generalinio plano pakeitimu sprendžiant ginčo sklypų ribą buvo priimti. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei VĮ Registrų centras ar Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė į bylą įrodymų, kokie administraciniai aktai dėl ieškovės žemės sklypo dalies nusavinimo buvo priimti, bet prarasti. Byloje esantys įrodymai dėl žemės sklypo suteikimo ir pardavimo ieškovei neginčijamai patvirtina ieškovei ir šiuo metu priklausančio žemės sklypo 15 arų plotą, tačiau teismas šių dokumentų visiškai nevertino.

20.15. Nurodė, kad bylos esmė - ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, pasireiškiantis tuo, kad valstybei pardavus dalį jos žemės sklypo atsakovui M. K., sumažėjo ieškovės žemės sklypo plotas, o riba taip ieškovės ir atsakovo M. K. žemės sklypų yra neaiški. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl ribos tarp žemės sklypų aiškumo, apsiribodamas formalia išvada, jog nenustatyta pažeidimų dėl skundžiamų administracinių aktų priėmimo.

20.16. Teigia, kad teismas nevertino atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD- (14.48.136 E.), kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus ieškovės ir atsakovo M. K. žemės sklypų dokumentus, nustatyta, jog jie yra prieštaringi, dėl ko nėra galimybės nustatyti aiškią ribą taip gretimų žemės sklypų. Šis raštas neabejotinai patvirtina, jog ribos neaiškumas egzistuoja ir šis neaiškumas dėl sklypo ribos turėjo būti teismo išspręstas. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nenagrinėjo skundžiamų administracinių aktų atitikimo įstatymų reikalavimams ir neišsprendė ginčo dėl neaiškios gretimų sklypų ribos. Teismas neišnagrinėjo ginčo pagal nurodytus patikslinto ieškinio pagrindus ir neatskleidė bylos esmės.

20.17. Pasisakydamas dėl generalinio plano, teismas vertino, jog galimai per 20 metų atitinkami generalinio plano pakeitimo dokumentai nėra išlikę, tačiau dėlto nėra pagrindo spręsti, jog atlikti pakeitimai buvo neteisėti. Teismas vertindamas Generalinio plano pakeitimo teisėtumą nepagrįstai nevertino Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų bei 1996 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 617, kurių nuostatos aktualios sprendžiant Generalinio plano pakeitimo procedūras.

20.18. Teismas formaliai pasisakydamas, jog galbūt buvo priimti atitinkami administraciniai aktai, tačiau jie nėra išlikę, dėl to nėra pagrindo teigti, jog Vyriausiojo architekto 1994 m. birželio 1 d. žyma „suderinta“ yra neteisėta, neatskleidė ginčo esmės ir nepasisakė ar toks suderinimas iš vis galėjo būti atliktas. Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus matyti, ir dėl to ginčo byloje nėra, kad 1994 m. birželio 1 d. Generaliniame plane vyriausiojo architekto suderintas atsakovų žemės sklypo praplėtimas 253 kv. m padarytas po to, kai 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ieškovei, ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti 1993 m. gruodžio 12 d. Ieškovė jau turėjo įsigijusi žemės sklypą ir žemės paėmimas iš privačios nuosavybės kito asmens naudai negalėjo būti atliktas. Byloje esančio generalinio plano ištraukoje žyma „suderinta“ atlikta 1994 m. birželio 1 d., t. y. iki M. K. žemės sklypo ribų plano (jis parengtas 1994 m. birželio 4 d.) parengimo, kuriuo, kaip pagrindiniu argumentu vadovavosi teismas.

20.19. Teismas pasisakydamas, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus administracinius sprendimus niekiniais, jų teisėtumo iš esmės netgi nenagrinėjo. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nuosavybės teisių - ar jos buvo pažeistos, nenagrinėjo ieškovės nuosavybės įgijimo pagrindų, nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo M. K. nuosavybės dokumentų prieštaringumo. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė ginčui svarbių faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvadas.

20.20. Teismo išvada, kad ieškovė praleido vieno mėnesio apskundimo terminą ir 10 metų naikinamąjį terminą administraciniam aktui apskųsti dėl to, kad ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma apie jos pažeistas teises, yra visiškai nepagrįsta. Teismas neteisingai aiškino ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Skundžiamas 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41 priimtas sprendžiant atsakovui M. K. žemės sklypo pardavimo klausimus. Ieškovė nebuvo šio teisinio santykio šalimi ar asmeniu, kuriam turėjo būti įteiktas administracinis aktas. Ieškovei 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 turinys tapo žinomas tik šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, kai 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba pateikė šį dokumentą teismui.

20.21. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant termino administracinio akto apskundimo termino klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

20.22. Nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovė praleido vieno mėnesio apskundimo terminą teismas turėjo nustatyti momentą, kada ieškovei tapo žinoma apie administracinį aktą, aktu nustatytas teises ir pareigas, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė ir nenustatė, kada ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistas nuosavybės teises.

20.23. Teigia, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš nuosavybės teisių gynimo. Su nuosavybės teisių gynimu susijusiems reikalavimams taikytini ieškinio senaties terminai. Administracinėje teisenoje kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialiojo pobūdžio, įstatymas šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos. Aplinkybė, jog ieškovė tik po 20 metų sužinojo apie priimtą neteisėtą administracinį aktą nepadaro šio administracinio akto teisėtu ir nepanaikina nuosavybės teisių pažeidimo.

20.24. Šioje byloje teismas ginčui taikydamas ieškinio senatį neatskleidė ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio, nenustatė svarbių aplinkybių atsiradimo momento, ieškinio senaties klausimą sprendė formaliai ir taip nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

20.25. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą, visiškai nepasisakė dėl ieškovės nuosavybės teisių, ar jos buvo pažeistos ir jei pažeistos, tai kokiu būdu. Teismas sprendime akcentavo tik atsakovui M. K. žemės sklypo pardavimo, bet ne valstybinės žemės suteikimo ir pardavimo privatizuojant dokumentus. Teismas selektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

20.26. Teigia, kad iš esmės, teismas ieškovės parašą ribų plane dokumento teisine galia prilygino žemės perleidimo atsakovams sandoriui. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Visų pirma, ieškovė neigia pasirašiusi 1994 m. birželio 4 d. atsakovo M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planą dėl 1755 kv.m. Antra, pasirašymas ant žemės sklypo ribų plano nereiškia, kad ieškovė tokiu būdu perleido atsakovui M. K. dalį savo žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypo ribų planas nėra administracinis aktas, sukuriantis asmenims atitinkamas teises ir pareigas. Šiuo ribų planu atsakovui M. K. neperėjo nuosavybės teisė į ieškovės žemės sklypo dalį, o ieškovė neperleido atsakovui M. K. nuosavybės teisių. Sandoris, sukėlęs asmenims teises ir pareigas yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas M. K. įgijo teisę į 1755 kv.m. ploto žemės sklypą, šiuo juridiniu aktu neteisėtai įgydamas ir ginčijamą žemės sklypo dalį.

20.27. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės leidžia objektyviai teigti, jog ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo vertinimas, kad jokių reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių faktą, jog ieškovė neturėjo galimybės žinoti, kad ginčo sklypo dalis priklauso kaimyniniam sklypui, byloje nėra, laikytinas formaliu. Ieškovei iki šiol priklauso 1504 kv.m. ploto žemės sklypas, Registrų centro žemėlapyje sklypo ribos tebėra persidengusios, ji iki šiol moka žemės mokestį už 1504 kv.m. ploto žemės sklypą, niekada nėra gavusi jokio pranešimo dėl jos žemės sklypo dalies nusavinimo, todėl ji niekaip negalėjo žinoti ir neturėjo galimybių sužinoti, kad jos žemės sklypo dalis yra parduota atsakovui M. K.. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba jokiais būdais nepranešė ieškovei, kad jos žemės sklypo dalis bus ar jau yra parduota kitam asmeniui.

20.28. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

20.29. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai svarbiausią įrodomąją reikšmę suteikė M. K. žemės sklypo ribų planui M 1:500. Šio dokumento originalas buvo pateiktas kartu su M. K. žemės sklypo kadastrine byla. Ieškovė kėlė byloje klausimą dėl šio plano teisėtumo, kadangi minėtas dokumentas buvo koreguotas, prašė atlikti dokumento rekvizitų ekspertizę, tačiau teismas atsisakė ją skirti. Teismas, atsisakęs skirti ekspertizę dėl dokumento turinio pakeitimo, pats atliko ekspertinį dokumento vertinimą. Šiuo atveju teismas viršijo savo kompetenciją, veikė ultra viręs - atliko dokumento vertinimą, reikalaujantį specialiųjų žinių. Teismas nustatė, kad iš tiesų dokumentas yra koreguotas, nurodė kokiose vietose ir kas yra koreguota, tačiau nepasisakė dėl tokio koregavimo teisėtumo ir jo teisinės reikšmės ginčo sprendimui. Teismas vertino, jog koreguotame plane svarbiausias įrašas, nurodantis žemės sklypo plotą „1755 kv. m.“ ir ieškovės parašas dokumente. Teismas nenagrinėjo ieškovės nurodytų motyvų, jog ji pasirašė tik ant nekoreguoto plano, kuriame buvo nurodyta 15 arų dydžio žemės sklypas, koreguotas planas jai nebuvo žinomas. Byloje liudytoju apklaustas matininkas B. S. paliudijo, jog iš pradžių visiems asmenims buvo parengti žemės sklypų ribų planai po 15 arų, tame tarpe ir M. K.. Būtent ant 15 arų ploto žemės sklypo ribų plano ieškovė ir teigia pasirašiusi.

20.30. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, sprendimą priėmė vadovaudamasis keletu atrinktų dokumentų, didesnę įrodomąją vertę suteikdamas atsakovo M. K. žemės sklypo dokumentams, nepasisakydamas dėl įrodymų viseto, išvadas grindė prielaida, jog galimai dokumentai nėra išlikę, nesant jokių duomenų, jog tokie dokumentai iš vis buvo sudaryti ir nesant duomenų, jog jie neišliko.

20.31. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama apginti, turėtas ir pažeistas jos nuosavybės teises, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl jos nuosavybės teisių, nenustatė, ar tokios teisės buvo pažeistos. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, o tai reiškia, kad ji turi būti veiksmingai ginama nuo neteisėto kėsinimosi ar pažeidimo. Ieškovė nuosavybės teisę įgijo 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) ir šis pagrindas yra pakankamas nuosavybės teisei įgyti ir ją ginti.

20.32. Byloje pakanka rašytinių įrodymų, jog ieškovei priklauso 1504 kv. m. ploto žemės sklypas, kurį įgijo 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje yra pateikta atsakovų žemės sklypo kadastrinė byla, kurioje yra dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo suteikimą buvusiai naudotojai M. S. ir sklypo pardavimą M. K.. Visi byloje esantys dokumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiami administraciniai aktai - 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41, dalyje dėl 253 kv. m. ploto žemės sklypo pardavimo M. K. ir 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, dalyje dėl 253 kv. m. ploto pardavimo M. K. yra niekiniai, kadangi negalėjo būti sudaryti, nes valstybei ši žemės sklypo dalis nepriklausė, o buvo ieškovės.

20.33. Dalyje dėl restitucijos natūra taikymo teismas pasisakė, kad net tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyti atitinkami ieškovės nurodomi pažeidimai, pasitvirtintų ieškovės nurodytos aplinkybės, teismas neturėtų galimybės tenkinti ieškinio reikalavimo grąžinti žemės sklypo dalį natūra, nes tokiu atveju būtų pažeistos sąžiningų įgijėjų N.s ir B. K. U. teisės ir teisėti interesai. Tokia teismo išvada leidžia abejoti teismo sprendimo argumentais. Iš teismo pozicijos taip ir liko neaišku, tai ar buvo pažeidimai, ar ne.

20.34. Teismas, nustatęs, kad ieškovės nuosavybės teisės buvo pažeistos, o skundžiami sandoriai pripažinti niekiniais, tuo atveju, jei nėra galimybės taikyti restitucijos natūra, turi teisę pakeisti restitucijos būdą. Teismas, pasisakydamas, jog net ir nustačius pažeidimus, ieškinio reikalavimo nebūtų galima tenkinti, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas.